darbo kodeksas

Seimui antradienį nepavyko patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso. Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka. Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko. Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių prieš nebuvo.

Planuotas nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų svarstymas Seime trečiadienį neįvyko - pertraukos parašė liberalai ir tam Seimas pritarė. Už pataisų nesvarstymą balsavo 31 parlamentarų, prieš - 12, o susilaikė 25 Seimo nariai. Tačiau už pataisų nesvarstymo balsavusiųjų užteko, kad diskusijos dėl jų vyktų kitą posėdį. „Ne laikas (svarstyti - BNS). Kas čia dega kam?“ - BNS sakė liberalė Dalia Kuodytė.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

  Seimo valdybai trečiadienį nutarus Vyriausybės išvados prašyti tik dėl kelių, o ne visų naujojo Darbo kodekso pataisų, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo pataisų svarstymą ir yra tikimybė, kad po pietų jos bus svarstomos ir Seimo plenariniame posėdyje - šis klausimas iš darbotvarkės neišbrauktas.

Seimo valdyba apsispręs, ar pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymui gauti Vyriausybės išvadą dėl nuo kitų metų įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų. Sprendimą valdyba priims trečiadienį. Tai BNS patvirtino Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Valdyboje svarstysime komiteto siūlymą“, - teigė ji. Jeigu valdyba nepritars komiteto norui, kad prieš svarstymą Seime pataisas dar įvertintų ir Vyriausybė, jas komitetas turės apsvarstyti ir teikti išvadą Seimui.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Seime šią savaitę numatytas nuo kitų metų galiosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimas gali būti nukeltas į plenarinius posėdžius, kurie vyks jau po antrojo rinkimų turo. Seimas siūlomų pakeitimų negali imtis, nes jų dar neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis to padaryti negali, nes ten dirbantys parlamentarai dar rugsėjo pabaigoje nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad dėl pataisų būtų gauta Vyriausybės išvada. Tačiau valdyba šio klausimo dar nesvarstė.

Tradicinis vaidmenų pasiskirstymas šeimoje jau praeitis – šiandien reta moteris nusprendžia savo gyvenimą pašvęsti vien namams ir vaikų priežiūrai. Šiuolaikinės moterys neretai planuoja ne tik turėti gausią šeimą, bet tuo pačiu ir drąsiai kopti karjeros laiptais. Nors viešojoje erdvėje matome pavyzdžių, kai tą sėkmingai įgyvendina įžymybės – kasdienybėje viskas nėra taip paprasta.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Lietuvos darbo rinkoje nutinka ir taip, kad darbuotojas, įgijęs iš darbdavio pakankamai know-how, įkuria konkuruojantį verslą ar pereina dirbti pas darbdavio konkurentus. Iki šiol Darbo kodekse nebuvo numatytas nekonkuravimo susitarimo reglamentavimas, tačiau tokių atvejų tik daugėja. Tad neabejotinai viena svarbiausių nuo 2017 metų įsigaliosiančio Darbo kodekso (DK) naujienų – nekonkuravimo susitarimo reglamentavimo įtvirtinimas.

Kiekviena partija savo programoje pabrėžia ekonomikos ir verslo svarbą bei, kaip atėję į valdžią šiuose sektoriuose gerins sąlygas. Pasinaudodami abstrakčiais siūlymais politikai įsitaiso Seimo nario kėdėje ir balsuoja. Tačiau ne visad balsuoja taip, kaip buvo teigta programose. Naujienų portale tv3.lt apžvelgiami tam tikri partijų siūlymai prieš rinkimus ir, kaip pavyko juos įgyvendinti. Tiesa, verta prisiminti, kad 2012 metais partijų programose buvo daugiau bendrų nei konkrečių pažadų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad jos pateiktas Seimo statuto pataisas dėl parlamentarų išeitinių sumažinimo priims dar šios kadencijos parlamentas, nors kilus ginčams dėl svarstymo datos ji pasirinkta pačioje kadencijos pabaigoje. L.Graužinienė tokį kai kurių Seimo narių elgesį pavadino negarbingu, bet sakė tikinti, kad Seimo nariai „suprato klaidą“, ir pataisą svarstančių komitetų vadovų ji prašys paskubinti procesą.

