darbo birža

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Ilgalaikiams ir piktybiniams bedarbiams katino dienos eina į pabaigą. Seimas priėmė naują tvarką, pagal kurią ilgalaikiai bedarbiai pirmiausia turės kelti kvalifikaciją, o tik tada Užimtumo tarnyba jiems ieškos darbo. Jei tinkamo darbo jie atsisakys du kartus per metus arba bus pričiupti uždarbiaujantys nelegaliai – neteks ir bedarbio statuso, ir sveikatos draudimo – 51 eurą per mėnesį turės susimokėti patys. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, privilegijos turi pradėti kainuoti.

Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti. Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Nedarbo lygis spalio mėnesio šalyje buvo 8,3 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau nei rugsėjo pradžioje ir 0,9 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo mėnesio pabaigoje šalyje buvo 144,2 tūkst. bedarbių – 2,58 tūkst. (1,8 proc.) daugiau nei rugpjūčio pabaigoje bei 13,13 tūkst. (10 proc.) daugiau nei pernai rugsėjo pabaigoje. 50,4 visų bedarbių sudarė moterys, 49,6 proc. – vyrai, arba atitinkamai 13 proc. ir 7,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Prieš rugsėjį į darbo biržą plūsta absolventai. Galima daryti prielaidą, jog tai lemia tai, kad nuo pirmos rudens dienos jie nebegalės pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Tad norėdami jas turėti, absolventai į darbo rinką žengia per darbo biržą. Šios atstovai įvardino, kokios specialybės yra nepaklausiausios darbo rinkoje ir kurių profesijų atstovų trūksta.

Daugiausia teritorinių darbo biržų balandį gautų pranešimų apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą buvo iš pertvarkomų valstybės įstaigų. Iš viso balandį gauti 5 pranešimai apie numatomą 276 darbuotojų atleidimą. Pernai balandį gauti 3 pranešimai ir įspėti 52 žmonės, BNS informavo Darbo birža.

Lietuvos darbo biržai persitvarkant į Užimtumo tarnybą, imamasi ir naujų projektų. Vienas tokių – jau darbą turinčių žmonių perkvalifikavimas kitam darbui. Tačiau pačių darbdavių atstovai piktinasi, kad niekas su jais apie tokį projektą nė nesitarė. Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.

Lietuvos darbo birža pradeda dirbti ne tik su bedarbiais, bet ir su dirbančiaisiais, taip siekiama išvengti prastų Lietuvos darbo rinkai piešiamų scenarijų, rašo „Verslo žinios“. Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė teigia, kad iki šiol įstaiga užsiėmė vien pasekmėmis, užuot vykdžiusi nedarbo prevenciją, nors pastaroji valstybei kainuoja pigiau. Tad nuspręsta persikvalifikavimo galimybes suteikti ir tiems, kurie dar dirba, o ne laukti, kol jie taps bedarbiais.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus. Būtent darbo jėgos trūkumas yra ta problema, kurios kol kas išspręsti nepavyksta.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.

Nedarbo lygis 2018 metų pradžioje šalyje buvo 8,7 proc. – 1 punktu didesnis nei pernai gruodžio pradžioje ir 0,2 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje šalyje buvo 152,5 tūkst. bedarbių – 17,4 tūkst. (12,9 proc.) daugiau nei pernai lapkričio pabaigoje ir 503 (0,3 proc.) daugiau nei prieš metus. 52,5 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 47,5 proc. – moterys, arba atitinkamai 0,3 proc. mažiau ir 1,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Pagrindinės tendencijos, kokių profesijų atstovų labiausiai trūksta, išlieka visose Lietuvos apskrityse. Tačiau yra ir skirtumų, kuriuos lemia darbo krūvį neatitinkantis atlyginimas. Nors metinės ataskaitos dar nėra, tačiau panašių profesijų darbuotojų trūkumas turėtų atsispindėti ir antrajame pusmetyje bei kitų metų prognozėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2017 metų I pusmetį darbdaviai įregistravo 118,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Seimas priėmė Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nuspręsta nuo kitų metų spalio 1 d. optimizuoti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą. Už naujas pagrindinio teisės akto nuostatas balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 25 parlamentarai. Priimtais pakeitimais nutarta atsisakyti 10 teritorinių darbo biržų, kaip užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų, ir jas reorganizuoti prijungimo prie Lietuvos darbo biržos būdu.

