branduolinė programa

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton vizito Izraelyje metu pareiškė, kad JAV „pasinaudos visais Amerikos galios elementais“, kad Iranui užkirstų kelią sukurti branduolinį ginklą, skelbia BBC. H. Clinton teigimu, Irano iki šiol pateikti pasiūlymai dėl branduolinės programos nereiškia derybų pradžios. Be kita ko, valstybės sekretorė teigė, kad JAV kuria naują rezoliuciją, kuri turės „pasekmių“ Sirijai.

Japonija ir Pietų Korėja artimiausiu metu pasirašys karinio bendradarbiavimo sutartį, praneša „Defense News“. Tai bus pirmas tokio pobūdžio dokumentas nuo 1945 metų, kai Korėja nustojo buvusi Japonijos kolonija. Pagal šią sutartį Japonija ir Pietų Korėja keisis žvalgybine informacija. Šalys nusprendė tai daryti po nesėkmingo Šiaurės Korėjos mėginimo paleisti balistinę raketą 2012 metų balandžio pradžioje.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose dėl Irano branduolinės programos šalies karinis jūrų laivynas pranešė apie planus įsigyti daugiau karinių laivų ir dislokuoti juos tarptautiniuose vandenyse. Laivyno vadas kontradmirolas Habibollah Sayyaris teigė, kad karinių laivų dislokavimas padės apsaugoti Irano krovininius laivus visame pasaulyje, ypač Adeno įlankoje ir šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje, skelbė naujienų agentūra IRNA.

Irano ir galingiausių pasaulio šalių derybininkai užsibrėžė eiti pirmyn derybose dėl Irano branduolinės programos, todėl, preliminariais duomenimis, susitarė dėl dar vieno diskusijų etapo – ketvirto nuo balandžio mėnesio, nepaisant to, kad padaryta labai maža pažanga dėl kompromiso, kuris užkirstų kelią karui, skelbia „nytimes.com“. Antradienį po antros derybų dienos Maskvoje diskusijos vėl buvo pratęstos. Tikimasi, kad kitas susitikimas vyks Kinijoje arba Kazachstane.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį prieš tarptautines diskusijas dėl Teherano branduolinės programos su vizitu atvyko į Iraną, skelbia AFP. Kitą pirmadienį ir antradienį Maskvoje vyks naujas diskusijų tarp Irano ir galingiausių pasaulio valstybių etapas. Per spaudos konferenciją po susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru Ali Akbaru Salehiu. S. Lavrovas nedaug suteikė informacijos apie vykusias diskusijas.

Kinija, nepaisydama draudimo, 2011 metais tiekė Šiaurės Korėjai mobiliuosius kompleksus balistinėms raketoms paleisti. Tai trečiadienį pranešė AFP, remdamasi Japonijos laikraščiu „Asahi Shimbun“. Leidinys savo ruožtu remiasi informuotais šaltiniais Japonijos vyriausybėje. Jo duomenimis, 2011 metų rugpjūtį KLDR įsigijo Kinijoje keturis kompleksus balistinėms raketoms gabenti ir paleisti. Mašinos buvo pervežtos laivu su Kambodžos vėliava.

Bagdade prasideda šešių galingiausių pasaulio valstybių ir Irano atstovų susitikimas dėl jo branduolinės programos, skelbia BBC. Irano prašymu susitikimas vyksta Irako sostinėje Bagdade. Diskusijos prasidės praėjus dienai, kai Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros vadovas bandė susitarti su Irano vyriausiuoju derybininku branduoliniais klausimas dėl priėjimo prie šalies karinių poligonų.

Iranas ir toliau kelia branduolinę grėsmę Izraeliui ir pasaulio valstybės neturėtų daryti jam jokių nuolaidų per būsimas derybas Bagdade, teigė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, skelbia „RIA Novosti“. „Iranas nori sunaikinti Izraelį, todėl šiam tikslui kuria branduolinį ginklą, – sakė B. Netanyahu.

JAV planai dėl galimos karinės atakos prieš Iraną yra paruošti ir ši galimybė yra visiškai įmanoma, teigė JAV ambasadorius Izraelyje. JAV, kaip ir Izraelis, svarsto apie karinį puolimą kaip paskutinį būdą siekiant užkirsti kelią Iranui naudojantis urano sodrinimu sukurti branduolines bombas. Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta civilių tikslams.