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto siekis gauti Vyriausybės išvadą dėl naujojo Darbo kodekso pataisų - bandymas žaisti laiku, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Ji žada siūlyti Seimo valdybai nepritarti tokiam komiteto norui. „Siūlysiu valdybai nepritarti komiteto išvados prašymui, nes tai yra formalus prašymas, dirbtinai stabdant laiką ir bandymas žaisti laiku“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė L.Graužinienė.

Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius mano, jog nuo kitų metų galiosiantis naujasis Darbo kodeksas turėtų gerokai pagerinti Lietuvos konkurencingumą. „Jeigu šitie rodikliai būtų labai geri, mes galėtume džiaugtis, kad Lietuva užimtų 10-12 vietą pasaulyje.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Seimas trečiadienį nepriims pirmųjų naujojo Darbo kodekso pataisų. Pakeitimų jis imsis jau po rinkimų. Naujų siūlymų kol kas neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis trečiadienį paprašė Vyriausybės išvados. Opozicijai priklausantys liberalai ir konservatoriai pasigedo Trišalės tarybos pozicijos dėl naujų pataisų. „Mes turime padaryti maksimaliai greitai, bet turime paisyti visų nuomonių“, - komitete trečiadienį teigė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį. Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais.

Ką tik priimtas Darbo kodeksas ir toliau išlieka karštų diskusijų objektu. Viliamasi, kad skubomis priimto dokumento skyles pavyks užkaišyti pataisomis. O taisyti tikrai yra ką – tą jau pripažįsta ir pozicija ir opozicija. TV3 studijoje susitikę socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir konservatorių atstovas Jonas Algirdas Dagys atskleidė ir konkrečias naujoves, kurias pajus kiekvienas lietuvis.

Pagal kitais metais įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą išeina taip, kad lietuviai mažai dirba ir todėl jiems atostogų reikia mažinti. Politikų ir paprastų žmonių matematika, atrodo, skiriasi. Kol vieni sako, kad 28 kalendorines darbo dienas kasmetinių atostogų pakeitus 20-čia darbo dienų niekas nepasikeis – žmonės jau skaičiuoja, kiek laisvų dienų praras. Kiek žmogus galės maksimaliai pasiilsėti pagal dabartinę ir naująją tvarką – nusprendėme paskaičiuoti ir mes.

Sukauptos atostogos kalendorinėmis dienomis turės būti perskaičiuojamos į darbo dienas darbuotojų naudai, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos santykiu septynios su penkiomis, ar šešiomis, priklausomai nuo to, kiek dienų per savaitę darbuotojas dirba - penkias ar šešias. Tai yra už septynias kalendorines atostogų dienas darbuotojams bus suteikiamos 5 darbo dienos atostogų, jei dirba 6 dienas - šešios.

Naująjį Darbo kodeksą nepalankiai vertina daugiau kaip pusė gyventojų, rodo iš karto po kodekso priėmimo liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, kurią ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt. Apklausos duomenimis, palankiai Darbo kodeksą vertina 1,4 proc. žmonių, greičiau palankiai – 2,7 proc. Nepalankiai Darbo kodeksą vertina 50,7 proc. respondentų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc. Dar 30,9 proc. žmonių sakė, kad į klausimą sunku atsakyti.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdavių laukia nauja prievolė, o darbuotojų – nauja pareiga. Visos didesnės įmonės turės išsirinkti darbo tarybas. Tokios tarybos galimos ir dabar, tačiau nėra populiarios. Profsąjungos piktinasi – esą darbuotojams geriau atstovauja jos, o ne tarybos. Ekspertai stebisi, kodėl tarybų steigimas tapo prievole, o Seimo nariai pripažįsta, kad priimdami šią pataisą nelabai ir diskutavo.

