derlius

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Smulkieji daržovių augintojai jau džiaugiasi pirmosiomis pavasarinėmis gėrybėmis. Šiltnamiuose stiebiasi svogūnų laiškai, salotų lapai, raudonuoja ridikėliai. Tiesa, saulės ir šilumos pavasario pradžia daržininkams pašykštėjo, tad šiltnamius augintojai vis dar šildo, o tai brangina ir pirmųjų daržovių auginimą. Daržovių augintoja iš Trakiškio kaimo nuo pat ryto ruošia užsakymą klientui. Didžioji dalis jų šviežio derliaus atvažiuoja įsigyti tiesiai iš šiltnamių.

Šparaginės pupelės – vertinga ir neįnoringa priežiūrai daržovė, kurią galima užsiauginti tiek darže, tiek pakeltose lysvėse, tiek balkone ar terasoje. Plačiau apie šparaginių pupelių sodinimą ir priežiūrą TV3 laidoje „Svajonių sodai“ kalbėjo parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė. Pasak L. Kunigiškytės, pupelių auginimas nesudarys didelių problemų net ir pradedančiam daržininkui, nes ši kultūra yra viena iš mažiausiai reiklių.

9 eurai už kilogramą agurkų. Ir jie visai ne auksiniai, o paprasti pavasarinio lietuviško derliaus trumpavaisiai agurkai. Žmonės sako, kad daržovių kaina – verčianti iš koto, juk už tiek galima nusipirkti kilogramą mėsos. Prekybininkai aiškina, kad tokia lietuviškų agurkų kaina priklauso nuo tiekėjų. Labai žali, labai traškūs, labai lietuviški ir labai brangūs – 9 eurai už kilogramą pavasarinio derliaus agurkų. Už tiek agurkus žmonėms pardavinėja vienas prekybos centras.

Augalų derlingumą pagerinantys Kauno startuolio „Baltic Freya“ purkštukai testuojami pasaulio ūkiuose, penktadienį praneša portalas vz.lt. Modulines maistinių ir vaistinių augalų auginimo sistemas, skirtas uždarų patalpų daržininkystei ir sodininkystei, kurianti bendrovė pateikė paraišką pasauliniam patentų biurui. Antrąjį šių metų ketvirtį startuolis planuoja kelių milijonų eurų investiciją.

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Šiemet planuojamas beveik 140 tūkst. tonų kukurūzų grūdų derlius – didžiausias per kelerius pastaruosius metus, nes šia kultūra daugiau nei bet kada apsėta laukų.    Ūkininkai, skirtingai negu perdirbėjai, tvirtina, kad Lietuvoje palankus klimatas ir kukurūzus auginti apsimoka, tačiau jie tikina, kad plotai menki,  paklausa maža.

Švieži agurkai, krapai, avietės. Prasidėjus paskutiniam rudens mėnesiui, žmonės vis dar mėgaujasi šiomis daržo ir sodo gėrybėmis. O kur dar akį džiuginantys gėlių žiedai. Tačiau gamtos žinovai sako, kad visa tai gražu tik iš pirmo žvilgsnio. Esą vėlyvą rudenį žydinčios gėlės ir sirpstančios uogos rodo ne ką kitą, o klimato šiltėjimą, kuris žinovams kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo. Ūkininkė iš Panevėžio rajono turguje prekiauja šįryt šiltnamyje skintais agurkais.

Grybų sezonui besibaigiant – neįtikėtinas panevėžietės laimikis. Per pusdienį pripjovė keliasdešimt kilogramų gražuolių baravykų. Kai kurie jų po puskilogramį ir didesni, bet sveikutėliai. Tiesa, panevėžietė atskleidžia, kad grybai ant prekystalio Aukštaitijos sostinėje atsidūrė iš Žemaitijos miškų. Panevėžietis Kazimieras negali atsigrožėti ant prekystalio Panevėžio turguje pūpsančiais baravykais. „Čia gi aukščiausios kokybės grybai, čia elitas yra grybų.

