cžv

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), anot žiniasklaidos, pirmadienio vakarą atliko kratą atsistatydinusio CŽV vadovo Davido Petraeuso buvusios meilužės namuose. 40-metė Paula Broadwell su šeima gyvena Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. „Charlotte Observer“ duomenimis, keli FTB pareigūnai su tuščiomis dėžėmis įžengė į moters namus. Anot CNN, vietos FTB atstovė patvirtino, kad pareigūnai lankėsi Broadwell namuose, tačiau neatskleidė, koks buvo jų tikslas.

Skandalas dėl atsistatydinusio CŽV vado Davido Petraeuso įgauna vis didesnį mastą. Pentagonas pradėjo tyrimą prieš tarptautinių pajėgų vadą Afganistane JAV generolą Johną Alleną, kuris kaltinamas „nederamu“ susirašinėjimu su moterimi, susijusia su minėtu skandalu, praneša agentūra „Reuters“. Pentagono duomenimis, J. Allenas neigia netinkamai elgęsis. Pasak gynybos sekretoriaus Leono Panetta'os, kol vyks tyrimas, J. Allenas išlaikys tarptautinių pajėgų vado Afganistane postą.

„New York Times“ informuoja, kad Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Teisingumo Ministerijos aukšto rango pareigūnai apie nesantuokinius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo Deivido Petraeuso ryšius žinojo gerokai anksčiau, dar vasaros pabaigoje. Kai kurie respublikonų politikai įtaria, kad informacija kurį laiką buvo slepiama ir paviešinta tik po JAV prezidento rinkimų, siekiant nepakenkti antrai kadencijai perrinkto demokratų kandidato, Baracko Obamos, įvaizdžiui.

Moters, kuri tapo penktadienį atsistatydinusio CŽV direktoriaus Davido Petraeuso meilužės šantažo objektu, vardas – Jill Kelley, praneša BBC. J. Kelley 37 metai. Ji ištekėjusi, gyvena Floridoje ir yra D. Petraeuso ir jo žmonos Holly šeimos draugė.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas atsistatydino dėl nesantuokinių ryšių. Apie tai informuoja AFP. „Išgyvenęs 37 metus santuokoje aš padariau didžiulę klaidą, įsitraukdamas į nesantuokinį romaną. Toks elgesys nepriimtinas tiek kaip vyrui, tiek kaip tokios organizacijos vadovui“, – savo sprendimą pakomentavo CŽV vadovas.

Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ jaunimo flangas ketvirtadienį Maskvoje surengė protestą prieš mormonų misionierius: šie vadinami Amerikos šnipais ir raginami palikti Rusiją, rašo „RIA Novosti“. Politinės partijos jaunimo grupė „Jaunoji gvardija“ susirinko prie Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios, žinomos kaip mormonai, būstinės Maskvoje ir skandavo „Ne užsienio agentams!“. Protestuojantys jaunuoliai prie mormonų centrinės būstinės paliko simbolinį lėktuvo bi...

Jamesas Bondas, Jasonas Bourne'as, Jackas Baueris yra vieni iš garsiausių pasaulio šnipų. Tačiau, ar žinote, kokius universitetus jie baigė? D. britanijos„The Daily Telegraph“ sudarė sąrašą universitetų, kuriuose studijavo dešimt garsiausių pasaulio šnipų. 1.  Jasonas Bourne'as – Džordžtauno universitetas Tačiau, ištikimiausia šio šnipo gerbėjai žino, kad jis baigė Ženevos universitetą. Šią mokslo įstaigą baigė ir jo kūrėjas Ianas Flemingas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kritikuoja JAV valdžią, atsisakančią patraukti atsakomybėn asmenis, susijusius su slaptų CŽV kalėjimų funkcionavimu.

Prie sėkmingos Osamos bin Ladeno likvidavimo operacijos didžia dalimi prisidėjo CŽV analitikė vardu „Džen“ („Jen“), rašo „Newsweek“ apžvalgininkas Eli Lake'as, remdamasis neseniai išleistais operacijos dalyvio memuarais. „Džen“ užtikrino Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno jūros, oro ir sausumos būrių karius, kad O. bin Ladenas tikrai gyvena name netoli Pakistano karo akademijos Abotabade.

Antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje Lietuva raginama atnaujinti tyrimą dėl joje galimai veikusių CŽV kalėjimų, paaiškėjusius naujiems faktams. Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos iki galo ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa.

Aiškėja, kad slaptų CŽV lėktuvų skrydžių tarp Lietuvos ir Afganistano bei Maroko, kuriais buvo gabenami tariami teroristai, galėjo būti daugiau, nei manyta iki šiol, praneša organizacija „Reprieve“. Tariamai slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje kalinto įtariamo teroristo Abu Zubaydah, kuris buvo itin žiauriai tardomas ir kankinamas, advokatai šiandien pateikė naują skundą dėl jo perkėlimo į slaptą kalėjimą ir iš jo Lietuvos teritorijoje.

George'o W. Busho prezidentavimo laikotarpiu Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) kankino Muammaro Gaddafio priešininkus ir perdavė juos Libijos diktatoriui. Apie tai Niujorke paskelbė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Anot jos, kaip kankinimo metodas buvo naudojamas ir liūdnai pagarsėjęs skandinimo imitavimas. Tai esą užfiksuota britų ir amerikiečių žvalgybos dokumentuose. G. W. Bushas vadovavo JAV nuo 2001 iki 2009 metų.

JAV teisingumo departamentas baigė Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) tardymo programos įtariamiems teroristams tyrimą ir nusprendė nepateikti kaltinimų, informuoja BBC. JAV teisingumo departamentas 2011 metų liepą pradėjo tirti dviejų JAV nelaisvėje mirusių kalinių mirties aplinkybes. JAV oficialiai kalinių tapatybių neatskleidė, bet manoma, kad tai 2002 metais CŽV kalėjime Afganistane miręs Gulas Rahmanas ir 2003 metais Irako kalėjime miręs Manadelis al-Jamadis.

160 kilometrų nuo Varšuvos, ant idiliškai atrodančio ežero kranto, miškų ir dvigubos tvoros apsuptyje stovi vieniša vila. Šį pastatą CŽV naudojo aukšto rango „Al Qaedos“ atstovų tardymui ir galimai kankinimams, rašoma leidinyje „Christian Science Monitor“. Šis kalėjimas, esantis Lenkijos žvalgybos centro teritorijoje ir pavadintas „Markusu Vulfu“, pateko į Lenkijos prokuratūros dėmesį, kai buvo pradėta aiškintis, kaip Lenkijos valdžia taikstėsi su žiauriais žmogaus teisių, tarptautinės teisės be...

Slaptų CŽV kalėjimų Lenkijoje bylos tyrimas pratęstas iki 2013 metų vasario 11-osios. Tai penktadienį pranešė šalies Generalinė prokuratūra. Žinyba neatskleidė savo sprendimo priežasčių, tik informavo, kad reikės atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus. Prokuratūra tiria, ar Lenkijos valdžia leido įkurti šalies teritorijoje 2002-2003 metais slaptus CŽV kalėjimus, kas prieštarauja Konstitucijai, ir ar pareigūnai neviršijo įgaliojimų, sutikdami, kad terorizmu įtariami kaliniai būtų kankinami.

Per porą metų JAV pasienio kontrolės postuose bus įrengti lazeriniai skeneriai, paslapčiomis fiksuojantys narkotikų, sprogstamųjų medžiagų ar mirtinai pavojingų biologinių medžiagų molekules ant žmonių drabužių ir odos.

Du britai programišiai pirmadienį Londone teisme prisipažino rengę išpuolius prieš tarptautinių įmonių, teisėsaugos institucijų ir vyriausybės agentūrų, įskaitant JAV Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV), kompiuterius. 20-metis Ryanas Cleary's iš Pietryčių Anglijos ir 19-metis Jake'as Davisas iš Škotijos, kurie priklauso programišių grupuotei „LulzSec“, prisipažino praeitais metais su kitais asmenimis sudarę sąmokslą ir rengę išpuolius prieš tinklalapius.

