darbo sąlygos

Gruodį Energetikos ir technikos muziejus atvėrė Liepkalnio Kalėdų miestelį istorinėje Liepkalnio vandens saugykloje. Saugykla, iki šių metų buvusi uždara, dabar siūlo kultūros paslaugas. Muziejaus gidai su menininkų bendruomene siekia inžinerinį paveldą pristatyti įdomiai ir patraukliai, pritraukti lankytojų bei pasiūlyti veiklų už geležinkelio tilto įsikūrusiame Liepkalnio mikrorajone.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

30-ąjį gimtadienį mininčio prekybos tinklo „Iki“ stiprybė – tvirta darbuotojų komanda, o nuolatinis dėmesys jų poreikiams, priemonės motyvacijai stiprinti ir kompetencijoms ugdyti padeda išlaikyti ilgamečius darbuotojus ir pritraukti naujų. Pasak Monikos Milės, prekybos tinklo „Iki“ Žmonių ir kultūros departamento vadovės, „Iki“ siekiama kiekvienam darbuotojui pasiūlyti jo poreikius atitinkantį darbo pobūdį ir padėti įgyvendinti profesinius tikslus pasirinktoje srityje.

Net 72 proc. Z kartos (gimę nuo 2003 m.) atstovų, perėjusių į naują darbovietę, lieka nusivylę, nes realybė neatitinka jų turėtų lūkesčių. Darbuotojai lieka nepatenkinti įmonės darbo strategija arba prasta komunikacija tarp bendradarbių. Ekspertai kalba, kad svarbu ne tik pasiklausti darbdavio apie įmonės vertybes ir kultūrą, bet ir stebėti darbą gyvai bei rinkti atsiliepimų.

Besibaigiant metams dovanų gavo Seimo darbuotojai. Jiems vadovybė išmokėjo nemažas premijas. Maždaug tūkstančiui kanceliarijos darbuotojų valdžia paskirstė virš milijono eurų. Tiesa, Seimo nariai priedų negavo ir sako nepavydi ir kanceliarijos darbuotojams – jų atlyginimai ir taip nedideli. O dauguma ministerijų, skirtingai nei parlamentas, savo darbuotojų šventiniu periodu nusprendė apskritai nepaskatinti.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduria tūkstančiai imigrantų, kurių pagalbos šauksmas – vos girdimas. Deja, Lietuvos teisinė sistema nepajėgi nubausti žmonių išnaudotojų – ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami, o už grotų atsiduria tik vienetai. Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą.

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.

Pagal galiojančias taisykles, Lietuvoje darbuotojams draudžiama kiloti pakuotes, kurių svoris viršija nustatytą ribą. Tačiau realybėje merginos ir moterys jas vis tiek kiloja ir rizikuoja savo sveikata. Prekybininkai tikina, kad ja rūpinasi, bet Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skundų iš daugelio prekybos tinklų darbuotojų.

Karantino metu itin išaugo prekių pristatymo į namus poreikis, padidėjo ir šioje srityje dirbančių žmonių krūvis. Visgi elektroninės parduotuvės „Barbora“ darbuotojai nuogąstauja, kad karantino metu jiems neužtikrinamos būtinos saugumo sąlygos, o per pusę paros trunkančią pamainą ne visada gaunama pietų pertrauka. Bendrovė atsiprašo, teigia vertinanti kiekvieną darbuotoją ir daro viską, kad nieko panašaus nebūtų.

Prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu daugeliui darbuotojų buvo sumažinti atlyginimai, o nemaža dalis ir atleista. Koronavirusas sėja baimę dėl naujos krizės, tad kiekvienam pravartu žinoti savo teises. Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.

Lietuvai ir Ukrainai ratifikavus susitarimą dėl įdarbinimo sąlygų, į šalį dirbti atvykstantys ukrainiečiai turės būti geriau informuojami apie darbo sąlygas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Daugiausia darbuotojų Lietuvoje turinti įmonė „Maxima“ per praėjusius metus savo darbuotojams išmokėjo 10,3 mln. eurų skatinamųjų premijų. Tai yra maždaug 3 kartus daugiau nei 2018 metais, kuomet premijų biudžetas siekė 3,8 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prekybos tinklo vadovės Kristinos Meidės teigimu, šiemet atlygio ir darbuotojų motyvacinės sistemos bus toliau plečiamos, o premijų bus išmokama panašiai kaip ir pernai. Tiesa, „Sodros“ duomenimis, „Maximos“ visų 13,7 tūkst.

