braškės

Įpusėjus vasarai visi ir toliau mėgaujamės šio sezono gėrybėmis – įvairiausiomis šviežiomis daržovėmis ir uogomis. Tiesa, kartais nutinka taip, kad virtuvėje stovintis dubenėlis šviežių braškių ar šilauogių ima ir sugenda, net nespėjus jomis paskanauti. Tačiau prekybos tinklo „Iki“ ekspertai žino, kaip galima to išvengti ir atskleidžia keletą triukų, kurie padės prailginti sezoninių uogų šviežumo laiką.

Į redakciją kreipėsi klaipėdietė Svetlana, ne vieną kartą iš laikinųjų įrenginių prie gatvių, kuriuose parduodami vaisiai ir daržovės, parsinešusi papuvusių vaisių. Ji klausia: „Ar galima taip „tručyti“ žmones?“ Be to, žmonės pastebi, kad kartais vaisiais prekiaujama netinkamoje vietoje, kur iš visų pusių sklinda dulkės.

Kvapnios, saldžios, sultingos – be braškių turbūt daugelis neįsivaizduoja vasaros. Taigi, ši TV3 „Ūkio šefas“ laida skirta šioms nuostabioms vasaros uogoms. Laidos vedėjas Vylius Blauzdavičius lankysis braškių ūkyje Šiaulių rajone, kuriame sužinos daug įdomių dalykų apie braškes ir gamins netradicinius patiekalus su šiomis vasariškomis uogomis. Kaip visada, Vylius nepagailės ir daug praktiškų kulinarinių patarimų.

Ir kas išdrįs paneigti, kad Kėdainiuose šiuo metu yra pats braškių nokimo pikas ir vienos žemiausių kainų? Turbūt tokių neatsiras. Kėdainiuose šiuo metu braškių galima įsigyti ne tik turguose, turgeliuose, bet ir beveik prie kiekvieno prekybos centro. Yra net siūlančių atvykti braškių pasiskinti tiesiai į ūkius, esą taip galima dar labiau sutaupyti. Tačiau augintojai atviri – jei norit pasmaguriauti raudonskruosčių – laukti nėra kada, kainos žemiau jau nekris.

Kodėl kai kurie braškių vaisiai yra saldūs, o dėl ko kai kurios būna rūgščios? Nors kai kurios veislės yra saldesnio skonio nei kitos, dauguma rūgščių braškių priežasčių gali būti priskirtos ne idealioms auginimo sąlygoms. Saldžių braškių auginimas Jei braškės nėra saldžios, pažiūrėkite į dabartines dirvožemio sąlygas. Braškės geriausiai auga nusausintame, derlingame ir silpnai rūgščiame dirvožemyje.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių uogų sezonas. Šiuo metu pirkėjai labiausiai dairosi braškių. Tiesa, paklausa gerokai viršija pasiūlą, dėl to didokos kainos kol kas mažėja lėtai. O kada lietuviškų braškių kaina bus mažesnė ar bent jau panaši į atvežtų iš Lenkijos ar Graikijos? Sostinės Šeškinės turgaus prekystaliai raudonuoja, čia karaliauja braškės. Šiuo laikotarpiu jos čia yra pagrindinė prekė.

Darže užaugo daugybė braškių, o jūs jau pakankamai jų prišaldėte ir prisivalgėte? Irina dalinasi TOP 3 būdais, kaip tinkamai jas paruošti žiemai. Braškės savo sultyse „Štai ir atėjo tas metas, kai braškių prisirpo daugiau, nei pajėgiam suvalgyt. Dabar teks konservuoti, šaldyti, džiovinti, trinti, bet kokiais įmanomais būdais šį skanumyną bandyt išsaugoti žiemai. Šiemet braškių konservavimą pradėjau nuo šio recepto“, – sako ji.

