brigada

Kitąmet į Lietuvą atvyksiantys Vokietijos brigados kariai laikinai tarnaus Rokantiškėse bei Nemenčinėje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tuo metu gyvens kariai Vilniuje – nuomojamuose būstuose, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija. „Kol Rūdninkuose bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, ruošiame laikinus sprendimus pirmiesiems kitais metais atvykstantiems brigados elementams, – žurnalistams Berlyne sakė ministras.

Lietuvos ir Vokietijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui.

Lietuvoje viešintis Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Haraldas Gante ketvirtadienį lankysis Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia jis stebės Vokietijos Padidinto budrumo brigados 21-osios brigados pratybų „Grand Eagle-2/24“ pristatymą. Rugpjūčio 19 dieną prasidėjusios ir iki rugsėjo 8 dienos truksiančios pratybos yra tęstinis mokymo ciklo etapas.

Lietuva ir toliau siekia, kad Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą pasieks 2027 metų pabaigoje, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Taip jis kalbėjo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vilnius informavo Berlyną, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią.

Pasinaudodama Vokietijos brigados dislokavimu šalyje, Lietuva nori sustiprinti strateginę partnerystę su šia šalimi. Tą numato Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, kitų ministerijų ir institucijų rengiamas Lietuvos santykių su Vokietija strateginių gairių projektas. Dokumente numatyti ne tik bendri projektai gynybos, ekonomikos srityse, ryšio su Vokietijos žemėmis stiprinimas, bet ir vokiečių kalbos, kultūros ir medijos populiarinimas Lietuvoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad pasirengimas planuojamam Bundesvero brigados perkėlimui į Lietuvą „vyksta labai gerai“. Į balandį planuojamą perkelti pradinę brigados komandą yra gerokai daugiau pretendentų nei numatyta vietų, sakė B. Pistorius trečiadienį lankydamasis 122-ajame šarvuotajame pėstininkų batalione Oberfychtache Bavarijoje, kurį numatyta dislokuoti Lietuvoje.

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Rūpesčiai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje nesibaigia. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paviešino diplomatinį vokiečių susirašinėjimą – jame nuogąstaujama, kad pačiai Lietuvai vokiečių brigada yra per brangi ir pinigų tam nėra. Esą lietuviai nori, kad net ir namus, mokyklas bei darželius vokiečių karių šeimoms statytų pati Vokietija iš savo piniginės. Mūsų politikai, kaip ir įprasta, reaguoja ramiai – atkerta, kad jokių problemų nėra, pinigų, kiek reikės, tiek ir bus.

Lietuvos ir Voketijos gynybos ministrai kitą savaitę Vilniuje pasirašys planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak jos, gruodžio 18-ąją, pirmadienį, Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Anksčiau planuota, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų.

Nuo pernai rudens Lietuvai priskirtą Vokietijos kariuomenės 41-ąją brigadą keičia 21-oji brigada, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Rotaciją baigiančius vokiečių karius Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys apdovanojo medaliais „Už tarpusavio paramą“.  „2022-ųjų vasarą Vokietijai nusprendus Lietuvai priskirti Padidinto budrumo brigadą, vos po kelių mėnesių brg. gen. Christiano Nawrato vadovaujami kariai su reikalinga kovos technika jau buvo Lietuvoje.

Berlynui ketinant Lietuvoje dislokuoti brigadą, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelijus Zimmermannas sako, kad į šalį atvyks apie 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių personalo. „Galiu informuoti, kad planuojame atsiųsti apie 4800 karių ir 200 civilinio personalo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė diplomatas. Anot jo, dislokavimo procesas vyks palaipsniui. „Manau, kad naudos nėra iš karių be būsto, o taip pat – iš būsto be karių.

 Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu aptarė regioninio saugumo ir Vokietijos brigados dislokavimo klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.

Lietuvoje viešintis Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sako, kad Vilnius ir Berlynas dar tariasi dėl reikalingų investicijų šalyje priimant vokiečių brigadą, tačiau tiesiogiai su kariniu vienetu nesusijusios išlaidos yra Lietuvos atsakomybė. „Šio įsipareigojimo finansinė našta bus finansuojama iš Vokietijos biudžeto, tačiau daugiausia dėmesio skiriant karinėms išlaidoms, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ch. Lindneris.

Iki šių metų pabaigos Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos planuoja pasirašyti vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Kitąmet vokiečiai žada Lietuvoje įkurti pradinį brigados štabo elementą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu ir aptarė šios šalies brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje gaires.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos valstybėms savo šalies karinį patikimumą atgrasant Rusiją. „Vokietija prisiima atsakomybę. Vokietija prisiima lyderystę“, – sakė jis trečiadienį saugumo konferencijoje Estijos sostinėje Taline. B. Pistorius patvirtino, kad Bundesveras dislokuos Lietuvoje kovinės parengties brigadą. Remiantis planais, šalyje nuolat bus dislokuota 4 000 karių – su šeimomis ir vaikais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitikęs su naujuoju Vokietijos ambasadoriumi Cornelijumi Zimmermannu aptarė brigados dislokavimo Lietuvoje, gynybos klausimus. „Vokietija – strateginė mūsų sąjungininkė. Vertiname jos lyderystę ir įsipareigojimus mūsų regione, ilgalaikes investicijas į karinę infrastruktūrą, taip pat paramą mūsų įsigijimams.

