darbo birža

Naujausios tendencijos darbo rinkoje: Lietuvoje padaugėjo darbo vietų, sumažėjo bedarbių vyrų procentas, darbdaviai laukia antrosios krizės bangos ir neskuba, kaip žadėjo pavasarį, didinti atlyginimų. Tuo tarpu užsienyje žmones įdarbinančios agentūros konstatuoja: visi darbingi, gerieji žmonės jau išvažiavo.

Šiaulių rajono gyventoja „Šiaulių kraštui“ atskleidė darbo sutartimis pridengtą samdomų darbininkų išnaudojimo planą. Pašnekovė žinanti: darbininkus taip dabar mulkina ne vienas darbdavys. Apie tai, kad oficialiai įdarbinti žmonės patys moka ne tik mokesčius, bet ir už darbo priemones bei patalpų šildymą, tvirtina nežinoję netgi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai. Ūkio išlaidoms – iš algos Moteriai – 27-eri. Ji save vadina darbo įkaite.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Teismo į Darbo biržos vadovo postą grąžintas Vidas Šlekaitis sako esąs pasiruošęs grįžti į buvusias pareigas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tesimo sprendimo vykdyti neskuba. V. Šlekaitį iš darbo už pažeidimus prieš pustrečių metų atleido buvęs ministras Rimantas Dagys, praneša LTV „Panorama“. Su atleistuoju Darbo biržos vadovu susitikęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas svarstė tolesnes V. Šlekaičio darbo galimybes.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Seimas imasi svarstyti Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurias priėmus įsigaliotų įsipareigojimo įdarbinti sistema, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bedarbiai ir apie atleidimą iš darbo įspėti žmonės už numatytą pinigų sumą profesiniuose mokymuose įgytų tas specialybes, kurios reikalingos konkrečiose įmonėse. Todėl jose po mokymų, būtų iš karto įdarbinami. Pastaruoju metu per savaitę paprastai užregistruojama apie 4 tūkst. naujų bedarbių.

Apie jaunimo nedarbą diskutuojam daug ir aktyviai. Dažnai pabrėžiama, kad jauni žmonės, neva, neturi pakankamai galimybių sėkmingai įgyvendinti savo siekių Lietuvoje, bet kitos nuomonės šalininkai atkerta, kad galimybių yra, o jaunimas paprasčiausiai nenori dirbti ir mieliau renkasi gyvenimą iš socialinių išmokų ar uždarbiauja nelegaliai.

Darbo biržoje statybų bendrovės ieško statybininkų, ir sunkiai jų randa. Šiaulių apskrityje nuo balandžio iki rugsėjo Šiaulių darbo birža statybininkams siūlė net 972 laisvas darbo vietas. Didžiausias poreikis - apdailininkų ir betonuotojų. Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė „Šiaulių kraštui“ pripažino, kad jau nuo pavasario statybos bendrovės intensyviai ieško mūrininkų, apdailininkų, betonuotojų, pagalbinių darbininkų. „Statybininkų netrūksta - trūksta pinigų.

Paskambinę Kauno darbo biržos išankstinės registracijos telefonu, galite išgirsti, kad būsite priimti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, rašo „Lietuvos rytas“. Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė paaiškino, kad išankstinė registracija telefonu ar internetu – tik papildoma paslauga neskubančiam klientui. Dažniausiai išankstinės registracijos paslaugomis naudojasi dirbantys ir ieškantys kito ar papildomo darbo kauniečiai.

Septynerius metus Panevėžyje veikianti drabužius siuvanti bendrovė „Elkada“, kaip ir dar kitos keturios mieste ir rajone registruotos socialinės įmonės statusą turinčios įmonės – „Panevėžio Lironta“, „Pajuva“, „AV Investicija plius“, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudaro neįgalieji, ateityje sulauks dar griežtesnės Darbo biržos ir Mokesčių inspekcijos kontrolės, nors iki šiol įstatymams ir nėra nusižengusios.

Darbdaviams liko vos viena diena prašytis nemokamų talkininkų. Panevėžio darbo birža iki rugpjūčio 5 dienos kviečia teikti viešųjų darbų pasiūlymus. Kol kas jų sulaukta labai nedaug – tik iš dviejų parapijų. Iki penktadienio 15 valandos darbdaviai dar gali suspėti užsiprašyti nemokamos darbo jėgos. Iki to laiko suskubusieji Panevėžio darbo biržai pateikti viešųjų darbų pasiūlymus talkininkų įmonėse turėtų iki metų pabaigos.