Kone kiekvienam sunku atsispirti saldžioms prisirpusioms braškėms. Jas galima naudoti desertams, kokteiliams, uogienėms, valgyti vos nuskintas. Tačiau šviežios braškės yra pakankamai greit gendantis produktas. Šis patarimas padės jas išsaugoti ir mėgautis ilgesnį laiką. Vienas iš būdų ilgiau išlaikyti braškes – panaudoti actą, kuris naikina kenksmingas bakterijas. Nereikėtų jaudintis ir dėl to, kad pasikeis braškių skonis – jas nuplovus, acto skonio nesijaus, rašoma berries.com.

Daugelis žmonių dažnai abejoja, ar savo vaisius ir daržoves laikyti spintelėje ar šaldytuve, tačiau šefas turi atsakymą. „Cadbury“ šokolado gamintojai neseniai visiems laikams baigė diskusijas apie tai, kur turėtų būti laikomas šokoladas. Jie paaiškino: „Šokoladas visada turi būti laikomas šiek tiek vėsioje, sausoje, tamsioje vietoje, tokioje kaip spintelė ar sandėliukas, žemesnėje nei 21°C temperatūroje, kad būtų užtikrinta, jog nekokybiška kokybė.

Socialiniame tinkle „TikTok“ įrašas tapo sensacija: žmonės negalėjo patikėti, kad tai veikia. Itin greitai paplito būdas, kaip braškių išvilioti vabaliukus ir jų nesuvalgyti. Viskas itin paprasta: įpilti vandens, į jį įberti druskos, o tai kas vyksta toliau – akivaizdžiai matyti vaizdo įrašuose. Rezultatas nustebino milijonus, o apie šį būdą negirdėję gyventojai bėgo išbandyti naujo triuko. Bandymo vaizdai – video siužete.

Kas gali būti geriau už iškylą gamtoje? Tik iškyla su puikiu maistu! Dar vienoje pavasariškoje TV3 laidoje „La Maistas“ virtuvės šefai Tomas Rimydis ir Vylius Blauzdavičius suruošė pilnus krepšius netradicinių užkandžių ir patiekalų, kurie pasibuvimą gamtoje pavers tikra gurmaniška švente.

Kavarsko seniūnijoje (Anykščių r.) gyvenanti ūkininkė Danguolė Lingienė pastaruosius 30 metų užsiima braškininkyste ir yra visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja. Tačiau šie metai pirmieji, kai ji pati nebedirba braškyne.

Braškės tikriausiai yra pačios laukiamiausios uogos vasarą, o be jų šiltasis sezonas net neįsivaizduojamas. Ūkininkas Audrius Giraitis apie braškių auginimą žino itin daug – jis patarė, kokias braškes rinktis, jeigu norite sulaukti ankstyvo ir gausaus derliaus. Vienos ankstyviausių ir labai derlingų braškių veislių yra „Flair“. Tačiau svarbu žinoti, kad geram derliui užtikrinti joms reikia pakankamai vandens.

Ant prekystalių jau atsiranda pirmosios lietuviškos braškės. Kai kurie pirkėjai nuogąstauja, kad dėl uždarytų sienų ir sauso pavasario braškių kaina išaugs. Visgi uogų augintojai sako, kad jeigu derliui nepakenks šalnos, jų kaina neturėtų didėti ir sieks apie 4–5 eurus. Šių metų pavasaris išsiskiria itin sausu oru. Ūkininkai pastebi, kad dėl lietaus trūkumo derlius gali būti prastesnis.

Šalies parduotuvėse importinių braškių galima rasti kone visus metus, tačiau daugelis laukia, kada galės paragauti Lietuvoje išaugintų uogų. Šią savaitę jų jau pasirodė kai kuriuose prekybos tinkluose, vis dėlto jų kaina tikrai nemaža. Lietuvoje išaugintų braškių jau pasirodė didžiausiame prekybos tinkle „Maxima“. Įmonės komercijos vadovė Vilma Drulienė neslėpė, kad vietinių uogų kaina gerokai didesnė nei įvežtinių.

Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose jau pradeda nokti pirmosios lietuviškos braškės. Vieni pirmųjų šalyje braškes skinti pradeda anykštėnai. Jie jau skaičiuoja ir žino, kiek iš pirkėjų prašys už vasara kvepiančias uogas. Anykštėnų Juškų ūkio šiltnamiuose it jūra liūliuoja baltai žydintis braškynas. Hektaro dydžio plote jau saujomis noksta pirmosios uogos. Braškėmis aplipę kerai šiemet užaugino puikų derlių. „Pagaliau ilgai lauktos, bet sulaukėm.

Australijos gyventojai ir vėl, vaisiuose ir uogose, kuriuos įsigyja parduotuvėse, aptinka adatas skelbia vietos žiniasklaida. Pernai buvo kilusi panika, kuomet prekybos centruose žmonės aptiko adatų braškėse ir bananuose. Galiausiai buvo sulaikyta viena moteris. Viso buvo užfiksuota daugiau nei šimtas tokių atvejų. Viena Melburno gyventoja vietos „Aldi“ parduotuvėje įsigijo vynuogių. Jos teigimu, uogose ji aptiko nedideles adatas.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Gal paišlaidavote ūkininkų turgelyje, pasidavėte bandos jausmui parduotuvėje, o gal esate iš tų laimingųjų, kurių daržuose braškės sirpsta įspūdingu greičiu – bet kuriuo atveju braškių šaldymas yra geriausias būdas tvarkytis su braškių pertekliaus situacija. Gera žinia ta, kad braškes ne tik lengva užšaldyti, bet ir šaldytas braškes panaudoti galima kone visur, rašoma thespruceeats.com.

Jeigu turite braškių, tačiau sprendžiate, ką su jomis daryti ir kaip tinkamai plauti, kad jos nesustrintų po gausia vandens srove, turėtumėte tiksliai žinoti, kaip su jomis elgtis.  Yra keli patarimai, kuriais pasinaudoję, mėgausitės skaniomis ir tvirtomis uogomis.  Visų pirma, uogų į indą, kuriame plausite, imkite ne daug. Didelė klaida į kiaurasamtį sudėti visas uogas ir plauti vienu sykiu.

Vienos populiariausių veislių tarp desertinių braškių augintojų yra ankstyvosios ar vėlyvosios „Rumba“, „Vibrant“, „Azija“ ar „Malvina“. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau sodinama desertinių braškių veislės „Sensation“. Braškių augintojas Audrius Giraitis TV3 laidai „Svajonių ūkis“ papasakojo, kuo ypatinga ši olandiška rūšis ir kuo skiriasi nuo kitų, itin populiarių lietuvių auginamų braškių veislių. „Čia yra „Sensation“ veislė. Jos turi labai gerą blizgumą, labai blizgančios uogos.

Šiandien trokštate pasilepinti gardžiais gaminiais, bet neturite laiko gaminimui? Tuomet išbandykite šiuos turbo greitus blynelius, kurie idealiai tiks su braškėmis.  Blyneliams reikės: šiek tiek vandens; kiaušinio; keletos šaukštų miltų; keletos šaukštų aliejaus; žiupsnelio druskos; žiupsnelio cukraus, braškių ir grietinės patiekimui. GAMINIMAS Viska išmaišyti ir kepti įkaitintoje keptuvėje lietinius.

Turgaviečių prekystaliai jau nukrauti šviežiomis lietuviškomis daržovėmis, uogomis. Tačiau tų pačių braškių, šilauogių ar mūsiškių agurkų kainos sostinėje bei mažesniuose miestuose skiriasi. TV3 žinių žurnalistai skirtingose Lietuvos kraštuose nusprendė pasidomėti, kokie gi šalyje kainų skirtumai. Pavyzdžiui, Marijampolėje už kilogramą bulvių prašoma nuo 1,30 iki 1,50 euro. Mažos bulvės pigesnės, didelės – brangesnė.

Dantys gali papilkėti ir prarasti žvilgesį bei baltumą dėl daugelio priežasčių. Emalyje, viršutiniame dantų sluoksnyje, dėmes palieka ir tam tikri maisto produktai, tašoma healthline.com. Be to, dantys pagelsta ir dėl ant jų besikaupiančių akmenų. Jei dantų spalva suprastėjo dėl šios priežasties, problemą paprastai išsprendžia reguliarus dantų valymas ir balinimo priemonės. Tačiau kartais dantys atrodo geltoni, nes kietasis emalio sluoksnis nusitrina ir matosi po juo esantis dentinas.

