darbo kodeksas

Seime skinasi kelią Darbo kodekso pataisa, leidžianti darbuotojui gauti papildomų atostogų savišvietai.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiai pataisai, kuri darbdavius įpareigotų per metus suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamas atostogas darbuotojų savišvietai. Dėl papildomų garantijų, pavyzdžiui, ilgesnio mokymosi laiko arba jų apmokėjimo, darbuotojai su darbdaviu tartųsi kolektyvinėje sutartyje.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius – darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Ką daryti norint įrodyti smurtinius veiksmus darbo vietoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius. Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Kas tiksliai keisis darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius ir Seimo narys Gintautas Paluckas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius. Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Darbdaviai, turintys daugiau kaip 50 darbuotojų, privalės turėti pasitvirtinę smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas, įskaitant ir emocinį, bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas.

Nuo šio lapkričio Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, rašoma pranešime spaudai. Darbdaviai turintys daugiau kaip 50 darbuotojų privalės turėti pasitvirtinę smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas, įskaitant ir emocinį, bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas. Tokį smurtaujantį ar priekabiaujantį kolegą darbdavys galės atleisti be įspėjimo ir išeitinės.

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie išplečia galimybes užkirsti kelią mobingui darbe. Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatytos priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Smurtas ir priekabiavimas taps atleidimo iš darbo pagrindu dėl darbuotojo kalbės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios leis paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Viena iš svarbiausių naujovių – papildomos poilsio dienos suteikimas vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams.

Seimas linkęs papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kurios turėtų padėti kovoti su mobingu darbe. Šią savaitę parlamentas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma kodekse apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Už šias pataisas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė 28 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Lietuvoje dirba tūkstančiai darbuotojų iš Ukrainos. Pastaruoju metu jie vis dažniau prašo darbdavių išleidžiami ginti tėvynės, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). VDI sulaukia klausimų dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir įdarbintų Ukrainos piliečių, t. y., kaip išleisti iš darbo atlikti pareigų valstybei dėl karo veiksmų.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Siekiant užkirsti kelią mobingui darbe, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, taip pat numatyti prevencines priemones, kurių turėtų imtis darbdaviai. Kaip nurodoma antradienį išplatintame ministerijos pranešime, smurtas ir priekabiavimas prieš kolegas turėtų būti numatytas kaip vienas iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės.

Nuo kitų metų liepos darbdaviams gali tekti atlyginti dalį darbuotojų išlaidų bylinėjantis Darbo ginčų komisijoje. Tokias Darbo kodekso pataisas Seime įregistravo aštuoni socialdemokratai.  Jeigu Seimas jas priimtų, darbo ginčus laimėję darbuotojai galės darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti 32 valandų arba 4 darbo dienų savaitę. Tiek laiko galėtų dirbti darbuotojai, grįžtantys iš vaiko priežiūros atostogų. Pataisoms Seimo nariai pritarė bendru sutarimu.

Jeigu jums tektų dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to patirsite kokių nors išlaidų, tai jas turės kompensuoti darbdavys. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas registravo socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis. „Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis sumažinamos išeitinės išmokos, jeigu žmogus iš darbo išeina dėl karantino sąlygomis paskelbtų prastovų.

Saulius Skvernelis siūlo „mamadienius“ arba „tėvadienius“ suteikti ir tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų. Nors nėra aišku, kiek tai papildomai kainuotų valstybei, idėjai linkę pritarti ir valdantieji, ir opozicija. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlo Darbo kodekso pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad teisė į „mamadienius“ arba „tėvadienius“ galiotų, kol vaikui sukanka 16 metų.

Seimui siūloma priimti Darbo kodekso pataisas, kurios be išeitinių paliktų per karantiną iš darbo nusprendusius išeiti darbuotojus. Iniciatoriai tikina, kad tai bus paskata dirbti, o ne ieškoti išmokų. Opozicija planuoja nepalaikyti siūlymo ir siūlo nežiūrėti į darbuotojus kaip į nusikaltėlius.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai įregistravo įstatymų pataisų projektus, kuriuos priėmus daug daugiau garantijų būtų suteikiama neseniai vaikų sulaukusiems, mažamečius auginantiems tėvams. „Šeimų paketas „žengia“ pirmuosius žingsnius. Šiandien registravau pirmus 3 įstatymų projektus.