Iranas požeminėje gamykloje pastatė daugiau centrifugų, tačiau panašu, kad dar jomis nesinaudoja, siekdamas išplėsti aukštesnės kokybės urano sodrinimą, kas padėtų priartėti prie atominės bombos sukūrimo, teigia Vakarų šalių pareigūnai. Anot pareigūnų, Iranas, prieš dvejus metus pradėjęs prisodrinto urano gamybą, sparčiai ištobulino savo veiklą, tačiau pastaruosius mėnesius nebuvo pastebėta darbo suintensyvėjimo.

JAV prezidentas Barackas Obama, siekdamas sustiprinti atsaką į represijas Artimuosiuose Rytuose, paskelbė naujas sankcijas, draudžiančias Sirijai ir Iranui tiekti pažangiausias technologijas, skirtas susekti disidentus, informuoja „bostonglobe.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis pareiškė, kad Teheranas yra pasiruošęs per kitą derybų su pasaulio galiūnėmis etapą Bagdade spręsti su branduoline programa susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, jeigu bus panaikintos sankcijos, skelbė Irano naujienų agentūra. „Jeigu Vakarai nori imtis pasitikėjimą keliančių veiksmų, jie turėtų pradėti nuo sankcijų klausimo, nes tai gali paspartinti derybų procesą bei duoti rezultatų, – sakė A. A. Salehis.

Pašlijus tarptautinės bendruomenės santykiams su Iranu dėl jo branduolinės programos, JAV žengia retą žingsnį, kai viename regione dislokuojami du lėktuvnešiai.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis teigė, kad jo šalis nesutinka su išankstinėmis Vakarų pateiktomis branduolinių derybų sąlygomis, skelbia Irano žiniasklaida. „Sąlygų pateikimas prieš susitikimą reiškia išvadų darymą, kas yra visiškai beprasmiška. Nė viena pusė nepriims prieš diskusijas pateiktų sąlygų“, – ministrą citavo Irano naujienų agentūra.

Į Iraną turėtų būti pasiųsta daugiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. S. Lavrovas vizito Armėnijoje metu teigė, kad „labai svarbu išlaikyti ir padidinti TATENA ekspertų skaičių Irane“. „Jie šiuo metu dirba visuose Irano branduoliniuose objektuose, tačiau iki šiol neatskleidė dar nė vienos neteisėtos veiklos“, – sakė S. Lavrovas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pritarė naujų sankcijų taikymui Irano naftos pirkėjams, praneša BBC. Savo pranešime B. Obama pažymėjo, kad JAV sąjungininkės, boikotuojančios Irano naftą, neigiamų pasekmių nepatirs, nes pasaulio rinkoje naftos yra pakankamai. Šis žingsnis leistų JAV imtis priemonių prieš užsienio bankus, vis dar turinčius reikalų su Irano nafta. Vakarų šalys tikisi tokiomis priemonėmis priversti Iraną atsisakyti branduolinės programos.

Iranas tikisi balandžio 13 dieną atnaujinti diskusijas su pasaulio galiūnėmis dėl jo branduolinės programos, naujienų agentūra IRNA citavo užsienio reikalų ministrą Alį Akbarą Salehį. Ankara pasiūlė susitikimą surengti Turkijoje, tačiau dėl tikslios vietos bus apsispręsta per ateinančias kelias dienas, sakė ministras. Pareigūnas iš Briuselio taip pat teigė, kad tikėtina susitikimo data – balandžio 13 diena.

Artėjant viršūnių susitikimui branduolinio saugumo klausimais Seule, šeštadienį Indija išreiškė susirūpinimą dėl Pakistano branduolinės programos, praneša „The Times of India“. Indija teigia beveik nepasitikinti kaimyninės šalies sugebėjimais užtikrinti savo atominio turto saugumą. „Mes beveik netikime, kad jų branduolinės programos yra nepavojingos ir išliks saugios“, – sakė šaltiniai.

JAV armija, anot laikraščio „New York Times“, baiminasi didžiulės rizikos, jei Izraelis bombarduotų Irano branduolinius objektus. Naujausias slaptas situacijos vertinimas rodo, kad JAV gali būti įtrauktos į konfliktą. Tada galėtų žūti šimtai kareivių, rašo laikraštis. Be to, egzistuoja pavojus, kad konfliktas gali virsti didesniu regioniniu karu Artimuosiuose Rytuose, „New York Times“ cituoja neįvardytą Pentagono pareigūną.

Jungtinės Valstijos įspėjo, jog balandį vyksiančios šešių šalių derybos dėl Irano branduolinės programos yra paskutinė galimybė Teheranui išvengti Vašingtono atakos, skelbia „RIA Novosti“. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė tai per pirmadienį vykusį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke. Vakarų šalys spaudžia Iraną nutraukti branduolinę programą, kuria, kaip įtariama, siekiama sukurti branduolinius ginklus.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu aukštos naftos kainos gali apkarpyti didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV augimą.

JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė nurodymą pratęsti sankcijas Iranui, kurios buvo įvestos 1995-aisiais, skelbia „RIA Novosti“. „Kadangi Irano vyriausybės veiksmai ir politika ir toliau kelia neįprastą ir išskirtinį pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai, 1995-aisiais kovo 15 dieną patvirtintas įstatymas turi būti pratęstas ir po 2012-ųjų kovo 15 dienos“, – teigė B. Obama.

Buvęs Izraelio žvalgybos „Mossad“ vadovas mano, kad kariniai veiksmai prieš Iraną nesustabdytų šios šalies siekių sukurti atominę bombą ir iššauktų raketų puolimą prieš Izraelį. Tai Izraeliui turėtų „niokojamų padarinių“, interviu JAV televizijos stočiai CBS sekmadienį sakė Meiras Daganas. Pasak jo, toks puolimas sukeltų regioninį karą, praneša Izraelio dienraštis „Haaretz“. „Mes žinome, kaip prasideda karai.

Dauguma izraeliečių yra prieš Irano branduolinių objektų bombardavimą, rodo nauja apklausa. 58 proc. respondentų pasisakė prieš vienašališkus Izraelio veiksmus, jei Irano nepuls JAV, ketvirtadienį rašo laikraštis „Haaretz“. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pozicija tuo tarpu yra tokia, kad nereikėtų ilgiau laukti ir reikėtų smogti karinį smūgį. B. Netanyahu viešėdamas Vašingtone pareiškė, jog Izraelis turi pasikliauti savimi, kad užtikrintų savo egzistavimą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė užuojautą Irano užsienio reikalų ministrui Ali Akbarui Salehi dėl patiriamo Vakarų spaudimo, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes suprantame tai, kas vyksta aplink Iraną, nes kartais patys jaučiame puolimą prieš mūsų šalį, nors ir ne tokį smarkų“, – pareiškė A. Lukašenka antradienį Minske po susitikimo su A. A. Salehiu. A. Lukašenka pabrėžė, kad jis pats yra aktyvus bet kokio diktato priešininkas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį Vašingtone gynė savo valstybės teisę pačiai apsiginti nuo Irano keliamo branduolinio pavojaus. Jis perspėjo, kad laikas senka bei pridūrė, kad „nerizikuos Izraelio valstybės saugumu“, praneša AP. B. Netanyahu sakė, kad Izraelis kantriai laukė, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų, bet dabar ilgiau laukti jau nebegalima. Jis teigė, kad neleis Izraelio piliečiams gyventi bijant sunaikinimo.

Iranas trigubai padidino mėnesio urano sodrinimų centrifugų našumą, todėl Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė rimtą susirūpinimą dėl galimos karinės dimensijos plėtros. TATENA generalinis direktorius Yukiya Amano taip pat pareiškė susirūpinimą agentūros nariams dėl dvejų nesėkmingų derybų tarp TATENA ir Teherano etapų šiais metais.

Viešosios nuomonės apklausa ketvirtadienį atskleidė, kad didžioji dalis Izraelio gyventojų arba prieštarauja Izraelio puolimui prieš Iraną, arba puolimui pritartų tik, jei su tuo sutiktų JAV. Apklausą atliko Merilendo universitetas ir Izraelio Dahaf institutas. Apklausos rezultatai buvo paskelbti prieš kitą savaitę vyksiantį Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimą dėl Irano branduolinės programos. Rezultatai rodo, kad 34 proc.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareikalavo ryžtingai įgyvendinti sugriežtintas sankcijas Iranui. Kartu ji pabrėžė suprantanti, kad kai kurios šalys negali žaibiškai sustabdyti savo naftos importo iš Irano ir kad sunku rasti tam alternatyvą. Tai, pavyzdžiui, po branduolinės katastrofos nėra lengva padaryti Japonijai.

Irano derybų pasiūlymas yra „iš esmės įtikinamas“, todėl derybos dėl Teherano branduolinės programos su pasaulio milžinėmis gali prasidėti netrukus, pirmadienį teigė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Susidūręs su sankcijomis, kurios gali sutrikdyti naftos eksportą, Iranas pareiškė šį mėnesį norįs atnaujinti nuo praėjusių metų sausio mėnesio nutrūkusias derybas.

