darbo kodeksas

Seimas antradienį po svarstymo pritarė su Trišale taryba suderintoms naujojo Darbo kodekso pataisoms, kurios praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš - 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25. Dauguma - 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė.

Seimui teikiamos nuo liepos turinčios įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisos, praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pritaręs visiems kovo mėnesio Trišalės tarybos sprendimams, todėl dėl jų Seime ginčų neturėtų kilti. Kovą Trišalėje taryboje pavyko sutarti dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų trukmės ir darbo laiko apskaitos.

Lietuviai dirba gerokai daugiau, nei belgai, danai, norvegai, vokiečiai ar olandai. Paradoksalu, kad šias šalis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įvardija kaip produktyviausias pasaulyje. Tuo metu Lietuva velkasi sąrašo pabaigoje – 29 vietoje. Naujajame darbo kodekse numatyta ilginti maksimalią darbo laiko savaitę nuo 48 iki 60 valandų. Profesinės sąjungos atstovas sako, kad paslaugų sferos darbuotojai jau dabar jaučiasi išnaudojami ir pervargę.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas persigalvojo ir siūlo nebeapmokestinti bedarbio išmokos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Anksčiau jis siūlė apmokestinti šias išmokas. Komitetas, trečiadienį apsvarstęs „valstiečių“ Rimos Baškienės, Laimutės Matkevičienės ir Gedimino Vasiliausko, „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos, konservatorių Gintarės Skaistės ir Monikos Navickienės pataisą dėl bedarbio pašalpos apmokestinimo atšaukimo, jai pritarė.

Darbo kodekso svarstymo atidėjimas tėra bandymas suderinti pozicijas su Trišale taryba, tikina valdantieji. Kol opozicija teigia manantys, jog taip valdantieji tiesios purtosi atsakomybės. Ekspertai, vertindami situaciją savo ruožtu teigia, kad valstiečių atsitraukimas dėl DK yra išgąstis dėl krentančių valdančiųjų reitingų. Antradienį Seimo salėje turėjo būti svarstomas Darbo kodeksas, kuris įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Visgi, valstiečių iniciatyva, svarstymas buvo nukeltas.

Trišalė taryba trečiadienį pritarė daliai Darbo kodekso nuostatų, kurioms jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau jos anksčiau nebuvo suderintos socialinių partnerių. „Pavyko rasti kompromisą dėl laikinojo įdarbinimo, darbo laiko normos, darbo laiko režimo ypatumų dirbant nakties laiku, netesybų ir Trišalės tarybos“, – pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seimas antradienį nesvarstys nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritarusi Trišalė taryba ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Nukeltas (svarstymas - BNS)“, - antradienį po Seimo seniūnų sueigos pasitarimo BNS teigė Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. Pasal jo, Socialinių reikalų ir darbo komiteto patvirtintos kodekso pataisos, dėl kurių Trišalėje taryboje sutarimo nebuvo, perduotos apsvarstyti tarybai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja sako, kad valdantieji nepagrįstai kratosi atsakomybės dėl Darbo kodekso, vengdami priimti sprendimus, kol nesulauks išvadų iš Trišalės tarybos, kurioje posėdžiauja profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. „Vyksta atsakomybės nusimetinėjimas. Tai yra Vyriausybės ir Seimo atsakomybė.

Premjerui Sauliui Skverneliui tikintis, kad Seimas priims Trišalėje taryboje suderintą naują liberalesnį Darbo kodeksą, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė mano, jog išlieka tikimybė, kad Seimas pasielgs kitaip. Tuo tarpu darbuotojai baiminasi, kad, priėmus naują Darbo kodeksą ir palengvinus atleidimo kompensacijų naštą darbdaviams, padaugės atleidimų iš darbo. „Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet.

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių atlyginimų. Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui visas kasmetines atostogas, kurias gyventojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos, nusprendė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komitetas ketvirtadienį ketvirtadienį pritarė nuo liepos turinčio įsigalioti Darbo kodekso pataisoms, dėl kurių Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai sutarė Trišalėje taryboje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nesutiktų, jog Darbo kodekso (DK) įsigaliojimas būtų dar kartą nukeltas. „Tikrai ne – dar (nukelti) iki kitų metų pradžios, jau taip mes prarandame laiką, o laikas šiuo atveju yra tikrai ne mūsų naudai“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar socialdemokratų pozicija toliau taisyti DK gali reikšti, kad tie taisymai tęsis, pavyzdžiui, iki 2018 metų pradžios. Socialdemokratų partijoje viduje surengta apklausa parodė, jog 89 proc.

