darbuotojai

Planuoti karjerą pradedame dar mokyklose suole, svajodami, kuo tapsime užaugę. Tai svarbu renkantis studijas, sprendžiant, kurią darbovietę pasirinkti, o galiausiai – kuria kryptimi kardinaliai pasukti savo karjerą. Todėl naudinga žinoti, kurios specialybės netrukus bus itin paklausios, nes tuomet bus lengviau rasti gerai apmokamą darbą ir būti paklausiu specialistu.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Lietuvių kompanija dirbanti ne penkias kaip visi, o keturias dienas per savaitę negali atsidžiaugti rezultatais. Pelnas stabiliai auga, idėjų sugeneruojama daugiau nei anksčiau, džiugina ir smarkiai sumažėjusi darbuotojų kaita. Tačiau darbdavių atstovas optimizmu netrykšta – esą toks modelis Lietuvoje gali būti pritaikomas ne visiems, o retai kompanijai. Pasak jo, didžioji dauguma lietuvių darbuotojų tokiam pokyčiui dar yra nepasiruošę.

Vertybių galia žmogui – neišmatuojama. Teigiama, kad tai pagrindinė jėga, nulemianti asmenybės mąstymą, jausmus ir tai, kaip ji elgiasi. Situacijas, kuriose vyrauja žmogaus puoselėjamos vertybės, jis linkęs vertinti teigiamai ir, priešingai, įvykius ar aplinkybes, kuriose jo aukštinamos vertybės paminamos, jis dažniausiai vertina neigiamai. Vertybių kongruencijos sąvoka siūlo giliau pažvelgti į šią įdomią sritį.

Įtarimai dėl galimos taršos į Kuršių marias pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, vienas jų – buvęs įmonės direktorius.  „Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.

Privačių pensijų išmokų mokėjimą perdavę „Sodrai”, valdantieji susidūrė su netikėta kliūtimi: neranda darbui reikalingų finansų analitikų. O jie turės valdyti įspūdingą turtą – pensijas privačiai kaupiančių gyventojų šimtus milijonų eurų. Opozicijos atstovai nerimauja, ar nebus taip, kad mums pensijas tuoj skaičiuos imigrantai iš artimų ir tolimųjų rytų. „Sodros” skyriuje Vilniuje šiuo metu darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, mokesčius.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki 2020 metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite tik pusmetį.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva nepažeidė Rusijos valstybinės televizijos darbuotojų teisių, išsiųsdama juos iš šalies dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. „Byloje nebuvo nieko, kas rodytų, jog teismai suklydo vertindami arba nepagrįstai taikė įstatymus“, – paskelbė Strasbūro teismas.

Žemės ūkio ministro dovana į Kauną iš Vilniaus kraustytis nenorintiems ministerijos valdininkams – esą jam vadovaujant kraustymosi nebus. Tuo metu Ramūnas Karbauskis atkerta, kad ne Andrius Palionis kraustynėms diriguoja, ir tikina, kad ministerija vis tiek bus perkraustyta į laikinąją sostinę. Dėl beveik metus vykstančio chaoso ir nežinios ministeriją jau paliko bene trečdalis darbuotojų. Ministras Palionis žada bandyti juos susigrąžinti.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarumo reitinguose – vienas iš lyderių. Tačiau ministerijoje įsikūrusi diplomatų profsąjunga prabyla apie ministerijoje esą įsigalėjusią nelygybę – diplomatų karjeros laiptais pastaraisiais metais kopia ne patyrę tarnautojai, o žmonės pagal politines pažiūras ar iš draugų rato. Ministras atšauna, kad karjeros laiptais pareigūnai kyla, tik galbūt ne visi pagal savo lūkesčius ir turimą patirtį.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius trečiadienį su „Lietuvos pašto“ profesinėmis sąjungomis aptars numatomą darbuotojų atleidimą. Ministras pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad įmonė turėtų nuolat palaikyti konstruktyvų dialogą su darbuotojų atstovais ir vengti skubotų sprendimų dėl žmonių atleidimo. Anot J. Narkevičiaus, bendrovės vadovai turėtų užtikrinti aukščiausius socialinės atsakomybės standartus, viešojo intereso paslaugas ir įsiklausyti į šalies žmonių poreikius.

