darbdaviai

Turbūt daugelis žmonių bandydami įsidarbinti yra išgirdę neigiamą atsakymą. Ieškantys darbo jo negauna dėl įvairių priežasčių – per mažos patirties, netinkamo išsilavinimo ar įgūdžių trūkumo. Tačiau darbo galite negauti ir tuo atveju, jeigu jūsų kvalifikacija per didelė.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

2022-aisiais sparčiai Lietuvoje augęs prekybos tinklas „Lidl“ ir toliau investavo į darbuotojų gerovę. „Top darbdaviu“ pripažinta įmonė siūlė didžiausią atlyginimą tarp maisto produktais prekiaujančių didžiųjų šalies prekybos tinklų,  rūpinosi papildomų naudų krepšelio plėtra bei tobulino mokymų programas.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Daugiau nei 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jiems didės algos.  Apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jų atlyginimai augs. Beveik trys iš dešimties (28 proc.) tikisi minimalus algos padidėjimo – iki 10 proc, rodo lrt penktadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Maždaug penktadalis (18 proc.) dirbančių gyventojų kitais metais tikisi nuo 10 iki 20 proc. darbo užmokesčio kilimo.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ į technologijų parką Vilniuje, Liepkalnyje, investuos 96 mln. eurų ir sukurs 700 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas.

Faktinis nedarbas Latvijoje lapkritį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 6,4 proc., vyrų – padidėjo 0,2 punkto iki 7,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 67,2 tūkst. bedarbių (oficialiai registruotų – 51,6 tūkst.), iš jų 31,5 tūkst. buvo moterys, 35,7 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,8 tūkst., o per metus – 0,7 tūkstančio.

Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, dirbančiųjų skaičius padidėjo 5,6 proc. iki 1,48 mln., skelbia Eurostatas. Toks darbuotojų augimas šalyje buvo beveik keturis kartus spartesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kur fiksuotas 1,5 proc. augimas – iki 215,26 mln. dirbančiųjų, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, užimtumas Lietuvoje augo 0,6 proc.

Seimas linksta įpareigoti darbdavius nuo 2023 metų suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslams ir savišvietai. Susitarimas dėl to turėtų būti numatytas kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu. Jeigu tokios sutarties nebūtų, darbdavys darbuotojui privalės suteikti penkias nemokamas dienas.

Bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) trečiadienį derybose su įmonės profsąjunga vėl nepasiekė progreso, jos bus tęsiamos ir ketvirtadienį, o profsąjunga teigia, kad tokiais tempais streikas tęsis ir kitą savaitę. „Derybos šiandien baigėsi, didelio progreso nėra. Profesinė sąjunga į derybas atėjo nepasiruošusi, buvome pateikę ir dokumentus, ir projektus, tam tikrus pasiūlymus. Pritrūko laiko įsigilinti“, – BNS sakė VVT vadovas Darius Aleknavičius.

Kas tokio turi nutikti gyvenime, kad jaunas žmogus ryžtųsi baisiam poelgiui – gatvėje apsipiltų benzinu ir padegtų save? Tą šeštadienį padaręs alytiškis šiuo metu gydomas Kauno klinikų reanimacijos skyriuje, būklė – labai sunki. Jo gyvenimo draugė teigė, kad vyriškis beprotiškam poelgiui ryžosi spiriamas pinigų stygiaus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė didesnėms baudoms verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius.  Komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms.   Jos numato, kad patikrinimo metu nustačius, kad verslas netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, jam, kaip ir dabar, būtų priskaičiuojama nepriemoka ir skiriama 20-100 proc. (vietoj 10-50 proc.

Darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, todėl yra sudarytas Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašas. Jame esantys darbuotojai įdarbinami supaprastinta tvarka. Darbuotojų atstovė pastebi, kad Lietuvoje yra darbuotojų, kuriuos galima perkvalifikuoti. Tačiau darbdaviai lietuvių nenori, nes su užsieniečiais gali nesiskaityti ir mokėti jiems mažesnį atlyginimą.  Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad  šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo beveik 124 tūkst.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduriančių imigrantų pagalbos šauksmas vos girdimas, tačiau retai girdimi ir mūsų tautiečių skundai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius papasakojo, kokių skundų sulaukia Darbo inspekcija ir kokių profesinės sąjungos.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną. Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Lietuvoje sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą, jų ir darbdavių atstovai turi labiau rūpintis atvykusių dirbti į Lietuvą žmonių išlaikymo reikalais, o ne galvoti, kaip jų atsivežti kuo daugiau, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.   Pasak jo, beveik pusė vairuotojų iš trečiųjų šalių, prašę leidimų įsidarbinti Lietuvoje, to nepadarė ir iš šalies išvyko.

Laikai, kai Lietuvoje masiškai trūko kvalifikuotų darbuotojų, panašu, traukiasi. Darbdaviai pasakoja, kad sulaukia didesnio susidomėjimo darbo pozicijomis. Tarp kandidatų – spalvingos asmenybės, iš kurių sulaukiama keistų prašymų. Personalo atrankos specialistai pasakoja, koks kandidatų elgesys juos labiausiai stebina. Pasitaiko, kad jaunuoliai į darbo pokalbį ateina lydimi tėvų. Taip pat darbdaviai sulaukia keistokų kandidatų prašymų, neretai žmonių lūkesčiai dėl atlyginimo pranoksta realybę.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Seime pradedama aptarti idėja, kaip darbdaviai galėtų labiau finansiškai prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo.  „Tikrai turime įtraukti į sistemą darbdavius vienokia ar kitokia – privaloma ar skatinamąja prasme, ar mažinant jų mokamus mokesčius, ar kitaip. Sukurti sistemą, kad juos motyvuotų, kad jie iš tiesų turėtų tos paskatos tai daryti“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje tvirtino socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Danijos kapitalo Kauno komercinio transporto šaldytuvų gamintoja „Carlsen Baltic“ atleidžia 31 darbuotoją. Daugiausiai darbo neteks surinkėjai–montuotojai ir kiti darbuotojai, penktadienį BNS informavo Užimtumo tarnyba, kuriai įmonė pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą. „Carlsen Baltic“ nurodė, kad darbo sutartys nutraukiamos darbdavio iniciatyva bei šalių susitarimu. Bendrovėje iš viso dirba 91 darbuotojas, nurodė tarnyba.

Naujų darbo vietų kūrimo tempas Jungtinėse Valstijose rugsėjį, kaip ir tikėtasi, šiek tiek sulėtėjo, o nedarbo rodiklis grįžo į liepą fiksuotą lygį, parodė vyriausybės penktadienį paskelbti duomenys. Darbo departamentas pranešė, kad darbo vietų skaičius praėjusį mėnesį padidėjo 263 tūkst., o nedarbo lygis smuktelėjo 0,2 procentinio punkto iki 3,5 procento.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovo kabinete pernai pavasarį buvo slapta palikta garsą įrašanti įranga, o nusikaltimo aplinkybes nagrinėja teismas. Į vadovo kabinetą pateko ir įrangą paliko tuometinis įmonės Saugos ir saugumo departamento vadovas Marius Beliūnas, anksčiau vadovavęs įmonei. Praėjusių metų sausį susisiekimo ministras Marius Skuodis jį atleido iš šių pareigų, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį 505 nariams balsavus už, 92 – prieš ir 44 susilaikius priėmė naują teisės aktą dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (ES), skelbiama EP tinklalapyje. Naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse užtikrintų deramą gyvenimo ir darbo sąlygų lygį, tuo tarpu pabrėžiama, kad bloko valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 12,5 procento. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (14,4 proc.) ir Vengrioje (12,7 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 4,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,3 proc.