Lietuvos braškių augintojams naujas gamtos kirtis. Pavasarį braškynams pakenkė smarkios šalnos, paskui alino sausra, buvo prognozuojama, kad lietuviškų braškių šiemet bus nedaug ir jos bus brangios, tačiau nutiko priešingai. Šiuo metu – braškių perteklius, o kainos krinta akyse. Kai kuriuose šalies miestuose už kilogramą prašoma tik kiek daugiau nei euras. O nutiko štai kas. Didelė kaitra greitai prispirgino ne tik ankstyvas, bet ir vėlyvas uogų veisles.

Dėl milžiniškų karščių braškės greitai sunoko ir ūkininkai nespėja nei jų skinti, nei pardavinėti. O tie, kurie dar susitvarko su kiekiu, turi liūdną žinią raudonskruosčių uogų gerbėjams – derlius bus mažesnis ir trumpesnis. Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.

Turguose jau pasirodė ir lietuviškų braškių. Jų kilogramas kainuoja 5-3,5 euro. Gydytojui Artūrui Razbadauskui Senajame turguje pavyko nusipirkti ir už 3 eurus. Graikiškos braškės jau eina į pabaigą, o lenkiškos nuo 7,5 euro už kilogramą jau atpigo iki 2,5 euro. Kol kas šios gardžios uogos perkamos valgyti, o uogienėms jos tiks po kokių 2 savaičių. Šiuo metu dar tik pati braškių pirkimo pradžia. Be to, pirmadienis – tikrai ne turgaus diena, tad neradome nei kalnų braškių, nei pirkėjų eilių.

Kai braškės pradeda žydėti, neretas sodininkas mėgėjas nustemba pamatęs, kad vieni žiedai pajuodavę, kiti iš viso nukritę. Visa tai – įvairių vabaliukų darbas. Braškės turi nemažai kenkėjų ir ligų. Šios uogos pražysta gana anksti, todėl jų žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai pažeidžia pavasario šalnos. Pašalusių žiedų vidurys būna juodas. Kai temperatūra nukrinta iki 4 laipsnių šalčio, žūsta net pusė žiedų. Labiausiai nukenčia ankstyvųjų veislių braškės.

Erdviuose šiltnamiuose sirpsta ankstyvosios braškės ir žemuogės. Kvapnios ir saldžios – nepalyginti su importuotomis iš šiltųjų kraštų. Tačiau atvežusi į Klaipėdos turgų jauna ūkininkė Rimantė Juciūtė priversta įrodinėti, kad ji ne spekuliantė, bet pati užveisusi uogyną Bareikų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Ir jau trečią sezoną skina braškes.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

Tinklaraštininkė Rita siūlo pagaminti nekeptą varškės tortą su braškėmis, kurio skonis bus tikrai dieviškas. Jos teigimu, tortukas pavyks labai skanus, o pagaminamas bus lengvai ir greitai.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

Dažnas iš mūsų, nusipirkęs braškių, jas laiko lėkštėje arba plastmasiniame indelyje, į kuriuos, pastaruoju metu, prekybos cenrtuose pakuojamos braškės.  Vis dėlto, ekspertai sako, kad braškės išliks ilgesnį laiką puikiai atrodančios, nesuminkštės ir nepajuoduos, jeigu jas atskirsite vieną nuo kitos. Jums tereikia nuplautas braškes su nuimtais kotukais sudėti į kiaušiniams skirtą kartotinę dėžutę ir tokiu būdu atskirti jas vieną nuo kitos.

Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, gyvenanti ūkininkė, visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja Danguolė Lingienė braškininkystės verslu užsiima jau beveik 30 metų. Braškių sodinamosios medžiagos auginimas ir pardavimas – visas moters gyvenimas, šiam darbui ji skiria visą laiką, jėgas, investicijas ir viltis. D.Lingienė ilgą laiką dirbo buhaltere, ekonomiste Anykščių r. kolūkiuose. „Atsibodo man sėdėti šiltai prie stalo, išėjau duotis po laukus su motociklu.

Tikrai nebūtina kiekvieną kartą pirkti brangias kosmetikos priemones. Verčiau pataupykite pinigus ir stenkitės dažnai neišlaidauti. Apost.com siūlo kelis triukus, padėsiančius sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko. Pieno vonia veidui Piene esančios pieno rūgštys, kurios, pasak mokslininkų, turi epiderminių ir derminių savybių. Užtepkite pieno ant veido ir kaklo, naudodami kosmetinius vatos diskelius ar vatą.

Braškės, vynuogės, ananasai, melionai, apelsinai, obuoliai… Skamba kaip gaivi vasariška vaisių lėkštė. Tačiau trys sostinės verslininkai šiuos skanėstus nutarė apglaistyti belgišku šokoladu ir sukomponuoti į gėles primenančias šventiškas puokštes. Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje veiklą pradėjo neįprasta konditerijos studija, kurios gaminiai iš pirmo žvilgsnio primena floristų darbus.

Paskutinę praėjusių metų dieną vienoje iš Australijos maisto prekių parduotuvių įsigytose vynuogese pirkėjas aptiko dvi adatas. Tai paaitrino jau kiek nutilusią panikos bangą, kuomet visą rudenį pareigūnai kovojo su piktadariais, bandančiais vaisius ar uogas adatomis. Milijonus žalos pridariusi išpuolių serija Australijoje virto tikra nacionaline krize, kurios metu buvo oficialiai užregistruoti net 186 adatų braškėse, bananuose ar kitose maisto prekėse aptikimo atvejai.

Penktadienis, spalio 19 d. (Vilnius) Kultinis Andriaus Mamontovo albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ naujam gyvenimui atgims legendinėje įrašų studijoje „Abbey Road“. Londone įsikūrusioje ir viena geriausių pasaulyje dar vadinamoje studijoje vieną įsimintiniausių albumų nepriklausomos Lietuvos istorijoje grupės „Foje“ lyderis įrašinės drauge su Lietuvos kameriniu orkestru.

Grupės „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas net gatvėje prieina prie šiukšlinančių nepažįstamųjų ir paragina išmesti šiukšles į šiukšliadėžę, o geriausia – jas ir surūšiuoti, rašoma pranešime spaudai. Jis tai daro net tada, jei šiukšlintojai nereaguoja geranoriškai.   Šiemet albumo „Braškės“ dvidešimtmetį švenčiantis muzikantas sako, kad, nors stengiasi vartoti atsakingai, braškes vis dėlto kartais perka plastikiniame indelyje.

Marijampolėje protu sunkiai suvokiamas skandalas. Greitosios slaugytoja, lydėjusi vaiką į Kauno klinikas, ne skubėjo kuo greičiau pristatyti ligonį, o tvarkėsi savo reikalus. Greitosios pagalbos automobiliu, kuriame dėl pūliuojančio apendicito skausmus kentė vaikas, medikė užsuko namo, paskui pakeliui į Kauną porą kartų vairuotojui liepė sustoti šalikelėje nusipirkti braškių. Kai pagaliau berniukas buvo pristatytas į Kauno klinikas, apendicitas jau buvo trūkęs.

Lietuviai savo vasaros neįsivaizduoja be gardžiųjų braškių skonių. Tačiau pasirūpinkite jų atsargomis ir žiemą, o tam puikiai pravers šis braškių džemo receptas.  Braškių džemui reikės: 1 kg braškių, 0,5 kg bananų, 250 g cukraus (arba pagal skonį), 0,5 citrinos sulčių. Gaminimas: 1.Nuplautas braškes supjaustykite į 2-4dalis, dėkite į puodą, užpilkite cukrumi, išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami, kol braškės gerokai suvirs (apie 15-20min.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Karštomis vasaros dienomis dažnai norisi atsigaivinti skaniais kokteiliais. Išbandykite šį braškinį pieno kokteilį, kuris jus ne tik atgaivins, bet ir nukels atgal į vaikystę.  2 asmenims reikės: 150 gr. braškių, 200 ml. pieno, 2 šaukštai medaus, žiupsnelis vanilinio cukraus, keli ledukai. Gaminimas: Braškes nuplauname, nuskiname kotelius ir perpjauname per puse. Sudedame į trintuvą braškes, beriame vanilinį cukrų, ledukus, dedame medų ir supilame pieną. Viską sutriname trintuvu.