Lietuva tikisi, kad Vokietijos brigados dislokavimo planas bus parengtas iki rugsėjo pabaigos, sako krašto apsaugos ministras. „Jungtinė darbo grupė pradeda darbą, be abejo, tas laikotarpis, dabar vasara, šiek tiek galbūt trikdo, bet mes tikimės iki rugsėjo galo visa tai turėti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Arvydas Anušauskas. „Mums planuojant ir finansus, ir statybas, viską organizuojant, visus projektavimus, mums jo (plano – BNS) reikia kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Lietuva siekia dėl Vokietijos brigados dislokavimo plano šalyje sutarti „kuo greičiau“, nebūtinai iki metų galo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Vilniuje susitikęs su Berlyno kolega. „Ne iki metų galo, o kaip įmanoma greičiau, – žurnalistams trečiadienį NATO Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse kalbėjo ministras. – (Kad galėtume – BNS) finansuoti, statyti, projektuoti, mums reikia greičiau turėti patį planą.

Vokietija iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. „Kalbėjau su Lietuvos kolegomis, yra sutarimas, kad iki ketvirto ketvirčio, prieš ketvirtą ketvirtį kartu parengsime gaires, planą dėl (...) brigados dislokavimo čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė B. Pistorius, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime.

Kadenciją baigiantis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, kad Berlyno pareiškimas dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje yra sunkaus darbo, o ne viešos komunikacijos rezultatas. „Dalykai per metus pasikeitė. Mes tai visada ir sakėme. Aš visada bandžiau tai paaiškinti Lietuvos partneriams, kad brigada yra sisteminis dalykas. Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis.

Berlyno patvirtinimas apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą parodė, jog svarbu ginti savo interesus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes visada sakėme, kad mes esame pasirengę parengti infrastruktūrą tam, kad galėtumėme priimti visą brigadą ir tą darysime nepaisant vykstančių derybų“, – Seime antradienį kalbėjo ministrė pirmininkė. „Mus čia kritikavo kai kas, kad mes labai griežtai užsimojome, kad gal taip negražu, gal taip negalima, gal negalima savo interesų ginti.

Berlynui paskelbus apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad toks pareiškimas atitinka tai, kas buvo tarp šalių sutarta. „Tai labai tvirtas Vokietijos vyriausybės pareiškimas, (...) atitinkantis tai, kas buvo sutarta anksčiau“, – britų leidiniui „Financial Times“ Liuksemburge sakė Lietuvos ministras.

Berlynui paskelbus apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog tam įtakos galėjo turėti ir didelis Vilniaus aktyvumas šiuo klausimu. „Aš nuo pat pradžių sakiau, kad geriausia, kad visos diskusijos mūsų viduje liktų, jei yra kažkokių abejonių.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad vokiečių žodiniai pažadai reiškia tiek pat, kiek ir rašytiniai įsipareigojimai, todėl sprendimas dėl brigados bus įgyvendintas. Taip ji kalbėjo Berlynui paskelbus, jog šis yra pasirengęs Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą. „Jei partneris jums duoda žodį, o tas žodis yra vokiečių žodis, tai jis bus įgyvendintas“, – pirmadienį Vilniaus rotušėje sakė buvusi šalies vadovė.

Skaitydamas metinį pranešimą šalies prezidentas nepaminėjo nė vieno Vyriausybės nario pavardės, tačiau paminėjo įvairias situacijas, iš kurių buvo galima atpažinti kritiką kai kuriems ministrams. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis citatomis, kurios demonstruoja prezidento Gitano Nausėdos požiūrį į problemas skirtingose srityse. Prezidentas taip pat išsakė atvirą požiūrį į valdančiosios daugumos reakciją čekučių skandalo centre, kai buvo siekiama surengti priešlaikinius rinkimus.

Į Lietuvą pratyboms keltu šeštadienį atvyko dalis Vokietijos priskirtos brigados karių su technika. Jie išsilaipino Klaipėdoje ir vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną. Keltais į Lietuvą atvyko tik dalis karių, likusieji į šalį atvyksta keliais, oro transportu ir geležinkeliais. Iš viso į Lietuvą atkeliauja bataliono dydžio vienetas su paramos elementais – apie tūkstantį karių. Vėliau birželį jie dalyvaus dvišalėse pratybose „Griffin Storm“ (liet.