Seimas trimis eurais padidino politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinę algą. Kitąmet bazinis pareiginio atlyginimo dydis bus 176 eurai. Už tai ketvirtadienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo du, 15 susilaikė. Padidinus bazinį dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių darbo užmokestis ir kitos išmokos padidės 12–96,9 euro.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įmonių savininkai bei jiems oponuojančios profesinės sąjungos trečiadienį Vilniuje surengė protesto akcijas.  Maždaug 20 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Vairuotojų profesinės sąjungos atstovų susirinko prie Vyriausybės.

Kitų metų biudžetą svarstęs Seimo Kultūros komitetas siūlo papildomai skirti iki 10 mln. eurų kultūros darbuotojų algoms didinti. „Siūloma skirti papildomai lėšų, kad galima būtų padidinti atlyginimą kultūros darbuotojams ir iš viso, dabar negaliu įvardinti sumos, bet Vyriausybės yra prašoma iki 10 mln. eurų papildomų lėšų“, – žurnalistams po posėdžio sakė komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Nors darbuotojai žino apie jiems priklausančias ne trumpesnes nei 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ne visi yra girdėję, kad turi teisę ir į nemokamas atostogas. Šių trukmę lemia daug niuansų, tačiau prieš eidami ilsėtis nemokamai turėtumėte žinoti, kad toks poilsis gali užtraukti ir nemalonumų. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojams gauti iki dešimties darbo dienų trukmės nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Daugiau nei 4 milijonai eurų. Tiek laiku nesumokėtų pinigų savo darbuotojams šiemet privalėjo išmokėti algas bandę nusukti darbdaviai. Be to, šiemet užfiksuota net 13 procentų daugiau darbo ginčų nei per tokį pat laikotarpį pernai.

Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat auga ne tik darbuotojų algos, bet ir verslininkų pelnai. O padidėję įmonių uždarbiai ne visada pasiekia darbuotojų pinigines. Tokią išvadą darantys Lietuvos banko ekonomistai aiškina, kad Lietuviai pagal verslininkų šykštumą ir pridėtinės vertės pasidalijimą su darbuotojais atsilieka nuo Europos. Statistika rodo, kad ir iš visų Baltijos šalių Lietuvos verslininkai pelno darbuotojams atiduoda mažiausiai.

Nėščia iš emigracijos grįžusi lietuvė nudžiugo, kad tėvynėje jai greitai pavyko rasti darbą, tačiau liko priblokšta, kai viso labo po dienos sužinojo, kad jos darbo sutartis anuliuojama iškart po to, kai darbdaviai sužinojo, kiek laiko moteris nėščia. Moterį įdarbinusi įmonė ėmėsi tyrimo, kurio metu išsiaiškino, kad moteris nei pasirašė darbo sutarties, nei darbe pasirodė. Darbuotojų teisių sargai taip pat teigia pažeidimo neužfiksavę.

Paaiškėjo, kurių profesijų žmonės labiausiai patenkinti darbu ir ką dirba tie, kurių kasdienė veikla visiškai nedžiugina. Atlikta apklausa atskleidė, kad bendras pasitenkinimo darbu vidurkis Lietuvoje – ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tačiau įdomu tai, kad vertindami darbo sąlygas, algų lietuviai nebeiškelia į pirmą vietą.

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar Vilniaus universiteto (VU) statuto nuostata, kad su vyresniais nei 65 metų asmenimis gali būti sudaroma tik trumpalaikė terminuota darbo sutartis, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį informavo priėmęs Vilniaus apygardos teismo prašymą įvertinti įstatymu patvirtintą VU statutą.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Vilniaus valdžiai giriantis nupirktais naujais troleibusais, keleiviai ir juos vairuojantys darbuotojai netveria pykčiu. Troleibusai esą ne tik nepatogūs, bet ir labai greitai genda. Kai kurie gedimai, kaip aiškina vairuotojai, pavojingi keleivių sveikatai, mat riedant nuo kalno kai kuriems troleibusams kilo rimtų bėdų. Visgi, valdininkai atkerta, kad jokių skundų iš vairuotojų nėra gavę.