Valdantieji žada šeimoms naujovių, o pažadais nenusileidžia ir opozicija. Štai Saulius Skvernelis siūlo, kad tėvadieniai priklausytų ir už vyresnius vaikus – kol jiems sueis 16 metų. Socdemų norai dar platesni – ragina tėvadienius dalinti ir už vieną vaiką. Panašiai būdama opozicijoje siūlė ir dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tačiau dabar ji kalba atsargiau  ir įgyvendinti ankstesnių idėjų neskuba.

Parduotuvėse dirba dešimtys tūkstančių šalies darbuotojų. Pirkėjai retai susimąsto, kad pilnas lentynas prekių mato tik dėl to, kad kažkas jas ten nuolat išdėlioja. Patiems nepabandžius, šis darbas gali atrodyti lengvas, tačiau iš tikrųjų daugeliui gali baigtis sveikatos sutrikimais. Teisės aktai griežtai nustato, kokius svorius gali kiloti vyrai ir moterys.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

Dėl koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų ilgą laiką tūkstančiai darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas. Visgi, ribojimams laisvėjant atsiranda ir naujų darbo vietų. Tad jeigu galvojate keisti darbą ir palikti dabartinį darbdavį, tai dėl prastovų galite reikalauti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės išmokos. Darbdaviai jau skundžiasi valdžios institucijoms dėl tokios Darbo kodekso nuostatos ir ragina ją kuo greičiau keisti.

Kol kas papildomu laisvadieniu ar dviem per mėnesį gali džiaugtis tik dviejų ar daugiau vaikų tėvai. Tačiau Seimui pristatytas siūlymas, kad po vieną laisvą dieną galėtų būti skiriama ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, Seimo nariai klausia, ar toks pasiūlymas sąžiningas prieš kitas šeimas. Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kad vaikus auginantys darbuotojai gautų papildomų lengvatų.

Seimas ketvirtadienį ketina aptarti daug Darbo kodekso pakeitimų. Tarp jų – siūlymai susieti minimalų ir vidutinius uždarbius, bent vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti papildomą poilsio dieną ir užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai po darbo galėtų būti nepasiekiami. Ketvirtadienį Seimo posėdyje darbietis Seimo narys Valentinas Bukauskas pristatys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo uždarbiu (VDU) šalyje.

Galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru, pastebi Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal Darbo kodekso (DK) 55 straipsnį.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Darbo kodekse įrašyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninių renginių ne darbo metu. Darbo kodekso straipsnį dėl nuotolinio darbo siūloma papildyti nuostata, kad darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Lietuvoje daugumoje šeimų gimus vaikui, jo priežiūros atostogų labiau linkusios eiti moterys nei vyrai. Visgi pastaraisiais metais, kaip teigia kai kurie specialistai, tai po truputį keičiasi – atsiranda kiek daugiau šeimų, kuriose kūdikį prižiūrėti renkasi būtent vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tėvystės išmokas vyrai dažniau renkasi tada, kai vaikui sueina vieneri – tokių atvejų Lietuvoje 2019 metais užfiksuota beveik 8 tūkst.

Dažnai darbo priemonėmis nuotolinio darbo metu rūpinasi pats darbuotojas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tikina, kad jomis turėtų rūpintis darbdaviai. Ir ne tik stalais ar kėdėmis, jie turėtų apmokėti ir interneto, elektros ar vandens sąskaitas. Darbdaviai sutinka, kad turi aprūpinti darbo priemonėmis tačiau pastebi, kad tada teks mokėti dvigubai – išlaikyti biurus ir darbuotojus namuose.