Satyrinis laikraštis „The Onion“ neseniai apibūdino socialinį tinklalapį „Facebook“ kaip Centrinės žvalgybos valdybos projektą. „Po daugybės metų slapto visuomenės stebėjimo, mes buvome priblokšti“, – fiktyvus valdybos direktoriaus pavaduotojas teigė Kongrese.

„Foreign Policy“ pristato neišgalvotas septynių garsių KGB šnipų istorijas. Nuo 1954-ųjų, kai pasaulis išgirdo apie trimis raidėmis – KGB – užkoduotą Sovietų Sąjungos specialiąją tarnybą, jos šnipai su tikromis arba net ir išgalvotomis pasiklausymo įrangos platinimo ir jų bendrininkų  istorijomis tapo neišsemiamu šaltiniu įvairių knygų, filmų ir net komiksų kūrėjams.

Dėl šnipinėjimo Jungtinėms Valstijoms buvęs rusų saugumo karininkas 18 metų sės už grotų, praneša agentūra „RIA Novosti“. Maskvos karinis teismas 61 metų buvusį aukštą Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotoją trečiadienį nuteisė dėl tėvynės išdavimo. Teismo teigimu, Valerijus Michailovas JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) perdavė slaptą informaciją. Be to, V. Michailovas, kuris pripažino savo kaltę, turės sumokėti 500 tūkst. rublių (12 tūkst. eurų) baudą bei praras karininko laipsnį.

Ar kada nors matėte instruktažinį vaizdo reportažą, kuriame būtų pasakojama kaip reikia slaptai sekti kitą automobilį? Ar kaip būti nepastebimam miesto sraute? Turime gerų žinių! Jūsų dėmesiui oficiali mokomi dokumentika kaip reikia sekti automobilį. Faktas tas, jog šis filmas atkeliavo iš CŽV archyvų ir nebuvo perduotas automobilių stovėjimo aikštelėje žmogaus su ilgu paltu verčia galvoti, jog per kelis dešimtmečius slaptosios tarnybos truputėlį pakeitė taktiką.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis duodamas interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pripažino, kad Lenkijoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. „Be abejo viskas vyko man apie tai žinant“, – sakė jis dienraščio žurnalistui, rašo delfi.lt. Pasak jo, lenkai sutiko bendradarbiauti su amerikiečių žvalgyba, nes to reikalavo tuometinė Lenkijos situacija. „Ne mes sulaikėme teroristus, ne mes juos tardėme. Darėme prielaidą, kad mūsų sąjungininkai laikosi įstatymų.

Į Lietuvą atvykusi speciali Europos Parlamento (EP) delegacija, siekusi išsiaiškinti, ar šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti, penktadienį Seime pristatė atlikto tyrimo išvadas. Nors Lietuva ir buvo įvertinta darbą, parlamentarus nustebino prieštaravimai Lietuvoje atliktuose tyrimuose. Pasak europarlamentarų, dėl informacijos trūkumo galutinio atsakymo pateikti vis dar nėra įmanoma, todėl tyrimas bus tęsiamas.

JAV prezidentas Barackas Obama, anot žiniasklaidos, leido Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) suaktyvinti nepilotuojamų lėktuvų atakas Jemene. Ateityje nepilotuojami amerikiečių lėktuvai galės atakuoti taikinius Jemene kilus bet kokiam įtarimui dėl teroristinės veiklos, ketvirtadienį rašo „Wall Street Journal“ ir „Washington Post“. Prieš tai nebereikės vienareikšmiško atsakymo, kas gali žūti per atakas.

(Papildyta 17:40 val.) Europos Parlamento narių delegacija prokuratūroje užtruko apie pusantros valandos. Po susitikimo delegacijos vadovas atsisakė plačiau komentuoti tai, kas vyko susitikimo metu. „Mes tik pradėjome savo vizitą, oficialus komiteto pareiškimas bus po to, kai baigsime savo darbus penktadienį“, – teigė delegacijai vadovaujantis ispanas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras, anksčiau ėjęs Ispanijos teisingumo ministro pareigas.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Europos Parlamento (EP) delegacija, kuri domėsis mūsų šalyje galbūt veikusiu slaptu CŽV kalėjimu terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Praėjusią savaitę priėmęs rezoliuciją, raginančią šalis atnaujinti tyrimus dėl įkalinimo centrų, EP sako, kad Lietuva galėtų tapti ryžtingu pavyzdžiu, jei nenusimestų atsakomybės dėl galbūt vykdyto neteisėto kalinių sulaikymo ir pervežimo.

