degalai

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina pirmadienį smuktelėjo prekeiviams reaguojant į Ukrainos ir Maskvos derybas, o Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbus didelio masto karantiną dėl COVID-19 protrūkio. WTI kaina nukrito beveik 5,1 proc. iki 103,80 JAV dolerio už barelį, tuo metu Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina sumenko 4 proc. iki 108,13 JAV dolerio už barelį.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad reikia būti pasiruošus nemažiems naftos kainų svyravimams. Pasak jo, staigų degalų kainos kilimą lėmė labai pabrangęs dyzelinas, nes didelė jo dalis į Europą  importuojama iš Rusijos, tačiau analitikas mano, kad didelės jo maržos yra trumpalaikės.  „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad milijoną tonų rusiško dyzelino greitai pakeisti kitų pasaulio regionų žaliava yra mažai tikėtina.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, skirtą padėti vartotojams, susidūrusiems su sparčiai didėjančiomis degalų kainomis. Pasak ministro pirmininko Jeano Castexo paramos paketas reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos bus sumažintos 15 centų už litrą. Šia suma sąskaitos sumažės po to, kai transporto priemonių savininkai atsikaitys už degalus – tuomet valstybė kompensuos degalinių savininkams skirtumą.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.  BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas.

Degalai Baltijos valstybėse nuo šio mėnesio pradžios, Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą fone, pabrango 15-25 proc., rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Mažmeninės dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino, o Lietuvoje dyzelinas tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 12-ąją kainavo 1,799 euro – per 15 proc. daugiau nei praėjusio mėnesio pabaigoje. Jo kaina Rygoje pakilo daugiau nei 18 proc.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Galite sutaupyti pinigų benzinui naudodami tik dubenį vandens, teigia automobilių lizingo įmonės „Vanarama“ ekspertai. Jie pasidalino geriausiais patarimais, kaip sutaupyti kurą. Vienam protingam triukui tereikia vieno paprasto dalyko – dubenėlio vandens. Anot „Vanarama“, norint taupyti degalus, labai svarbu vairuoti atsargiai. Kiekvieną kartą stabdant energija prarandama dėl šilumos, kurią sukuria stabdžių kaladėlės ir diskai, rašo mirror.co.uk.

Gyventojai skundžiasi, išaugusiomis degalų kainomis, ypač dyzelino. Energetikos ministerija įtaria, kad degalinių atstovai siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi ir išaugusia degalų paklausa. Tuo metu ekonomistai ir degalinių atstovai sako, kad augant paklausai auga ir degalų kaina, o Vyriausybei siūlo ieškoti būdų kaip kainas mažinti, pavyzdžiui taikyti PVM lengvatas ir mažinti degalų akcizus. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad degalų kainos auga beveik kasdien.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Lenkijai sumažinus akcizą degalams, lietuviai pigesnio kuro patraukė į kaimyninę šalį. Lietuvos vežėjai ir degalinių atstovai neslepia pasipiktinimo dėl tokios situacijos ir ragina mūsų šalį žengti tokiu pat žingsniu. Tuo metu apsukresni tautiečiai jau kurpia planus, kaip būtų galima uždirbti įvežant pigesnio kuro ir jį parduodant už didesnę kainą mūsų šalyje. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja negudrauti.

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. Lenkijos degalinės dalina vežėjams ir lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu.

Lietuviškos degalinės grasina valdžiai, kad jeigu ši nieko nesiims, jos pakels degalų kainas. Mat kai kurių pardavimai krito perpus – ypač esančių pasienyje ir negalinčių konkuruoti su Lenkija. Tačiau aukštos degalų kainos Lietuvoje vasarį palyginti su sausiu augo ir toliau. Kainų stebėtojų duomenimis, pigiausiu kuru Lietuvoje prekiaujančioje degalinėje, benzino kaina pakilo beveik 10 centų. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga.

Automobilių degalų kainos vasario mėnesį, palyginti su sausiu, toliau augo, nurodo portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas teigia, kad veikiama geopolitinių įtampų, augančio vartojimo bei gavybos ribojimų, naftos kaina verčia rinkos ekspertus diskutuoti apie 100 JAV dolerių už barelį ar dar aukštesnį kainų lygį, todėl neprognozuojama, kad kaina mažėtų ir mažmeninėje prekyboje. „Pricer.

Pasaulyje augant naftos ir degalų kainoms, o Lietuvos degalinėse mažėjant klientų, šio verslo atstovai mano, kad Vyriausybė turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu bei mažinti degalams taikomus mokesčius.     Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad mažindama akcizų ar PVM tarifus Lenkija pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Jo nuomone, naftos kaina galėtų kristi antroje metų pusėje, jeigu augtų jos pasiūla ir ypač jei JAV didintų investicijas į skalūnų naftos gavybą.

