branduolinė programa

Sovietų mokslininkas neigia buvęs Irano branduolinės programos iniciatoriumi, nepaisant JAV žiniasklaidos pranešimų, kad jis padėjo Teheranui kurti branduolinį ginklą. Tai ketvirtadienį skelbia Rusijos dienraštis „Kommersant“. Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūra (TATENA) šią savaitę paskelbtame pranešime teigia, kad užsienio ekspertas padėjo Iranui kurti detonavimo sistemą, bet to asmens tapatybės neatskleidė.

Maskva užsipuolė Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) dėl naujo pranešimo apie Irano branduolinę programą, praneša „RIA Novosti“. Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pranešimas žlugdo pastangas sumažinti įtampą dėl Irano branduolinės programos ir be priežasties laiko šalį kalta.

Sitaucija dėl Irano branduolinės programos ir toliau išlieka pakankamai sudėtinga. Trečiadienį po paskelbtos TATENA ataskaitos, ekspertai svarsto, kokių sankcijų gali imtis didžiosios valstybės. Tuo tarpu Iranas pateikė dar daugiau kontroversiškų komentarų. „Izraelis bus sunaikintas, jeigu išdrįs smogti Irano branduoliniams objektams“. Tai trečiadienį televizijos kanalui „Al Alam“ pareiškė Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Masoudas Jazayeris.

Situacija dėl Irano branduolinės programos ir toliau kaista. Augant spekuliacijoms dėl potencialaus Vakarų valstybių ir Izraelio karinio smūgio Irano branduoliniams objektams, žiniasklaida praneša naujų su ja susijusių detalių. Gali būti, kad Rusijos branduolinės fizikos specialistas labai padėjo Iranui priartėti prie branduolinių ginklų sukūrimo, informuoja „RIA Novosti“, remdamasi „The Washington Post“ pranešimu.

Šį trečiadienį tarptautinė branduolinės energijos agentūra MAGATE ruošiasi publikuoti savo naujausią ataskaitą apie Irano branduolinę programą. Sklinda gandai, kad joje gali būti pateikti nenuginčijami įrodymai, kad Iranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą, praneša La Repubblica. „Ši ataskaita taps bomba“, – teigia MAGATE organizacijos atstovas. „Šis dokumentas be jokios abejonės prives prie rimtų tarptautinių politinių ir diplomatinių pasekmių.

Diskusijos Izraelyje apie potencialią ataką prieš Irano branduolinius objektus sukėlė griežtą reakciją Teherane. Šalies užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Iranas „visada pasiruošęs karui“. „Mes jau aštuonerius metus girdime Izraelio grasinimus“, - teigia ministras. „Tačiau puolimo atveju Izraelio laukia „apokaliptinio“ masto pasekmės. Izraeliui žinoma Irano karinė galia, Irano raketų gamyba yra geriausia regione ir viena iš geriausių visame pasaulyje.

Per pirmadienį Ženevoje prasidėsiantį JAV ir Šiaurės Korėjos atstovų susitikimą didžiausias dėmesys bus skiriamas įtampos Korėjos pusiasalyje sumažinimui, o ne derybų dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos atnaujinimui. „Mes tai pareiškėme ne todėl, kad gavome naujos informacijos iš (Šiaurės) Korėjos, bet todėl, kad mes manome, jog svarbu laikyti duris atvertas, – teigė JAV pareigūnas.

Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos kitą savaitę susitiks Ženevoje antrą kartą aptarti būdus, kaip būtų galima atnaujinti derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, informavo Pietų Korėjos žiniasklaida. Naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi pareigūnais, pranešė, kad šios dvi šalys, tikriausiai, spalio 26 dieną susitiks Ženevoje.

Irano planai į kosmosą pasiųsti gyvą beždžionę atidėti neribotam laikui, pranešė aukštas šalies kosmoso pareigūnas. „Negalime pasakyti konkrečios šio projekto datos. Kai tik mūsų šalies mokslininkai praneš, kad yra pasirengę, tai bus paskelbta“, – teigė Irano kosmoso organizacijos vadovas Hamidas Fazeli.

Irano branduolinės energetikos vadovas Fereydounas Abbasis interviu ISNA naujienų agentūrai sakė, kad Iranas pasirengęs leisti Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) penkerius metus be suvaržymų prižiūrėti šalies branduolinę veiklą, jei bus panaikintos Teheranui taikomos sankcijos, skelbia „RIA Novosti“. Irano valstybinis naujienų tinklalapis „Press TV“ pranešė, kad F. Abbasis, kuris vadovauja Irano atominės energetikos organizacijai, interviu sakė, kad šį pasiūlymą pateikė TATEN...

Rusija trečiadienį pateikė pasiūlymą Irano užsienio reikalų ministrui ir tikisi persilaužimo derybose dėl Teherano branduolinės programos, nors Vakarai ir abejoja, ar planas padės ko nors pasiekti. Nuo didžiųjų pasaulio šalių derybų su Iranu pradžios sausio mėnesį Rusija propagavo planą, pagal kurį Teheranas reaguotų į nerimą keliančius klausimus ir už tai Vakarai Iraną apdovanotų sankcijų mažinimu.

