darbo kodeksas

Prie Vyriausybės rūmų trečiadienį piketavę profesinių sąjungų atstovai reiškė savo nepritarimą Darbo kodekso liberalizavimo projektui, kurį Seimui žada teikti Vyriausybė. Anot jų, Vyriausybė nesistengia kurti naujų darbo vietų, nors sričių, kuriose galėtų, tikrai yra, ignoruoja socialinių partnerių nuomonę, o naujasis Darbo kodeksas įteisins vergovę.

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio teigimu, darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius, o būtinos permainos nuolat stringa, rašo „Lietuvos žinios“. Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra.

Padirbėti vasaros atostogų metu pavyks ne visiems paaugliams. Artėjant vasarai daugelis moksleivių norėtų papildyti savo kišenes pačių uždirbtais pinigais. Tačiau sezoninio darbo paieškų rezultatai Panevėžyje labai menki. Darbdaviai nepilnamečių darbuotojų atsižada iš tolo. Jaunimo įdarbinimo specialistai sako, kad daugeliui darbdavių koją kiša ir Darbo kodeksas, kuriame reikalaujama lengvesnių ir paprastesnių darbo sąlygų dirbti panorusiems moksleiviams.

Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje  svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas. Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlomus Darbo kodekso pakeitimus vadina „kosmetiniais“ ir abejoja, kad visoms pusėms pavyks rasti sutarimą. Jo vertinimu, šioje situacijoje visiems trūksta praktikos. Tokią poziciją jis išsakė po Trišalės tarybos posėdžio, vykstančio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriame dalyvauja profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą. „Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.

Penktadienį prieštaraudamos Vyriausybės siūlomam darbo santykių liberalizavimui bei tam, kad mainais už lankstesnius darbo santykius valdžia žada netolimoje ateityje dar 50 litų ( iki 850 litų nuo šių metų liepos ir iki 900 – nuo kitų metų sausio) kilstelėti minimalią mėnesinę algą (MMA), profesinės sąjungos pradėjo tęstines protesto akcijas. „Mes sutarėme su verslu, kad minimali mėnesio alga nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičius teigimu, konservatoriai dar kartą įrodė, kad jiems rūpi ne žmonės, bet skaičiai. Taip politikas vertina Vyriausybės siekį liberalizuoti darbo santykius mainais į 50 litų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). „Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė neblokuotų darbdavių ir profsąjungų susitarimo didinti MMA, jeigu pastarosios sutiktų su lankstesnėmis darbo sąlygomis – paprastais žodžiais tariant, jei sutiktų pabloginti dirbančiųjų ...

Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad vyriausybės pozicija minimalaus mėnesinio atlyginimo klausimu sušvelnėtų, jei su Trišale taryba būtų sutarta dėl darbo sąlygų liberalizavimo. „Norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama dėl darbo santykio lankstumo. Jei bus sutarta dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju matome galimybę didinti MMA“, – po vyriausybės posėdžio sakė premjeras.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ke­lei­vių ve­ži­mo bend­ro­vei „Bus­tu­ras“, kaip ir vi­siems biu­dže­to asig­na­vi­mų val­dy­to­jams, šie­met nu­ma­tė skir­ti tik 60 pro­c. veik­lai rei­ka­lin­gų lė­šų. Bend­ro­vė šian­dien įpa­rei­go­ta pa­teik­ti tau­py­mo pla­ną, su­tik­ti su ma­ži­na­mais at­ly­gi­ni­mais ver­čia­mi ir dar­buo­to­jai. Ne­su­ti­kę dve­jus me­tus gy­ven­ti tau­piau bus at­lei­džia­mi iš dar­bo.

56 tūkst. litų siekianti konservatoriaus Vido Urbonavičiaus kompensacija rodo, kaip Lietuvoje laikomasi Darbo kodekso, ketvirtadienį pareiškė ūkio ministras Rimantas Žylius. Šią savaitę paaiškėjo, kad V. Urbonavičius pernai lapkritį atleistas iš valstybės valdomos bendrovės „Toksika“, gavo 56 tūkst. litų iki mokesčių arba maždaug 42 tūkst. litų į rankas kompensaciją. „Tai rodo, visų pirma, kaip laikomės įstatymo, tai yra, V. Urbonavičiui galioja Darbo kodeksas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius akibrokštu laiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujamos Donato Jankausko, apsisprendimą, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nebus didinamas. „Tai akibrokštas ir profesinėms sąjungoms, ir Seimui, dar rugsėjį priėmusiam rezoliuciją dėl MMA didinimo. Tokio spjūvio į veidą po metus Trišalėje taryboje trukusių diskusijų parlamentarai, pritarę rezoliucijai, nesitikėjo“, – sako politikas.