Nėra taip buvę, kad ūkininkus gąsdintų geras obuolių derlius. Deja, šiemet taip yra. Obuolių augintojai žiūri į smarkiai išaugusias elektros kainas ir bando atspėti, ar apsimokės saugoti obuolių derlių saugyklose. Ir svarsto, kam šiemet pasisekė labiau, ar tiems ūkiams, kur derlius menkas, ar gausiai užderėjusiems, bet neišgalėsiantiems išsaugoti obuolių iki pavasario. Jurgita atsargiai skina ir į kibirą deda tik tam tikro dydžio, sveikutėlius obuolius.

Baltagūžis kopūstas – regis, neįmantri daržovė, tačiau joje glūdi gausios vitaminų bei kitokių organizmui naudingų medžiagų atsargos. Rudenį nuimtas kopūstų derlius ilgai išsaugo vertingas maistines savybes, todėl ši daržovė nuo seno tarnavo kaip vitaminų bankas šaltuoju sezonu. Be to, tai universali daržovė kulinarijoje, kurią galima valgyti ne tik šviežią ar raugintą, bet ir kepti, troškinti ar virti. Maisto specialistė dalinasi idėjomis, kaip įtraukti kopūstus į kasdienę mitybą.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų kviečių derliaus pasaulyje prognozę, remdamasi rugsėjo mėnesio duomenimis – iki 787,2 mln. tonų, o tai reiškia, kad derlius būtų 1 proc. solidesnis nei 2021-ųjų. „Gali būti, kad [kviečių derliaus apimtys] pasieks dar aukštesnį, rekordinį lygį. Tai lėmė geresnis nei tikėtasi derlius Europos Sąjungoje ir Rusijoje“, – teigiama naujausioje FAO ataskaitoje. Kviečių derliaus prognozė gerinamas antrą mėnesį iš eilės.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Panevėžio rajone yra išskirtinė vieta, kur sodo ir daržo gėrybėmis galima pasivaišinti nemokamai. Pažagienių kaimo moterys, padedamos vyrų, šį rudenį pastatė palapinę, kurioje kasdien stalas nukraunamas daržovėmis ir vaisiais. Moterys pasakoja, kad nauda dviguba, mat tie, kurie turi savų rudens gėrybių perteklių – jų neišmeta, o neturintys daržo ar sodo – ateina pasirinkti vietinių užauginto derliaus. Trečiokas Ridas iš namų ateina nešinas pomidorais.

Šiemet kiek vėlavusi javapjūtė jau beveik baigta – grūdų augintojai skaičiuoja, jog liko tik nedideli plotai pupų, grikių ar kukurūzų. Nors derlius šiemet geresnis nei pernai, tačiau nuvylė jo kokybė, sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Pasak Aušrio Macijausko, pernai derlius buvo prastas, šiemet jis kiek didesnis, tačiau stebint penkių pastarųjų metų derlių, jis yra vidutinis.

Tokio vėlyvo sezono dar nėra buvę, nuogąstauja obuolių sulčių spaudėjai. Dalis sulčių spaudyklų ir įpusėjus rugsėjui dar nė neatveria durų, nes šiemet neturi, ką spausti. Kai kurios jų sulčiaspaudes jungia tik kas antrą dieną. Beje, ir sultys šiemet atsieis brangiau net iš savų obuolių. Dėl pabrangusių elektros ir pakuočių, sulčių spaudėjai sezoną pradėjo padidinę kainas. Panevėžietė Miglė į sulčių spaudyklą atvežė kelis maišus obuolių, kelis kilogramus apelsinų, šiek tiek svarainių ir morkų.