Vakarų žiniasklaidoje ir toliau nenutyla diskusijos dėl padėties Sirijoje. Didžiausias dėmesys – Rusijos ir Vakarų nesutarimams. Tuo metu Sirijos sukilėliai papasakojo apie rusiškų ginklų tiekimą Assado režimui, o Jungtinės Valstijos taip pat siunčia signalus, kad galėtų padėti opozicijai, praneša „Inopressa“. Šaltasis karas „Srijoje susidarė pato situacija: ar Rusija nestumia Artimuosius Rytus į Šaltojo karo pobūdžio konflikta?“ – klausiama „The Christian Science Monitor“. Rusija nusprendė ...

Irano ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas perspėjo, kad, jei Iranas pajus grėsmę savo nacionaliniams interesams, imsis prevencinių veiksmų prieš priešus. Nelauks „Mūsų strategija tokia, kad, jei pajusime, jog mūsų priešai nori sukelti pavojų Irano nacionaliniams interesams ir ketina tai daryti, mes veiksime nelaukdami, kol jie tai padarys“, – „Fars“ naujienų agentūrai sakė pareigūnas. Tarptautinė bendruomenė daro vis didesnį spaudimą Iranui dėl branduolinės programos.

Galimybė apginti savo šalį nuo galimų užpuolimų Irane gundo ne tik vyrus. Tūkstančiai moterų mokosi tradicinių japoniškų kovos menų, kad suformuotų pirmąją moterų nindzių kariuomenę. Kūno ir dvasios balansas „Man, kaip iraniečiui ir kaip mokytojui, šis darbas yra be galo svarbus – mes treniruojame moteris, kad ir šios sustiprėtų bei įgytų specialių sugebėjimų“, – teigia Akbaras Farajis, vadovaujantis moterų nindzių parengimo mokyklai. „Mes privalome padaryti viską, kad apgintume savo tėvynę.

Didėjant nerimui dėl Irano branduolinės programos, pirmadienį naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų birželio, praneša BBC. Kovo mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina padidėjo iki daugiau nei 120 JAV dolerio už barelį. Sekmadienį Irano naftos ministerija pranešė, kad sustabdė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovėms. Anksčiau Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sutarė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos.

Jungtinių Tautų (JT) inspektorių grupė pirmadienį atvyko į Iraną dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos derybų. Išvakarėse Iranas nutraukė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kompanijoms. Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga (ES) nusprendė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos. Taip bandoma daryti spaudimą Teheranui, kad šis nutrauktų urano sodrinimą.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija ir toliau ragina Izraelį nepulti Irano branduolinių objektų. Aukščiausieji šių šalių pareigūnai yra įsitikinę, kad karinis smūgis būtų „neišmintingas“ ir nesustabdytų Teherano branduolinės programos, praneša „RT“. Per anksti Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague antrino generolui Dempsey: „Aš nemanau, kad šiuo metu Izraeliui būtų išmintinga pulti Iraną“. Pasak jo, Izraeliui vertėtų apsiginkluoti kantrybe: „Suteikime šans...

Vakarų saugumo pareigūnai teigia, kad Turkija ir Kinija slapta teikia Iranui galimybę naudotis bankų paslaugomis ir taip padeda apeiti Jungtinių Tautų (JT) taikomas sankcijas, rašo „telefrapgh.co.uk“. Bandydamas apeiti sankcijas, kurias JT skyrė dėl Irano branduolinės programos, Irano centrinis bankas naudojasi keliomis finansų institucijomis Kinijoje ir Turkijoje, kad galėtų įsigyti būtinų prekių.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Iranui, informavo JAV valstybės departamentas, skelbia „RIA Novosti“. „Šiandien Jungtinių Valstijų vyriausybė įvedė tris naujas sankcijas Irano pagrindinei žvalgybos tarnybai – Žvalgybos ir saugumo ministerijai, – sakė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.

Sekantį smūgį Iranas gali smogti ir Jungtinių Valstijų teritorijoje. Apie tokią galimybę įspėja „The Wall Street Journal“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į pasikesinimus į Izraelio ambasados darbuotojus Gruzijoje ir Indijoje. Straipsnio publikavimo metu dar nebuvo žinoma apie panašius įvykius Tailande.

Iranas nutraukė naftos eksportą į šešias Europos Sąjungos (ES) šalis, taip atsakydamas į prieš jo naftos ir bankų sektorius nukreiptas sankcijas, ES įvestas šių metų sausį, skelbiama Irano „PressTV“ tinklapyje. Kalbama apie Irano naftos eksportą į Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją.