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Profesinės sąjungos yra vienas iš tų pilietinės visuomenės instrumentų, kuriais dažniausiai nelabai sėkmingai naudojasi Lietuvos piliečiai. Beje, jis veikia ir kairėje, ir dešinėje valstybėje. Kol kas viešajame sektoriuje žmonės atstovaujami tiek, kiek jie patys to nori. Tai rodo mokytojų ir pareigūnų sėkmės istorijos. Tiesą sakant, savo veiklą profesinėse sąjungose pradėjau nuo 2002 m., kai paprastu nariu įstojau į tuo metu besikuriančią tardytojų profesinę sąjungą.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.

Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus? Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.

Dalį svarbių postų valstybės tarnyboje tie patys asmenys užima ištisus dešimtmečius. Riboti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kadencijas ir rotuoti pareigūnus kol kas ryžtamasi toli gražu ne visose valstybės tarnybos srityse. Tačiau parlamentarų sukritikuota valstybės valdymo tobulinimo koncepcija, kuria siekiama riboti vadovų postus užimančių tarnautojų kadencijas, rengiama toliau. Aktyviausiai šioje srityje reiškiasi Prezidentūra.

Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina  pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.

„Minimalus atlyginimas – ne mažiau kaip 1000 litų“, „850 litų = emigracija“, „Mes europiečiai ir norime europietiškų atlyginimų“ – tokie reikalavimai skambėjo pikete, penktadienio rytą vykusiame Vilniuje prie mūsų šalies Vyriausybės rūmų. Minint tarptautinę oraus darbo dieną, į jį pakvietė Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, vienijantis tris šakines profesines sąjungas.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbantiesiems draustų neatostogauti. Kai kurie parlamentarai užsimojo griežčiau reglamentuoti dirbančiųjų teisę atostogauti. Seime šį mėnesį įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria norima neleisti žmonėms dirbti be atostogų daugiau kaip dvejus metus. Pasak politikų, nenormalu, kad yra nemažai įmonių vadovų, valstybės tarnautojų, įvairių kitų profesijų atstovų, kurie neatostogauja metų metus.

Seimo nariai siūlo uždrausti darbuotojams neatostogauti 2 ir daugiau metų ir apriboti už nepanaudotas atostogas mokamas kompensacijas. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas užregistravo Seimo nariai socialdemokratai Edvardas Žakaris, Edmundas Jonyla ir Valerijus Simulikas. Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris ir E. Jonyla  siūlo privalomas atostogas.

2011 m. gegužės 30 d. „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pareiškė, jog darbdaviai ir darbuotojai išgyveno todėl, kad nesilaikė Darbo kodekso. Į viešą eterį visuomenei buvo paleista mintis, jog norint išgyventi ir nebūti blogesnėje padėtyje reikia nesilaikyti įstatymo. Po šio komentaro, deja, neteko girdėti, kad tokia LLRI prezidentės pozicija būtų sukritikuota ar kaip nors kitaip įvertinta.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ teigia, kad mūsų Darbo kodeksas nėra lankstus, lankstūs yra žmonės. „Darbdavys ir darbuotojas abu savanoriškai, sutartinai ir paslapčia nuo valdžios nesilaiko to Darbo kodekso ir tik dėl to ir išgyveno“, – aiškino R. Vainienė. Pasak jos, jeigu būtų buvę laikomasi visų reikalavimų dėl išeitinių kompensacijų, pašalpų ir kitų mokėjimų, būtume žymiai blogesnėje padėtyje negu esame dabar.

Seimas, priėmęs Darbo kodekso pataisas, sudarė geresnes sąlygas pasinaudoti papildomomis lengvatomis vaikus auginantiems pamaininį darbą dirbantiems darbuotojams.

Vyriausybė linkusi pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui suteikti laisvą dieną dirbančiajam pasitikrinti sveikatą. Kai žmogus dirba visą darbo savaitę, ir medikai dirba tuo pačiu metu, pasitikrinti sveikatą tiesiog nėra galimybių. Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo paprastas, pagrįstas ir kilnus. Vienas sakinys Darbo kodekse – ir žmonės skirs laiko profilaktiniam pasitikrinimui, liga bus diagnozuota anksti, o tai naudinga sveikatos biudžetui.

Skubos tvarka priimtos Darbo kodekso pataisos, nuo kitų metų skelbiančios gruodžio 24-ąją – Kūčias – šventine diena. „Už“ įstatymą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, nė vieno „prieš“, ir 7 parlamentarai susilaikė. Skubos tvarka priimant Darbo kodekso pataisas „už“ pasisakė 68, „prieš“ – nė vieno ir tiek pat susilaikiusiųjų.