Kelmės rajone, Gaštynų kaime, gyvenantis 24 metų Šarūnas Valiuška sėkmingai plėtoja kapaviečių tvarkymo ir ritualinių paslaugų verslą ir kuria darbo vietas. Šarūnas neturi aukštosios mokyklos diplomo: jo nuomone, išsilavinę žmonės – per daug atsargūs, viską skrupulingai apskaičiuoja ir nesiryžta, o jis nebijo rizikuoti. Dirba nuo šešiolikos metų Kelmės profesinio rengimo centre Šarūnas Valiuška mokėsi restauratoriaus specialybės. Pasimokęs trejus metus, nusprendė dirbti.

Kiek šalies darbo biržose dar ganosi mirusių sielų, už kurias parašus dėlioja tarnautojai? Toks klausimas kilo po to, kai Šiaulių apskrities teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje už rankos sučiuptas rajono meru dirbęs vyriausiasis specialistas Rimantas Motuzas, galėjęs klastoti įrašus. Paaiškėjo, kad tai – nebe pirmas atvejis, kai vietoj užsienyje uždarbiaujančių „bedarbių“ parašus dėlioja Darbo biržos specialistai.

Rasti darbo vietą turint tik diplomą ir nė lašo patirties - sunkiai įveikiamas uždavinys. Darbo biržose driekiasi eilės, kuriose - ne tik šiemečiai absolventai, bet ir laikino uždarbio trokštantys moksleiviai, rašo „Lietuvos rytas“. Menkai darbo įgūdžių turintys moksleiviai - nepatrauklūs darbdaviams. O ir darbo mastas šią vasarą tiek dar neišaugo, kad reikėtų laikinos paramos. Ne geriau sekasi ir ką tik diplomus gavusiems jaunuoliams. Tačiau šiemet jie sąmoningesni.

Stodami į universitetą būsimi studentai įsivaizduoja rožinę ateitį ir puikias karjeros galimybes, o baigę mokslus dažnai atveria daugybės rankų nučiupinėtas darbo biržos duris. Tai, kad jaunas, studijas ką tik baigęs specialistas priverstas laiką leisti eilėse prie darbo biržos, ne naujiena. Jau kelerius metus su tokia padėtimi priversti taikstytis ne tik šalies aukštąsias baigę absolventai, bet ir po studijų užsienyje nusprendę grįžti jauni specialistai.

Šalyje vis dar esant dideliam nedarbui, darbdaviai skundžiasi negalintys rasti aukštos kvalifikacijos darbininkų, rašo „Kauno diena“. Tačiau stebėtis nėra ko - atlyginimą siūlo minimalų, o gyvenimas brangsta kone kasdien. Tad daugelis tautiečių pasipustę padus nugaras lenkia užsienio darbdaviams. Antai Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vienoje Mažeikių įmonėje visą darbo dieną baldžiams padirbėti siūlo už 800 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Kauno mieste ir rajone šiemet birželį užregistruoti 2595 bedarbiai, tai yra 8,6 proc. daugiau nei gegužę. Didžioji dalis, apie 90 proc., bedarbių užregistruota mieste. Nuo birželio 15 d. pastebimas darbo biržoje besiregistruojančių absolventų skaičiaus didėjimas. Gegužę užregistruoti 88, o birželį– 252 absolventai. Per birželį Kauno teritorinėje darbo biržoje nedarbo lygis, palyginti su praėjusio mėnesio duomenimis, nepakito ir siekė 10,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Pabaigę universitetus absolventai nežinomybėje. Vieni jau dabar varsto Darbo biržos duris, kiti kraunasi lagaminus ir važiuoja laimės ieškoti į užsienį. Ruošiasi į užsienį Nors jaunuoliai nedelsdami ryžtasi priimti kardinalius sprendimus, specialistai pataria jiems neskubėti. Jaunimui Lietuvoje pabaigus mokslus pradėti savarankišką gyvenimą be galo sunku.

Ieškantieji darbo dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, dairydamiesi naujo žmogaus, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokius mokslus ir kur krimto kandidatai, kokią specialybę baigė ir kokius įgūdžius turi. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas ir patirtis nėra patys svarbiausi dalykai? Iš pokalbių su įmonės vadovais paaiškėja, kad renkantis kandidatą daugiausia lemia asmeninės žmogaus savybės bei gebėjimas bendrauti ir tik tada įgyta patirtis ir išsilavinimas.