Iki pažadėtos datos, kada įsigalios naujasis Darbo kodeksas, liepos 1 dienos, lieka mažiau, nei 2 mėnesiai. Darbo reglamentavimo nukėlimas pusmečiui valdančiųjų teigimu turėjo išspręsti esmines problemas. Prie jų prisėdus Trišalei tarybai, pateikiame esminius pakeitimus. Naujasis Darbo kodeksas galvos skausmu buvo virtęs tiek buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui, tiek naujiems valdantiesiems.

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. „Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo naujame Darbo kodekse numatyti, kad darbuotojams už sutrumpintą darbą kenksmingomis sąlygomis būtų mokama kaip už visą darbo laiką. Komitetas penktadienį pritarė tokiai konservatorių Gintarės Skaistės ir Monikos Navickienės siūlomai kodekso pataisai. Dabar tokio darbo apmokėjimas reguliuojamas Vyriausybės nutarimu, tokią tvarką buvo siūloma palikti ir naujame Darbo kodekse.

Baimė, kad po liepos 1 dienos, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, dings kelios užtarnautos atostogų dienos yra nepagrįsta, tikina darbo teisės ekspertai. Anot jų, naujoji tvarka padės sulyginti esamą leidimo atostogų sistemą. Tačiau tai gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi įstatymas yra taikomas atgal. Naujasis Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio mėnesio, tačiau jis buvo atidėtas pusmečiui, iki šių metų liepos 1 dienos.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Socialdemokratų partijos suvažiavime pirmą kartą kaip naujai išrinktas partijos pirmininkas G.Paluckas partiečius drąsino nepamiršti socialdemokratiškų vertybių. Taip pat prisiminė ir rinkiminius pažadus. Dalijosi tikėjimu, kad bus priimtas dirbančiajam palankesnis Darbo kodeksas. G.Paluckas padėkojo konkurentams ir tikino, kad 8 metus partijai vadovavęs A,Butkevičius partijos vairą išlaikė ir sunkiais momentais.

Naujasis Darbo kodeksas aistras kaitina jau beveik metus. Ekspertai šį darbo santykius apibrėžiantį dokumentą įvardino kaip esminę socialdemokratų ir asmeninę buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus nesėkmę rinkimuose. Panašu, kad kojos už Darbo kodekso kliūva ir premjerui S.Skverneliui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jeigu Seime bus priimtas Trišalėje taryboje sutartas ir nuo liepos turintis įsigalioti naujasis Darbo kodekso, tai jis iš karto turės būti papildytas, nes dabar darbuotojų teisės yra ginamos per silpnai. „Tas disbalansas ir darbuotojų derybinės galios yra tikrai sumenkintos, o profsąjungų padėtis pablogėjusi.

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pakeitimus, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, antradienį balsavo 60, prieš - vienas, o susilaikė 47 parlamentarai. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 23 dieną. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad pakeitimus pristato ne socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o viceministrė Eglė Radišauskienė.

Parlamentarams antradienį bus pristatomos nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisos, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Verslas siekia dėl atlyginimų su valdžia prie derybų stalo sėsti, jau įsigaliojus kodeksui, tuo metu profsąjungos norėtų, kad jis pradėtų galioti dar po pusmečio, o visos pataisos, susijusios su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, būtų apsvarstytos Trišalėje taryboje ir priimtos vienu metu.

Profsąjungos mitingais ir piketas reikalauja didesnių algų. Darbuotojus atstovaujančios organizacijos skundžiasi ne tik valdžia, bet ir verslininkų godumu. Anot profsąjungų, naujasis Darbo kodeksas leis įmonėms sutaupyti, bet apie algų kėlimą niekas nekalba. Profsąjungos šį kartą protestavo ne tik šalia Vyriausybės. Smulkesnės protesto akcijos taip pat vyko šalia pagrindinių verslą vienijančių organizacijų. Protesto dalyviai kaltina verslininkus, kad šie rūpinasi tik savimi.

Su darbdaviais ir investuotojais nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą.