Programišiai įsilaužė į CŽV tinklalapį, todėl jis kurį laiką buvo nepasiekiamas. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, tinklalapį atakavo programišiai, pasivadinę UGNnazi. Manoma, kad ataka susijusi su anoniminių programišių judėjimu. Specialistų pastangomis tinklapis pradėjo veikti, tačiau programišių atakos visame pasaulyje dažnėja. Gali būti, kad įsilaužimo metu buvo perimta slapta informacija. Kai kuriuos dokumentus programišiai paskelbė „Twitter“ socialiniame tinkle.

Šią savaitę buvusiam Lenkijos Žvalgybos tarnybos vadovui Zbignevui Siemiantkovskiui pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo kuriant Lenkijoje centrą, kuriame CŽV  2002–2003 metais laikė terorizmu įtariamus belaisvius. CŽV kalėjimas Lenkijoje jau egzistavo prieš 10 metų ir gali būti, kad jame buvo kankinami asmenys, įtariami terorizmu.

„Amnesty International“ ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes nares iš naujo įsipareigoti ištirti savo dalyvavimą slaptuose JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) skrydžiuose, kuriais buvo gabenami įtariami teroristai, praneša AP. Žmogaus teises ginanti organizacija pirmadienį pareiškė, kad ES valstybėms „pasibaisėtinai trūksta politinės valios išsiaiškinti tiesą“. Žmogaus teisių aktyvistai seniai kaltino kai kurias Europos valstybes slepiant savo dalyvavimą CŽV skrydžiuose.

Buvęs Lenkijos Žvalgybos agentūros vadovas Zbigniewas Siemiatkowskis tapo įtariamuoju CŽV kalėjimo byloje. Dienraščio žiniomis, lenkų karininkui pateikti įtarimai dėl neteisėto laisvės suvaržymo ir prievartos prieš karo belaisvius, rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“. „Gazeta Wyborcza“ skelbia, esą įtarimus pareikšti padėjo tai, jog prokuratūrą pasiekė Žvalgybos agentūros dokumentai, kuriuose detaliai aprašomas bendradarbiavimas su CŽV pirmajame karo prieš terorizmą etape.

Dauguma Niujorko gyventojų pritaria veiksmams, kurių imasi vietos policija, masiškai sekanti musulmonus, kad būtų užbėgta už akių galimiems teroro aktams. Tai rodo čia antradienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai. Praėjusių metų vasarą naujienų agentūros AP atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad, siekdama užkirsti kelią terorizmui, Niujorko policija kelerius metus plačiu mastu seka miesto musulmonų bendruomenę.

JAV teisėsaugos atstovai pranešė suėmę 6 hakerių grupuotės „Lulz Security“ (LulzSec), prisiėmusios atsakomybę už įsilaužimus į „Sony“, „Nintendo“, „Fox“, CŽV, JAV Senato, D. Britanijos policijos interneto serverius, narius. Ši grupuotė aktyviai veikė vos 2 mėnesius, tačiau per šį laiką spėjo  atkreipti į save didesnį dėmesį, nei tai per kelerius metus pavyko padaryti interneto įsilaužėliams iš Kinijos.

Ar Osamos bin Ladeno kūnas iš tiesų buvo palaidotas jūroje? Naujausi duomenys teigia, kad jis buvo nugabentas į slaptą vietą JAV. Teroristo numeris vienas O. bin Ladeno palaikų likimas gali būti visai kitoks, nei yra teigiama oficialiai. Paviešinus dar daugiau „Stratfor“ organizacijos, vadinamos „šešėline CŽV“, laiškų, paaiškėjo, kad „Al Qaedos“ lyderio kūnas iš tiesų galėjo būti nusiųstas į Jungtines Valstijas, kur buvo kremuotas, praneša The Daily Mail.

Irano Aukščiausiasis teismas panaikino Revoliucinio teismo skirtą mirties bausmę iraniečių kilmės tariamam JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentui Amirui Mirzai Hekmati ir nurodė bylą išnagrinėti iš naujo, skelbia BBC.

Skandalingai pagarsėję „WikiLeaks" puslapis pirmadienį pradėjo viešinti slaptus JAV žvalgybos ir analizės kompanijos „Strategic Forecasting Inc.“, geriau žinomos kaip „Stratfor“, dokumentus. „Statfor“ organizacija yra neretai vadinama „šešėlinine CŽV“. Pradėjo viešinti „WikiLeaks" nusprendė paviešinti vidinį „Stratfor“ kompanijos darbuotojų susirašinejimą nuo 2009-ųjų liepos iki 2011-ųjų gruodžio.

Pirmadienį „WikiLeaks“ pradėjo platinti per 5 mln. elektroninių laiškų, kuriuos programišiai pagrobė iš JAV privačios žvalgybos bendrovės „Stratfor“, praneša „Reuters“. Išplatinti elektroniniai laiškai gali atskleisti jautrius bendrovės šaltinius. „Stratfor“ paslaugomis naudojasi ne viena „Fortune 500“ sąraše esanti bendrovė. Pati „Stratfor“ kartais yra vadinama šešėline CŽV.

Programišių grupuotė „Anonymous“ prisiėmė atsakomybę už tai, kad penktadienį JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) tinklalapis buvo nepasiekiamas, informuoja BBC. Socialiniame tinklalapyje „Twitter“ „Anonymous“ paskelbė pranešimą „CIA (CŽV) Tango down“, kurį JAV Specialiosios pajėgos naudoja sunaikinusios priešą. Tai ne pirmas kartas, kai CŽV tinklalapis buvo blokuotas. Praėjusių metų birželį programišių grupuotė „Lulz Security“ trumpam blokavo agentūros svetainę.

Inžinieriui iš Rusijos Plesecko kosmoso centro buvo skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė už slaptos raketų bandymų informacijos nutekinimą JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), skelbia BBC.

Iranas sulaikė keletą įtariamųjų dėl praėjusią savaitę nužudyto branduolinių tyrimų mokslininko. Teheranas kaltina Izraelį ir Jungtines Valstijas, valstybinei televizijai „Al-Alam TV“ sakė parlamento pirmininkas Ali Larijanis, skelbia „RIA Novosti“. „Mes atsekėme porą įtariamųjų ir juos sulaikėme“, – teigė A. Larijanis. Mostafa Ahmadis Roshanas – didžiausios Irano urano sodrinimo gamyklos direktoriaus pavaduotojas, žuvo praėjusią savaitę sprogus jo automobiliui.

Po to, kai trečiadienį buvo nužudytas dar vienas branduolinėje srityje dirbęs mokslininkas, Iranas išsiuntė du „pasmerkimo laiškus“. Teheranas reikalauja JAV ir Didžiosios Britanijos pasiaiškinimų dėl išpuolio, kurį esą su MI6 (britų užsienio žvalgybos tarnyba) pagalba įvykdė CŽV (JAV Centrinės žvalgybos valdyba). „Turime patikimų dokumentų ir įrodymų, kad šis teroro aktas buvo suplanuotas, vadovaujamas ir remiamas CŽV“, – Šveicarijos ambasadai perduotą Irano užsienio reikalų ministerijos laiš...

JAV prezidentas Barackas Obama neatsisako planų uždaryti prieštaringai vertinamą Gvantanamo kalėjimą Kuboje. Baltieji rūmai pirmadienį paskelbė, kad prezidentas šiandien lygiai taip pat, kaip ir per rinkimų kampaniją 2008-aisiais, yra pasiryžęs uždaryti kalėjimą. Tačiau jo atstovas Jay'us Carney atkreipė dėmesį į „kliūtis“, kurios trukdo greitai įgyvendinti atitinkamus planus. 2009 metų pradžioje stojęs prieš JAV vairo, B. Obama paskelbė per metus uždarysiąs Gvantanamą.