Nors vis garsiau prabylama apie tai, kad sunkmetis pamažu iš Lietuvos traukiasi, darbo rinkos specialistai tikina, kad greito atšilimo dar teks palūkėti ir bedarbių eilės prie darbo biržos durų per vieną naktį tikrai neišnyks. Ne vienas politikas viešai yra pareiškęs, kad dažno lietuvio filosofija byloja – kam dirbti, jei valstybė moka bedarbio pašalpą, bet, kaip rodo praktika, net ir panorę dirbti žmonės ne visuomet sulaukia sąžiningumo iš darbdavių ir valstybinių institucijų.

Pirmadienį Virgilijus Balčius pradėjo bado akciją. Šios kraštutinės priemonės šiaulietis ėmėsi po to, kai gavo atsakymą iš Darbo biržos direktoriaus Rimundo Domarko, kad jis išbrauktas iš darbo paieškos eilės. V. Balčius įsitikinęs, jog kraštutinė priemonė jam taikyta neteisėtai ir kvietė prisijungti visus, kurie jaučiasi nukentėję nuo Darbo biržos sprendimų, nes jis turėjo leidimą rengti masinį susibūrimą, kuriame gali dalyvauti keturi nuolat budintys su badautoju žmonės bei 50 žiūrovų.

Kai kurių Didžiosios Britanijos įdarbinimo centrų (Jobcentre Plus) darbuotojai kortelėse, kurias nešioja prisisegę, kartais nurodo išgalvotus vardus ir pavardes, jei jaučiasi nesaugūs, pranešė šalies vyriausybė, kuria remiasi naujienų kanalas „Sky News“. Darbo ir pensijų reikalų departamento atstovė sako, kad tokia praktika nusistovėjo nuo 2003 metų. Tačiau valdžia nekaupia duomenų, kiek darbuotojų naudojasi išgalvotais vardais.

Šalies vadovams atkakliai besiderant dėl vargano šimto litų priedo prie skurdžios algos, pragyventi gimtinėje neišgalintys tautiečiai visokiais būdais veržiasi į užsienius. Tik dažnam išsvajotos kelionės baigiasi liūdnai – jie lieka be pinigų ir be darbo. Skurdaus gyvenimo nukamuoti, dirbti ir užsidirbti trokštantys žmonės kartais – greičiausiai iš nevilties, – tampa tokie patiklūs, kad net visiškai nepažįstamiems darbo žadėtojams atiduoda paskutinius litus.

Seimas priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuris leis  priimti į darbą žmones ir vėliau juos išnuomoti  įvairiems laikiniems darbams. Tokiu būdu bus siekiama sukurti daugiau darbo vietų ir plėtoti lanksčias darbo formas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai. Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų - šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų.

Bedarbiams, kurių nepriima į darbą dėl kūnus puošiančių tatuiruočių, valstybė skirs pinigų šių piešinių šalinimo operacijoms, skelbia „The Daily Mail“. Britanijos darbo biržų darbuotojai nuo šiol galės nukreipti bedarbio pašalpas gaunančius žmones pas tatuiruočių šalinimo specialistus. Tiesa, tikinama, kad tokios operacijos bus finansuojamos tik esant „išskirtinėms“ aplinkybėms.

Kaip sunkmečiu užsidirbti moksleiviui? Jaunimo įdarbinimo specialistai pripažįsta tematantys dvi išeitis: vasaros atostogas iškeisti į braškių plantacijas, pavyzdžiui, Danijoje, arba bandyti laimę ne tik poilsiautojų, bet ir vasarą ieškančiųjų laikino darbo sostinėje – Lietuvos pajūryje. Pasiūlymų nėra Darbo biržai jau porą metų nebesubsidijuojant moksleivių įdarbinimo, Panevėžio krašto darbdavių durys neturintiesiems 18-os veriasi sunkiai.

Saulėlydžio komisijai atkreipus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dėmesį, kad būtina optimizuoti „Sodros“ veiklą mažinant darbuotojų ir atskirų juridinių asmenų skaičių, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad tai jau šiuo metu daroma, o iš esmės administracinė „Sodros“ pertvarka prasidės nuo kitų metų.

Gegužės pradžioje Lietuvoje nedarbas siekė 12,5 proc. ir buvo 1,1 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį, skelbia Lietuvos darbo birža. Gegužės 1 dienos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 269,3 tūkst. bedarbių – 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 17,1 proc. mažiau nei 2010 metais.Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje: labiausiai – Tauragės (1,7 proc. punkto) ir Alytaus (1,6 proc. punkto) teritorinėse darbo biržose.