Lietuvos degalinės su siaubu stebi situaciją Lenkijoje, kur degalai pusmečiui ženkliai atpigo, valdžiai prieš rinkimus sumažinus PVM. Milžiniškus nuostolius patiriantys Lietuvos verslininkai planuoja net trumpinti degalinių darbo laiką ir naktimis net riboti apšvietimą, nes lietuviai važiuoja degalų į Lenkiją. Degalų savikaina esą ir toliau sparčiai kyla, tad neatmetama, kad gali priartėti ir prie dviejų eurų.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Kauno policija aiškinasi, ar virš miesto skridęs karinis sraigtasparnis laistė degalus ant namų ir žmonių. „Vakar sulaukėme pranešimo iš gyventojo, kuris teigė, jog virš jo namų teritorijos skrido ir, jo įtarimu, degalais aplaistė jo augintinį, teritoriją“, – BNS trečiadienį sakė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė. „Šią informaciją fiksavome, šiuo metu tikslinamos aplinkybės, kas ten iš tikrųjų įvyko“, – pridūrė ji.

Augant degalų kainoms, energijos kaštams bei infliacijai, šiemet brangs ir oro bendrovių skrydžiai, teigia Lietuvos oro uostai.  Pasak  Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, jau ne viena skrydžių bendrovė bei dauguma Europos oro uostų ne tik planuoja, bet ir pakėlė įkainius. „Degalų kainų augimas per 2021 metus padidėjo per 20 proc., bendrame sąnaudų ir oro bendrovių kaštų krepšelyje degalų kainos gali sudaryti apie 40-50 proc. skrydžio kaštų.

Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu ir nemažins mokesčių degalams bei energijos šaltiniams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Mažindami mokesčius kažkurioje vietoje, automatiškai turime galvoti, kur nukirpsime – kurioje vietoje mažinsime (valstybės išlaidas – BNS). Šiandien priešingai – yra kalbama, kad mokesčius reikia padidinti, kad pagerintume mūsų (valstybės paslaugų – BNS) kokybę“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvoje bus padidinti akcizai dyzelinui, benzinui ir kitam kurui, naudojamam tiek transporte, tiek namų šildymui. Taip pat mažinamos lengvatos dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje. Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 20 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o galutinai už turėtų būti balsuojama 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

Vairuotojai stebisi, kodėl Lietuvoje kainos degalinėse tokios skirtingos. Štai Šiauliuose žmonės šiuo metu litrą degalų perka net iki 20 centų pigiau nei kituose miestuose. Degalinių atstovai aiškina, esą kainas lemia konkurencija. Jei kažkur jos yra itin žemos, reiškia, ten vyksta arši konkurencija, o jei kažkur didelės, reiškia, arba konkurentų nėra, arba kainas diktuoja brangūs tinklai.

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę. O kur dar rekordinės degalų kainos, kurios kyla tarsi ant mielių.

Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos kyla nesustodamos – kai kurių degalinių šviestlentėse kainos perkopė ir 1,5 euro už litrą. Brangstantis šildymas, elektra ir kuras vis labiau gula ant gyventojų pečių. O štai kaimyninė Lenkija skuba žmonėms padėti – mažins PVM dujoms, elektrai ir akcizus degalams. Prancūzija degalų kainų šuoliui kompensuoti mažiau uždirbantiems gyventojams skiria po 100 eurų. Lietuvos valdžia papildomų priemonių bent kol kas imtis nežada.

Degalai per praėjusį mėnesį Lietuvoje pabrango vienintelėje iš Baltijos valstybių, o jų kainos Latvijoje bei Estijoje smuktelėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Lietuvoje populiariausios 95 markės benzinas išliko pigiausias, tačiau dyzelino kainos tapo didžiausios regione. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 3,2 proc. iki 1,492 euro, tuo tarpu Rygoje – sumenko 0,5 proc. iki 1,507 euro, Taline – 2,3 proc. iki 1,547 euro.

Neapsikentę augančių degalų kainų kai kurie gyventojai degalines išmainė į šešėlinius garažus, kuriuose, anot jų, dyzelinio kuro litras kainuoja 1 eurą, o kai kur ir dar pigiau. Degalinių atstovai ir ekonomistai prognozuoja, kad kainos degalinėse bent laikinai mažės dėl naujos viruso atmainos omikron. Tačiau kainų kritimas esą bus laikinas, netrukus jos vėl ims augti. Šiuo metu Lietuvoje litras benzino kai kuriose degalinėse kainuoja ir 1,5 euro už litrą ar daugiau.