Viena didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Šios šalies institucijos nustatė, kad įmonė netinkamai apskaitė vairuotojų darbo laiką, galėjo nemokėti jiems sutarto atlyginimo, pažeisti kitas taisykles. Įmonė neneigia padarytų klaidų, bet žada pasitaisyti.

Vadovauti policijai pradedantis Renatas Požėla žada ir toliau tęsti policijos modernizavimą, gerinti pareigūnų motyvaciją, darbo sąlygas. Oficialioje policijos generalinių komisarų pasikeitimo ceremonijoje pirmadienį jis dėkojo penkerių metų kadenciją baigiančiam Linui Pernavui už  „įspūdingų mastų modernizavimą“ policijos sistemoje ir žada tai tęsti. „Mano vienas iš prioritetų bus kartu su jumis tęsti modernizaciją, daryti viską, kad gerėtų mūsų pareigūnų motyvacija, darbo sąlygos.

Klaipėdos Jūrininkų ligoninės svečias eidamas aplankyti besigydančio bičiulio nemaloniai nustebo. Greta pagrindinio ligoninės įėjimo spaudžiant nemaloniam šaltukui baseiną gremžė ir gyvenimu skundėsi būrelis ligoninės darbuotojų. Vaizdas, o ir girdimi skundai, pasak portalui tv3.lt istoriją papasakojusio vyro, buvo itin nemalonūs. Ligoninė pateikė ir savo versiją.

„Facebook“ savo moderatorių darbą slepia po devyniomis slaptumo spynomis – niekas iš darbuotojų ar bendrovės atstovų negali komentuoti to, su kokiais sunkumais ten yra susiduriama. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kuomet nutylėti darosi sunku. „The Verge“ paskelbė straipsnį apie košmariškas sąlygas vienoje didžiausių pasaulyje IT bendrovių, net apie mirtį darbo vietoje, apie kurią tariamai yra nutylima. „Facebook“ moderatoriai samdosi paslaugas teikiančias bendroves.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje viešinami Lietuvos kalinių išpuoliai prieš kitus nuteistuosius išryškino ne tik per mažo prižiūrėtojų skaičiaus problemą. Pataisos namai atskleidžia, kad įdarbinamas tik kas trečias nuteistasis, o Lietuvos kalinių gerove besirūpinanti organizacija patvirtina – kai nuteistieji neužimti, matome tai, kas dabar vyksta Lietuvos kalėjimuose – tikrą chaosą.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Atlikus viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų apklausą, paaiškėjo priežastys, kurios paskatintų grįžti į darbą net ir pirmaisiais vaiko auginimo metais. Tuo metu darbdaviai sako, jog darbuotojai turintys mažamečių vaikų turi būti itin naudingi įmonei, kad būtų svarstoma jų kandidatūra.  Kaip teigia, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas, tarnybos organizuotoje apklausoje dalyvavo, kone 1300 respondentų.

2022-ųjų metų pasaulio futbolo čempionatui besirengiantis Kataras ir toliau siaubingai elgiasi su stadionus statančiais darbininkais, o prastos darbo sąlygos ir toliau neša mirtį. Panašu, kad šis pasaulio čempionatas gali tapti pačiu kruviniausiu per visą istoriją. Paskutine auka tapo Zachary Foxas, nukritęs iš 40 metrų aukščio. Vyriškis tokio kritimo neišgyveno. Incidento metu Z.Foxui lūžo kaklas, vyras patyrė daugybę sužalojimų.

Šiuo metu Lietuvos muitinėje – 230 laisvų pareigybių. 70 procentų iš jų pasienio kontrolės postuose. Daugiausiai pareigūnų iš tarnybos išėjo per pastaruosius trejus metus. Prognozuojama, jog artimiausiu laiku iš muitinės pasitrauks dar daugiau darbuotojų. To priežastis maži atlyginimai bei prastos darbo sąlygos. Kai kuriuose postuose nėra net karšto vandens.

Tragedija Klaipėdos „Akropolyje“, kai darbo vietoje buvo nužudytas apsaugos darbuotojas, atskleidė absurdišką situaciją. Apsaugininkai sulaikę galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, prieš jį apieškodami dėl galimų daiktų, galinčių žaloti ar kelti grėsmę apsaugos darbuotojams, privalo gauti raštišką sulaikytojo sutikimą. Ir tai ne vienintelė problema, su kuria susiduria saugos darbuotojai. Apsaugos tarnybų darbuotojų darbą reglamentuoja asmens ir turto saugos įstatymas.