JAV paprašė Irano nedelsiant į laisvę paleisti JAV pareigūną, kurį Teheranas apibūdino kaip Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūną, praneša BBC. Iš Irano kilęs Amiras Mirzai'us Hekmatis per televizijos transliaciją prisipažino buvęs pasiųstas įsiskverbti į Irano žvalgybos tarnybas. JAV valstybės departamento atstovė sakė BBC, jog JAV prašė per Šveicarijos ambasadą, per kurią bendrauja abi šalys, susisiekti su A. M. Hekmatiu.

JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) Bukarešte esantį vyriausybinį pastatą naudojo kaip kalėjimą, kuriame buvo laikomi kai kurie svarbiausi įtariami teroristai, rašo rt.com. Šioje vietoje buvo kalinami tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" nariai, kurie 2006 metais galiausiai buvo perkelti į Gvantanamo įlankos karinę bazę Kuboje, teigė buvę JAV žvalgybos pareigūnai. Apie CŽV kalėjimo buvimą Rumunijoje buvo daug spėliojama, tačiau tiksliai nebuvo žinoma, kur jis įsikūręs.

CŽV kelerius metus naudojo vyriausybinį pastatą Rumunijos sostinėje Bukarešte kaip kalėjimą ypač pavojingiems kaliniams. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi keliais šaltiniais. Agentūros duomenimis, slaptas CŽV kalėjimas kodiniu pavadinimu „Ryški šviesa“ („Bright Light“) buvo judriame rajone Rumunijos sostinės šiaurėje. Oficialiai čia yra Nacionalinis registracinis valstybės paslapties biuras (ORNISS), kuriame saugomi slapti NATO ir ES duomenys.

Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“ sėkmingai susekė ir sulaikė savo gretose buvusius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) informantus, teigia dabartiniai ir buvę CŽV pareigūnai. Irano kontržvalgybos pareigūnams taip pat pavyko nustatyti bent kelių įtariamų CŽV informantų tapatybes. Keli buvę JAV pareigūnai sakė, kad informantai yra vietos samdiniai, o ne JAV piliečiai. Jie buvo susekti dėl prastai atliktų žvalgybos operacijų.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ragina Suomijos vyriausybę nenutraukti tyrimo ir išsiaiškini visas aplinkybes, kuriomis per šalį skrido lėktuvai, galimai gabenę kalinius į Jungtines Amerikos Valstijas. Praėjusią savaitę Suomijos užsienio reikalų ministerija paskelbė informaciją apie 150 lėktuvų skrydžių, kurie galimai susiję su CŽV slapta kalinimo programa ir kalinių perdavimo operacijomis, bet teigė norinti gauti JAV paaiškinimus tik dėl vieno skrydžio.

(papildyta 10:35 val.) Lietuvos nesugebėjimas ištirti savo pačios vaidmenį CŽV slaptųjų kalėjimų istorijoje paskatino tariamą slaptojo įkalinimo auką paduoti Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių Teismą, praneša Amnesty International. Ieškinį pateikės žmogus vardu Abu Zubaydahas teigia, kad jis tapo slapto įkalinimo ir žiaurių kankinimų, kurie jam buvo vykdomi Lietuvoje auka. Jis taip pat teigia siekiantis tyrimo atnaujinimo ir norėtų jame dalyvauti pats.

Generalinė prokuratūra neatnaujins tyrimo dėl galimai Lietuvoje veikusių CŽV kalėjimų. „Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi visuomeninių organizacijų “Amnesty International„, “Reprieve„ ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktą informaciją apie su CŽV siejamų orlaivių skrydžius per Lietuvos Respublikos teritoriją, praneša, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo JAV CŽV sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje nebus atnaujintas“, – teigiama penktad...

Neseniai žiniasklaidoje Algimantas Matulevičius pasiskelbė turįs informacijos, jog Lietuvoje veikė CŽV padalinio kalėjimas, kuriame laikyti 86 kaliniai. Politiko teigimu, atvežti į Lietuvą terorizmu kaltinami asmenys kankinti, laikyti žiauriomis sąlygomis. Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tvirtino, kad „Lietuvos spectarnybos keliaklupsčiavo prieš užsienio kolegas, todėl sutiko statyti kalėjimą.“ Dėl tokių teiginių su juo pasikalbėti panoro prokurorai.