Šešėlinis karas Jeigu Teheranas ir toliau „artės prie bombos“, Izraelis įvykdys oro antskrydį ir subombarduos Irano branduolinius objektus, prie visko pridėjęs specialiųjų pajėgų operaciją ir kibernetines atakas, praneša „Inopressa“. Tuo tarpu Irano grasinimai užblokuoti Ormūzo sąsiaurį lygūs savižudybei: tokiu atveju įsikiš ir Jungtinės Valstijos. Aštrėjančių santykių liudijimu tapo pasikesinimai į Izraelio diplomatus Indijoje ir Gruzijoje.

Remiantis pranešimais internete, Iranas užblokavo interneto portalus, siekdamas išvengti opozicijos bandymų sukelti protestus artėjant 1979-ųjų Islamo revoliucijos metinių minėjimui, kuris truks visą mėnesį. Užblokavo Irano vyriausybė sugriežtino priėjimą prie internetinių svetainių, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai negalės prisijungti prie savo pašto didžiuosiuose tinklalapiuose, tokiuose kaip „Google“. Pasak Irano naujienų agentūros, praėjusią savaitę 30 mln.

Pasaulio krizė – efektyviausia investicija į pasaulinį karą... Artimuosiuose Rytuose bręsta karas. Šį kartą su Iranu. Įdomiausia yra tai, kad pasaulis šiandien išgyvena vis sunkesnę ekonominę krizę, o Vakarai (JAV ir Europa), ir taip turintys rimtų problemų, dar labiau komplikuoja situaciją savo veiksmais prieš Teheraną.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis sako, kad jo šalis niekada nepasiduos tarptautiniam spaudimui. Tą pačią dieną Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pažadėjo greitai paskelbti, kokios bus šalies branduolinės programos gairės. „Ši tauta niekados nepasiduos išoriniam spaudimui“, – A. A. Salehis sakė žurnalistams Teherane.

„The Times“ duomenimis, Saudo Arabija planuoja įsigyti branduolinių galvučių, jei Iranas pasigamins branduolinį ginklą – grėsmė iš Irano pusės skatina ginklavimosi varžybų pradžią visame Artimųjų Rytų regione, praneša „Inopressa“. „Šiuo metu mes neturime ketinimų vykdyti karinę branduolinę programą, tačiau ši dinamika tuojau pat pasikeis, jei iraniečiai išvystys savo branduolinę galybę“, – teigė savo tapatybės nenorėjęs atskleisti aukštas Saudo Arabijos pareigūnas.

Europos Sąjunga (ES) prašys Indijos pagalbos siekiant įtikinti Iraną nutraukti savo branduolinę programą ir grįžti prie derybų stalo, interviu Indijos laikraščiui sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. „Ketinu prašyti Indijos lyderių, kad jie pasinaudotų savo įtaka ir padėtų įtikinti Iraną atsisakyti savo branduolinės programos ir grįžti prie derybų stalo“, – laikraščiui „Times of India“ sakė H. Van Rompuy. Jungtinės Valstijos ir ES šiais metais sugriežtino sankcijas Iranui.

„Ginče su Iranu dėl jo branduolinės programos Europa privalo pagaliau atmerkti akis ir įgyvendinti griežtas sankcijas, kuriomis ji vis grasina. Paskutinė galimybė pasipriešinti Irano puolimui prieš Izraelį – totalinis ekonominis ir diplomatinis Teherano režimo boikotas“, – rašo Ronenas Bergmannas, svarbiausias politinis ir karinis „Yedioth Adronoth“ ir „New York Times Magazine“ apžvalgininkas straipsnyje, skirtam „Suddeutsche Zeitung“, praneša „Inopressa“. Savo laiku „Prancūzija prisidėjo prie...

Izraelio karinės žvalgybos vadovas pareiškė, kad Iranui toliau sodrinant jo dabar turimą uraną gali būti sukurtos keturios atominės bombos. Pasak jo, Irano galimybė pasigaminti branduolinį ginklą priklauso tik nuo šalies aukščiausiojo lyderio ajatola Ayatollah Ali Khamenei noro.

Dėl branduolinio ginčo su Teheranu JAV žvalgybos vadas Jamesas Clapperis įspėja apie padidėjusią Irano išpuolių grėsmę Jungtinėse Valstijose. Kalbėdamas Senate Vašingtone, J. Clapperis pareiškė, kad sankcijos kol kas neprivertė Irano nusileisti konflikte. Priešingai, kai kurie Irano atstovai, tarp jų galbūt ir dvasinis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei, esą gali inicijuoti teroro aktus JAV, jei jaus grėsmę.