Miško riešutų mėgėjams – liūdnos naujienos – lazdynai šių gėrybių šiemet kaip reikiant pašykštėjo. Riešutų, kaip sako gamtininkai, yra tik voverėms ir kėkštams, vienas kitas nukrenta geniui. O ir gardumynų kokybė prasta. Tą patį tvirtina ir kai kurie lazdynus auginantys ūkininkai. O štai graikinių riešutų augintojai sako priešingai – šis skanėstas užderėjo kaip niekada gerai. Kai kur augintojai prisipažįsta sulaukę ir rekordinio derliaus.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui. Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu*, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. „Maisto banko“ skaičiavimais, tai prilygsta 130 milijonų maisto porcijų, kurių užtektų pamaitinti dešimčiai Lietuvų, o svarbiausia – visiems skurstantiems, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nepaisant šiemet šiek tiek vėlyvesnio grūdų derliaus, Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai jau vežami į Klaipėdos uostą ir jau laivais išgabenami į įvairias pasaulio šalis. Grūdų krova užsiimantys terminalai rengiasi artimiausiu metu priimti „Panamax“ tipo laivus, kurie vienu metu išplukdys didesnius kiekius lietuviškų grūdų, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Lietuvoje jau prasidėjo vienų vėlyviausių vasaros uogų – gervuogių – sezonas. Šios uogos vadinamos tikromis vitaminų bombomis. Tiesa, uogų augintoja iš Kėdainių rajono sako, kad kol kas Lietuvos gyventojai tik pratinasi prie gervuogių. Ūkininkės teigimu, tai kone brangiausios uogos, gal todėl žmonės jų perka tik paskanauti. Kilogramas gervuogių kainuoja 6–7 eurus. Ir panaši kaina išsilaiko bene visą sezoną. Vitas rodo nuo gervuogių svyrančias šakas. Tačiau ne visos dar prinokusios.

Daržininkės iš Panevėžio rajono kolekcijoje – virš 200 veislių pomidorų. Šiltnamiuose svyra įvairiausių formų, spalvų ir skonių pomidorų kekės. Moteris sako, kad jai įdomu kasmet atrasti ir užauginti vis naujų veislių. Tiesa, šiemet, anot daržininkės, metai buvo ypač sunkūs. Pomidorai ir augo, ir noksta vangiau. O kainos muša rekordus. Kai kurie pomidorai miežiškietės šiltnamyje dar noksta, kiti jau tinkami skinti. Ūkininkė dėlioja jau prinokusius pomidorus. Įvairiausių spalvų ir skonių.

Perdirbėjai nebesuperka lietuviškų vasarinių obuolių krituolių, nes dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti jų sultis. Kai kurie sodininkai, kad ant žemės gali likti ir daug rudeninių obuolių krituolių.

Nukentėję nuo kaitros pernai bulvių augintojai šiuos metus vadina dar blogesniais – ilgas ir šaltas pavasaris trukdė kaltis daigams, o dabar laukuose bulvės ne noksta, o pūva vagose tyvuliuojančiame vandenyje. Todėl bulvių derlius planuojamas ir mažesnis, ir blogesnės kokybės.  Pasak kai kurių ūkininkų, nors vėlyvųjų bulvių derlius bus prastesnis negu pernai, tikimasi išaugsiančio eksporto – kaitrai išdeginus bulvienojus pietų Europos valstybėse, ten bus didesnis šios daržovės poreikis.

Šalies sodininkai skina pirmuosius naujojo sezono obuolius. Vasarinių obuolių augintojų Lietuvoje mažai, tad ir šių obuolių kiekiai menki. O dalį obuolių sodininkai net palieka laukuose pūti, nes dėl išaugusių dujų kainų perdirbėjai neskuba atidaryti gamyklų. Dar vienas smūgis obuolių augintojų laukia rudenį, kai į saugyklas suvažiuos visas derlius. Esą išaugusios elektros kainos kai kuriems bus nebepakeliamos. Tai neabejotinai pajus ir pirkėjai – lietuviški obuoliai tikrai brangs.

Lietuvą skalbiančios liūtys skandina derlių ir jau pridarė ūkininkams milijoninių nuostolių. Skaičiuojama, kad smarkūs lietūs pažeidė 100 tūkst. hektarų, kur auga javai, rapsai, ankštinės daržovės, o nuostoliai siekia 7 mln. eurų. Stichijų sukeltą košmarą patiria ir daržovių augintojai: lietūs skandino daržovių laukus, o labiausiai nukentėjo kopūstai ir bulvės. Anot daržovių augintojų, šiemet dėl tokių sąlygų kai kurių daržovių gali pritrūkti, į viršų stiebsis ir kainos.

