darbo birža

Praėjusią savaitę absolventams prasidėjo diplomų įteikimų ceremonijos. Linksmi studentai, paėmę į rankas ilgai lauktus diplomus, lengviau atsikvėpė. Kai kurių ateities planuose tolimesnės studijos, kiti galvoja apie emigraciją, o didžioji dalis studentų ketina ieškoti darbo. Pernai visos Lietuvos darbo biržose po mokslų baigimo užsiregistravo 11 tūkst. absolventų.

Ramunė Dambrauskaitė Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių miesto savivaldybėje sutaupyta 1,5 milijono litų socialinės paramos lėšų: jei pernai per tą patį laikotarpį nepasiturintiems miestiečiams socialinėms išmokoms buvo sunaudota 4 mln. 213 tūkst. litų, tai šiemet – tik 2 mln. 633 tūkst. litų. Sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms miestiečių reikmėms.

Nors Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotas nedarbas šalyje šių metų kovo 1 dieną siekė 11,4 proc. tačiau, anot specialistų darbo rinka nėra tolygi. Net jei kažkur darbuotojų, norinčių dirbti – per daug, yra nemažai sričių, kur specialistų masiškai trūksta. Daugelis darbuotojų paieškos profesionalų sutinka, kad vienas iš realiausių būdų rasti ieškomų specialistų yra geriau išnaudoti technologijų teikiamas galimybes.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Atėjęs pavasaris geras ne tik dėl šiltesnių ir šviesesnių dienų, bet ir dėl gausėjančio siūlomų darbų skaičiaus. Kasmet pastebima tendencija, jog šylant orui didėja tikimybė susirasti darbą. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigia, kad jau nuo vasario mėnesio įregistruojama daugiau darbo vietų. Darbo biržos duomenų bazėje šį vasarį buvo įregistruota 20,8 tūkst. laisvų darbo vietų (11,5 proc.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. pradžioje pradeda įgyvendinti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Išlik darbo rinkoje". Projektas įgyvendinimas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Projekto veiklose dalyvaus daugiau nei 14 tūkstančių darbo teritorinėse darbo biržose registruotų ilgalaikių ir vyresnių nei 50 m. amžiaus bedarbių.

Daiva Savickienė Metų pradžioje Panevėžio darbo biržą užplūsta gerokai daugiau bedarbių nei įprastai. Taip yra ne todėl, kad baigiantis metams žmonės neteko darbo. Manoma, kad nemažai jų yra vadinamieji vienadieniai bedarbiai – pasibaigus verslo liudijimui registruojasi Darbo biržoje dėl lengvatų. Tokia situacija tęsiasi jau ne pirmus metus.

Jurgita Siliūnienė Netekti darbo – nemenkas psichologinis išbandymas, nes darbas yra ne tik žmogaus ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, bet ir savirealizacijos būdas. Psichologų teigimu, darbo netekimas priskiriamas prie didelių stresų. Taigi, susidūrę akis į akį su nedarbu, žmonės tampa jautrūs, pažeidžiami, neretai netgi suserga depresija.

Gediminas Stanišauskas Netikėta žinia: jaunimo nedarbas Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, yra keturis kartus mažesnis, nei teigia Eurostatas ir Statistikos departamentas. Ar tai tiesa? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištauja valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria jaunimo nedarbui mažinti. Premjeras Algirdas Butkevičius atsikerta, esą kiekvieną savaitę apie tai diskutuoja su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalies teritorinės darbo biržose rugsėjo 1 d. buvo registruota 190,1 tūkst. bedarbių – 10,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo paklausa, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, ypač išaugo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (31 proc.), suvirintojams (29 proc.), pardavėjams kasininkams (27 proc.), apdailininkams (20 proc.), plataus profilio statybininkams (13 proc.), administratoriams (13 proc.), pardavėjams (9 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Darbdaviai taupo laiką ir vis dažniau darbuotojus nuomojasi. Ypač tie, kurie ieško aukštos kvalifikacijos specialistų. „Tokiems žmonėms yra emociškai sunku registruotis Darbo biržoje. Jie mieliau darbo ieško per kitokius tarpininkus“, – atkreipia dėmesį Verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Anot jo, darbdaviams kur kas patogiau darbuotojų ieškoti per laikino įdarbinimo įmones.