Artimiausias susitikimas su Vokietijos atstovais dėl Lietuvai priskirtos brigados vyks po kelių savaičių, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dirbama ir, tiesą sakant, už poros savaičių bus eilinis mūsų darbo grupės Lietuvos ir Vokietijos ministerijų susitikimas šiuo klausimu, nes kiekvienas susitikimas vis tiek yra postūmis tolyn“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Lietuva ir Vokietija nesiginčija dėl brigados dislokavimo. Taip pareiškė Vilniuje besilankantis Vokietijos prezidentas Steinmeieriso. Pasak jo, šalys „daro žingsnius“, kad vokiečių karių skaičius Lietuvoje didėtų. Visgi nei jis, nei Gitanas Nausėda ir toliau nesako, kada tiksliai vokiečių kariai mūsų šalyje galėtų būti dislokuoti nuolat. O Štainmajeris į Vilnių atsivežė ir dovaną – trijų kunigaikščio Gedimino laiškų nuorašus.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.  Pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žeria priekaištus iš Vokietijos grįžusiam prezidentui Gitanui Nausėdai dėl žadėtos vokiečių brigados. Kol politikos lyderiai pešasi ir nesutaria, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė teigia, kad be vokiečių Lietuvai daugiau niekas nieko neduos, todėl nereikėtų taip šokinėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje jau sutarta ir tai tik laiko klausimas. Tačiau konkretūs susitarimai vis dar labai migloti. Ką reiškia pažadas daugiau karinio Vokietijos pajėgumo mainais už atliktus namų darbus? Brigada bus tik priskirta ar fiziškai dislokuota? Ar galime pasitikėti Vokietija? „Dėmesio centre“ – Jörg Vollmer, Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas. Šįvakar, 19.30 val.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Susitikime daugiausia dėmesio skirta pasiruošimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimams, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Vokietijos brigados klausimas yra nepelnytai politizuojamas, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji kabėjo prezidentui Gitanui Nausėdai viešint Vokietijoje, kur ketvirtadienį susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu jis sieks suvienodinti Vilniaus ir Berlyno požiūrį dėl šių vokiečių pajėgų dislokavimo Lietuvoje. „Brigados klausimas, kuris visiškai nepelnytai, sakyčiau, politizuojamas, turėtų nustoti būti diskutuojamas kiekviena pasitaikančia proga.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Lietuvai būtų labai naudinga, kad vokiečių brigada būtų šalies teritorijoje, tačiau privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą, sako buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Markas Esperis. „Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie Užsienio reikalų ministro ir kitų politikų ginčus, brigados iš Vokietijos dislokavimą, galimą vokiečių nenorą čia būti. Ji pabrėžė, kad iš savo patirties gali pasakyti, jog Vokietijos Vyriausybės laikosi savo žodžio ir paragino Lietuvos politikus kalbėti ir elgtis diplomatiškiau.

Dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje Berlynas  spaudžiamas nepagrįstai, sako opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Aš manau, kad ta retorika ir tie veiksmai, kuriuos daro valdantieji, neprisideda prie to, kad būtų rastas pragmatiškas dialogas tarp Lietuvos ir Vokietijos. Atrodo iš šalies, kad daromas nepagrįstas spaudimas Vokietijos pusei“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

Lietuvos požiūris, kad su Vokietija sutarta dėl brigados buvimo šalyje nesikeičia, o jai skirta infrastruktūra bus rengiama toliau, sako premjerė ir užsienio reikalų ministras. Taip Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis kalbėjo po to, kai šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.

Netylant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad reikėtų koncentruoti dėmesį į Berlyno patikinimą dėl saugumo, taip pat – į naujus NATO gynybos planus, kuriuos aljansas rengiasi tvirtinti Vilniuje liepą.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius. Ministrai kalbėjosi apie Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Vokietija nėra tikra ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, mano, kad tai  turi spręsti NATO. Lietuva sako, kad su mūsų saugumu juokauti nereikėtų.

Vokietijos žadėtoji Lietuvai kariuomenės brigada pamažu virsta „vaiduoklių brigada“, rašoma vokiečių „Der Spiegel“. Šaltinių teigimu, Vokietijos valdžia nesutinka atsiųsti į Lietuvą tūkstančių vokiečių karių, vietoje to siūlo „greitą reagavimą“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai į Lietuvą atvyko su didžiuliais pažadais: šalis suteiks visą brigadą Lietuvos gynybai, tuomet aiškino jis.

Vokietijai iki galo neatsakant, ar į Lietuvą atvyks, ir kada, žadėtoji brigada, mūsų šalis vis viena turi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir statyti infrastruktūrą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vyksta toks „pagauk ungurį plikomis rankomis“ vandenyje procesas, – portalui LRT.lt sakė ministras. – Keletas dalykų yra įtvirtintų ir manau, kad joks save gerbiantis partneris negalėtų nuo to atsitraukti.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Vokietijos brigados Lietuvoje klausimas vis dar diskutuojamas. Abi pusės negeba susitarti, kokia ta brigada turėtų būti iš tiesų, lietuviai jos nori čia, o vokiečiai sako, kad brigada čia tik treniruosis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip ketinama pasiekti tikslo, kad brigada čia būtų visą laiką. Šiuo metu esate Vokietijoje ir ten visas dėmesys nukreiptas į naująjį gynybos ministrą.

Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas. „Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.