Vyriausybė Trišalėje taryboje suderintą naująjį Darbo kodeksą teikia svarstymams Seime. Tokį sprendimą ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Tikimasi, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios liepos 1 dieną. Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą viešai yra pareiškęs, jog liberalesnis Darbo kodeksas privalo įsigalioti nuo liepos mėnesio pradžios. Jis taip pat yra išsakęs viltį, jog Seime nebus keičiamos Trišalėje taryboje suderintos darbo santykius reguliuojančio įstatymo nuostatos.

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad pusmečiui įšaldžius naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, Trišalėje taryboje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai tarėsi ir dėl darbo rinkai neesminių klausimų. Tokiems klausimams jis priskiria diskusijas dėl terminuotų sutarčių taikymo neterminuotam darbui, lokautų, staigių atleidimų per tris dienas, didesnes algas gaunančių darbuotojų individualių derybų dėl darbo sutarčių sąlygų.

Darbo santykius liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas, priimtas dar praėjusią kadenciją, tačiau naujojo Seimo pusmečiui atidėtas, liepą įsigalios su tomis pataisomis, dėl kurių jau yra apsisprendusi Trišalė taryba, kartoja premjeras. Saulius Skvernelis sako, kad Trišalė tarybos palaimintas pataisas Vyriausybė apsvarstys balandžio 19 dieną. Jis taip pat pabrėžė, kad visos pataisos, kurias parlamentarai registruos, bus atmestos - toks esąs „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos sprendimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. „Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Darbdaviai kasmet 5 proc. žmonėms turi kelti atlyginimus, antraip negaus liberalaus Darbo kodekso. Tokias sąlygas verslininkams kelia valdantieji. Darbdaviai sunerimo, kad kodeksas gali būti vėl atidėtas. Profsąjungos atidėjimui pritaria teigdamos, kad derybos buvo nesąžiningos. Prie sostinės Balio Dvariono muzikos mokyklos kelininkai keičia seną tarybinį sutrupėjusį grindinį nauju. Darbdaviai tikisi, kad jau liepą toks pat likimas ištiks ir dar sovietmetį menantį tebegaliojantį Darbo kodeksą.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog naujo Darbo kodekso įsigaliojimas dar kartą nebus atidėtas - dokumentas įsigalios nuo liepos. „Yra sutarta dėl esmės (Trišalėje taryboje - BNS). Nėra taip, kad abi pusės būtų patenkintos, bet tai yra kompromisas. Kažkas turėjo nusileisti. Jis (Darbo kodeksas - BNS) privalo įsigalioti liepos 1 dieną. Alternatyvos nėra“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo S.Skvernelis. Anot jo, naujas Darbo kodeksas yra svarbus investicinei Lietuvos aplinkai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ trečiadienį nepasirašė Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų. „Mes, „Sandrauga“, visiškai nedėjome parašų. Jumis apmelavo, nes jūs nepažiūrėjote paprasčiausiai to akto, patikėjote, ką jums pasakė. Žinote, kartais būna, pasitaiko, kad apgauna ir jumis“, - BNS sakė profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Juknius.

Trišalė tarybai pirmadienį nepavykus galutinai išnagrinėti visų ginčytinų Darbo kodeksų punktų, trečiadienį taryba pratęs jų svarstymą, tačiau tai bus paskutinės diskusijos, kodeksą pateikiant Seimui. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė tarybai pasirašyti susitarimą dėl visų sutartų nuostatų, sako jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas. „Premjeras priėmė sprendimą pritarti Trišalės tarybos prašymui surengti dar vieną, tačiau jau paskutinį posėdį, kuriame bus aptarti likę neišspręsti klausimai.

Trišalei tarybai iki pirmadienio nespėjus išnagrinėti visų ginčytinų naujojo Darbo kodekso punktų, ar partnerių derybos bus tęsiamos, priklausys nuo Vyriausybės ar jos vadovo pozicijos, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. „Tikėjomės, kad šiandien pabaigsime nagrinėjimą, bet liko neišspręstų nuostatų. Šiandien arba rytoj turėtų mus informuoti Vyriausybė apie savo principinę poziciją, ar turėtume tęsti Darbo kodekso nagrinėjimą.

Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo. Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Trišalė taryba šauks dar vieną papildomą posėdį, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus. „Šiandien suformulavome darbo laiko, atostogų laiko ir profesinių sąjungų bei darbo tarybų kompetencijų klausimų paketus. Užfiksavome visų pusių argumentus ir pozicijas.