Amerikiečių darbdaviai rugpjūtį sulėtino samdymo tempus, nors liepą buvo stebimas samdos padidėjimas ir nedarbo lygio sumažėjimas, penktadienį pranešė vyriausybė.  Net ir lėtėjant naujų darbuotojų įdarbinimo tempui, laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimas leido išlaikyti užimtumą aukščiau priešpandeminio lygio, teigiama atidžiai stebimoje Darbo departamento mėnesinėje ataskaitoje.  Praėjusį mėnesį JAV užimtumas padidėjo 315 tūkst.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus, kad dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimas socialines pasekmes, veiklą sustabdžiusios Jonavos azoto trąšų gamintojos „Achema“ savininkės „Achemos grupės“ pagrindinė akcininkė Lidija Lubienė teigia pasigendanti objektyvumo ir verslo palaikymo. „Gerbiame visas viešai išsakytas nuomones apie susidariusią padėtį „Achemos“ gamykloje.

Pasitinkant rudens sezoną, nuo rugsėjo 5 dienos, pirmadienio, Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ trumpinamas parduotuvių darbo laikas – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val., rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas reaguojant į išaugusias elektros energijos kainas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse taikomas efektyvaus energijos vartojimo praktikas.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, rašoma pranešime spaudai.  PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 22-jų darbuotojų atlyginimų mediana liepą buvo didžiausia šalyje – 8,7 tūkst. eurų, o vidutinis atlygis – 12,2 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje pagal atlyginimų medianą liepą buvo 63 darbuotojus turinti programinės įrangos kūrėja „Uber Lithuania Software and Development“ – atitinkamai 7,4 tūkst. ir 7,3 tūkst. eurų.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.

Vengrijoje pirmadienį buvo atleisti du meteorologijos tarnybos aukšti pareigūnai, kai dėl netikslios kritulių prognozės teko atidėti fejerverkų šou per svarbiausią šalies nacionalinę šventę,  Atleidus Nacionalinės meteorologijos tarnybos vadovę ir jos pavaduotoją Vengrijos nacionalistų vyriausybė sulaukė kaltinimų dėl politinio kišimosi. Kasmetinis Šv.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, verslas taupys, todėl įmonėse galimi darbuotojų atleidimai, mažėsiantys atlyginimai, sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. „Įmonės savo kaštus stebi. Tikėtina, kad įmonės atleidinės žmones, kad mažės atlyginimai. Neigiamo poveikio tikrai sulauksime“, – penktadienį lrt radijui sakė R. Skyrienė.  Trečiadienį 18–19 val. visose Baltijos šalyse elektra biržoje siekė rekordinę kainą – 4 tūkst.

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Pagal pelningumą tarp didžiųjų prekybos centrų valdytojų pirmauja Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“, kurių praėjusių metų grynojo pelno marža buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 4,8 proc., pranešė portalas vz.lt. Trečiąją vietą pagal šį rodiklį užima „Norfos mažmena“ (2,5 proc.), ketvirta ir penkta pagal pelningumą – Vokietijos grupei „Rewe“ priklausanti „Palink“, kuri valdo „Iki“ tinklą (1,2 proc.) ir Švedijos „ICA Gruppen“, valdantis „Rimi“ (1 proc.

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių vertė šį pusmetį siekia 9,5 mln. eurų, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta stebėsenos ataskaita. Pasak jos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai verslui padėjo sutaupyti 5,8 mln. eurų, Aplinkos ministerijos – 3,4 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 212,6 tūkst. eurų, Lietuvos geologijos tarnybos – 194,3 tūkst. eurų.

Viešojo maitinimo sektoriuje, įskaitant pajūrio kurortus, šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota 200 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių šalyje, įskaitant pajūrio kurortus, kitas poilsiautojų lankomas vietoves, šiemet sausį – liepą patikrinimų metu nustatyta apie 370 įvairių mokestinių pažeidimų. Jų metu nustatyta, kad įmonės į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Europos Komisijai (EK) planuojant priimti direktyvą, kuria siekiama Bendrijoje suvienodinti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio kriterijus, darbdavių atstovai siekia, kad būtų įtrauktas darbo produktyvumo kriterijus. Profsąjungos teigia nesuprantančios darbdavių entuziazmo šiuo klausimu, nes esą produktyvumas labiau priklauso ne nuo darbuotojų norų, o nuo darbdavių gebėjimų suteikti tinkamus darbo įrankius ir organizuoti darbą.