Klaipėdos apygardos teismas byloje dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo fiktyviai įdarbinant bedarbius nuteisė tris buvusius valstybės tarnautojus. Buvusiam Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnui Augenijui Zabitčiui, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus buvusiai vedėjai Irenai Monikai Urbonienei ir buvusiai šio skyriaus vyresniajai specialistei Birutei Dargenienei skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje neradai tinkamo darbuotojo. Tuomet ir imama skelbimuose nurodyti tokius reikalavimus, kuriuos vargu, kas atitiktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą.

Vyriausybė užsimojo naikinti darbo biržas. O vietoje jų steigti naują Užimtumo tarnybą. Tačiau verslas reikalauja ne iškabos pakeitimo, bet realios pagalbos darbdaviams susirasti trūkstamų darbuotojų. Darbo biržą verslininkai kaltina dešimčių milijonų eurų švaistymu beprasmiams projektams. Pabandykite vieną rytą atsikėlę susirašyti viską, ką jūs planuojate. Kad ir rytoj. Laisva diena, bet jūs tikrai turite daug dalykų, kuriuos reikia padaryti. Tai Vilniaus darbo birža.

Ministrų kabinetas pritarė Darbo biržos pertvarkai, pagal kurią atskirai veikiantys teritoriniai padaliniai būtų prijungti prie Darbo biržos ir nuo kitų metų spalio susijungtų į Užimtumo tarnybą. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui. „Projekto tikslas - pertvarkyti teritorines darbo biržas į vieną juridinį vienetą, siekiant užtikrinti efektyvų valdymą ir kokybiškas paslaugas bedarbiams ir darbdaviams.

 Ministrų kabinetas pritarė Darbo biržos pertvarkai, pagal kurią atskirai veikiantys teritoriniai padaliniai būtų prijungti prie Darbo biržos ir nuo kitų metų spalio susijungtų į Užimtumo tarnybą. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui. „Projekto tikslas - pertvarkyti teritorines darbo biržas į vieną juridinį vienetą, siekiant užtikrinti efektyvų valdymą ir kokybiškas paslaugas bedarbiams ir darbdaviams.

Socialinės apsaugos ministerija pradeda Darbo biržos pertvarką ir nuo kitų metų spalio įsteigs Užimtumo tarnybą - ji į vieną struktūrą sujungs dabar atskirai veikiančius teritorinius Darbo biržos padalinius. „Apie poreikį reformai pasisako ne tik politikai, klientai, darbdaviai, savivaldybės ir kiti socialiniai partneriai, bet ir tarptautinės organizacijos. Turime aiškias EPBO rekomendacijas, į kurias rimtai atsižvelgiame.

Trims ne pagal paskirtį iš Darbo biržos gautas tikslines subsidijas panaudojusiems Žemaitijos verslininkams ir jiems talkinusiam buvusiam Plungės darbo biržos darbuotojui penktadienį Kretingos rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį.

Vidurvasarį universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų absolventai suintensyvino darbo paieškas – liepą jų įsiregistravo 2 tūkst. – 0,7 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausiai – 51 proc. baigusių profesines mokyklas. Kas trečias įregistruotas absolventas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį ir beveik 20 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą.

Nedarbas Lietuvoje šių metų liepos pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis nepakito. Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio pabaigoje šalyje buvo 128,8 tūkst. bedarbių - 415 (0,3 proc.) mažiau nei gegužės pabaigoje ir 4 tūkst. (3 proc.) mažiau nei pernai birželio pabaigoje. Darbdaviai per birželio mėnesį užregistravo beveik 31,9 tūkst. laisvų darbo vietų - 4,4 proc. mažiau nei gegužę, ir 4,6 mažiau nei 2016-ųjų birželį. Praėjusį mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 18,8 tūkst.