Trišalė taryba pradėjo nagrinėti paskutinius naujojo Darbo kodekso punktus, keliančius ginčų tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų. Antradienį vyksiančiame posėdyje daugiausia dėmesio buvo skiriama kol kas nesuderintiems darbo ir atostogų laiko klausimams.

Darbdaviai užsimojo panaikinti socialines garantijas visiems uždirbantiems daugiau nei vidutiniokas. Tą, kas per mėnesį uždirba 1200 € į rankas, darbdaviai jau laiko pasiturinčiu ir siekia, kad tokiam darbuotojui nebegaliotų Darbo kodekso apsauga. Jei norėsite atostogų, poilsio dienų, apmokamų viršvalandžių, gimdymo ar motinystės atostogų, išeitinių kompensacijų, jums teks asmeniškai jų darbdavio prašyti.

Iki Seimo pavasario sesijos pradžios Trišalei tarybai beliko du oficialūs susitikai, o dauguma darbuotojams aktualių klausimų – vis nukeliami. Kai kurie jau nebeslepia, kad susitarti dėl visų klausimų nepavyks, o kiti įvardija, kas kalti dėl atidėliojimo. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną. Būtent iki tada Trišalei tarybai yra nurodyta susitarti dėl diskusijas sukėlusių punktų ir prezidentės vetuotų. Tarp jų itin darbuotojams aktualus – atostogų trukmė.

Trišalėje taryboje tęsiantis diskusijoms dėl naujojo Darbo kodekso, didžioji dalis antradienį diskutuotų klausimų buvo atidėti vėlesniems posėdžiams. Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovams pavyko sutarti dėl palengvintų sąlygų gauti nedarbo išmoką. „Iš esmės eilinį kartą teko dalį klausimų atidėti, nes tiesiog nesutapo visų partnerių nuomonės.

Trišalė taryba antradienį tęsia Darbo kodekso nagrinėjimą - bus diskutuojama apie darbo sutartis bei atleidimų nuostatas. „Antradienį posėdyje bus diskutuojama apie darbo sutartis, atleidimus ir kitus klausimus, kurie nepateko į darbo laiko režimų ar darbo tarybų ir procesinių sąjungų kompetencijų temas, nagrinėtas praėjusiuose posėdžiuose“, - BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Trišalė taryba antradienį tęsia Darbo kodekso nagrinėjimą - bus diskutuojama apie darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijas. „Posėdyje bus diskutuojama apie kolektyvinį atstovavimą, darbo tarybas ir profesines sąjungas. Yra siūlymas, jog turi būti nustatytos profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijos. Profesinės sąjungos galėtų derėtis dėl darbo sąlygų, o darbo tarybos būtų informuojančios ir konsultuojančios organizacijos.

Vyriausybė siūlo ilginti atostogas - vietoje 28 kalendorinių dienų atostogų dabar įteisinti 22 darbo dienas. Profesinės sąjungos tam pritaria vadindamos kompromisu. Tačiau darbdaviai ir toliau laikosi savo – atostogos turi trukti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Taip numatyta naujajame Darbo kodekse, o jei kas nori daugiau – siūlo eiti nemokamų atostogų kiek tik nori - sako darbdaviai. Pusmečiui atidėjus darbo kodekso įsigaliojimą, jau nuo vasaros atostogas ketinama skaičiuoti kitaip.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Trišalėje taryboje pavyks sutarti dėl 22, o ne 20-ies darbo dienų kasmetinių atostogų. Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad tai svarbu visuomenės gerovei bei siekiui kovoti su smurtu šeimoje. „Viena iš priežasčių - dėl to, kad darbuotojai, dirbantys žmonės galėtų pabūti daugiau su savo vaikais. Kad nereikėtų tada jiems galvoti, ar reikia savo vaikus, kuriems trūksta dėmesio, laiko, auklėti lazda, diržu ir panašiai.

Seimas skubėdamas priimti biudžetininkų darbo užmokestį reguliuojantį įstatymą jame paliko „bombikę“, teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Per skubėjimą paprasčiausiai visados priimami ne patys geriausi sprendimai. Manau, kad didžiausias minusas šito įstatymo, kad bėgdami nuo subjektyvumo, ant jo dar labiau užlipome“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas. Jo teigimu, įstatymas nustatė galimybę darbuotojui 100 proc.