Nors turgaviečių stalus jau nuklojo lietuviškos braškės, tautiečiai į jas dairosi atsargiai ir vis dar renkasi kaimynų lenkų uogas. Nors šiemet derlius ir gerokai ankstyvesnis, mūsiškės uogos išlieka dvigubai brangesnės už atvežtines. O ūkininkai pirkėjus ragina nežiopsoti, mat dėl karščių braškių sezonas bus kiek trumpesnis.  Turgaviečių prekystaliai lūžta nuo kvapnių raudonskruosčių uogų.

Sulieknėti per kelias dienas įmanoma, jei griežtai laikysitės nurodyto mitybos režimo, atsisakysite riebalų, greitųjų angliavandenių. Kol Lietuvoje galima įsigyti braškių, rekomenduojame išbandyti braškių dietą.  pomada.cc rašo, kad per keturias dienas galima akivaizdžiai sulieknėti ir sumažinti apimtis, laikantis braškių dietos. Pateikiame mitybos meniu, kuriuo vadovautis turėtumėte 4 dienas iš eilės.  Pusryčiai: 1 puodelis neriebaus pieno, 350 gramų šviežių braškių.

Internete karts nuo karto pasirodo optinių iliuzijų, verčiančių sutrikti. Kai kurios nuotraukos būna tokios, kad norisi į jas žvilgtelti dar kartą, kad suprastumėte, koks yra teisingas atsakymas. Viena tokių socialiniuose tinkluose sklandančių nuotraukų yra dubenėlis su braškėmis. Pažvelkite į nuotrauką ir nedvejodami pasakykite, kokios spalvos šios braškės.

Savaitgalį trokštate kažko saldaus, bet tuo pačiu ir gaivaus? Išbandykite šį braškių pyragą, kuris nepareikalaus daug laiko, o jo skonis liks prisiminimuose dar ilgai. Pyragui reikės: Pagrindui: 200 gr. minkšto sviesto, 100gr. cukraus, 1 kiaušinis, žiupsnelis druskos, 1 arb.š. kepimo miltelių, 400 gr. miltų. Įdarui: 5 kiaušiniai, 200 gr. cukraus, 200 gr. grietinės, 1,5 v.š. krakmolo, 0.5 arb. š. vanilės pastos, 500 gr. braškių, 1-2 arb.š. migdolų arba kokosų drožlių.

Kartu su pirmosiomis sodo, daržo bei miško gėrybėmis prasideda ir naujas bakterinių užkratų sezonas. Pagunda uogą ar salotos lapą dėti į burną gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų, kurios gresia ir mėgstantiems turguose ar prekybos centruose ragauti tai, ką perka. Specialistai perspėja – niekada nežinome, kas turėjo santykį ar lietėsi su uoga, vaisiumi ar daržove, o tai gali būti įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai.

Pagaliau atėjo metas, kada kasdien galima pasilepinti braškėmis. Žinoma, jų turgavietėse yra įvairių: ir tobulai atrodančių, tačiau ypatingu skoniu neišsiskiriančių graikiškų, ir lenkiškų, ir pirmų lietuviškų.  Tačiau kaip išsirinkti braškes, kurios būtų tokios skanios, kad primintų tas, kurios kadaise augo pas močiutę darželyje? Yra keli triukai, padėsiantys atskirti braškes. Įsiminkite juos ir mėgaukitės tik skaniomis ir šviežiomis braškėmis.  Kvapas.