Savo darbo užmokesčiu nepatenkinti didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pilotai Airijoje kitą savaitę surengs dviejų dienų streiką. Airijos profsąjunga „Forsa“ paskelbė, jog „Ryanair“ tiesiogiai įdarbinti pilotai streikuos 48 valandas nuo rugpjūčio 22 dienos 00 val. 1 min. vietos (1 val. 1 min. Lietuvos) laiku. Tuo pat metu streiką surengs oro bendrovės pilotai Didžiojoje Britanijoje. „Ryanair“ jau buvo įteiktas pranešimas apie streiką.

Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms su negalia ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot banko, darbuotojų bus atleista mažiau nei planuota. Tačiau „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė teigia, kad tai yra paskutinė šiemet suplanuotų atleidimų dalis, o žmonių sumažės mažiau nei planuota.

Du nuobodžiaujantys parduotuvės darbuotojai, 25 m. Ashley Finley ir 23 m. Disney Sibbons, netyčia sukėlė parduotuvėje gaisrą, kai nusprendė kremuoti pelę. Incidentas įvyko Bury St Edmunds esančioje „Cycle King“ parduotuvėje, Safolko grafystėje. Liepsnos išplito į šalia parduotuvės esančią aludę ir restoraną, o bendra gaisro žala siekia 1,6 milijono svarų. Ipsvičo karūnos teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog pelė buvo padegta panaudojus degalus ar kitą degų skystį.

Belgijos oro eismo kontrolės tarnybos „Skeyes“ skrydžių kontrolieriai ketvirtadienio ryte netikėtai paskelbė streiką, pranešė Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė). Briuselio oro uostas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, jog streikas tęsis nuo 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki 13 val. (14 val.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Lietuvos Muitinė įspėja dėl jos darbuotojais prisistatančių sukčių. Pasak muitinės, paskelbus asmenų priėmimą į tarnybą, kreipėsi žmonės, nurodydami, jog jiems skambina muitinės atstovais prisistatantys asmenys, kurie klausinėja asmeninių dalykų (namų adreso, drabužių, batų dydžių ir pan.). „Asmenys žada, tikėtina, už atlygį, netrukus pakviesti į tarnybą muitinėje“, – pirmadienį paskelbtame pranešime nurodo muitinė.

Kas šeštas lietuvis į klausimą „Ar darbas, kurį dirbate, naudingas pasauliui?“ atsako neigiamai. Britų, besiskundžiančių darbo beprasmiškumu, yra net trys iš dešimties.

Lietuvoje pernai spalį 10,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. O didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 15421 visą darbo laiką dirbę gyventojai. 400 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 123 tūkst., iš jų 98 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 28 tūkst.

2018 metais šalyje buvo 18,5 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 7,7 proc. arba 1,5 tūkst. mažiau nei 2017-aisiais. Per metus laisvų darbo vietų labiausiai sumažėjo prekyboje (1 tūkst.), statyboje (0,7 tūkst.), o padaugėjo transporte (0,4 tūkst.) ir pramonėje (0,2 tūkst.), pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo finansų ir draudimo įmonėse – 3,3 proc., viešajame valdyme ir gynyboje, socialiniame draudime – 3,1 proc.

Lanksčios darbo valandos, poilsio kambariai, nemokami užkandžiai ir pietūs, gyvūnai biuruose – tai tik keletas motyvacijos priemonių, kurios tampa neatsiejama šiuolaikinio biuro praktika. Pasak darbo rinkos specialistų, šiemet darbdaviai, siekiantys geresnių rezultatų, priversti darbuotojams suteikti vis daugiau privilegijų ir laisvės, rašoma pranešime spaudai.