Sodo laidų vedėjas Montis Donas pasidalino tinkamiausiu laiku, kada reikėtų nurinkti agurkų derlių. Sodininkystės ekspertas pataria atkreipti dėmesį į agurkų formą. Sodininkystės ekspertas ir laidų apie sodo darbus vedėjas Montis Donas pasidalijo patarimais, kurie leis įsitikinti, kad dabar yra pats metas nuimti agurkų derlių. Montis sakė, kad šiemet jo agurkai užaugo fantastiški, o tam įtakos turėjo karštas oras.

Lietuvoje smarkiai pabrango naujojo derliaus daržovės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino kainas praėjusią liepos savaitę su lygiai tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos tinkluose kone visos daržovės brangesnės maždaug 20–30 procentų. Ypač pabrango šiųmečiai baltagūžiai kopūstai – kaina išaugusi kone 50 procentų, lyginant su pernai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nežymiai sumažino šių metų grūdų derliaus prognozę – manoma, kad derlius šiemet sieks 6,2 mln. tonų – 10,4 proc. daugiau negu pernai.  Birželio pabaigoje prognozuota, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai. „Kadangi yra deklaravimas žemių, plotai patikslinti ir šiek gal sumažintas kviečių derlingumas.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Nustekenti pavasarinių šalnų, vėliau užpilti liūčių kai kurie obuolių augintojai išsigandę, kad neturės ką skinti soduose. Sodininkai prašo šalies valdžios pagalbos išsikapstyti iš finansinės duobės. Ir jau dabar neabejoja, kad dėl prasto derliaus ir išaugusių obuolių auginimo kaštų, lietuviškus obuolius valgysime brangesnius. Šeštus metus obuolius auginantis Kipras žvalgydamasis po sodą svarsto, ar šiemet turės, ką skinti.

Prasidėjus pomidorų sezonui, sodininkai nekantriai laukia, kada galės skinti savo pirmuosius prinokusius pomidorus. Tačiau kartais džiaugsmą apkartina šalta oro temperatūra ir nepastovus vasaros oras, kuris pristabdo pomidorų derliaus nokimą. Laimei, yra šeši būdai, kurie padės paspartinti pomidorų augimą ir sutrumpins taip ilgai laukto derliaus laukimą. Dažniausiai pirmieji pomidorai į sodininkų rankas papuola praėjus 50 dienų nuo jų pasodinimo į žemę.

Ukraina tikisi šiais metais prikulti 18-19 mln. tonų kviečių, o toks derlius viršytų pavasarinės sėjos prognozę, bet būtų 41-44 proc. kuklesnis už pernykštį, pareiškė Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministras Mykola Solskis. „Naujojo derliaus ne tik pakaks vidaus poreikiams, bet ir eksportui, nors jis bus neabejotinai menkesnis“, – sakė jis.

Bulvė yra pagrindinė daržovė, be kurios neįsivaizduojame savo kasdienybės ištisus metus. Laimei, ją yra be galo lengva užsiauginti ir savo namų darže. Sužinokite, ką reikia žinoti pradedant kasti ankstyvąsias bulves ir sėti naujas sėklas. Džiugi žinia ta, kad bulves galima sodinti ištisus metus, o pirmąsias ankstyvąsias bulves galima pradėti kasti net ir kovo mėnesį.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Po šalto pavasario pagaliau atsikvėti gali ir bitininkai. Pavasarinis medunešis buvo prastas, užtat dabar bitės dirba išsijuosusios ir gausiai prinešė medaus. Kai kur šviežio medaus kainos liko tokios pat kaip pernai, o kai kur pakilo. Dabar laukia liepų žydėjimas ir pagrindinis vasaros medsukis. Tiesa, užėję karščiai gali derlių sugadinti: baiminamasi, kad kaitra nektaro neišdžiovintų. Vilkaviškietė bitininkė Renolda Kubilienė laiko beveik 70 avilių.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Vyšnia yra seniausias mano tėvų sodo medis. Pasak mano tėvo, jam tiek pat metų, kaip ir man. Turėčiau pabrėžti, kad medis niekada nėra sirgęs jokiomis ligomis. Skruzdės ir amarai jai nekenkia, o vaisių derėjimo sezono metu metai iš metų vyšnioms kenkia tik varnėnai ir žvirbliai. Yra tik vienas būdas atbaidyti paukščius nuo vyšnių. Mano tėvas darydavo viską, kad atbaidytų įkyrius paukščius.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Lietuvos braškių augintojai pradeda skinti pirmąsias uogas laukuose. Braškės, anot ūkininkų, dėl šalto pavasario vėluoja kone dviem savaitėm. Ir nors dairantis po lysves uogų derlius prognozuojamas geras, augintojai nerimauja dėl galimų gamtos išdaigų. Pavyzdžiui, jei tokia kruša kaip vakar užkluptų per patį braškių nokimą, laukuose, anot ūkininkų, neliktų ką skinti. Panevėžio rajono braškių augintojas Jonas Zaborskis šįvakar skins pačias pirmąsias lauko braškes.

