darbo rinka

Laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, o verslas neriasi iš kailio bandydamas prisišaukti norinčius dirbti. Įmonės naujų darbuotojų ieško socialiniuose tinkluose, užsienyje ar net kalinimo įstaigose, o paieškoms skiria vis daugiau pinigų. Kai kurių prekybos tinklų darbuotojai už kiekvieną atsivestą dirbti kolegą gauna kelių šimtų eurų premijas. Birutė viename prekybos tinklų jau ketverius metus dirba konditerijos skyriaus pardavėja.

Darbo rinkos pokyčiai po karantino ir ryškėjantis darbuotojų deficitas skatina gyventojus persikvalifikuoti, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, 2,2 karto daugiau žmonių dalyvavo persikvalifikavimo programose. Mokytis pradėjo 802 asmenys (prieš metus – 161). Šia galimybe pasinaudojo 42,5 proc. ilgalaikių bedarbių, o populiariausia ji buvo tarp vyresnių nei 45 met žmonių (37,1 proc.

Vidutinis ilgalaikis bedarbis Lietuvoje per dešimtmetį paseno 4 metais, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Specialistai sako, kad tokia tendencija rodo vieną – kad vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje gilėja. Visgi darbdaviai mano, kad tai vyksta natūraliai, nes naujos darbo vietos jauniems darbuotojams dažnai būna tiesiog tinkamesnės. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiemet vidutinis registruoto bedarbio amžius Lietuvoje – 43 metai, o ilgalaikio – 44 metai.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Viktorija Užusienė turi profesiją, kurioje moterų Lietuvoje beveik nėra, nors šių specialistų paklausa darbo rinkoje dabar yra milžiniška, o mokami atlyginimai – vieni iš didžiausių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Moteris yra vienos įmonės duomenų inžinierė. Ir nors tai dar gana nauja ir daugeliui nežinoma profesija, duomenų inžinieriai vadinami reikalingiausia XXI amžiaus profesija.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Nors metų pradžioje nedarbo rodikliai šalyje rodė mažiausią darbo neturinčių asmenų nuo pirmojo karantino skaičių, ekspertus neramina po plika statistika besislepiančios problemos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai ir žmogaus teisių specialistai sako, kad pandemija itin aštrina vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją darbo rinkoje, o apskritai gaunamų skundų dėl diskriminacijos skaičius neatspindi realios situacijos, rašoma pranešime spaudai.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip verslą paskatinti į darbą priimti arba neatleisti priešpensinio amžiaus žmonių. Politikai žada sugalvoti paskatas tokiems darbdaviams, tuo metu verslas teigia žinantis, kaip tokius žmones išlaikyti darbo rinkoje.  Sąlygų sudarymas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje – tik viena iš Lietuvoje ketinamos inicijuoti vadinamosios „sidabrinės“ ekonomikos dalių.

Koronaviruso pandemija praėjusiais metais padarė didžiulę įtaką darbo vietoms visame pasaulyje, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), o bendri dėl pandemijos patirti nuostoliai prilygsta  daugiau nei ketvirtadaliui milijardo prarastų darbo vietų. JT Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas parodė, jog pernai buvo prarasta 8,8 proc. viso pasaulio darbo valandų, palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Šis skaičius prilygsta 255 mln.

Pernai atlygimai Lietuvoje augo šiek tiek daugiau negu 10 proc. Šiais metais ekonomistai prognozuoja, kad algos irgi augs. Tačiau beveik perpus lėčiau – 5 proc. Tikimasi, kad po sudėtingo šių metų pirmojo pusmečio ims atsigauti ekonomika ir kartu didės darbuotojų atlyginimai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad pernykščiai metai Lietuvos ekonomikai buvo netipiniai.

Šîuo metu, kaip ir ankstesniais metais, paklausiausi darbo rinkoje buvo Informacinių technologijų (IT) specialistai. Jie ir uždirbo daugiausiai, nes kai kurių atlygis siekė ir apie 3 tūkst. eurų į rankas. Taip pat pandemija ir karantinas į darbo rinką atnešė naujovių. Išaugo kurjerių ir prekių surinkėjų paklausa. Šių sričių darbuotojai uždirbo apie 600 eurų į rankas.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.

Ieškant darbo neretai didžiausią įtaką sprendimui sudaro įmonės mokamas atlyginimas. Ir nors atrodytų, kad dideles algas uždirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai, visgi ir profesinę mokyklą baigę specialistai gali užsitikrinti padorų atlyginimą.  Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant atlyginimų vidurkį, šiuo metu didžiausias atlyginimas siūlomas programinės įrangos inžinieriams.

Nors koronaviruso pandemija ir dėl jos taikytos priemonės koregavo darbo pasiūlos ir paklausos tendencijas, vis dėlto, pasak specialistų, paklausiausios specialybės tvirtai laikosi savo pozicijose ir jų užleisti kitoms neketina.  Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu paklausiausiomis laikomos kelios specialybės, tačiau jau ilgą laiką pirmose vietose laikosi su technologijomis susijusios profesijos. „Pirmoje vietoje yra informacinės technologijos.