Seimas kitą savaitę imsis svarstyti naujojo Darbo kodekso pataisas. Trečiadienį po pateikimo pritarta Socialdemokratų frakcijos, šios partijos pirmininko pavaduotojo, Seimo vicepirmininko Algirdo Syso bei kitų parlamentarų pataisoms. Pataisas dabar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdyje jos vėl bus svarstomos rugsėjo 28 dieną. Dalį pataisų pateikęs A.Sysas teigė, kad jos padės kovoti su nelegaliu darbu šalyje.

Seimui praėjusią savaitę atmetus prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą, žadant jį pataisyti dar iki Seimo rinkimų, Seime jau registruojamos jo pataisos. Jas siūlo Socialdemokratų frakcija, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei kiti parlamentarai. Socialdemokratai kartu su „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu trečiadienį įregistravo 11 kodekso pataisų.

Seimas pirmiausia priims ginčų nekeliančias naujojo Darbo kodekso pataisas, o vėliau svarstys kitus pasiūlymus, sako Seimo pirmininkė. Loreta Graužinienė pakartojo premjero anksčiau išsakytą poziciją, jog kodeksą tikimasi pataisyti iki antrojo rinkimų turo - spalio 23-osios. „Vakar jau buvo įregistruotos pirmos 10 pataisų. Kaip ir buvo pas mane pasitarime su valdančiųjų partijų frakcijų vadovais kalbėta - tas pataisų registravimas vyks dviem etapais.

,,Svarbiausia – žmogus”, – šiuo šūkiu socdemai siekė pavergti rinkėjų, kurie šiai partiją pasodino į valdžią, širdis. Tačiau praėjusią savaitę socialdemokratai su kitomis partijomis atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą ir jį lydinčių įstatymų pataisas, BNS pranešė Prezidentūra.  Seimas praėjusią savaitę atmetė D.Grybauskaitės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir paliko birželį priimtą kodekso variantą. Konstitucija numato, kad prezidentė privalo pasirašyti įstatymą, jei Seimas atmeta jos veto.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš. Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas Lietuvą pavers konkurencinga šalimis, o tokioje šalyje gyvenantys žmonės bus laimingi. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tikina sveikinantys darbo santykių liberalizavimo idėją, tačiau perspėja, kad dalis naujovių tiesiog neatitinka lietuviškos gyvenimo realybės ir gali pridaryti rimtų nemalonumų.

Naują darbo kodeksą priėmė ir Prancūzijos valdžia, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, ten dabar masiniai protestai drebina ne vieną miestą. Neišvengė tokio likimo ir Paryžius. Nors naująjį darbo kodeksą Prancūzijos vyriausybė priėmė dar liepos pabaigoje, įsiutę prancūzai pasiduoti neketina ir aršiai kovoja dėl savo teisių. Gatvės protesto dalyviai daužo parduotuvių vitrinas, prie šaligatvių stovinčius automobilius, juos degina. Kliūna ir policininkams, ir protestuotojams.

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi buvo griežtesnis darbuotojams.

Antros pagal populiarumą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad taisyti trečiadienį priimtą Darbo kodeksą turės būti vienu iš pirmųjų naujai išrinkto Seimo darbų. „Kodeksas turi tapti socialiai teisingesnis ir subalansuotas, o ne naudingas išimtinai tik vienai pusei“, - pranešime cituojamas R.Karbauskis. Anot jo, persvarstant kodeksą būtina atsižvelgti į prezidentės ir Trišalės tarybos pastabas.

Seimui atmetus prezidentės veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jau žvalgomasi kokie pokyčiai įvyks kiekvieno gyevntojo darbovietėje. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi pakeitimai. Kodeksas įsigalios nuo 2017 metų pradžios. Darbo sutartys Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys - neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada ištesėti savo pažadus profesinėms sąjungoms ir naująjį Darbo kodeksą dar šioje Seimo kadencijoje pataisyti, kad jis būtų priimtinas visoms pusėms. Pasak Vyriausybės vadovo, kad pataisas tikimasi priimti iki spalio 23 dienos, kai įvyks antrasis rinkimų turas. „Aišku, pripažįstu, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais, neišvengėme klaidų. Pastaruoju metu man pavyko susitikti su profsąjungų lyderiais.