Kiekvieną dieną šalyje pranešama apie rekordinius užsikrėtimo koronaviruso atvejus – auga ne tik sergančiųjų, bet ir kontaktą su jais turėjusių skaičius. Šiuo metu saviizoliacijoje yra per 40 tūkst. žmonių, tačiau darbdaviai ne visada žino, kaip teisingai pasielgti įvairiose situacijose. Kaip žinoti apie saviizoliacijoje esančius darbuotojus ir sklandžiai organizuoti darbo procesą? Apie tai – teisės firmos „Sorainen“ vyresniosios teisininkės Aurelijos Daubaraitės komentaras.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Atostogos, be abejonės, yra svarbios visiems darbuotojams, tačiau dirbant kai kuriose srityse jos gali trukti ilgiau nei įprastai. Ir nors dalis darbuotojų gali atostogauti ilgiau, specialistai pastebi – kasmetinės atostogos Lietuvoje yra per trumpos, o tai gali turėti ir ilgalaikių pasekmių. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako sutinkantis su Vyriausybės siūlymu Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. „Taip, aš sutinku su Sausio 13 dienos paskelbimu nedarbo diena“, – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių diena, t.y. nedarbo diena.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma SADM pranešime spaudai.

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 1 dienos, Lietuvos darbo kodeksas (DK) pasipildys gana skubiais naujais pakeitimais, kuriuos Seimas patvirtino gegužės pabaigoje. Iš pirmo žvilgsnio jie teatrodo redakcinio pobūdžio, tačiau nauji papildymai padės išspręsti ne vieną darbuotojo ir darbdavio ginčą, kylantį dėl skirtingo DK interpretavimo.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Iki liepos 1 d. dalis darbuotojų, kurie iki Darbo kodekso pakeitimo prieš kelerius metus buvo sukaupę daugiau atostogų ir jų neišnaudojo, jas veikiausiai praras. Tačiau kai kuriais atvejais išsaugoti jas dar galima. Apie tai – „Jurex“ advokatų kontoros vadovaujančios partnerės, advokatės Jurgitos Judickienės komentaras.

Jei dar nepradėjote planuoti vasaros atostogų, metas suskubti – liko kiek daugiau nei mėnuo iki baigsis terminas išnaudoti savo ilgai kauptas atostogas. Prieš kelerius metus pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja už daugiau kaip trejus metus sukauptas atostogas išleisti iki šių metų liepos 1-osios.

Kiekvienas penktadienis – nedarbo diena. Tokią mintį audžia dalis profsąjungų, o pasitaikius progai – ir kai kurie politikai. Keturių ar puspenktos darbo dienos savaitė ne tik leistų darbuotojams geriau pailsėti, bet ir skatintų ekonomiką, nes žmonės turėtų daugiau laiko išlaidauti. Visgi, darbdaviai prieš tokius siūlymus, ypač krizės metu, stoja piestu. Ironiška, kad net ir pačios profsąjungos čia nesusitaria tarpusavyje. Dalis jų trumpesnės darbo savaitės idėją vadina tiesiog pasakomis.

Antradienį neeiliniame posėdyje Seimas ypatingos skubos tvarka priima teisės aktų pakeitimus, kuriais nustatoma nauja prastovų skelbimo tvarka, taip pat subsidijos darbuotojų atlyginimams ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Seime įstatymų projektus pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, pataisomis siekiama užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teises karantino metu.

Valdžios atstovai skeptiškai vertinta darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Teigiama, kad koronaviruso krizės metu valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, tuo metu dauguma darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.

Plintantis koronavirusas ir Lietuvoje taikomas karantinas paveikė kai kurias bendroves, todėl darbdaviai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami laikinai pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas. Jie nori lengviau atleisti darbuotojus, ilginti darbo dieną iki 12 val., mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų. Tačiau tiek Seimo pozicijos, tiek opozicijos atstovai kritiškai vertina tokius darbdavių užmojus.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu daugeliui darbuotojų buvo sumažinti atlyginimai, o nemaža dalis ir atleista. Koronavirusas sėja baimę dėl naujos krizės, tad kiekvienam pravartu žinoti savo teises. Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.

Pastaruosius kelerius metus nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nesikeitė, o metų pradžioje pastebimai padaugėjo mirtinų nelaimių. Siekiant pagerinti šią situaciją, siūloma kelis kartus padidinti baudas už darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus.