cžv

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad dešimt JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) lėktuvų nuo 2001-ųjų iki 2006-ųjų buvo nusileidę Suomijoje, rašo „Helsinki Times“. Anksčiau buvo manoma, kad Suomijoje nusileido trys CŽV lėktuvai, dabar „Amnesty International“ šį skaičių padidino iki dešimties, įskaitant ir lėktuvo „Boeing 707“, kurio numeris yra N88ZL, skrydį iš Vilniaus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria tyrimo dėl galimų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Lietuvoje atnaujinimui, tačiau galutinį sprendimą turi priimti prokurorai. Tai antradienį „Žinių radijo“ laidoje sakė vyriausiasis Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Jei Lietuva neatnaujins tyrimo dėl CŽV kalėjimų, jos laukia tarptautiniai teismai, ketvirtadienį teigė iš Londono atvykę nevyriausybinių organizacijų atstovai . Palestinietis Abu Zubaidahas teigia, kad slapta buvo laikomas Lietuvoje. „Nukentėjusysis jau kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, paduotas ieškinys prieš Lietuvą“, – sakė „Amnesty International“ kovos su terorizmu ekspertė Julia Hall. Šalies prokurorai pasigenda informaciją patvirtinančių dokumentų.

Užsienio žmogaus teisių gynėjai paskelbė suradę naujos informacijos apie Lietuvoje esą laikytą CŽV kalinį. Nevyriausybininkai reikalauja, kad mūsų šalies prokurorai atnaujintų tyrimą, praneša LTV „Šiandien“. Žmogaus teisių gynėjų organizacijos „Amnesty International“ atstovai sako, kad palestinietis Abu Zubaydahas, anksčiau klaidingai laikytas vienu iš „al–Qaeda“ lyderių, dabar kalinamas Jungtinių Valstijų sulaikymo centre Gvantaname, įtaria, kad nuo 2004 iki 2006 m. CŽV jį slapta laikė Liet...

Naktį į pirmadienį smogikai užpuolė CŽV atstovybę Afganistano sostinėje Kabule. Tai pranešė Amerikos televizijos kanalas CNN. Išpuolis buvo surengtas prie viešbučio „Ariana“, kur yra JAV žvalgybos atstovybė. Per susišaudymą žuvo mažiausiai vienas smogikas ir du Afganistano kariškiai. CŽV atsisako komentuoti šį incidentą. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už išpuolį. Jo aplinkybės tiriamos. Rugsėjo 13-ąją talibai užpuolė kruopščiai saugomą kvartalą Kabule.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) suėmė svarbų internetinių įsilaužėlių grupės „LulzSec“ narį, skelbia BBC. Pareigūnai suėmė 23-ejų Cody Kretsingerį per reidą jo namuose Fynikse Arizonos valstijoje. CŽV mano, kad jis atsakingas už keletą įsilaužimų į „Sony Pictures Enternainment“ ir kad jis padėjo platinti per įsilaužimą pavogtus duomenis. Nuo šių metų gegužės iki liepos „LulzSec“ programišiai įsilaužė į JAV Senato, CŽV, „Sony“ ir daug kitų tinklalapių.

Ateitį nuspėti norėtų kiekvienas. Šiais superkompiuterių laikais tai pamažu tampa realybe. Kalevas Leetaru iš Ilinojaus universiteto rado būdą žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apdoroti ir tuo remiantis nuspėti ateitį. Jis tikina, kad remdamasis tyrimų rezultatais gana tiksliai numatė, kur slėpėsi Osama bin Ladenas, ir įspėjo, kad per Šiaurės Afriką nuvilnys revoliucijų banga. „Naujienos mums pateikia neįtikėtinai daug informacijos apie žmones, vietas ir organizacijas.

Algirdo Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas (SLF) paviešino Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio mobiliojo telefono numerį, keršydamas už jo žadamą paramą Baltarusijos opozicijai. Pagal SLF pranešimą, E. Zingeriui neseniai pažadėjus, jog „finansavimas Baltarusijos opozicijai bus padidintas“, Baltarusijos opozicionieriai ėmė kreiptis į Lietuvą ir jos institucijas su konkrečiais prašymais dėl pinigų.