„Kažkada per rikiuotę mums pasakė „elkitės kaip pareigūnai, nes tokie esate“. Bet gaila, kad visi jau seniai nebesijaučia pareigūnais, o tik kažkieno trečiarūše našta...“, - apie planus emigruoti ir apverktinas darbo sąlygas pasakoja jaunas Lietuvos ugniagesys. Nesulaukę parlamentarų pritarimo didinti atlyginimus ugniagesiai nebetyli ir drąsiai pasakoja, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad ministrų pasiekimiai per pirmuosius darbo metus buvo skirtingi, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai lėmė ir skirtingos situacijos ministerijose, į kurias jie atėjo. „Metai laiko praėjo, tikrai yra skirtingi pasiekimai, bet yra ir sąlygos skirtingos, skirtingos ministerijos, ministrai atėjo su skirtingais pradiniais darbais“, – žurnalistų paprašytas įvertinti ministrų darbą trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Nei langų, nei ventiliacijos, nei šildymo, nei leidimo naudotis mobiliuoju telefonu – toks darbo skelbimas susidomėjimo turbūt nesulauktų. Tačiau sakančių, kad dirba tokiomis sąlygomis, visgi yra, o atsakomybes už šią darbovietę prisiimti nenori niekas. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi pakuotojomis dirbusios moterys. Jų teigimu, Kaune, Karmėlavoje, esančiame prekių pakavimo skyriuje – darbo sąlygos nepakenčiamos.

Simona (pavardė redakcijai žinoma) su dviem draugėmis gegužės pabaigoje įsidarbino Vilniaus kavinėje – „Planeta“, esančioje „Skalvijos“ kino teatre. Tačiau vietoj laukto įprasto darbo, jos sulaukė, kaip pačios teigia, žeminimo, papildomo netikėto darbo, o kai kurį patiekiamą maistą merginoms duoti klientams, anot jų, buvo net baisu. „Iš pradžių viskas pasirodė labai gerai, bet paskui prasidėjo nemalonūs dalykai. Pavyzdžiui, per visą darbo laikotarpį nesugebėjau atgauti sutarties kopijos.

Seimui tęsiant naujojo Darbo kodekso svarstymą, profsąjungos tęsia piketus, piktinantis skubotu Kodekso nagrinėjimu. Profesinių sąjungų atstovai siekia, kad Seime būtų priimtas Trišalėje taryboje suderėtas Kodekso variantas, kuris jau gerokai pasikeitė po Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) svarstymų, o Seime, balsuojant ir už parlamentarų pasiūlymus, Darbo kodeksas keičiasi dar labiau. „Mes esame tol laimingi, kol mums neruošia naujų gyvenimo taisyklių.

Profsąjungos ir darbo inspekcijos atstovai vaikšto po legaliai veikiančią Šiaulių rajono savivaldybei priklausančią bendrovę Kuršėnų autobusų parkas. Dirbtuvėse taip šalta, kad kalbant iš burnos veržiasi garas. O čia poilsio kambarys ir prausykla. Darbuotojai, panašu, bijo skųstis. Vienintelis sutikęs kalbėti lyg atsiprašinėdamas užsiminė, kad gerai būtų, jeigu būtų sąlygos bent jau tepaluotas rankas nusiplauti. ,,Na tai gerai būtų nusiprausti.

Karšti orai džiugina atostogaujančius, tačiau dirbantieji itin karštomis dienomis kenčia nuo alinančios kaitros tiek lauke, tiek ir biuruose. tv3.lt domėjosi, kokias darbo sąlygas vasaros metu turi užtikrinti darbdavys ir kokia temperatūra turi būti darbo vietoje. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pasakoja, kad vasarą daugiausiai sulaukia nusiskundimų dėl blogų darbo sąlygų susijusių su karščiu.

Klaikiomis darbo sąlygomis, kai įstaigai stokojant dezinfekuojamųjų priemonių medikai nešėsi namo plauti krauju, seilėmis ir kitais fiziologiniais skysčiais aptaškytus darbo drabužius ir be atlygio dirbo viršvalandžius, išgarsėjusi Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis neprisikviečia norinčiųjų užimti direktoriaus pavaduotojo vietą už maždaug 3100 Lt į rankas.