 Darbo biržą numatoma pertvarkyti, vietoj pagrindinės būstinės ir 10-ties teritorinių padalinių įkuriant vieną struktūrą ir sumažinant administracijos darbuotojų. Pertvarką numatoma įgyvendinti iki 2018 metų rudens, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė „Pagrindinė alternatyva dabar yra vieno juridinio asmens sukūrimas, kuris turėtų 4-5 filialus ir jie aptarnautų 4-5 pagrindinius Lietuvos regionus.

Darbo birža milijonus eurų išleidžia įvairiems nedarbo mažinimo projektams. Tik bedarbių įspūdžiai verčia abejoti, ar tie milijonai darbo vietoms surasti, ar emigracijai didinti, mat darbo birža siūlo ir padirbėti be atlygio ir kitaip gerinti butaforinio įdarbinimo statistiką. Jaunas šiaulietis, po beveik dešimtmečio triūso įmonėje atleistas iš darbo, naujo ieškoti atėjo į darbo biržą. Vyriškis sako, kad tai, ką patyrė darbo biržoje, jį šokiravo – jis sunkiai galėjo patikėti savo ausimis.

Protestuotojai iš Vakarų ir Šiaurės Lietuvos užplūdo Vilnių. Neįgalūs šiauliečiai piktinasi, kad Darbo biržos valdininkai dėl formalumų juos meta į gatvę iš vargais negalais susirastos darbovietės. Potvynio neapsikentę Rusnės gyventojai reikalauja skubiai pastatyti estakadą į jų gyvenamą salą. Šiaulietis Vladas atvyko į Vilnių ne ekskursijai. Neįgaliojo vežimėliu jis suka ratus aplink valdžios pastatus reikalaudamas leisti jam po 16 metų pertraukos dirbti.

Šiauliuose Darbo birža nusprendė uždaryti 120 neįgalių žmonių įdarbinusią įmonę. Tokio verdikto įmonė sulaukė už tai, kad laiku nespėjo deklaruoti plėtros. Tai darbo birža nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik į gatvę išmesti 120 neįgalių žmonių, o verslininkus užtampyti po teimus. Išgirdę, kad po 10-ties ar 16kos metų darbo paieškų biurokratų vėl bus išmesti į gatvę verkė net suaugę vyrai, mat žmonės vėl turės skursti iš kelių dešimčių eurų pašalpos.

Kiekvienais metais vykdoma Lietuvos darbo rinkos apžvalga nurodo, kokių profesijų reikia daugiausiai, o kokių visai nebereikia.  Trūksta aušktos profesinės kvalifikacijos darbuotojų Prieš kelias savaites Vyriausybė patvirtino sąrašą profesijų, kuriems yra būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių Lietuvoje trūksta.„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Jau praeitais metais darbdaviams teko konkuruoti dėl darbuotojų. Nors Lietuvoje nedirbančių gyventojų rezerve – per 150 tūkst. asmenų, jų kvalifikacijos nepakanka užimti laisvas darbo vietas. Emigracijos mastams nemažėjant, šiais metais problema tik aštrės. Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Lietuvos lapkričio 1-ąją buvo 130,1 tūkst. bedarbių, arba 7,2 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas Lietuvoje spalio pradžioje irgi buvo 7,2 proc. Tačiau spalį darbdaviai įregistravo mažiau laisvų darbo vietų, pranešė Darbo birža. Jos duomenimis, prasidedant šildymo sezonui, kelis kartus išaugo garo variklių ir katilų operatorių poreikis, dideles įsidarbinimo galimybes turėjo ir pardavimų vadybininkai, mūrininkai bei dažytojai.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas pabrėžia, kad viena didžiausių šalies darbo rinkos problemų yra kvalifikuotų specialistų trūkumas, taigi, anot jo, būtina įteisinti vadinamąsias darbo vizas užsieniečiams ilgesniems laikotarpiams. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti politikai abejoja tokia iniciatyva bei įžvelgia pavojų, kad tokiu atveju Lietuvoje gali padidėti dykaduonių. „Lietuviškas paradoksas, 45 proc.