Buvęs JAV generolas ir vyriausiasis tarptautinių pajėgų Afganistane vadas Davidas Petraeusas oficialiai stojo prie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vairo. Per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose Vašingtone jis antradienį davė priesaiką. 37 metus armijoje praleidęs J. Bidenas praėjusią savaitę nusivilko uniformą. JAV viceprezidentas J. Bidenas gyrė D. Petraeusą už jo „tikrai puikią karjerą“, praneša agentūra AFP.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paragino Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją atlikti išsamius tyrimus, kad jos atsikratytų CŽV slaptųjų kalėjimų šešėlio. Komisaras Thomas Hammarbergas pirmadienį paskelbė pareiškimą, jog tariama transatlantinių ryšių nauda „negali būti palyginama su ta žala, kuri padaryta Europos žmogaus teisių apsaugos sistemai“. T. Hammarbergas tvirtina, kad Lenkijoje slaptasis CŽV kalėjimas atidarytas 2002 metų gruodį, o Rumunijoje - 2003 m. rugsėjį.

Pakistano pietvakariuose, armijos duomenimis, suimtas aukštas teroristų tinklo „Al Qaeda“ narys, praneša agentūra AFP. Pakistano armijos duomenimis, Junis el Mauretanis, dalyvavęs ne vienoje tarptautinėje „Al Qaeda“ akcijoje, sučiuptas Kvetos priemiestyje. Areštas esą pavyko bendradarbiaujat JAV Centrinės žvalgybos valdybai ir pakistaniečių slaptajai tarnybai. Be J. El Mauretanio suimti dar du „Al Qaeda“ nariai.

Likus porai mėnesių iki paskyrimo užsienio reikalų ministru, A. Ažubalis netiesiogiai kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ši jo kritikos nusipelnė po savo pareiškimų dėl neva turimų netiesioginių įtarimų dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje ir sprendimo nepriimti Gvantanamo kalinių. Jie A. Ažubalio vadinti neapgalvotais, žalos galinčiais sukelti pareiškimais.

Muammaro Gaddafio žvalgybos vadovo kabinete Tripolyje rasti dokumentai liudija apie JAV ir britų žvalgybų pagalbą diktatoriui persekiojant Libijos disidentus, šeštadienį pareiškė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“. Šimtai laiškų rasti buvusio Libijos žvalgybos vadovo ir užsienio reikalų ministro Moussos Koussos kabinete.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, Pakistano Abotabado mieste buvo surengusios skiepijimo akciją, kad gautų Osamos bin Ladeno DNR. Kampanijos tikslas buvo nustatyti, ar O. bin Ladeno šeima iš tikrųjų gyvena name Abotabade, rašo laikraščiai „Guardian“ ir „New York Times“. Skiepų kampanijai vykdyti JAV Centrinė žvalgybos valdyba buvo užverbavusi žinomą Pakistano gydytoją. Kad atrodytų patikimiau, projektas pradžioje buvo pradėtas miesto skurdžių kvartale.

JAV Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV), anot žiniasklaidos, Artimuosiuose Rytuose stato slaptą nepilotuojamų lėktuvų bazę, kad galėtų atakuoti "Al Qaedos" kovotojų pozicijas Jemene, praneša agentūra "RIA Novosti".Bazę ketinama baigti jau šiais metais, rašo "New York Times", remdamasis JAV administracijos atstovu. Tiksli vieta laikoma paslaptyje. Nežinoma ir kokioje šalyje iškils bazė.

Laikraštis „The New York Times“ trečiadienį paskelbė, kad Pakistano aukščiausioji karo šnipų agentūra suėmė penkis JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) informantus, perdavusius JAV informaciją apie „Al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną (Osama bin Laden). Pranešama, kad vienas iš suimtųjų yra Pakistano kariuomenės majoras, kuris, pasak pareigūnų, darė į „Al Qaeda“ lyderio tvirtovę atvažiuojančių automobilių numerių kopijas.

Pakistanas sutiko, kad CŽV nuodugniai apieškotų vilą, kurioje gyveno ir kurioje gegužės pradžioje buvo nukautas „Al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas. Tai ketvirtadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“. Naudodami moderniausią įrangą, CŽV specialistai turi kruopščiai apieškoti O. bin Ladeno namą Pakistano mieste Abotabade. Amerikos žvalgybą dominantys daiktai gali būti paslėpti pastato sienose arba aplinkinėje teritorijoje.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) naujos kartos bepiločiais lėktuvais kelis mėnesius sekė Osamos bin Ladeno  slėptuvę Pakistano Abotabado mieste, rašo laikraštis „Washington Post“, remdamasis amerikiečių atstovais. Pateiktais duomenimis, buvo naudojami labai modernūs bepiločiai lėktuvai, galintys skristi dideliame aukštyje neužfiksuoti radarų ir perduoti filmuotą medžiagą. Buvo surengta dešimtys tokių slaptų skrydžių.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) tyrėjai apklausė tris nukauto teroristų lyderio Osamos bin Ladeno našles, pranešė stotis CNN, remdamasi JAV ir Pakistano vyriausybių šaltiniais. Visos trys moterys apklaustos kartu. Pradžioje tyrėjai norėjo našles apklausti po vieną, praneša agentūra AFP. Šaltinių teigimu, per apklausą už visas kalbėjo vyriausioji O. bin Ladeno žmona. Visos trys buvo „priešiškai“ nusiteikusios JAV atstovų atžvilgiu. Kitos apklausos detalės nežinomos.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) kai kuriems amerikiečių kongresmenams parodys negyvo Osamos bin Ladeno  nuotraukas, praneša agentūra AFP. Kongreso šaltinių duomenimis, nuotraukas galės pamatyti abiejų parlamentų rūmų nariai, dirbantys Žvalgybos ir Gynybos komitetuose. JAV vyriausybė nusprendė viešai neskelbti nukauto O. bin Ladeno nuotraukų, nes tai esą gali sukelti jautrią žmonių reakciją.

Laikraštis „The Guardian“ išvardino 10 teiginių apie Osamą bin Ladeną, kuriuos pats laiko mitais, ir pabandė juos paneigti. 1) O. bin Ladenas – CŽV „kūrinys“? Ne visai: amerikiečiai apmokė ir finansavo pagrinde afganistaniečius-mudžahedinus, o arabams, kurie kariavo su Sovietų kariais Afganistane, tekdavo ne tiek jau daug dėmesio, praneša žurnalistas Jasonas Berkas.

Centrinė žvalgybos valdyba naudojosi Japonijos teritorija, slapta gabendama terorizmu įtariamus asmenis, teigia laikraštis „Tokyo Shimbun“. Pasak žmogaus teisių gynimo organizacijų, kaip tik taip į nelegalų slaptą kalėjimą Lenkijos teritorijoje buvo nugabentas Pakistane sučiuptas Abu Zubaydahu, kuris buvo laikomas „trečiuoju žmogumi“ pogrindiniame „Al Qaeda“ tinkle, rašo pirmadienio numeryje laikraštis „Tokyo Shimbun“. Leidinio duomenimis, 2002 metų gruodį šis sulaikytasis buvo pristatytas iš ...

Tarptautinės  žmogaus teisių gynimo organizacijos smerkia Lietuvos generalinės prokuratūros sprendimą nutraukti tyrimą dėl Lietuvoje galimai veikusio CŽV kalėjimo ir meta įtarimus, kad skubotas sprendimas priimtas tyčia slepiant žmogaus teisių pažeidimus ir šalies teritorijoje vykdytus kankinimus.

Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų istorija Lietuvoje galėtų būti vėl tiriama gavus papildomos informacijos, mano politikai. Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakartotinai akcentuoja šios istorijos pamokas ir Valstybės saugumo departamento kontrolės svarbą. Trečiadienį susitikusi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais, valstybės vadovė kalbėjosi ir apie CŽV kalėjimų istoriją.

Premjeras sako, kad prokurorų sprendimas nutraukti tyrimą buvusių VSD vadovų atžvilgiu dėl jų veiksmų bendradarbiaujant su CŽV buvo tikėtinas. Tyrimas, anot Andriaus Kubiliaus, negalėjo pasistūmėti negaunant papildomos informacijos iš JAV. „Jie įvertino buvusių Saugumo vadovų veiksmus kaip nelabai tinkamus, nes nebuvo derinama su valstybės vadovais.