 Praėjusią savaitę Ventspilyje vykusiame transportininkų asociacijų forume aptarta Rusijos krizė, vėluojantys atlyginimai, bei kiti klausimai, tarp kurių – ir planuojamos Lietuvos Darbo kodekso pataisos.

Nors šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) Europos darbuotojų mano, kad darbo sąlygos jų šalyje geros (taip mano 50 proc. lietuvių), vis dėlto daugumos (57 proc.) ES piliečių nuomone, jų darbo sąlygos per pastaruosius 5 metus pablogėjo (su tokia nuomone sutinka tik 29 proc. lietuvių), rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai rodo šiandien paskelbtas „Eurobarometro“ tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip krizė paveikė darbo vietų kokybę.

Inga Smalskienė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai reikalauja vadovų atsistatydinti. Privati bendrovė „Ambulansas“, normalių darbo sąlygų medikams negalinčiai užtikrinti miesto Savivaldybei, dar kartą siūlosi perimti įstaigą. „Darbuotojai nebenori daugiau diskutuoti. Daug metų kaupęsis pūlinys sprogo. Jį reikia operuoti. Kol neatleis pavaduotojos ir neišeis direktorius, tol niekas nepasikeis.

(papildyta 16.23) Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdanti Lietuvos „Vilniaus prekyba“ neplanuoja samdyti atleisto Latvijos padalinio „Maxima Latvija“ valdybos pirmininko Gintaro Jasinsko. Po virtinės įvykių, ištikusių po daug gyvybių nusinešusios „Maxima“ prekybos centro Rygoje griūties, G.Jasinskas yra fiziškai ir emociškai išsekęs, spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė grupės akcininkas Ignas Staškevičius.

Nerimstant kalboms apie „protų nutekėjimą“, personalo specialistai prognozuoja – vis daugiau perspektyvių lietuvių mokslininkų grįš dirbti į mūsų verslo įmones arba apsispręs neišvykti. Lemiamą vaidmenį šiame procese turėtų vaidinti ne kuo aukštesnis atlyginimas, o galimybė mokslininkams save realizuoti, teigiama bendrovės „Master Class Lietuva“ pranešime. „Žinoma, mokslininkams, viliojamiems į verslo sektorių, svarbu atlyginimo dydis ir darbo sąlygos.

Remigijus Senavaitis / LLRI blog'as „General Motors” įkūrėjas Henris Fordas buvo žmogus, kurio įgyvendintų inovacijų dėka beveik kiekviena šeima gali įsigyti automobilį. Iki tol, automobiliai buvo tik turtingiesiems prieinama prabangos prekė, tačiau XX a. pradžioje H. Fordas užsibrėžė tikslą: „Aš pagaminsiu mašiną skirtą plačiajai visuomenei. Ji bus pakankamai didelė, kad sutalpintų visą šeimą, tačiau bus pakankamai nedidelė, kad ją galėtų vairuoti ir prižiūrėti vienas žmogus.

Pelno nesiekianti organizacija „China Labor Watch“ (CLW) išleido eilinę ataskaitą apie darbo sąlygas vienoje iš Kinijos gamyklų, kurioje daugiausia surinkinėjamas vadinamasis pigusis „iPhone 5C“, kurį „Apple“ turėtų pristatyti po kelių dienų. Gamykla priklauso mažai žinomai amerikiečių kompanijai „Jabil Circuit“ (Floridos valstija) ir yra įsikūrusi Usi mieste, praneša slon.ru. Pasak CLW, „Jabil“ gamyklos darbuotojai dirba stovėdami po 12 valandų per dieną, šešias dienas per savaitę.

Kompanijos „Apple“ vadovas Timas Cookas yra geras žmogus. Arba bent jau bando tokiu būti. Pernai jis asmeniškai nuskrido į Kinijos „Foxconn“ gamyklą, patikrinti pasirodžiusią informaciją apie darbuotojų išnaudojimą. Vadovas pažadėjo pagerinsiąs situaciją ir grįžo į Kaliforniją.

Lina ABROMAVIČIENĖ „Šiaulių naujienos“ spausdino straipsnį, kuriame gyventojai skundėsi dėl galutinių miesto autobusų stotelių švaros ir nekultūringų vairuotojų. Į šį gyventojų puolimą sureagavo ir autobusų vairuotojai. Vienas iš jų, paskambinęs į redakciją ir pasivadinęs Pranu, sakė, kad ne visi vairuotojai elgiasi nekultūringai.