Šalia Vilniaus atidarytai žemės ūkio technikos gamyklai pradedama rinkti darbuotojų komanda. Atrankos specialistai Jungtinių Valstijų gamintojo „Kinze Manufacturing“ gamyklai Lietuvoje darbuotojų ieškos tiek įprastiniais būdais, tiek universitetuose, bet neaplenks ir darbo biržos. Pirmieji įrengimai gamyklą pasieks dar šį rudenį, o veiklą ji pradės jau rugsėjo pabaigoje. Pirmajam jos padaliniui - surinkimo barui - ieškomi mechanikos inžinieriai, darbininkai bei patirties neturinys specialistai.

Vasara – finansiškai palankus metas ne tik todėl, kad netenka sukti galvos, kaip apmokėti sąskaitas už šildymą, bet ir todėl, kad atsiveria daugiau galimybių užsidirbti. Darbų nerandantys Lietuvos gyventojai vasarą dalį finansinių problemų galėjo išspręsti susirasdami sezoninį darbą, tačiau vos už dviejų savaičių prasidėsiantis ruduo į darbo biržą vėl sugrąžins eiles.

 Nelaimė įvyko sostinės P. Lukšio ir S. Žukausko gatvių sankryžoje, netoli darbo biržos, iš kur ėjo vyriškis. Pėsčiajam nespėjus kirsti važiuojamosios dalies jį partrenkė automobilis „Hyundai“, kurio vairuotojas pats nuvežė nukentėjusį į ligoninę. Medikai diagnozavo daugybinius kūno sužalojimus bei galvos traumą. Pirminiais duomenimis, automobilio vairuotojas viršijo greitį, todėl nespėjo sustoti prie perėjos.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmojoje šio straipsnio dalyje rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Darbo biržos klientai: mes niekam nereikalingi „Darbdaviams jau seniai neįdomūs 50-mečiai ir vyresni, bet dabar, kai už jaunų žmonių įdarbinimą darbdaviams siūlomos visokios lengvatos, su ta pačia problema susiduria ir tie, kuriems dar tik 45+“, – rašo vilnietė Asta (vardas pakeistas). Portalui balsas.lt ji pasakojo, kad darbo ieško jau daugiau kaip dvejus metus.

Lietuvos darbo birža, norėdama nustatyti ir įvertinti darbo biržoje registruotų profesinės kvalifikacijos neturinčių jaunų asmenų iki 25 metų amžiaus registravimosi darbo biržoje tikslus, profesiją įgyti trukdančias priežastis, motyvaciją mokytis ir įgyti profesinę kvalifikaciją, anketavimo būdu apklausė beveik penkis tūkstančius respondentų. Kaimo gyventojai sudarė pusę apklausos dalyvių, dauguma apklaustųjų – su viduriniu išsilavinimu.

Ketvirtadienį, liepos 4 d. 15 val. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje atidaromas papildomas Jaunimo darbo centras, aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą.

Birželio 1-ąją Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 2262 darbo ieškantys pedagogai, tačiau jiems pasiūlyta tik 13 laisvų darbo vietų. Darbą gavo devyni bendrojo ugdymo mokytojai ir keturi pradinio ugdymo specialistai. Tuo metu ikimokyklinio, specialiojo ugdymo, humanitarinių mokslų ir meno, socialinių mokslų, verslo ir teisės, gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos bei kitų sričių dalykų profesijos mokytojai apie įsidarbinimą pagal specialybę kol kas gali tik pasvajoti.

Vasarą atsiranda daugiau sezoninių darbų. Darbo biržos specialistė sako, kad už minimalų atlygį galima įsidarbinti be didelių reikalavimų. Darbo inspekcijos inspektorius pataria būtinai sudaryti darbo sutartį ir atkreipti dėmesį į jos turinį.

Šiauliuose šiemet vykusio konkurso rekordas – 101 pretendentas į laisvą darbo vietą. Kai kurių specialistų perteklius akivaizdus, bet ryškėja tendencija „šaudyti“ tuščiais šoviniais. Barmenai ir krovėjai veržiasi valdyti įmones su šimtais darbuotojų. Pedagogų perteklius Šiaulių Jovaro progimnazijai reikėjo socialinio pedagogo, atsiliepė 77 pretendentai. „Kai ieškojome fiziko, atėjo į konkursą trylika, bet ne septyniasdešimt, – stebisi Arvydas Kukanauza, progimnazijos direktorius.