Renkantis profesiją svarbu ne tik atsižvelgti į savo norus, bet ir į tai, kokios yra darbo rinkos tendencijos. Specialistai pažymi, kad pasirinkus nepaklausias, perpildytų sferų specialybes ne tik sunkiai rasite darbą, bet ir nelegvai išsikovosite didesnį atlyginimą.  Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu yra kelios sferos, kuriose darbuotojų yra daugiau nei pakankamai.  „Socialinių ir humanitarinių sričių sferos yra perpildytos.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Švelnėjančios karantino sąlygos padėjo daliai verslo sektorių atsigauti, tačiau ne visiems. Ir nors privačiuose darbo paieškos portaluose fiksuojamas augantis skelbimų skaičius, registruoto nedarbo lygis šalyje nemažėja. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Verslas pamažu atsigauna „Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau tas atsigavimas matomas netolygiai visuose sektoriuose.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Koronavirusas pakeitė ne tik gyventojų, bet ir verslo kasdienybę. Apie tai, kokį poveikį šis virusas padarė darbo rinkai - naujienų portalo tv3.lt studijoje Sodros vadovė Julita Varanauskienė. Naujienų portalas tv3.lt skelbia, kad pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, Vyriausybėje tai anksčiau pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus.

Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus. „Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.

Minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos profesinių sąjungų atstovai sako, kad koronaviruso sukelta krizė išryškino darbuotojų patiriamas problemas. „Darbuotojai šiandien yra silpnoji šalis, o karantinas tik apnuogino šitą tiesą“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Inga Ruginienė. Dėl viruso plitimo grėsmės Lietuvoje šiemet nebus tradicinių eitynių ir planuoto šeimų pikniko prie Katedros aikštės.

Dėl šalyje paskelbto karantino veiklą nutraukus restoranams, barams bei kitoms maitinimo įmonėms, o viešbučiams netekus svečių, gerokai sumažėjo darbo juose pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba. Tačiau išaugo kelininkų poreikis, paklausūs liko ir parduotuvių pardavėjai bei vairuotojai, trūko pagalbinių darbininkų, valytojų.

Su diskriminacija dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje susiduriama perkopus vos 40 metų amžių. Tuo metu palankiausiai darbo rinkoje vertinami nuo 26 iki 35 metų specialistai. Visgi demografinės tendencijos rodo, kad šios amžiaus grupės žmonių Lietuvoje artimiausioje ateityje gerokai sumažės.

Ne visi darbuotojai žino, kad šventinių dienų išvakarėse darbo diena jiems sutrumpėja valanda. Tačiau papildoma valanda gali džiaugtis tik visą darbo dieną dirbantys asmenys. Tokią privilegiją darbuotojams numato Darbo kodekso 112 straipsnis, kuriame rašoma, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Planuoti karjerą pradedame dar mokyklose suole, svajodami, kuo tapsime užaugę. Tai svarbu renkantis studijas, sprendžiant, kurią darbovietę pasirinkti, o galiausiai – kuria kryptimi kardinaliai pasukti savo karjerą. Todėl naudinga žinoti, kurios specialybės netrukus bus itin paklausios, nes tuomet bus lengviau rasti gerai apmokamą darbą ir būti paklausiu specialistu.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai? Nedarbo lygis auga jau keletą ketvirčių iš eilės ir dabar sudaro 6,7 proc. Per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto.

Nors mūsų šalyje pastaruoju metu atsiranda vis daugiau neįgaliųjų įdarbinimo rėmimo programų, įvairių projektų, situacija į gera keičiasi lėtai. Ypač sudėtinga įsidarbinti žmonėms, turintiems psichikos ar proto negalią. Juos įdarbinus pavyktų išspręsti nemažai ekonominių ir socialinių problemų.  Trakiškė Aleksandra su šizofrenijos diagnoze gyvena jau devynerius metus. Liga ją užklupo paauglystėje. „Šiuo metu mano gaunama pašalpa – apie 180 eurų.

Lietuvoje dirba tik 28 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Neseniai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad viena iš svarbių priežasčių, trukdančių neįgaliesiems įsidarbinti – neigiamas darbdavių požiūris.  Vis dėlto atsiranda įmonių, kurios nebijo įdarbinti įvairias negalias turinčių žmonių. Kalbamės su trijų tokių įmonių atstovėmis.  Ką gali dirbti Dauno sindromą turinti mergina?  Viešbutyje „Ibis Vilnius Centre“ dirba Dauno sindromą turinti Augustė.