Pietų Korėjos atstovas penktadienį sakė, kad įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinės programos bus sunku ir kad mažai tikėtina, jog diplomatinės pastangos vėl pradėti derybas duos rezultatų. Po dvejų metų pertraukos surengtas abiejų Korėjų atstovų susitikimas branduolinės energetikos klausimais. Be to, aukščiausias Šiaurės Korėjos diplomatas lankosi Niujorke. „Dėl šešiašalių derybų esame nusiteikę visai ne optimistiškai“, - sakė Seulo atstovas.

Netoli savo namų Teherane nušautas Irano mokslininkas, kaip manoma, susijęs su šalies branduoline programa, praneša BBC. Irano naujienų agentūra „Isna“ informavo, kad nušautas 35-erių mokslininkas Daryoushas Rezaei, per išpuolį sužeista jo žmona nuvežta į ligoninę. Remiantis kai kuriais pranešimais, ataką įvykdė užpuolikai, motociklu atvažiavę prie mokslininko namų ir nušovę jį bei sužeidę jo žmoną.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas atšaukė vizitą į Rusiją, nes, apie tai pranešus žiniasklaidai, susirūpino dėl saugumo. Vietos pareigūnas šią savaitę pranešė, kad Rusijos valdžia Vladivostoko mieste, už 130 km nuo Šiaurės Korėjos sienos, ruošėsi galimam Šiaurės Korėjos vadovo vizitui.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vertinimu, Iranas šiuo metu turi pakankamai prisodrinto urano mažiausiai dviems branduolinėms bomboms pasigaminti. Nepaisant tarptautinių sankcijų, Irano turimos silpnai sodrinto urano atsargos padidėjo iki 4,1 tonos, sakoma TATENA ataskaitoje. Vasarį šis kiekis buvo 3,6 tonos. Tačiau kad būtų tinkamas ginklams, uranas turi būti toliau perdirbamas.

„WikiLeaks“ vakar Izraelio žiniasklaidoje paviešintais duomenimis, 2006 metais tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu buvo kenkiama Irano branduolinės programos vystymui, rašo naujienų portalas „Hindustan Times“. Paviešintuose dokumentuose atskleidžiamas pokalbis tarp Izraelio atominės energetikos komisijos vadovo Gideono Franko ir tuometinio JAV ambasadoriaus Izraelyje Richardo Joneso.

Irano kompiuterinėse sistemose aptiktas naujas virusas pavadinimu „Stars“. Apie tai pranešė vienas iš Irano gynybos vadų Gholamreza Jalali. Jalali teigia, kad programa buvo išaiškinta nepaisant to, kad buvo kruopščiai užmaskuota. Jis papasakojo, kad virusas perduotas specialistams ištirti. Jiems jau pavyko nustatyti jo pagrindines charakteristikas. Jalali nepatikslino, į kokias sistemas įsiskverbė kenkėjiška programa.

Iranas ir didžiosios pasaulio valstybės antrą dieną derasi dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos, pranešė BBC. Pirmoji derybų diena Ženevoje truko beveik 10 valandų.

Irano atominė elektrinė jau tapo faktu: spalio 26 dieną reaktoriai pradėti pildyti branduoliniu kuru, o elektros energija turi būti pradėta gaminti 2011 metų pradžioje, tačiau vis netyla kalbos dėl tikrosios šios elektrinės paskirties ir galimos grėsmės tarptautiniam saugumui.

Pietų Korėjos dienraštis skelbia, kad Šiaurės Korėja greičiausiai rengiasi jau trečiajam branduoliniam bandymui, informuoja naujienų agentūra AFP. Prieš kelias Šiaurės Korėjos atstovai pranešė, kad Pchenjanas yra pasirengęs grįžti prie derybų stalo dėl šalies vykdomos branduolinės programos.

Nėra aišku, ką slepia Venesuela, tačiau aišku, kad tikrai kažką slepia. Mintis, kad Iranas su tuo susijęs, nežada nieko gero, komentuoja foreignpolicy.com Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas prisipažino, kad jo vyriausybė jau „atlieka pirmuosius branduolinės programos išbandymus“. Jis bandė pavaizduoti ją, kaip nekenksmingą programą, skirtą tik taikiems tikslams.

Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas (Hugo Chavez) antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė šiuo metu ėmėsi svarstyti galimybę šalyje vykdyti branduolinę programą, informuoja naujienų agentūra AP. H. Čavesas šį klausimą iškėlė per spaudos konferenciją, teigdamas, kad Venesuelai branduolinės energijos programa yra labai reikalinga. "Svarstome taikios branduolinės energijos programos projektą. Jos (JAV) mūsų nesustabdys.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pasiekė, kad Iranas sulaukė naujų Jungtinių Tautų sankcijų. Papildomas sankcijas taip pat įveda Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga. Tiesa, Turkija ir Brazilija už šias sankcijas nebalsavo, bet jos Jungtinėse Tautose neturi veto teisės, todėl Teheranas gavo vien šiokią tokią moralinę paramą, kuri vargu ar išves Iraną iš politinės, diplomatinės ir ūkio izoliacijos.