Metų pradžioje galutinai susijungęs Baltijos šalyse, bankas „Luminor“ per šiuos metus Lietuvoje ketina atleisti 420 darbuotojų, pranešė bankas. Estijoje ir Latvijoje banko darbuotojų sumažės atitinkamai 130 ir 250. Šiuo metu „Luminor“ banke Baltijos šalyse dirba apie 3 tūkst. žmonių. Bankas nurodo, kad mažinamas darbuotojų skaičius kasdienei veiklai įtakos neturės.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

Darbuotojų Lietuvoje kai kada vis dar ieškoma atsižvelgiant į tai, kokio jie zodiako ženklo, ar kurį naminį gyvūną labiau mėgsta, pripažįsta specialistai. Be to, diskriminuojantys potencialaus darbdavio klausimai taip pat dar nėra išnykę ir nemaloniai nustebina norimo darbo ieškančius gyventojus. Sprendimą lemia ir katė Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.

Lietuvoje darbo ginčų komisijos sprendimai lemia, kad kasmet darbuotojai atgauna iki 5-6 milijonų eurų, tikina vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. Anot jo, nors darbuotojų, besikreipiančių į tokias komisijas, Lietuvoje didėja nuolat, bet net trečdalį ieškinių žmonės atsiima dar neįvykus pirmajam posėdžiui. Skundų padvigubėjo „Darbo ginčų komisijos tapo populiarios, bet išryškėjo ir prevencinis jų poveikis.

Ekonominio sunkmečio daužomai įmonei besąlygiškai liks ištikimi du dirbantieji iš dešimties, o kiek daugiau nei septyni procentai paliks laivą vos pajutę, kad padėtis suprastėjo. Tokius apklausos duomenis pateikia darbuotojų paieškos portalas CVMarket.lt, rašoma pastarojo pranešime spaudai. „Viešojoje erdvėje vis daugėja prognozių, kad netrukus ir vėl susidursime su nauja ekonomine krize.

Pirmadienį prasidėjusi darbo savaitė gali atrodyti perdėtai ilga, tačiau standartinės penkios darbo dienos greitai gali tapti praeitimi – to labai siekia Jungtinės Karalystės profsąjungos, rašo „Business Insider“. Anot Oksfordo universiteto docento Jan-Emmanuel De Neve, keturių dienų darbo savaitė padėtų pasiekti gerą darbo ir poilsio balansą, paliekantį laiko žmonėms mėgautis savo darbu ir laisvalaikiu.

Teigiama, kad didelė dalis darbo sėkmės gali priklausyti nuo darbuotojo elgesio. Kartais nežinodami kaip elgtis lengvai galime pakliūti į nemalonias ar keblias situacijas, nulemiančias net karjeros galimybes ar santykius su darbdaviu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, etiketo žinovė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė tikina, kad šiandien vis rečiau pasitaiko didelių etiketo klaidų, tačiau daugėja smulkių, kurios kartais tampa itin reikšmingos.

Siekdami geresnių ir efektyvesnių darbo rezultatų kelių bendrovių vadovai ėmėsi netikėto sprendimo: sumažino darbo laiko trukmę. Kol kas ją sutrumpinę 1 val, tikisi, kad kitąmet, darbuotojams pasiekti puikių rezultatų pakaks 5 darbo valandų. Tad atvykę 9 ryto, namo išeis 14 val. Atlyginimas, anot bendrovių vadovų, nemažės, o priešingai – didės. Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas.

Maitinimo sektoriaus darbdaviai įtaria darbuotojus piktnaudžiaujant nedarbingumo lapeliais - jie neva suserga, tačiau socialiniais tinklai išduoda, kad iš tiesų šventė ar poilsiavo. "Sodra" tikina, kad vasara čia nėra išskirtinė, tačiau piktnaudžiavimų nedarbingumo lapeliais pasitaiko, rašo portalas 15min.lt. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė portalui teigė, kad tai išties yra labai dažna problema.