Užsitęsusi žiema ir sniegas trukdo atsigauti Lietuvos darbo rinkai – besitęsiant šaltiems orams, vis dar nepradėti sezoniniai darbai žemės ūkyje, statyboje, atšilimo laukia paslaugų sektorius. Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė BNS sako, kad šiemet padėtį darbo rinkoje smarkiai lėmė orai. "Prasidedant pavasariui, vasarą ir pirmaisiais rudens mėnesiais paprastai išauga (darbo pasiūla - BNS), ir turėtų tokios tendencijos išlikti.

„Mūsų valstybės pašalpų ir algų mokėjimo sistemą reikia griauti nuo pamatų ir kurti naują. Nes dirbti net už didesnę algą nei minimali – nuostolinga“, – sako tris vaikus auginanti, bedarbį vyrą turinti Jurga, Šiaulių universitete siekianti ekonomikos magistro diplomo. Šeimos socialinės pašalpos ir gaunamos lengvatos siekia beveik du tūkstančius litų. Jei moteris dirbdama gautų 1,5 tūkst. Lt algą, pašalpų ir lengvatų nebetektų ir penkių asmenų šeimai pragyventi liktų apie 600 Lt.

 Praėjusią savaitę trečias iš keturių Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų – „Swedbank“ pranešė Lietuvoje kursiantis IT aptarnavimo centrą. Pasak IT specialistų, Lietuva po truputį žengia IT paslaugų eksporto valstybės keliu. Tiesa, kai kurie nuogąstauja, kad tam koją ateityje gali pakišti specialistų trūkumas. „Swedbank“ Lietuvoje ketina steigti Kompetencijų centrą, kurio paskirtis bus palaikyti IT funkcijas visoje banko grupėje.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Sausį ir vasarį nedarbas Alytaus regione augo kaip ant mielių. Registruota daugiau nei 2 tūkst. naujų bedarbių. Nedarbas siekia 16 proc. ir yra aukščiausias šalyje. Tačiau, pasak Darbo biržos specialistų, pusė bedarbių apskritai nėra motyvuoti dirbti. „Motyvacija darbui [...] yra siūlomas darbdavių darbo užmokestis, kuris kartais ne visiškai adekvatus keliamiems reikalavimams.

Alytaus darbo biržoje šią savaitę pristatyta Alytaus regiono darbo rinkos prognozė 2013 metams ir apžvelgti Alytaus teritorinės darbo biržos 2012-ųjų veiklos rezultatai. Kol koridoriuose zujo vis labiau vargstantys ir gyvenimu nusiviliantys bedarbiai, konferencijos dalyviai iš specialisčių lūpų išgirdo stulbinamą tiesą – pusė bedarbių nemotyvuoti dirbti.

 Nemažėjančios bedarbių eilės prie Darbo biržos durų, jaunų specialistų ir kvalifikacijos neturinčių žmonių įdarbinimas kelia rimtą galvos skausmą politikams, o naujosios vyriausybės užmojai šią problemą išspręsti kol kas gula tik į popierių. Antradienio rytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vyko Tarpinstitucinės darbo grupės užimtumo didinimo klausimams spręsti posėdis, kuriame buvo aptariami užimtumo strategijos tikslai, pagrindinės kryptys ir siūlomi prioritetai.

 Prie Švietimo centro visuomeninio naudingo darbo organizatorės kabineto rikiuojasi žmonės su siuntimais atlikti visuomenei naudingą darbą. Kiek jų bus įdarbinta per mėnesį, paaiškės netrukus. Nuo sausio 1-osios, kai Šiaulių mieste socialinių pašalpų gavėjai pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, redakcijoje netyla telefonai.

Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kovai su jaunimo nedarbu siūlo pasitelkti Vokietijos modelį, kai jaunuolis lydimas nuo studijų iki darbo vietos. "Turėtume tą jauną žmogų nuo studijų proceso palaipsniui lydėti į darbo rinką, jį įvesti. Tai, aišku, ir darbdavio būtų atsakomybė, galų gale - ir valstybės atsakomybė.

