bvp

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 4,8 proc. iki 55,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,8 mlrd. eurų – 4,8 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2020 metais (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 5 proc.) ir 1,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Europos Komisija (EK) sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 procento. Pernai lapkritį ji prognozavo, kad Lietuvos bendrasis produktas (BVP) augs 3,6 procento.  Pasak Komisijos, 2023 metais Lietuvos BVP taip pat turėtų augti 3,4 proc., ši prognozė nepasikeitė.  „Namų ūkių pajamos toliau didės, tačiau vartojimo augimą stabdys padidėjusios kainos.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

SEB banko minimaliai sumažintą šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę lėmė  koronaviruso omikron atmainos plitimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,6 iki 3,5 proc. „Tai labiausiai susiję su omikron mažu neigiamu efektu, dėl jos įdėjome tik 0,1 proc. punkto efekto.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 45,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, o Estijos – 5,8 mlrd. eurų arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 200,7 proc. BVP.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

2021 metus Lietuva pasitiko šalyje esant griežtam karantinui ir daugeliui veiklos ribojimų siekiant kovoti su pandemija. Buvo prognozuojama, kad pandemijos įtaka ekonomikai jau bus mažesnė negu pirmo karantino metu, o optimizmo teikė pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso. Tačiau šių metų ūkio augimo rezultatas smarkiai viršijo prognozes – šalies BVP, tikėtina, paaugo 4,9 proc.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 21,139 mlrd. eurų ir sudarė 42,7 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,5 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,6 proc., arba atitinkamai 10,165 mlrd. ir 5,272 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,5 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, smuktelėjo 0,03 proc. iki 15,062 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį trečiąjį paskelbė Statistikos departamentas. Pirmąjį įvertį spalio pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP per trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,05 procento.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 6 procento. Daugiau BVP augo tik Vengrijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 6,1 proc. ir 8 procentais. Latvijoje BVP per metus augo 4,7 proc., Estija trečiojo ketvirčio BVP rodiklių kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 3,7 proc.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Lietuvos ekonomika, skatinama ženkliai išaugusio eksporto, stiprios vidaus paklausos ir didėjančių investicijų, šiemet turėtų augti 5 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Šiemet liepą EK 2021-aisiais prognozavo 3,8 proc. šalies BVP augimą. Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 5,2 proc. ir to meto kainomis siekė 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

Latvijos valstybės skola 2022 metais gali pasiekti 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo finansų ministerijos parengtos makroekonominės prognozės. Pasak ministerijos, šių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, kaip prognozuojama, sudarys 49,6 proc. BVP, arba 15,56 mlrd. eurų. 2022 metais, jeigu politika nebus keičiama, valstybės skola gali padidėti iki 50 proc. BVP, arba 17,015 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug dešimtadaliu, prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą. Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė.

Šiais metais pasaulio ekonomika ūgtelės 6 proc., tačiau skirtumai tarp šalių didėja, nes pažangios ekonomikos įgauna pagreitį, tuo tarpu besivystančios šalys atsilieka, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Nors pasaulinio augimo prognozė nepakito, palyginti su balandį skelbta prognoze, fondas skaičiuoja, jog JAV ekonomika išaugs 7 proc. dėl didžiulių vyriausybės išlaidų ir išplėtotų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Lietuvos paslaugų eksportas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,8 mlrd. eurų – 1,4 proc. mažiau nei prieš metus. Paslaugų importas sudarė 1,5 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 7,1 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 11,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Sparčiausiai pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, krito kelionių paslaugų eksportas (79,8 proc.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Centrinės valdžios deficitas per keturis šių metų mėnesius siekė 662 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 41 mln. eurų geresnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis sudarė 703 mln. eurų deficitą. Centrinės valdžios pajamos šių metų sausį-balandį buvo beveik 4,816 mlrd. eurų, išlaidos – 5,415 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 62,7 mln.

Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos valstybėse, o kitąmet regiono lydere taps Latvija, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atnaujintos EBPO pasaulio ekonominės prognozės skelbia, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais padidės 3,7 proc., o 2022-aisiais – 4 proc., Latvijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,6 proc., Estijos – 2,9 proc. ir 5 procentais.

Paskutiniu Europos diktatoriumi dažnai vadinamas ir kaimyninės šalies prezidento posto nuo 1994 m. nepaliekantis Aliaksandras Lukašenka mėgsta pasigirti įvairiais ekonomikos pasiekimais. Tačiau skaičiai rodo, kad nors Lietuva gerokai mažesnė, mūsų ūkis yra pažengęs kur kas toliau. Tuo yra įsitikinęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pasidalijęs įrašu asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų, o labiausiai paveiktų  transporto sektorių, teigia Lietuvos bankas (LB). Valstybės institucijos sako esančios pasiruošusios įgyvendinti politinius Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos sprendimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, atsakant į jos elgesį priverstinai Minske nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų keturis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–balandžiu, palyginamosiomis kainomis išaugo 15,2 proc. iki 8,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 13,6 procento. Vien balandžio mėnesį mėnesį, palyginti su kovu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 2,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų (nepašalinus – smuko 7,9 proc.

Finansų ministerija patikslinto biudžeto projekte nurodė, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus gerokai didesnis nei buvo planuota anksčiau ir sieks 8,4 proc. BVP, arba daugiau nei 4 mlrd. Eurų. Ekonomistas pastebi, kad dėl to sulauksime labai rimtų pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Krizėje įstrigę Lietuvos verslininkai aiškina, kad ekonomikos statistika neatspindi realybės. O ir ekonomistai mato grėsmių – gali būti, kad šiemet sulauksime kainų augimo. Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą. „Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 3,547 mlrd. eurų arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasis išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Valdžios sektoriaus skola padidėjo 5,537 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 23 mlrd. 61 mln. eurų, arba 47,3 proc. BVP (8,3 tūkst. eurų vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus pajamos pernai augo 3,2 proc. iki 17,67 mlrd. eurų. Pajamos iš mokesčių sudarė 10,101 mlrd. eurų arba 57,2 proc.