Arvydui Zabotkai – 32-eji. Vyras nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi – jam nuolat skauda nugarą, kojas, kalbėdamas užsikerta. Vis dėlto, nors ir neturėdamas stiprios sveikatos, Arvydas visą laiką siekė būti savarankiškas ir naudingas, norėjo dirbti jo fizines jėgas atitinkantį ir jam patinkantį darbą.  Ieškodamas darbo Arvydas ne vienus metus blaškėsi tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos, kol pagaliau Lietuvoje surado, ko ieškojo, ir į Didžiąją Britaniją grįžti neketina.

Erika Šnaraitė, Lietuvos edukologijos universitete įgijusi psichologijos bakalauro diplomą, nusprendė studijas tęsti – pasirinko verslo psichologijos magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Baigusi norėtų mokytis toliau – jauną moterį labai traukia sveikatos psichologija, kada nors norėtų dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.  E. Šnaraitė studijas derina su darbu – ji yra knygų Brailio raštu redaktorė.

Ieškodama atsakymo į šį klausimą bei norėdama rasti priemonių ir būdų padidinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) atliko tyrimą – parengė klausimynus dirbantiems ir nedirbantiems neįgaliesiems ir pakvietė juos atvirai išsakyti savo nuomonę.

Kai Svetlana Šulc prarado didžiąją dalį regėjimo, ji turėjo išeiti iš mėgstamo darbo ir iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Tuomet jai kilo idėja steigti teatrą, kuriame galėtų vaidinti negalią turintys žmonės. 2008 m. lapkričio 13-ąją įkurtas „Naujasis teatras“ tapo oaze ne tik talentingiems negalią turintiems žmonėms, bet ir, kaip sako Svetlana, tiems, kurie, ko gero, niekur kitur darbo nerastų arba būtų priversti dirbti žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Andžejus Matusevič yra „Naujojo teatro“ aktorius. Šiame 2008 metais įkurtame unikaliame teatre vaidina negalią turintys aktoriai. Nuo 2012-ųjų čia dirbantis Andžejus – vienintelis teatro aktorius, judantis neįgaliojo vežimėliu.  Andžejus nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi. Vidurinę mokyklą baigė mokydamasis namuose – dvylika metų jį mokyti ateidavo mokytojai.

35-erių Vaidas Kuliauskas, nepaisant to, kad dėl patirtos sunkios traumos juda neįgaliojo vežimėliu ir sunkiai valdo rankas, visą laiką susiranda, ką veikti: verslai, darbas keliose įmonėse, kelionės, šuolis parašiutu, mokslai, dalyvavimas projektuose ir t. t.  Sunkią kaklo traumą Vaidas patyrė labai anksti – būdamas vos dešimties metų. „Nėriau į vandenį ir nusisukau sprandą“, – dabar juokauja vyras.  Tačiau po traumos juokas neėmė. Iš karto buvo aišku, kad vaikas nebevaikščios.

VšĮ „SOPA“ – Vilniuje jau 13 metų veikianti socialinė įdarbinimo agentūra, kuri teikia įdarbinimo su parama paslaugas žmonėms, turintiems mažiau galimybių konkuruoti darbo rinkoje.  Pasak įstaigos vadovės Jurgitos Kuprytės, negalią turintys žmonės nuo pat įsteigimo buvo viena iš tikslinių „SOPA“ grupių, o šiuo metu yra pagrindiniai klientai. Per metus paslaugos suteikiamos maždaug šimtui žmonių, apie 70 procentų iš jų randa darbą, o darbo vietoje išsilaiko daugiau kaip 6 mėn. – apie pusė.

Mindaugas Kraulaidis į neįgaliojo ratelius buvo priverstas atsisėsti prieš 13 metų, kai jam tebuvo 21-eri – važiuodamas motociklu pakliuvo į tragišką avariją. Šiandien psichologo diplomą turintis vilnietis dirba, planuoja netrukus baigti neurobiologijos magistro studijas Vilniaus universitete.

Svetlana Rybakienė savo gyvenimą dalija į dvi dalis – iki 2004 metų ir po jų, kai viską turėjo pradėti nuo nulio. Grįžtant iš Lenkijos ją vežęs vairuotojas prie vairo užmigo, ir automobilis nevaldomas trenkėsi į didžiulį autovežį.  Šalia vairuotojo sėdėjusią Svetlaną gelbėtojai ištraukė tik perpjovę dalį automobilio. Į ligoninę ją atvežė komos būsenos. Buvo labai stipriai sužalota, dvejus metus visiškai negalėjo judėti, tik sukinėjo galvą.

Vaida Bandzaitė regėjimo neteko būdama 10 metų – mergaitė buvo operuota dėl netikėtai galvoje atsiradusio auglio, ir po operacijos dienos šviesos jau nebeišvydo. Šiandien Vaidai – 28 metai, ji gyvena Vilniuje ir dirba mylimą darbą.  „Visą laiką stengiausi nuo nieko nepriklausyti, nes mano asmenybei savarankiškumas yra labai svarbu“, – sako Vaida. – Kai suėjo aštuoniolika, pradėjau gyventi atskirai ir tuo labai džiaugiuosi.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.