Pasak Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado, naujos JAV sankcijos Iranui rodo, jog Vakarai vis dar nesupranta šios islamiškos respublikos ir siekia neleisti jai tapti industriniu centru bei užimti jai priklausančios vietos. Tačiau jo teigimu, Iranas įvaldė sunkumų įveikimo meną ir niekas nebegali sulaikyti jo pramonės plėtros, praneša CNN. Tai buvo pirmoji M. Ahmadinejado kalba po to, kuomet ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą dėl naujų sankcijų Iranui.

Mianmaro vyriausybė paneigė kalbas, kad ji vykdo slaptą branduolinio ginklo kūrimo programą. Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime skelbiama, kad tokie įtarimai yra politiškai motyvuoti ir paremti tik nepagrįstais dezertyrų, pabėgėlių ir disidentų mestais kaltinimais. Norvegijoje veikiantis transliuotojas „Demokratinis Mianmaro balsas“ neseniai parodė dokumentinį filmą, kuriame, remiantis iš šalies pabėgusių asmenų informacija, pasakojama apie šalies branduolinius planus.

Pranešama, kad Šiaurės Korėja neketina atsisakyti savo branduolinės programos mainais už ekonominę pagalbą iš užsienio valstybių. Tai šalies vadovybė išsakė oficialiame pareiškime. Šalis branduolinį ginklą sukūrė savo pačios gynybai, o ne tam, kad "kam nors grasintų ar gautų ekonominių nuolaidų", teigiama valstybinės Šiaurės Korėjos naujienų agentūros KCNA išplatintame pranešime.

Irano valstybinė televizija skelbia, kad šalyje pradėtas gaminti labiau prisodrintas branduolinis kuras. Tuo tarpu Vakarai vis intensyviau svarsto galimybes įvesti Iranui papildomas sankcijas. Televizija „al-Alam“ skelbia, kad Irano specialistai, prižiūrimi Tarptautinės atominės energetikos komisijos inspektorių, antradienį pradėjo gaminti iki 20 proc. prisodrintą uraną. Irano Atominės energetikos organizacijos atstovas Ali Shirzadianas pranešė, kad „parengiamieji darbai“ pradėti 9 val.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareikalavo šalies branduolinės energetikos vadovų pardėti sodrinti uraną iki 20 proc., rašo „bbc.co.uk“. Nepaisant Tehreano tikinimų, jog branduolinė programa – taiki, Vakarų valstybės baiminasi, jog Iranas stengiasi sukurti branduolinį ginklą. Statant branduolines elektrines, reikalingas uranas, sodrintas iki 3 proc., tačiau ginkluotei kurti, jį reikia sodrinti iki 90 proc.

Šiaurės Korėjos pareigūnai griežtai atkirto į pietinės kaimynės teiginius, jog į šalies branduolinės jegainės gali būti apšaudytos. Pietų Korėjos gynybos ministras pareiškė, jog taip bus pasielga gavus informacijos apie galimą Šiaurės Korėjos branduolinę ataką. Pastarosios pareigūnai pareiškė jog bet koks smūgis būtų laikomas karo pradžia iš į jį būtų atsakoma visu smarkumu.

Per motocikle padėtos bombos sprogimą Irano sostinėje Teherane žuvo branduolinės fizikos profesorius, dėstęs viename iš Teherano universitetų. Skelbiama, kad bomba buvo detonuota nuotolinio valdymo mechanizmu. Pats profesorius Massoudas Mohammadis yra žinomas kaip ištikimas prezidento Mahmoudo Ahmadinejado rėmėjas.

Irano užsienio ministerija šeštadienį Vakarams pareiškė ultimatumą: arba Jungtinių Tautų siūlomas Irano „branduolinio klausimo“ sprendimas bus persvarstomas, arba šalis uraną sodrinti ketina pati. Irano užsienio reikalų ministras Manounchehras Mottakis žurnalistams teigė, kad Vakarų šalys iki sausio pabaigos gali priimti šalies pasiūlymą, kurio detalės išsamiau atskleistos nebuvo. Kitu atveju, Iranas „oficialiai pareikš“ gaminsiantis 20-ies procentų sodrumo uraną.

Šiaurės Korėjos vadovai naujametiniame pranešime pareiškė siekiantys ilgalaikės taikos ir branduolinio nusiginklavimo Korėjos pusiasalyje, praneša CNN. „Korėjos darbininkų partija bei vyriausybė sieks plėtoti draugiškus santykius su kaimynais bei draugystę su kitomis valstybėmis. Stabilumui bei taikai Korėjos pusiasalyje ir likusioje Azijoje būtina normalizuoti JAV ir Šiaurės Korėjos santykius ”, - rašoma valstybiniuose laikraščiuose išspausdintame pranešime.