darbuotojai

Koronavirusas paveikė ne tik gyventojus, bet ir verslą, dalis bendrovių nebegali vykdyti veiklos, kiti gi susiduria su įvairiais sunkumais.  Apie tai, kaip koronavirusas paveikė Lietuvos verslą, pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Žemės ūkio bendrovių grupės „Groward Group“ mėsos ir paukštienos produktų gamybos įmonė „Agromėsa“ atleidžia 70 darbuotojų, apie tai pirmadienį įmonė informavo Užimtumo tarnybą. „Šiuo metu svarbu optimizuoti procesus „Groward Group“ viduje ir sumažinti nuostolius, todėl kol kas stabdome „Agromėsos“ veiklą“, – BNS atsiųstame komentare teigė įmonių grupės vadovas Dainius Matijošaitis.

Penktadienį atidaroma „Rimi“ parduotuvė Kauno autobusų stotyje, kuri prieš dvi savaites buvo uždaryta dėl tarp darbuotojų nustatytų dviejų koronaviruso atvejų. Abu darbuotojai šiuo metu jaučiasi gerai ir jau yra pasveikę – abu atliko po du pakartotinius testus dėl koronoviruso ir jie yra neigiami. Taip pat jokių negalavimų per privalomą karantiną nepajuto ir artimą kontaktą su sirgusiais turėję kiti parduotuvės darbuotojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ antradienį pareiškė atleidžianti 1 tūkst. darbuotojų ir mažinanti atlyginimus likusiems darbuotojams. „Nepaisant visų mūsų pastangų, įmonė priėmė sunkų sprendimą atleisti 1 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro 19 proc. darbo jėgos“, – teigiama Budapešte įsikūrusios vežėjos pranešime.

Darbdaviams į prastovas išleidus jau beveik 200 tūkst. darbuotojų, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, jog tai rodo teigiamus verslo lūkesčius.  „Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – pranešime sakė Linas Kukuraitis.

Didžiausia pasaulyje interneto mažmenininkė „Amazon“ paskelbė ištesėjusi prieš mėnesį duotą pažadą dėl koronaviruso pandemijos sąlygomis augančios paklausos įdarbinti 100 tūkst. darbuotojų ir pareiškė esanti pasirengusi pasamdyti dar 75 tūkst. žmonių. „Ir toliau stebime paklausos augimą ir rengiamės toliau samdyti darbuotojus“, – pažymima bendrovės paskelbtame pranešime. Pasak bendrovės, „ketiname sukurti papildomus 75 tūkst.

Tik prasidėjus karantinui Valstybinė darbo inspekcija ne kartą įspėjo darbdavius, kad dabartinė situacija nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi praėjus beveik mėnesiui nuo karantino pradžios vis dar sulaukiama darbuotojų skundų, kad jie yra verčiami palikti darbą. Įmonė teigia patirianti sunkumų ir atsiskaityti beveik nevėluoja.

Kauno miesto savivaldybė po kritikos atšaukė sprendimus dėl prastovų kultūros darbuotojams ir iš naujo vertins jų galimybes dirbti nuotoliniu būdu, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Seimo Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį jis pabrėžė, kad po ministerijos perspėjimo tokius pat sprendimus atšaukė ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Jurbarko rajono.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriaus darbuotojui nustačius koronavirusą, kitų skyriaus darbuotojų ir pacientų pirmieji tyrimai – neigiami. Ligoninė pranešė, kad tyrimai dėl koronaviruso atlikti keturiems tuo metu skyriuje besigydžiusiems pacientams ir 23 skyriaus darbuotojams. Trečiadienį gauti paskutiniai rezultatai. „Pranešame džiugią naujieną – visų pacientų ir ligoninės darbuotojų pirmojo testavimo rezultatai yra neigiami“, – teigiama ligoninės pranešime.

Iki pirmadienio koronavirusas diagnozuotas 111 Lietuvos medicinos darbuotojų, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centas. Alytaus apskrityje yra vienas susirgęs medikas, Kauno – 13, Klaipėdos – 34, Marijampolės – keturi, Panevėžio – trys, Šiaulių – du, Tauragės – vienas, Utenos – trys, Vilniaus – 50. Pirminiais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis medikų turėjo tiesioginių kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis.

Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, kurias darbuotojams mokėjo užsienio ir Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Kokios algos mokėtos kovą, kai buvo paskelbtas karantinas ir daugelis bendrovių užsidarė, bus aišku tik šio mėnesio pabaigoje. Tačiau aišku, kad antrą šių metų mėnesį kai kam mokėtos įspūdingos algos.

Nuo rytojaus, penktadienio, uždaromas Kauno autobusų stotyje veikiantis prekybos centras „Rimi“. Tokį sprendimą „Rimi Lietuva“ priėmė gavusi patvirtinimą, jog COVID 19 diagnozuotas antram šios parduotuvės bei tose pačiose patalpose dirbančios trečiosios šalies darbuotojui, rašoma pranešime spaudai.