Generalinėje prokuratūroje ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ir JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) bendradarbiavimą konstatuota, kad šių duomenų pakanka išvadai, jog VSD ir CŽV bendradarbiavimą koordinavusių, jame dalyvavusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, nes minėtieji pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų.

Lietuva gavo spėjamų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų vietas lankiusio Europos Tarybos komiteto ataskaitą, tačiau šįmet ji nebus viešinama. Komiteto nariai galimose CŽV kalinimo įstaigose lankėsi šią vasarą. Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis sako, kad dėl ataskaitos paviešinimo Vyriausybė apsispręs kitąmet. „Lietuvos yra paprašyta per tris mėnesius pateikti ataskaitą dėl minėtoje ataskaitoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo, dėl rekomendacijų vykdymo.

Buvusio CŽV agento sūnus išdavė tėvą, šnipinėjantį Rusijos naudai, praneša Lifenews.ru. Įkalintas 23-iems metams buvęs CŽV tarnautojas Haroldas Nicolsonas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijos naudai, pripažino, kad kontaktavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis net būdamas kalėjime. Visą darbą jis vykdė nuo 2006 iki 2008 metų savo sūnaus 24-mečio Natanielio Nicolsono pagalba. Sūnus neva ne vieną kartą perdavinėjo informaciją įvairiose šalyse.

Lietuvoje apsilankę žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovai teigia gavę generalinio prokuroro patvirtinimą, kad byla dėl galimų CŽV kalėjimų bus tęsiama. Organizacija ragina Lietuvą kruopščiai ir iki galo ištirti, ar šalyje galėjusiuose veikti kalėjimuose nebuvo pažeidinėjamos žmogaus teisės.„Amnesty International“ atstovė Julia Hall sako, kad prokurorams paaiškėjo naujų detalių, kurias reikia išsiaiškinti.

„Amnesty International“ paragino Europos vyriausybes užtikrinti teisingumą slaptų CŽV kalinimo programų aukų atžvilgiu, kurie buvo dingę be žinios, su jais buvo netinkamai elgiamasi, taikomi įvairūs kankinimo būdai. „Amnesty International“  ataskaita buvo paskelbta lapkričio 15 dieną.

Prabangus automobilis, pilnas pažangiausios technikos, apie kurios egzistavimą eiliniai piliečiai nėra net girdėję, kvapą gniaužiančios misijos egzotiškiausiuose pasaulio kampeliuose ir pritrenkiančių gražuolių kompanija. Tokį šnipų gyvenimo vaizdą kuria populiarioji kultūra, visų pirma filmai apie garsųjį agentą Džeimsą Bondą.

Šeštadienį, spalio 9 dieną Didžiosios Britanijos nacionalinė televizija BBC parodys dokumentinį filmą apie slaptus CŽV kalėjimus ir juose laikytus įkaitus. Kaip manoma, šie kalėjimai buvo įkurti Lenkijoje ir Lietuvoje. „CŽV naudojosi slaptais kalėjimais Lenkijoje, kuriuose buvo laikomi ir kankinami pagrindiniai įtariamieji Rugsėjo 11-osios išpuoliais“, – BBC dokumentiniame filme pasakoja buvęs žmogaus teisių gynėjų atstovas.

Prokurorai nusprendė, kad pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos prieš palestinietį Abu Zubaydahą nėra tikslinga. Balsas.

Jau pusantrų metų Gvantanamo kalėjimo Kuboje kaliniai laukia prezidento Baracko Obamos malonės – būti paleisti arba perkelti į kitas kalinimo įstaigas. Tačiau vieno pirmųjų prezidento pažadų įvykdymą sulaiko šalių bendradarbių nenoras įsileisti „pavojingiausius pasaulyje kalinius“ bei vis atsinaujinančios aistros dėl slaptųjų CŽV kalėjimų. Žmonių teisių gynimas, humaniškumas bei lygiateisiškumas – amerikiečių šlovinamos vertybės, ypatingai pamintos per pastaruosius metus.