Kada tie „Google“ darbuotojai randa laiko dirbti, kai darbovietėje – šitiek pagundų? Du bangų baseinai, arkadinių kompiuterinių automatų galerijos, nemokamas gurmanų skoniui įtinkantis maistas, nemokami masažai ir daugybė visokių kitokių pramogų. Nieko stebėtino, kad „Google“ kas 25 sekundės sulaukia po norinčiojo įsidarbinti gyvenimo aprašymą. O bent pasipraktikuoti šioje kompanijoje nori daugiau kaip 40 tūkst. kandidatų.

Maskvoje griežtinamos darbo sąlygos privatiems keleivių vežėjams. Už vėlavimą atvykti į stotelę daugiau nei 5,5 min. vežėjams teks mokėti baudą. Tiesa, tik tuo atveju, jei autobusas vėluoja 20 proc. atvejų. Bauda sudarys iki 10 proc. kontrakto sumos. Transporto priemonių buvimo vietą stebės automatizuota dispečerinio valdymo sistema. Ten pat pateks ir informacija iš GLONASS daviklių, sumontuotų autobusų salonuose.

Senėjanti visuomenė bei daugelyje valstybių atitolinamas pensinis amžius reiškia, kad ateityje mums teks dirbti ilgiau nei mūsų tėvams. Tokia tendencija vis dažniau vadinama tiksinčia demografine laiko bomba. Šiandien rytojui Vokietijos gamintojai, konkrečiai tokios bendrovės kaip BMW, negarsėja ekscentriškais poelgiais, ypač kai tai kainuoja 40 tūkst. eurų.

Tūkstančiai Vokietijos gydytojų trečiadienį paskelbė streiką, protestuodami prieš darbo sąlygas. Kaip pranešė protesto akcijų koordinatorius Seanas Monksas, demonstracijos vyks 34 miestuose, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Heseno, Žemutinės Saksonijos, Reino krašto-Pfalco ir Bavarijos žemėse. S. Monksas prognozuoja, kad streikuose dalyvaus apie 30 tūkst. žmonių. Be to, daugelis klinikų uždarytos beveik visai dienai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet daugėja įvairių įdarbinimo įstaigų, kurios skelbiasi galinčios padėti susirasti gerai apmokamus darbus Anglijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Kartu daugėja ir apgautųjų, už trokštamus darbus sumokėjusių nemenkas sumas pinigų, bet taip nieko ir negavusių.

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rašytinę deklaraciją dėl kovos su išsėtine skleroze Europoje, kurią kartu su keturiais savo kolegomis inicijavo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Deklaraciją savo parašais parėmė net 408 Europos Parlamento nariai. Tai pirmas atvejis, kai pritariama Lietuvos europarlamentaro rengtai rašytinei deklaracijai. „Labai džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti daugumą savo kolegų paremti deklaraciją.

Reikia pripažinti, jog kinų korporacija „Foxconn“ gana operatyviai sureagavo į kinų leidinio „Shanghai Evening Post“ žurnalisto, padirbėjusio „Foxconn“ gamykloje, publikuotą reportažą. Reporteris iš pradžių ketino papasakoti apie „iPhone 5“ surinkimą, tačiau vėliau nusprendė pasidalinti šios gamyklos darbininkų darbo ir buities sąlygomis. Kaip jau rašėme, žurnalistas darbavosi 10 dienų, iš kurių septynios buvo skirtos treniruotėms, o likusios trys – darbui prie konvejerio.

Kinijos leidinio „Shanghai Evening Post“ reporteris dešimt dienų, apsimetęs paprastu darbininku, darbavosi Kinijos mieste Taijuane esančioje „Foxconn“ gamykloje, kurioje surinkinėjamas išmanusis telefonas „iPhone 5“. Po savo praktikos žurnalistas pasidalino savo įspūdžiais apie gamyklos darbuotojų darbo ir buities sąlygas.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kuriame jau du mėnesius iš eilės fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, bręsta konfliktas. Svarbiausioje oro uosto grandyje – Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo skyriuje dirbantys žmonės skundžiasi nepakeliamu darbo krūviu ir žeminančiu vadovybės požiūriu į juos.  Darbuotojams, kurie pasiaukojančiai dirba dažnai nesaugodami savo sveikatos bei reikalaujantiems socialinio teisingumo, – parodoma į duris.