Lietuvos vairuotojų akys raibsta nuo Lenkijos degalinių švieslentėse matomų kuro kainų. Tiesa, ne tik kuras, bet ir vartojimo prekės bei paslaugos lietuviams dabar Lenkijoje gali kainuoti pigiau nei Lietuvoje.   „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas savo socialinėje paskyroje teigė, kad šaltąjį žiemos laikotarpį visi gyventojų keliai ves į Lenkiją dėl susiklosčiusio neįprasto kainų reiškinio.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui. Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.

Kainų viražus Lietuvos degalinių švieslentėse turbūt pastebi kiekvienas vairuotojas. Tačiau dėmesys atkreipiamas ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio valstybių degalines, pavyzdžiui, Lenkijos. Ten degalų kainos gerokai skiriasi nuo lietuviškų. Naujienų portalui tv3.lt parašė skaitytojas Tomas, kuris visai neseniai svečiavosi Lenkijoje. Kirtęs pasienio postą ir pasiekęs Suvalkus, vaikinas kaip reikiant nustebo, kai degalinių švieslentėje išvydo benzino kainas.

Didžiosios Britanijos degalinėse benzino kainos pasiekė rekordines aukštumas – 149,94 penso (1,78 euro) už litrą, pirmadienį pranešė automobilininkų organizacija RAC. Ankstesnis benzino kainų deglinėse rekordas, pasiektas 2012 metų balandį, buvo sumuštas sekmadienį, smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainos fone, kurios šiuo metu siekia apie 86 JAV dolerius už barelį. Dyzelinio kuro kaina Didžiojoje Britanijoje – 146,5 penso už litrą – taip pat artėja prie 2012 metais pasiekto rekordo.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Brangstantys degalų akcizai skaudžiai palies ne tik transporto sektoriaus įmones ir degalinių tinklus, bet visų sričių verslus, kurie patirs didesnes išlaidas dėl augančių pervežimų kainų. Labiausiai tai pajus vartotojai – jiems teks mokėti brangiau už paslaugas ir daugelį prekių, rašoma pranešime spaudai. Dėl to verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, o įmonių kraustymasis svetur intensyvės, daugės bankrotų.

Naftos kainoms pakilus iki aukščiausio per kelerius metus lygio, ekspertai sako, kad degalų brangimo tendencijos kol kas išlieka. Tačiau kitąmet tikimasi jų smukimo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.  „Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina.

Šiuo metu kylant degalų kainoms žmonės atidžiau renkasi degalines, lygina jų siūlomas kainas. Tačiau į degalinę „Olerex“ užsukęs gyventojas skundėsi, kad degalinė naudojasi situacija ir bando pirkėjus klaidinti, nurodydama dvigubas kainas. Vieną kainą nurodo stende, o kitą, jau didesnę – ant degalų pylimo kolonėlės. Degalinė teisinasi, kad visiems pirkėjams pritaiko nuolaidą, o informacija apie kainas nurodo lentelėse šalia kolonėlių ir prie kasos.

Jungtinė Karalystė surado mažiau nei 10 proc. sunkvežimių vairuotojų iš Europos Sąjungos, kuriems norėjo skubiai išduoti trumpalaikes vizas, kad jie padėtų spręsti aprūpinimo degalais krizę, antradienį po prieštaringų pranešimų patvirtino vyriausybė. Šalis planavo išduoti vizas 300 sunkvežimių vairuotojų.

Jungtinės Karalystės kariuomenė artimiausiomis dienomis turėtų būti pasitelkta padėti spręsti degalų tiekimo krizę, trečiadienį pranešė vyriausybė. Prieš savaitę prasidėjusi krizė išprovokavo panišką pirkimą ir smurtą degalinėse. Kritikai dėl susiklosčiusios padėties kaltina JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos, koronaviruso pandemiją, taip pat toliaregiškumo stoką, kai po "Brexito" nebeliko kam pakeisti šalį paliekančių tūkstančių vairuotojų užsieniečių.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Didžioji Britanija pirmadienį įvedė kariuomenės parengtį, ieškodama būdų įveikti neslopstančią paniško pirkimo sukeltą degalų krizę, kai dėl benzinvežių vairuotojų trūkumo išseko degalinių atsargos. „Tam tikras skaičius kariuomenės benzinvežių vairuotojų turės būti pasirengę ir prireikus bus dislokuoti, siekiant stabilizuoti degalų tiekimo grandinę“, – sakoma Verslo, energetikos ir pramonės strategijos ministerijos pranešime.

Kuro trūkumas Jungtinės Karalystės (JK) degalinėse kaip reikiant įplieskė paniką šalyje, o vairuotojai valandų valandas praleidžia stovėdami eilėse, norėdami įsipilti degalų. Ar panašus scenarijus gali įvykti ne tik JK, bet ir Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje?  Dar praėjusią savaitę pasirodžiusi žinia apie tai, kad vairuotojai JK degalinėse išvydo pirmuosius pranešimus apie degalų trūkumą, kaipmat įplieskė paniką tarp vietos gyventojų.