Nuo karantino pradžios dirbančiųjų Lietuvoje jau sumažėjo daugiau kaip 8,6 tūkst. Beveik penktadalio ūkio šakų darbuotojų skaičius susitraukė procentu ar daugiau. Tačiau kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius ir augo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dar tik dvi savaitės praėjo nuo momento, kai didžiajai daliai paslaugų verslo įmonių teko uždaryti fizinių parduotuvių, kavinių ar biurų duris ir pamiršti optimistines nuotaikas, kuriomis gyvenome keletą pastarųjų metų.

Valstybės subsidijos, skiriamos darbdaviams mokėti algas už darbuotojų prastovas, bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto nario  konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymui šių išmokų neapmokestinti.  Jeigu M. Majauskas reikalaus, kad už jo pasiūlymą balsuotų Seimas, jis ir priims galutinį sprendimą.

Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu besirūpinantys vadovai visiškai nesirūpina darbo vietos higiena ir darbuotojų saugumu. Tačiau verslas tikina besirūpinantis jų sveikata ir darbo sauga. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta Tomo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įrašas.

Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma grupės darbuotojų atleidimų susiję su paskelbtais įmonių bankrotais ir įmonių likvidavimu, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso“, – pranešė Užimtumo tarnyba.

Valdžios atstovai skeptiškai vertinta darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.

Šiuo metu karantinas yra paskelbtas visose Europos Sąjungoje. Šalys uždarė sienas, tad grįžti namo iš užsienio itin sunku ne tik atostogavusiems, bet ir dirbusiems tautiečiams. Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk.

Lietuvoje paskelbus karantiną iškart keitėsi ir verslo sąlygos, įmonės susidūrė su daugybe teisinių iššūkių – kaip spręsti darbo teisės klausimus, kaip suvaldyti tiekimą ir santykius su tiekėjais, kaip elgtis su įsipareigojimais klientams. Nemokamas atostogas arba prastovas renkasi ne visi.

Praėjusi savaitė, kaip ir daugumos biurų darbuotojų, taip ir LTPF vadovams buvo „telefoninė“. Sulig pirma karantino diena iškilo daug spręstinų klausimų, tiek objektyvių, kaip padėti pareigūnams, auginantiems vaikus, tiek subjektyvių. Gesinant keistus ir bereikalingus konfliktėlius su vadovais. Nors didžioji policijos įstaigų vadovų dalis tikrai dirba labai atsakingai ir supranta, kad dabar visi esame vienoje fronto linijoje, vis tik atsiranda vienas – kitas, keliantis nereikalingas įtampas.

Sveikatos apsaugos ministerija ragina vyresnio amžiaus žmones vengti bet kokio išėjimo iš namų, nes jie yra rizikos grupėje. Tačiau sostinės viešuosiuose tualetuose dirbantys asmenys, kurių nemaža dalis yra vyresnio amžiaus, privalo kasdien prižiūrėti ir valyti šias vietas, kuriuose knibžda ligų sukėlėjai. Kaunas pranešė, kad paskelbus karantiną uždarė viešuosius tualetus. O Klaipėdoje yra tik automatiniai, kurie patys išsivalo.

Situacija, susiklosčiusi dėl paskelbto karantino, kelia labai daug nerimo darbuotojams, kurie susiduria su didžiuliu spaudimu išeiti iš darbo, imti nemokamų atostogų ir prisiimti visą atsakomybę. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) savo pranešime skelbia, kad konsultuoja visus besikreipiančius darbuotojus ir jau gali teikti apibendrintus bazinius patarimus, kaip elgtis ar nesielgti tam tikrais atvejais.

Kovo 11-osios rytą Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) sukrėtė visą pasaulį. Tą rytą tai buvo tikrai netikėta ir itin drąsu – Rudy Gobertui diagnozavus koronavirusą iškart sustabdytas sezonas. Nors dabar sporto sezonai jau sustabdyti didelėje dalyje pasaulio, tą lemtingą akimirką NBA laikas visiškai sustojo, rašo Si.com žurnalistas Farbodas Esnaashiris.

Lietuvoje paskelbus karantiną siekiant stabdyti koronaviruso plitimą, keičiami įvairių įstaigų darbo laikai, imamasi papildomų apsauginių priemonių. Degalinėse stiklo pertvaromis atskiriami kasose dirbantys darbuotojai, degalinių klientų laukia ir daugiau naujovių. Keičiasi ir klientų aptarnavimas bankuose.