„Oi neklauskite kodėl šie agurkėliai vadinasi bulgariški, tiesiog radau tokį receptą, noriu išmėginti ir dalinuosi juo su jumis. Tikiu, kad skonis nenuvils. O kaip pas jus reikalai su konservavimu ir atsargomis žiemai? Turite vieną patikimą receptą ir visada juo marinuojate, ar ieškote vis  ko nors naujo?“, – rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė.   Iš normos užsipila 8 l stiklainiai.

Pavasaris savo vietą vasarai užleido su trenksmu. Anot hidrometeorologų, gegužę iškrito tris kartus daugiau kritulių, nei įprasta šiam mėnesiui. Kai kur ir ne tik gatvės ar kiemai apsemti, žmonės vandenį semia ir iš namų. Kartais be botų į kiemą žmonės patekti negali. Vanduo skandina ir šiųmetį derlių. Tiesa, orų žinovai paguosti per daug negali, ir prasidedanti vasara žada būti lietinga, ir su lietuviškos vasaros šiluma.

Gyvenantieji daugiabučiuose neretai susimąsto, kaip puiku kada panorėjus nusiskinti šviežią, nuo saulės įkaitusį pomidorą ar saldžią braškę. Deja, tokia prabanga neturint savo sklypo atrodo neįmanoma. „Aseja“ komanda šį mitą nori paneigti ir siūlo išbandyti surenkamus namų sodus. Norintiems užsiauginti pomidorų ir agurkų „Aseja“ sukūrė vazoną, kuris puikiai tinka aukštesniems, atramos reikalaujantiems augalams, pavyzdžiui, pomidorams, agurkams, žirniams, pupelėms ar netgi vijoklinėms gėlėms.

Sakoma, kad Lietuva – lietaus šalis. Vis dėlto, globalinis atšilimas neaplenkė ir mūsų krašto, todėl sodininkai ir daržininkai vis dažniau susiduria su vasarinėmis sausromis. Sausra pavojinga augalams Niekas nepaneigs, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, ne išimtis ir augalai. Per visą augalo gyvenimo ciklą jam reikalingas didelis kiekis vandens ir maistingųjų medžiagų.

Atėjo pomidorų auginimo laikas – nuo liepos iki rugsėjo sodininkai skins ryškiaspalvių daržovių derlių. Tačiau visų pirma reikia pomidorus teisingai užauginti – antraip gero derliaus tikėtis neverta. Tai reiškia, kad ir laistyti juos reikia tinkamai. Bet kaip dažnai reikia laistyti pomidorus? Ekspertai teigia, kad pomidorams labai padeda jų laistymas tam tikru dienos metu.

Kadangi naktimis šalnos aplanko vis rečiau, lauko augalų entuziastai jau ruošiasi pavasarinei sėjai ir daigų sodinimui lauke bei šiltnamyje. Žinoma, derėtų nepamiršti, kad norint sulaukti gausaus derliaus, vien kokybiškų sėklų negana, būtina pasirūpinti ir tinkamu dirvožemiu. Plačiau apie tinkamą žemės paruošimą sėjai „Svajonių sodai“ laidoje pasakoja „Agrochema“ agronomas, konsultantas Andrej Lenart.