Lietuvoje dirbti neapsimoka. Statistinis bedarbis, pradėjęs dirbti, gaus vos 14 procentų didesnes pajamas už dabar gaunamas pašalpas. Statistika šį reiškinį vadina „nedarbo spąstais“. Darbo birža — “skurdo“. Lietuvos nedarbo spąstai — vieni didžiausių Europoje ir siekia 86 procentus. „Į spąstus“ savo noru Kai 45-erių šiaulietė Jolanta, kvalifikuota specialistė su aukštuoju išsilavinimu, buvo atleista iš darbo, išgyveno šoką.

Kauno teritorinė darbo birža kovo mėnesį laisvų darbo vietų registravo daugiau nei vasarį bei fiksavo 0,5 proc. sumažėjusį nedarbą biržos aptarnaujamose savivaldybėse. Pasak biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, balandžio 1 d. teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 53,09 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 12,3 proc. visų darbingo amžiaus regiono gyventojų.

Nors Panevėžio darbo birža kviečia darbdavius teikti paraiškas darbo vietoms neįgaliesiems steigti ir žada subsidijų, norinčiųjų kol kas nėra. Darbdavius stabdo nauji reikalavimai pateikti garantinius raštus. Kiekvienais metais Panevėžio mieste bei rajone atsirasdavo darbdavių, kurie, subsidijuojant Darbo biržai, steigdavo naujas darbo vietas neįgaliesiems. Darbo biržoje registruoti negalios žmonės bent tokiu būdu galėdavo tikėtis gauti darbo.

Džiugios naujienos darbo fronte: pirmąją balandžio savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,5 tūkst. bedarbių - daugiausia nuo 2009 metų. „Per pastaruosius dvejus metus pasiektas rekordinis įdarbintųjų skaičius. Kasdien dirbti pradėjo 1,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o ankstesnę savaitę tokių asmenų buvo dvigubai mažiau“, - pažymėjo Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Darbo birža pastaruoju metu vis pro tankesnį rėtį atsijoja bedarbius. Dvejus metus Panevėžio teritorinės darbo biržos slenkstį mynęs panevėžietis šaltkalvis 58 metų Albinas Šiaučiulis irgi buvo perleistas pro tą rėtį ir išbrauktas iš klientų sąrašų. Išbraukė iš sąrašų Vyras darbdaviui pasakė negalintis dirbti tris savaites trunkančiose komandiruotėse Mažeikiuose, nes prižiūri kartu gyvenantį ligotą 90 metų tėvą. Darbo birža tai traktavo kaip atsisakymą siūlomo darbo ir išbraukė jį iš sąrašų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kovo 25 d. šalyje buvo registruota 298,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,82 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo pasiūlymų šalies darbdaviai pateikė 19,3 proc. daugiau nei praėjusią savaitę – 3,1 tūkst. (praėjusią savaitę – 2,6 tūkst.

Joniškio darbo birža visuomenei pristatė pernai vienintelį rajone įgyvendintą vietinio užimtumo iniciatyvų projektą, kurį įvykdžiusi bendrovė įsteigė naujų darbo vietų, įsigyta įranga išplėtė gaminamų baldų asortimentą. Bendrovė jau pamiršta krizę Medienos ruošinių apdirbimo liniją pernai įsirengė uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio baldai“. Projekto vertė 164650 litų. 98300 litų tam skyrė valstybė, o likusią dalį — 66350 litų — turėjo surasti pati bendrovė.

Nesuinteresuoti dirbti ilgalaikiai darbo biržų klientai netrukus pajus didesnį spaudimą ieškotis darbo ar neatsisakyti jau siūlomo. Lietuvos darbo birža parengė priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti motyvuoti bedarbius pradėti dirbti. Mažins bedarbių skaičių Dabartinė situacija, kai vien per du šių metų mėnesius – sausį ir vasarį – iš pateiktų 70 tūkstančių darbo pasiūlymų bedarbiai atmetė 50 tūkstančių, laikoma nenormalia.

Jokios profesijos ir net supratimo apie savo galimybes neturintiems jauniems žmonėms bandoma įteigti, jog išeitis visada yra ir kiekvienas gali surasti savo vietą gyvenime. Dvidešimtmetis vaikinukas Panevėžio darbo biržoje registruotas jau daugiau kaip metus, bet darbo jam nė karto taip ir nepasiūlė. Jokios specialybės neįgijęs jaunas panevėžietis ir pats nelabai žino, ką jis galėtų ir norėtų dirbti.