 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui. Už tai, kad parlamentui būtų siūloma priimti Darbo kodeksą su šalies vadovės pataisomis, trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė. Parlamentas dėl Darbo kodekso apsispręs plenariniame posėdyje po pietų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia balsuosianti prieš prezidentės veto Darbo kodeksui, mat tokiu būdu būtų galima greičiausiai pakeisti darbo santykių reguliavimą. L.Graužinienė teigė, kad atmetus veto ir priėmus naująjį Darbo kodeksą, jis bus taisomas vėliau. „Tai yra paprastesnis būdas ir pasieksime panašų rezultatą. Todėl, nes jeigu pritarsime prezidentės veto, tai net kai kurie techniniai pataisymai, reikės daryti jau priimtuose įstatymuose, kuriuos yra pasirašiusi prezidentė.

Seimo nariai trečiadienį turėtų apsispręsti dėl darbo santykių reformos. Parlamentarai gali pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms pataisoms arba jas atmesti ir palikti birželį priimtą Darbo kodeksą.

 Seimas turėtų atmesti šalies vadovės veto ir priimti pirminį Darbo kodekso variantą, o vėliau imti jį tobulinti, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mano nuomone, prezidentės pasiūlymuose yra tenai ir dalykų, kurie pagerina Darbo kodeksą, bet mano akimis, yra ir dalykų, kurie pablogina. Tiksliau būtų priimti pirminį variantą ir tada vėliau jį tobulinti“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį sakė G.Nausėda.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Atsisakiusi naujojo Darbo kodekso, kurį vetavo prezidentė, Lietuva prarastų galimybę išlikti konkurencinga, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasibaigus TVF misijai Lietuvoje, antradienį jos ekspertai pateikė išvadas ir rekomendacijas Lietuvai, kuriose nurodoma, kad šalis turi neatsisakyti naujo Darbo kodekso. „Būtų naudinga pakoreguoti Naujojo socialinio modelio politines priemones.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, partijų lyderiai aktyviai pristatinėja savo idėjas, kaip gerinti verslo aplinką šalyje, mokesčių politiką, darbo rinką. Politikų siūlymus įvertinę verslo atstovai savo ruožtu pažymi, jog verslo, nepaisant ditirambų apie gerėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, partijų atstovai orientuojasi visai ne ten, kur reikėtų.

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi.

Daugybę ginčų ir priešiškumo sukėlęs Darbo kodeksas siunčiamas atgal svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Profsąjungos stoja prezidentės užnugarin ir reikalauja Kodekso su jos pataisomis, kai tuo tarpu investuotojai ir verslininkai teigia, kad nors Seimo priimtas Darbo kodesas netovulas, jis daug geresnis nei su prezidentės pataisomis.

Šeštadienį prie Seimo mitinguojantys profesinių sąjungų atstovai protestų rengti daugiau nebeplanuoja, o veiksmų imtis, jei parlamentarai nuspręstų atmesti prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas, žada prieš rinkimus. „Per šią kadenciją neplanuosime daugiau nieko imtis, kadangi šios kadencijos tai būtų gulbės giesmė. Mes imsimės veiksmų jau prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie balsuos prieš prezidentės veto, tikrai pajaus mūsų sprendimus, mūsų rekomendacijas.

Seimas šeštadienį balsavimais dėl Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pradės paskutinę šios kadencijos sesiją. Parlamentarus prie Seimo rūmų mitingu pasitiks profesinės sąjungos. Jos ragins pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisoms, kurios stiprina profsąjungų vaidmenį ir griežčiau riboja terminuotas sutartis. Prezidentė darbo santykių reformą vetavo, sakydama, kad ji nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.

Seimas šeštadienį svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės veto darbo santykius liberalizuojančiam naujajam Darbo kodeksui. Pagal Seimo statutą, per posėdį parlamentarai turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. BNS pristato tris galimus scenarijus, kas gali įvykti su Darbo kodeksu.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.