Jungtinėje Karalystėje (JK) trūkstant sunkvežimių vairuotojų, kurie galėtų pristatyti degalus, ir kai kurioms šalies degalinėms dėl to išjungiant degalų kolonėles, vyriausybė penktadienį paragino visuomenę nepanikuoti ir nepulti pirkti degalų.

Mažiausias degalų kainas rugpjūtį Lietuvoje išlaikė tinklas „Jozita“, o brangiausių degalinių viršūnėje pastaruoju metu įsitvirtino „Circle K“ ir „Viada“. Kainų stebėjimo portalo pricer.lt rugpjūčio 16 dieną atliktas tyrimas parodė, kad A95 benzino litro kaina „Jozitoje“ siekė 1,23 euro ir buvo mažiausia Lietuvoje. Brangiausiai benzinas parduodamas „Circle K“ degalinėse – litro kaina siekė 1,349 euro.

Benzino kainos Jungtinėje Karalystėje (JK) yra didžiausios per pastaruosius aštuonerius metus, o kainų augimas fiksuojamas devynis mėnesius iš eilės, pranešė techninės pagalbos kelyje ir automobilių draudimo kompanija RAC. Taip pat fiksuojamas ir dyzelino kainų šuolis.

Degalai per praėjusį mėnesį Baltijos šalyse labiausiai pabrango Lietuvoje, mažiau – Estijoje, o kiek atpigo Latvijoje. Benzinas pigiausias tapo Latvijoje, dyzelinas – Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje išaugo 3,9 proc. iki 1,346 euro, Rygoje – sumažėjo 0,5 proc. iki 1,337 euro, Taline – padidėjo 1,4 proc. iki 1,459 euro. 98 markės benzino kaina – atitinkamai 1,445 euro, 1,414 euro ir 1,509 euro už litrą.

Prasidėjus pandemijai, norėdami pasiruošti artėjančiai „apokalipsei“, visi skubėjo į parduotuves nusipirkti pačių būtiniausių ir svarbiausių produktų. Tada pati paklausiausia prekė, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo tualetinis popierius. Tai buvo tikrai kvaila situacija, nes visa tai privedė prie dirbtinio prekių trūkumo, kurį sukėlė ne pandemija, o panikos pirkimas ir produktų kaupimas. Na, visuomet siekdami tobulėti, mes, žmonės, tikriausiai pasimokėme iš savo klaidų, ar ne? Ne.

Degalų kainos per pastarąjį mėnesį šoktelėjo virš 9 proc., ir nėra tikimasi, kad augimas sulėtės. Pagal JAV darbo statistikos biuro vartotojų kainų indeksą degalų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 22,5 proc. Kovo mėnesį kuro kainos padidino bendrą kainų lygį, kuris yra didžiausias per beveik 9 metus. Naujausia vyriausybės ataskaita rodo, kad degalų kainos šią vasarą turėtų perkopti pastarųjų trijų metų vidurkį.

Po apsilankymo degalinėje vilnietis Julius automobilio remontui išleido jau 2 tūkst. eurų. Vyras dėl gedimo kaltina nekokybišką dyzelinį kurą. Anot jo, degalinė savo klaidos nepripažįsta ir net neatsiprašo, nors meistrai patvirtino, kad automobilio gedimą lėmė nekokybiškas kuras. Vartotojų teisių tarnyba vyrui padėti taip pat negalėjo. Verslininkai situacijos nekomentuoja. Julius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jau 2 mėnesius besitęsiančiu ginču su EMSI degaline.

Lietuvių vairuojamų automobilių parkas tampa vis žalesnis – šiomis tendencijomis mūsų šalis išsiskiria ne tik tarp kaimyninių Baltijos šalių, bet ir ES mastu. Praėjusiais metais Lietuvoje hibridiniai automobiliai sudarė 21 proc. visų šalyje registruotų visiškai naujų transporto priemonių, kai ES šalyse ši dalis siekė apie 12 proc.

Degalų kainos Baltijos valstybėse šį mėnesį kito skirtingai, o pigiausi jie išlieka Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį padidėjo 3,5 proc. iki 1,248 euro, Rygoje – 0,2 proc. iki 1,277 euro, Taline – 3 proc. iki 1,389 euro. Dyzelino litras Vilniuje atpigo vidutiniškai 3,7 proc. iki 1,132 euro, tuo tarpu Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai 0,2 proc. iki 1,177 euro ir 1,6 proc. iki 1,239 euro.