Prieš pat šventes socialdemokratai metė pigų jauką rinkėjams ir politikams – ar Seimas spės laiku apsispręsti dėl dar vienos nedarbo dienos? Iš tiesų, Kūčios, Vėlinės ir rugsėjo pirmoji – vertos būti paskelbtos išeiginėmis, o gal net ir valstybinėmis šventėmis, nes Šventas Patrikas ir Šventas Valentinas su Helovynu, triukšmingai, bet sėkmingai integravosi į šiuolaikinį lietuviškąjį kalendorių.

Įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė birželio pabaigoje. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešimo, lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo. Pagal naująją tvarką įteisinama nuotolinio darbo sutartis.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje. Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.

Seimas pritarė siūlymui nuolatinio pobūdžio darbui įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Ši nuostata galiotų laikinai - iki 2012 m. liepos 31 d. Penktadienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas po svarstymo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimas pritarė siūlymui nuolatinio pobūdžio darbui įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Ši nuostata galiotų laikinai - iki 2012 m. liepos 31 d. Penktadienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas po svarstymo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 20 parlamentarų.

Raginame politikus atidžiai įvertinti siūlomą naują darbo santykių reguliavimą, jo galimas skaudžias pasekmes darbuotojams ir ieškantiems darbo bedarbiams, kurių balsas yra toks svarbus rinkimų metu, ir balsuoti PRIEŠ laukinio verslo lobistų brukamas pataisas. Mes, savo ruožtu, stebėsime kaip JŪS balsuojate! Pasižadame informuoti visuomenę apie kiekvieno Seimo nario apsisprendimą! Šalies ekonominė krizė spręstina solidariai, o ne mažiausiai apsaugotų Lietuvos piliečių sąskaita.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai nepritaria Vyriausybės teikiamiems LR Darbo kodekso pakeitimams. Siūlomais pakeitimais negalima pasiekti Vyriausybės deklaruojamo tikslo - nedarbo grėsmingo lygio Lietuvoje sumažinimo. Manome, kad tokie Darbo kodekso pakeitimai, kaip atleidimo darbdavio valia, viršvalandinio darbo, suminės darbo laiko sistemos įvedimo sąlygų palengvinimas dar labiau pablogins darbuotojų padėtį, sumažins jų pajamas, apsunkins jų šeimų gyvenimą.

Seimo Mišrios Seimo narių grupės nariai, atstovaujantys Valstiečių liaudininkų sąjungai, siūlo nepritarti daliai Vyriausybės pateiktų Darbo kodekso pataisų. Seimo nariams Rimai Baškienei, Antanui Baurai, Konstantui Rameliui nepriimtinas tokios svarbos dokumento svarstymas Seime skubos tvarka. "Profsąjungų nuomonė šiuo svarbiu Darbo kodekso nuostatų keitimo klausimu turi būti išgirsta, o Trišalės tarybos išvada turi tapti pagrindu priimant Darbo kodekso pataisas", - teigia parlamentarai.

Vyriausybė nepritarė Darbo kodekso pataisoms, draudžiančioms prekybos centrams dirbti Velykų sekmadienį ir pirmąją Kalėdų dieną. Seimo prašymu teikiamoje išvadoje Vyriausybė nurodo, kad šiuo metu įstatymo projekte minimi darbo santykių subjektai gali susitarti dėl nedarbo švenčių dienomis, kadangi Darbo kodeksas to nedraudžia. Be to, anot Vyriausybės, siūlyme nepagrindžiama, kodėl draudimas būtų taikomas tik vienai ūkio subjektų grupei.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kategoriškai atsiriboja nuo pastarosiomis dienomis Vyriausybės  vadovų viešojoje erdvėje pateiktos informacijos, esą profesinės sąjungos iš principo sutiko su lankstesnių darbo santykių įteisinimu krizės metu.

Ministrų Kabinetas nusprendė įtvirtinti kolektyvinio ginčo tarpininko instituciją. Tarpininkai padės nesutariančioms šalims - darbdaviams ir darbuotojų atstovams - spręsti kolektyvinius darbo ginčus. Tarpininko institutas įtvirtintas Darbo kodekso nuostatose. Tarpininkai turės padėti nesutariančioms kolektyvinio darbo ginčo šalims išspręsti darbo ginčą.

Greitai visiems nebeužteks kalėjimų: motinoms, kurios sukčiauja, pasididindamos algas, kad gautų didesnes motinystės pašalpas; dainininkei, kuri bando pasisavinti Europos Sąjungos (ES) pinigus; darbdaviams, kurie moka algas vokeliuose; "feniksams", kurie atgyja iš pelenų, ir t.t. Absoliučios daugumos mano paminėtų nusikaltimų nebūtų, jei tokių poelgių neprovokuotų... įstatymai.