Naujienų agentūra AP skelbia, kad CŽV turi vaizdajuostes, kuriose užfiksuotos Rugsėjo 11-osios įvykių planavimu įtariamo Ramzio Binalshibh apklausos. Po stalu esančioje dėžėje CŽV biure atrastos vaizdajuostės gali suteikti informacijos apie tai, kaip kitų šalių vyriausybės padėjo JAV, sulaikydamos ir apklausdamos įtariamuosius terorizmu. Šios vaizdajuostės gali apsunkinti ir JAV pastangas nuteisti minėtąjį įtarimąjį.

Vašingtonas užsimojo surasti visus asmenis, nutekinusius informaciją. Mat iki šiol Pentagonas tik skėsčiojo rankomis, tad ir abejonių, ar Amerika gali apsaugoti slaptą karinę informaciją, daugėja. Amerikos žvalgybai iki šiol pavyko susekti vos vieną interneto svetainės informatorių - Irake tarnavusį žvalgybos analitiką Bredlėjų Maningą. Pentagonas baiminasi, kad visuomenę gali pasiekti daugiau slaptos informacijos.

Dienraštis „The New York Times“ skelbia, kad Irano mokslininkas Shahramas Amiris, kuris teigia daugiau nei prieš metus buvęs pagrobtas JAV agentų, iš tikro jau kelis metus buvo CŽV agentas Irane. Laikraštis cituoja anoniminius JAV pareigūnus, kurių teigimu S. Amiris suteikė daug vertingos informacijos apie tai, kaip Teherano universitetas buvo paverstas slaptu šalies branduolinės programos įgyvendinimo centru.

Irano mokslininkas, kuris teigia, kad praėjusiais metais buvo pagrobtas CŽV agentų, kai viešėjo Saudo Arabijoje, sugrįžo į Iraną. Teherano oro uoste šeimos narių sutiktas Shahramas Amiris teigė patyręs šiurkščiausią fizinį ir psichologinį smurtą. Jis taip pat paneigė, kad buvo giliai įsitraukęs į Irano vykdomą branduolinę programą. Jis teigė esą tik paprastas mokslininkas, besidarbuojantis universitete.

Irano branduolinių technologijų mokslininkas, kuris internete išplatintuose vaizdo įrašuose aiškino, kad jį buvo pagrobę CŽV agentai, paliko Vašingtoną, skelbia BBC. Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovai teigia, kad Shahramas Amiris yra pakeliui į Iraną. Iranas aiškino, kad mokslininką praėjusiais metais pagrobė CŽV agentai, tuo tarpu Vašingtonas teigė, kad S. Amiris JAV buvo savo noru.

Rusija nori, kad mainais į mokslininką, kuris Rusijoje kali dėl kaltinimų šnipinėjus Didžiosios Britanijos naudai, jai būtų atiduotas vienas iš JAV neseniai sulaikytų Rusijos šnipų. Apie tai pareiškė mokslininko advokatė. Branduolinių ginklų ekspertas Igoris Sutiaginas 2004 metais Rusijoje buvo nuteistas kalėti 15 metų. Jis buvo apkaltintas tuo, kad slaptą informaciją perdavė britų kompanijai, kuri, prokurorų teigimu, veikė kaip JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) priedangos firma.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad, skleisdama suklastotas ataskaitas JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), rengia prieš šalį psichologinį karą. Irano vyriausybė dar kartą pareiškė, kad jos vykdoma branduolinė programa neturi jokių karinių tikslų. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas Mehmanparastas paneigė CŽV direktoriaus Leono Panettos žodžius, kad Iranas jau iki 2012 metų gali pasigaminti 2 branduolines bombas.