Darbo birža per pirmuosius du šių metų mėnesius iš bedarbių sąrašų išbraukė 500 panevėžiečių, atsisakiusių jiems siūlyto darbo. Nuo išbraukimo dienos žmonės liko be paskutinio pragyvenimo šaltinio – socialinių išmokų, taip pat be socialinių garantijų. Viena 12-os ir 14-os metų vaikus auginanti našlė Panevėžio rajono gyventoja Vilma U. (vardas pakeistas) suka galvą, iš ko išmaitinti atžalas. Dvejus metus jos trijų asmenų šeima vertėsi iš socialinių pašalpų – maždaug 1000 litų per mėnesį.

„Respublika„ šią savaitę pas Panevėžio darbo biržos direktorių Viktorą Trofimovą beldėsi aiškintis, kodėl nežmoniškai pasielgta su dviejų mažamečių mama. Kodėl negalinti nuo šeštos ryto dirbti moteris apskritai buvo išbraukta iš bedarbių ir pašalpos gavėjų sąrašų? V.Trofimovas abejingai atsakė viską padaręs pagal įstatymus. „Respublika“ domėjosi, iš kur toks žmogus atsirado tokiame svarbiame poste. Partinis bilietas panevėžiečiui V.Trofimovui užtikrino ne vieną šiltą vietelę.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasario 25 – kovo 3 dienomis darbdaviai įregistravo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Pernai analogišką savaitę tokių pasiūlymų buvo 56 proc. mažiau. Praėjusią savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 3,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Per savaitę bedarbio statusas suteiktas 4,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo įregistruota 7,1 tūkst. bedarbių.

Darbo biržos duomenimis, kovą bedarbių šalyje – 0,2 proc. mažiau negu prieš mėnesį. Daugiausiai pasiūlymu turi pardavėjai ir vairuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų kovo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 306,4 tūkst. bedarbių arba 14,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, t.y. 0,2 proc. punkto mažiau negu prieš mėnesį. Vasarį į teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruota bedarbiais 17,8 tūkst. asmenų – penktadaliu mažiau nei sausį.

Šie sunkmečiu vadinami laikai ypač negailestingi vargšams. O jeigu dar žmogų įsuka įstatymų girnos ir prarandama Darbo biržos malonė, pasigailėjimo geriau nelaukti – sumals iki paskutinio kaulelio. Panevėžietei Vaidai K. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nėra nė trisdešimties. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ši moteris kartu su dviem 4 ir 6 metų vaikais šiuo metu priversta glaustis Šeimos namuose.

Europos Sąjungos šalių ūkiai sezoniniams darbams jau ieško darbininkų. Iš šimtų tautiečių užpildytų paraiškų tinkamiausius darbininkus rinksis patys darbdaviai. Pirmosios būsimojo derliaus svečiose šalyse rinkimo kregždės jau pildo vilties teikiančius dokumentus. Ne tik į Panevėžio, bet ir į kitas šalies darbo biržas plūstelėjo žmonės, norintys dirbti sezoninius darbus Europos Sąjungos šalyse.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metai nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 metais. Vyrų nedarbo lygis atlikto gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais 2010 metais buvo didesnis nei moterų ir sudarė 21,2 proc., moterų – 14,4 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis padidėjo 4,2 procentinio punkto, moterų – 4 procentiniais punktais. Mieste nedarbo lygis 2010 metais buvo mažesnis nei kaime ir siekė 16 proc., kaime – 22,4 proc.

Artėjantis pavasaris ir vasara kai kuriems panevėžiečiams pranašauja bent jau laikiną finansinės padėties pagerėjimą, o Darbo biržai – galimybę sumažinti nedarbo rodiklius. Darbdaviai jau dairosi Gyventojus gelbėja sezoniniai darbai užsienyje. Šiemet užsieniečiai darbdaviai jau vasario pradžioje pradėjo dairytis darbuotojų Lietuvoje.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį šalyje įregistruota 19,8 tūkst. bedarbių, o įsidarbinti padėta apie 13 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Lietuvos darbo biržos (LDB) teigimu, metų pabaigoje šalies nedarbo lygis vėl ūgtelėjo dėl sumažėjusios paklausos sezoniniams bei laikiniesiems darbams. Sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 311,3 tūkst. bedarbių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per gruodžio mėnesį darbdaviai darbo biržose įregistravo 12,3 tūkst.

Nors metų pradžioje Lietuvoje darbo neturėjo 311,3 tūkst. žmonių, darbdaviams tenka darbuotojų ieškoti užsienyje. Kaip pastebi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, klostosi neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.