Šiauliuose ketvirtadienį darbo metu susimušė du Lietuvos pašte dirbantys vyrai.  Konfliktas Dubijos gatvėje esančiame pašto paskirstymo skyriaus pastate įvyko apie 17 valandą, praneša Šiaulių apskrities policija.  1993-aisiais gimęs vyras sumušė trejais metais vyresnį savo kolegą.  Nukentėjusysis po medikų apžiūros Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydosi ambulatoriškai.

Mažeikiuose – aistros dėl paskelbtos informacijos apie iš Italijos grįžusius vienos įmonės darbuotojus. Vicemerė baiminasi, kad darbininkai gali būti užsikrėtę koronavirusu ir jį skleisti ne tik po Mažeikius, bet ir kitus Lietuvos miestus, mat dalis grįžusių statybininkų – ne mažeikiškiai. Įmonės vadovas kaltina savivaldybės atstovę šmeižtu ir atšauna, kad panikuoti nereikia, esą visi grįžę vyrai sveiki ir klauso visų saugos nurodymų.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, priklauso ne tik įprasta nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir ilgalaikio darbo išmoka. Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti trijų mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Su diskriminacija dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje susiduriama perkopus vos 40 metų amžių. Tuo metu palankiausiai darbo rinkoje vertinami nuo 26 iki 35 metų specialistai. Visgi demografinės tendencijos rodo, kad šios amžiaus grupės žmonių Lietuvoje artimiausioje ateityje gerokai sumažės.

Prieš kiek daugiau nei 10 metų „Maximos“ parduotuvėse Lietuvoje pradėtos diegti savitarnos kasos. Visoje Lietuvoje savitarnos kasos dabar veikia jau 800 parduotuvių. Tinklo atstovai teigia, kad rinkoje jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl į savitarnos kasas investuojama ir toliau. Šiemet jų plėtrai numatyta investuoti apie 2 mln. eurų. „Savitarnos kasos yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių būdų, kuris gerokai sutrumpina apsipirkimo procesą.

Vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, Sostinės regione ūgtelėjo 0,1 proc. iki 544,8 tūkst., tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 0,6 proc. iki 711,5 tūkstančių. Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį ūgtelėjo Kauno ir Vilniaus apskrityse (po 0,1 proc.), kitose apskrityse nedaug sumažėjo, pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius išaugo trečdalyje savivaldybių nuo 0,1 iki 2,3 proc.

10-metį gyvsidabriu teršto Ukmergės teismo istorija tęsiasi. Kompensacijas už kenksmingas darbo sąlygas prisiteisti iš valstybės nusprendė dar 14 tuometinio teismo darbuotojų. Tarp jų ir dabartinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Tiesa Vyriausybės atstovai atkerta, kad šis su kompanija pavėlavo – jau suėjo senaties terminas.

Medikai reikalauja stiprinti jų pajėgas greitosios medicinos pagalbos įstaigose. Vykstant į iškvietimus pas ligonius, pasak sveikatos specialistų, dviejų paramedikų brigadoje neužtenka. O jei gydymo įstaiga į greitosios pagalbos skiria trečią žmogų, ministerija šio specialisto darbo atskirai neapmoka. Medikai pasakoja su kokiais sunkumais tenka susidurti dirbant dviese, kai, pavyzdžiui, tenka ant neštuvų nešti didelio svorio pacientą.

Kultūros ministerija spręs dėl nuobaudos darbuotojui, kuris į Nacionalinių premijų teikimo ceremonijos svečių sąrašą neįtraukė laureatės aktorės Viktorijos Kuodytės. „Iš sąrašą sudariusio darbuotojo ministras pareikalavo paaiškinimo, gavus jį bus sprendžiama dėl tarnybinės nuobaudos“, – teigiama Kultūros ministerijos penktadienį BNS atsiųstame komentare.

Trečiadienio popietę Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje prireikė skubios policijos pareigūnų pagalbos – į darbą atvykusios valytojos kaip reikiant susikivirčijo. Teigiama, kad darbuotojų konfliktas baigėsi smurtu, vienai jų prireikė medikų pagalbos.  Ketvirtadienį su „Vakarų ekspresu“ susisiekė moteris, prisistačiusi vienos iš mokykloje dirbančių valytojų dukra. Ji pateikė savo įvykio versiją – esą dėl konflikto kalta kita valytoja.

Valstybinė kalbos inspekcija sunerimo dėl paslaugų sektoriuje dirbančių užsieniečių, o ypač pavežėjų. Esą būtina taisyti ketvirtį amžiaus veikiantį Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą ir tuos žmones, kurie nori dirbti šalyje pavežėjais, priversti šnekėti valstybine kalba, taip, kaip verčiami taksistai. Esą angliškai ar rusiškai nemokantys lietuviai ar jų vaikai yra nepatenkinti, kad savoje šalyje besinaudojantys paslaugomis, negali susišnekėti su darbuotojais.