CŽV direktorius Leonas Panetta pareiškė, kad Iranas turi užtektinai žemai prisodrinto urano, kad pasigamintų dvi branduolines bombas. Tiesa, L. Panetta pabrėžė, kad bombų kūrimas veikiausiai užtruks mažiausiai porą metų. L. Panetta taip pat išreiškė abejonę dėl to, ar naujosios Jungtinių Tautų sankcijos sugebės numalšinti Teherano branduolines ambicijas.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius televizijos eteryje pripažino, kad Afganistano karas esąs „sunkesnis ir lėtesnis“ nei tikėtasi. Kalbėdamas vienam JAV televizijos kanalui Leon Panetta pažymėjo, kad nors Afganistane ir padaryta ryški pažanga, aktualiomis išlieka vietos valdžios, korupcijos ir talibų sukilėlių problemos. Šiuo metu Afganistane kaip tik keičiasi ginkluotojų pajėgų vadai.

Po Antrojo Pasaulinio karo „Stay Behind"   grupių tinklas nusidriekė per visą Vakarų Europą. Pagrindinė priežastis, paskatinusi  pogrindinių sukarintų grupių steigimą, buvo karo su Sovietų Sąjunga grėsmė. Tačiau laikas bėgo, ir tiesioginio konflikto perspektyvą pakeitė ginklavimosi varžybos, žvalgybinės operacijos, priešo infiltravimas, manipuliavimas trečiojo pasaulio valstybėmis, arba tiesiog Šaltasis karas.

Lietuvos padėtis ir statusas po CŽV skandalo smarkiai pasikeitė. Šiuo metu Lietuva faktiškai nebėra valstybė. Ji virto neapibrėžto statuso teritorija, neturinčia ne tik aiškios, bet ir apskritai jokios nors kiek savarankiškos užsienio politikos. Kartais išsakomi vertinimai, jog užsienio politikos pokyčiai yra Lietuvos „finliandizacijos“ požymis, vis dėlto grindžiami kiek paviršutiniškomis analogijomis ir neatspindi valstybės tikrojo statuso ir padėties tarptautinėje arenoje.

Didžiosios Britanijos dainininkė M.I.A. pareiškė, jog internetinius projektus „Facebook“ ir „Google“ išvystė ne kas kitas, o CŽV (JAV Centrinė žvalgybos valdyba). Dainininkė žurnalui „Nylon“ teigė mananti, jog žmones reikia informuoti apie tai, kad vietoj asmeninės informacijos saugojimo, tokie projektai tiesiog iš jų tyčiojasi. „Visos vyriausybės yra susijusios su „Google“,“ tikino ji. „Valdžia gali valdyti paieškos sistemas, taigi jos tau rodo tai, ką jos nori, kad tu matytum.

CŽV kalėjimų skandalas pirmiausia buvo naudingas ir reikalingas išorės jėgoms – įtakingoms valstybėms, siekusioms nutildyti joms nevisada malonų Lietuvos balsą tarptautinėje arenoje. Tačiau kuriant ir pučiant skandalą joms buvo reikalinga šalies vidaus jėgų parama ir talka. Todėl mąstant apie valstybės ateitį ir gal net svajojant apie užsienio politikos atkūrimą būtina aiškiai įvardyti šias jėgas ir suprasti jų veiksmų paskatas bei tikslus.

JAV žvalgybos vadovas Dennisas Blairas pranešė apie atsistatydinimą. Tai – pirmas rimtas sukrėtimas prezidento Baracko Obamos nacionalinio saugumo komandai. 16 mėnesių trukęs D. Blairo vadovavimas Nacionalinei žvalgybai buvo pažymėtas vis aštrėjančios kovos su CŽV. Be to, žvalgyba buvo itin kritikuojama dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio nesėkmingam bandymui Kalėdų dieną susprogdinti JAV keleivinį lėktuvą. D. Blairo atsistatydinimo pareiškimas įsigalios nuo gegužės 28 dienos.

Prireiks laiko, kol bus visuotinai suvoktas ir pripažintas faktas, kad iš pažiūros eilinis politinis skandalas tarsi netikėtai palaidojo valstybės suverenitetą. Juo greičiau tai įvyks – juo bus geriau tautai ir valstybei. Mintis, kad faktiškai sugebėta prarasti valstybę, kol kas dar pernelyg neįprasta ir keista, tad daug kam nebus lengva tuo patikėti. Bus nuoširdžiai norinčių, gal dar daugiau suinteresuotų, pavadinti ją absurdiška.