 Šiaulių darbdaviai tvirtina nerandantys tinkamų specialistų. Neaustinių medžiagų fabriko įmonių grupė vienam cechui negalėjo rasti 150 darbuotojų. Dalį gamybos įmonė perkėlė į Ukrainą, Kiniją, Bosniją, ten, kur dar yra darbuotojų. Vienas iš būdų – persivilioti AB Neaustinių medžiagų fabriko bendrovę vienija 16 įmonių. Tai – viena iš didžiausių Šiaulių regiono darbdavių. Fabrike dirba apie 1800 darbuotojų.

Vos įžengus į 2013-uosius Panevėžio darbo biržoje vėl pagausėjo bedarbių. Tai, kad metų pradžioje Darbo biržoje registruojama gerokai daugiau bedarbių nei kitu laiku, tapo jau įprastu reiškiniu. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė sako, kad per pusantros darbo dienos po Naujųjų metų Panevėžio darbo biržoje bedarbių skaičius šoktelėjo.

Jau kuris laikas viešai skelbiama, kad nedarbas Lietuvoje pasiekė neregėtus mastus, tačiau kai kurie darbdaviai ieško darbuotojų, siūlydami ne tik atlyginimą, bet ir nemokamą maitinimą, darbo vietą netoli namų, stipendijas vaikams ir kt., rašo "Respublika". Bet kai kurie vis tiek mieliau renkasi bedarbio pašalpas. Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad bedarbiai šiuo metu sudaro 11 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. LDB duomenimis, šių metų gruodžio 1 d. šalyje buvo registruota 204 tūkst.

Lapkritį registruotas nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 proc. Darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. buvo 204 tūkst. bedarbių - 11 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugiausia bedarbių tarp darbingo amžiaus gyventojų gruodžio 1 d. buvo Alytaus ir Ignalinos - po 18,1 proc. ir Kelmės -17,5 proc. savivaldybėse. Tarp didmiesčių didžiausiu bedarbių skaičiumi išsiskiria Panevėžys - 11,4 proc., mažiausiu - Vilnius (8,3 proc.). Bedarbių mažiausiai registruota Neringoje - 6 proc.

Praėjusią savaitę, lapkričio 9-15 dienomis, Lietuvos darbo birža fiksavo didžiausią skaičių norinčiųjų dirbti savarankiškai. Teritorinių darbo biržų specialistai lapkričio 9-15 dienomis užimtumą suteikė 5,6 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 3,9 tūkst., į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 1,7 tūkst., iš kurių daugiausia - 59,1 proc. pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, 18,3 proc. - viešuosius darbus, 14,3 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 8,3 proc.

Trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 12,3 proc. ir buvo 2,5 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai arba 0,9 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 182,7 tūkst. bedarbių, t. y. 13,5 tūkst. (6,9 proc.) mažiau nei antrąjį arba 16,6 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį pernai. Tiesa, jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis per metus sumažėjo nuo 31,3 proc. iki 27,5 proc.

Palyginti su kitomis šalies teritorijomis, registruoto nedarbo rodikliai Kauno regione spalio mėnesį ir toliau buvo vieni mažiausių ir nusileido tik Vilniaus ir Klaipėdos regionams. Lapkričio 1 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 36,8 tūkst. bedarbių. Registruotas nedarbo lygis praėjusį mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir spalio gale siekė 9,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Šalyje lapkričio 8-ąją buvo registruota 202,1 tūkst. bedarbių - 10,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio pradžioje bedarbių skaičiui įtakos turėjo sezono ypatumai, kai darbo biržos siųsti asmenys sugrįžta iš laikino užimtumo priemonių (pasibaigus viešųjų darbų, terminuotų darbų, verslo liudijimų ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms). Lietuvos darbo biržos duomenimis, per savaitę teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 5,8 tūkst.

Darbo biržos duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje įregistruota 200,7 tūkst. bedarbių - 10 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Rugsėjo 28 - spalio 4 dienomis teritorinės darbo biržos užimtumą suteikė 8,3 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, 3,2 tūkst. pasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausia iš jų - 44,9 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos, įsigiję verslo liudijimus, 32,4 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,6 proc.