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti Darbo biržų. Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Seimui priimant Darbo kodekso naujoves, Darbo birža jau ruošiasi galimam bedarbių antplūdžiui. Birža diegia naujoves, kurios turėtų pagreitinti bedarbių aptarnavimą ir šie darbo pasiūlymą gautų jau per pirmąjį apsilankymą. Tiesa, iki šiol darbdaviai dažnai Darbo biržos vengdavo teigdami, kad gerų darbuotojų čia nesusiranda. Vilnietis Arūnas darbo biržos slenkstį mina jau trečius metus.

Apie planuojamą darbuotojų atleidimą šiais metais įspėti 1258 darbuotojai - beveik dukart daugiau nei pernai sausį-gegužę, kai jų buvo 656. Lietuvos darbo birža BNS informavo, kad vien gegužę gauti 7 pranešimai apie numatomą 661 darbuotojo atleidimą. Pernai gegužę gauti 2 pranešimai ir įspėti 72 darbuotojai. Bankrutuojanti siuntų bendrovė „Greitasis kurjeris“ įspėjo 418 darbuotojų, o Vilniuje restoranus valdžiusi „Golbena“ taip pat dėl bankroto įspėjo 71 darbuotoją.

Nuo pat 2012 m. ekonomika nors lėtai, tačiau atsigauna po 2008 m. Lietuvą pasiekusios krizės. 2010 m. Lietuvoje dirbo tik milijonas žmonių. 2011 m. dirbo jau 39-iais tūkst. daugiau. 2012-2014 m. dirbančių padaugėdavo po 16 tūkst. per metus, o 2015 m. atsirado dar 13 tūkst. dirbančiųjų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 150,4 tūkstančiai bedarbiai, kurie sudaro 8,3 procentus darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos gatvėmis šiuo metu vaikšto daugiau nei 167 tūkstančiai bedarbių. Nežinia, kiek jų dabar laiką leidžia universitetuose, tačiau šiuo metu intensyviai brandos egzaminams besiruošiantys abiturientai dar gali šiek tiek pakoreguoti savo ateitį ir po ketverių metų netapti vienu iš tūkstančių darbo ieškančių žmonių.

Lietuvos Darbo biržos vadovo konkursą laimėjusi Ligita Valalytė sieks tvirtesnio dialogo su darbo vietas kuriančiais darbdaviais bei darbo ieškančiais žmonėmis. Ji vadovė taip pat sieks gerinti įstaigos įvaizdį visuomenėje.

Pavasarėjant darbo rinka tapo vėl aktyvesnė. Darbdaviai vasarį įregistravo beveik 14 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei sausį. Labiausiai padaugėjo statybininkams, dažytojams, nekvalifikuotiems statybos darbininkams, pardavėjams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams bei administravimo sekretoriams. Sumažėjo nedarbas Iš 24,2 tūkst.

Nepaisant besitraukiančios darbo jėgos ir sparčiai mažėjusio eksporto į rytų rinkas, pernai užimtumas augo gana sparčiai. Verslui vis sunkiau randant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimų augimas ir šiemet viršys produktyvumo didėjimą. Visgi žvelgiant į ateitį, nepamatuotas minimalaus atlyginimo kėlimas, besitraukianti darbo jėga ir delsimas įgyvendinti struktūrines reformas gali kelti grėsmę tvariam ekonomikos augimui ir stabdyti atlyginimų artėjimą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Šiandien Vilniaus miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas 2016 metų viešųjų darbų projektas, kuris ne tik padės bedarbiams užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, bet ir palaikys bei plėtos vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama pagerinti bedarbių integraciją į darbo rinką, šiais metais ketina įsteigti 159 laikinas darbo vietas. Per 2016 metus viešuosius darbus turės galimybę dirbti apie 1000 asmenų.