Raseiniuose dėl galimos korupcijos įkliuvę du buvę savivaldybės darbuotojai ir keturių privačių bendrovių vadovai sėdo į teisiamųjų suolą. Suteikę išskirtines sąlygas keliuose viešuosiuose konkursuose įmonėms, savivaldybės tarnautojai, kaip įtariama, gavo kyšius, vienas statybinėmis medžiagomis, kitam buvo pastatyta tvora. Į teismą renkasi kaltinamieji, tai buvę Raseinių savivaldybės skyrių vedėjai Vidmantas Bacys ir Rytis Radavičius.

Planuoti karjerą pradedame dar mokyklose suole, svajodami, kuo tapsime užaugę. Tai svarbu renkantis studijas, sprendžiant, kurią darbovietę pasirinkti, o galiausiai – kuria kryptimi kardinaliai pasukti savo karjerą. Todėl naudinga žinoti, kurios specialybės netrukus bus itin paklausios, nes tuomet bus lengviau rasti gerai apmokamą darbą ir būti paklausiu specialistu.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Lietuvių kompanija dirbanti ne penkias kaip visi, o keturias dienas per savaitę negali atsidžiaugti rezultatais. Pelnas stabiliai auga, idėjų sugeneruojama daugiau nei anksčiau, džiugina ir smarkiai sumažėjusi darbuotojų kaita. Tačiau darbdavių atstovas optimizmu netrykšta – esą toks modelis Lietuvoje gali būti pritaikomas ne visiems, o retai kompanijai. Pasak jo, didžioji dauguma lietuvių darbuotojų tokiam pokyčiui dar yra nepasiruošę.

Vertybių galia žmogui – neišmatuojama. Teigiama, kad tai pagrindinė jėga, nulemianti asmenybės mąstymą, jausmus ir tai, kaip ji elgiasi. Situacijas, kuriose vyrauja žmogaus puoselėjamos vertybės, jis linkęs vertinti teigiamai ir, priešingai, įvykius ar aplinkybes, kuriose jo aukštinamos vertybės paminamos, jis dažniausiai vertina neigiamai. Vertybių kongruencijos sąvoka siūlo giliau pažvelgti į šią įdomią sritį.

Įtarimai dėl galimos taršos į Kuršių marias pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, vienas jų – buvęs įmonės direktorius.  „Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.

Privačių pensijų išmokų mokėjimą perdavę „Sodrai”, valdantieji susidūrė su netikėta kliūtimi: neranda darbui reikalingų finansų analitikų. O jie turės valdyti įspūdingą turtą – pensijas privačiai kaupiančių gyventojų šimtus milijonų eurų. Opozicijos atstovai nerimauja, ar nebus taip, kad mums pensijas tuoj skaičiuos imigrantai iš artimų ir tolimųjų rytų. „Sodros” skyriuje Vilniuje šiuo metu darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, mokesčius.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki 2020 metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite tik pusmetį.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva nepažeidė Rusijos valstybinės televizijos darbuotojų teisių, išsiųsdama juos iš šalies dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. „Byloje nebuvo nieko, kas rodytų, jog teismai suklydo vertindami arba nepagrįstai taikė įstatymus“, – paskelbė Strasbūro teismas.

Žemės ūkio ministro dovana į Kauną iš Vilniaus kraustytis nenorintiems ministerijos valdininkams – esą jam vadovaujant kraustymosi nebus. Tuo metu Ramūnas Karbauskis atkerta, kad ne Andrius Palionis kraustynėms diriguoja, ir tikina, kad ministerija vis tiek bus perkraustyta į laikinąją sostinę. Dėl beveik metus vykstančio chaoso ir nežinios ministeriją jau paliko bene trečdalis darbuotojų. Ministras Palionis žada bandyti juos susigrąžinti.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarumo reitinguose – vienas iš lyderių. Tačiau ministerijoje įsikūrusi diplomatų profsąjunga prabyla apie ministerijoje esą įsigalėjusią nelygybę – diplomatų karjeros laiptais pastaraisiais metais kopia ne patyrę tarnautojai, o žmonės pagal politines pažiūras ar iš draugų rato. Ministras atšauna, kad karjeros laiptais pareigūnai kyla, tik galbūt ne visi pagal savo lūkesčius ir turimą patirtį.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius trečiadienį su „Lietuvos pašto“ profesinėmis sąjungomis aptars numatomą darbuotojų atleidimą. Ministras pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad įmonė turėtų nuolat palaikyti konstruktyvų dialogą su darbuotojų atstovais ir vengti skubotų sprendimų dėl žmonių atleidimo. Anot J. Narkevičiaus, bendrovės vadovai turėtų užtikrinti aukščiausius socialinės atsakomybės standartus, viešojo intereso paslaugas ir įsiklausyti į šalies žmonių poreikius.