Šiandien per apskritojo stalo diskusiją Darbo biržos (DB) atstovė Donata Šlekytė pristatė užimtumo situaciją ir tendencijas Lietuvoje. Ji tikino, kad darbo paklausa auga, o pasiūla mažėja. Aktyvios darbo politikos įgyvendinimas sumažino nedarbą 1,5 proc. – registruotas nedarbas šalyje krenta daugelyje teritorijų, sparčiai mažėja jaunimo nedarbas, o įdarbinimas kyla. 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. padėtis buvo tokia toks: laisvų darbo vietų – 129,8 tūkst., bedarbių – 224,3 tūkst.

Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo registruota 199,5 tūkst. bedarbių, arba 9,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, informuoja Darbo birža. Paskutinį kartą panašus savaitinis registruotų bedarbių skaičius buvo fiksuotas 2009 m. birželio pabaigoje. Teritorinės darbo biržos užimtumą rugsėjo 21-27 dienomis suteikė daugiau nei 7,4 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 5,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių, pasiūlė dalyvauti laikino užimtumo rėmimo priemonėse - 2,2 tūkst. Daugiausia iš jų - 31,3 proc.

Vieni teigia, kad krizė jau praėjo ir netrukus mus pasieks antroji jos banga. Antri sako, kad ji dar nesibaigė, nes šalyje didelis nedarbas. Daugelio kupiškėnų kelias veda darbo biržos link. Tik ten apsilankiusiųjų kartais tikslai labai skiriasi. Vieni čia ateina tik dėl bedarbiams teikiamų lengvatų, išmokų, o kiti nepraranda vilties tokiu būdu susirasti darbą. Jaučiasi nereikalingas „Ką man daryti.

Jaunimo nedarbą kartais didina ir valstybės skiriamos socialinės garantijos. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Be to, sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – per metus nukrito 7,5 procentinio punkto ir artėja prie Bendrijos šalių vidurkio. Bet jaunieji bedarbiai vis dar lieka aktualia problema.

Tauragės policijos komisariatas išplatino informaciją, jog buvę pareigūnai darbo biržoje bus aptarnaujami atskira tvarka. Šią dieną Darbo biržoje kaip darbo ieškantieji yra užsiregistravę tik du buvę policininkai. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, kad Lietuvos darbo birža teritoriniuose klientų aptarnavimo skyriuose paskyrė atsakingus darbuotojus, kurie apskaito darbo biržoje registruotus karius ir policijos pareigūnus.

Ministrų Kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui nedarbo išmokų skyrimą ir mokėjimą nuo 2013 m. sausio 1 d. perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniams skyriams. Kaip aiškinama Vyriausybės pranešime, tokie pasikeitimai inicijuoti siekiant sumažinti nedarbo išmokų administravimo kaštus. Šiuo metu nedarbo išmokas skiria ir moka Lietuvos darbo biržos skyriai, tačiau jos Darbo biržai pervedamos iš „Sodros“ biudžeto.

Šiau­lių ap­skri­ty­je šie­met šo­ko į vir­šų nau­jų be­dar­bių re­gist­ra­ci­ja. Aiš­ki­na­ma, jog tai ne nau­jos kri­zės pra­džia. Be­dar­bių esą dau­gė­ja dėl at­si­vė­ru­sios ga­li­my­bės jiems iš kar­to gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą. Bet fak­tas, jog ma­žė­ja ir įdar­bin­tų žmo­nių, ir lais­vų dar­bo vie­tų. Iš Pak­ruo­jo ra­jo­no iš­si­ke­lia vi­sa įmo­nė. Prie dar­bo bir­žos du­rų Šiau­lių dar­bo bir­žos prii­ma­ma­ja­me vi­dur­die­nį lau­kė per de­šimt žmo­nių.

Jau rugpjūtį turėtų paaiškėti, ar nedarbo išmokas bedarbiams tikrai skirs ir mokės nebe Darbo birža. Kiekvieną mėnesį Panevėžio teritorinė darbo birža, jos direktoriaus Viktoro Trofimovo teigimu, maždaug penkiems šimtams bedarbių naujai skiria ir pradeda mokėti nedarbo išmokas. Panevėžio mieste ir rajone nedarbo išmokas dabar gauna 1 800, visoje Panevėžio darbo biržos teritorijoje – 3 000 bedarbių.