biudžetas

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui suteikti galimybę valstybės ar savivaldybės įmonėms mokėti mažesnes pelno įmokas į biudžetą, jei jos galėtų tapti nemokios šalį ištikus krizei, pavyzdžiui, karui, ekstremaliai situacijai, karantinui. Praėjusią savaitę tam buvo pritarta pasitarime.

Vyriausybė turi teisę finansuoti išlaidas skolintomis lėšomis, tačiau siekiant skaidrumo reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti šių metų biudžetą, pareiškė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Daugiametis Europos Sąjungos (ES) biudžetas turėtų būti ambicingesnis, taip pat būtina derėtis dėl didesnio finansavimo Sanglaudos politikai, pirmadienį kalbėdamas su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Per konferencinį skambutį kalbėta apie ES atsaką į ekonominę krizę, kilusią dėl koronaviruso, pranešė Prezidentūra.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas sako, kad norint pasiskolintus 6 mlrd. eurų įlieti į šalies ūkį, kad jis greičiau atsigautų po koronavirusio krizės, reikia daryti biudžeto korekcijas. „Būtina numatyti... inicijuoti teisė aktų pakeitimus ir nuspręsti, kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti teisių Vyriausybei vykdyti biudžetą“, –  trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete pareiškė M. Macijauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja nematantis poreikio Seimui teikti patikslintą šių metų biudžetą.  „Šiuo metu aš tokio poreikio nematyčiau, nes tos išlaidos, kurios yra papildomai skiriamos, susijusios su ekstremalia situacija“, – antradienį pareiškė ministras, atsakydamas į Audito komiteto pirmininkės Ingridos Šimonytės klausimą dėl galimos biudžeto peržiūros.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Sporto pasauliui sustojus dėl koronaviruso pandemijos viskas kaip niekada susijaukė. Nukeliami ir didžiausi renginiai, klubai skaičiuoja galimus finansinius nuostolius bei dėlioja būsimų metų planus. Didžiausias šiemet atšauktas renginys, be abejo, yra Tokijo olimpinės žaidynės. Organizatoriai  ilgai delsė imtis priemonių, bet vis dėlto turėjo pripažinti, kad pasauliui esant tokioje situacijoje surengti pilnavertiškų ir be trukdžių žaidynių yra neįmanoma.

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Nesėkmingas startas šio sezono Lietuvos futbolo A lygoje „Panevėžio“ klubo vadovams iškėlė ne vieną klausimą, tačiau jau visai netrukus jiems teko ieškoti atsakymų į kitokio pobūdžio rebusus. Koronaviruso pandemija skaudžiai palietė Panevėžio miestą ir jo apskritį, kurioje yra įsikūrusi ne viena stambi įmonė – daugeliui jų entuziazmas remti sportą yra visiškai išblėsęs.

Maskvos CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas paskaičiavo ir atskleidė, kokius nuostolius klubas patirs šiame sezone dėl pasaulį gaubiančio koronaviruso. Pasak CSKA prezidento, nė vienas Eurolygos klubas dabar žaidėjams nemoka atlyginimų, o konkrečiai jo klubas yra glaudžiai susijęs su skrydžių bendrove, todėl nuostoliai siekia net kelis milijonus.

Klaipėdos miesto valdžia 5,171 mln. eurų didina 2020 metų savivaldybės biudžeto pajamas ir asignavimus, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.   Taip ketvirtadienį nutarta neeiliniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje.  Be to, nuspręsta skirti daugiau lėšų koronaviruso sukeltai ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams likviduoti – surastos lėšos, beveik 1,22  mln.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis. „Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

„Tėvų darželio“ laidoje viešėjusi Ievos ir Lino Valiuškevičių šeima augina net keturis vaikučius, tačiau nuolat sekdami savo išlaidas ir sudarydami šeimos biudžetą jie per aštuonis mėnesius susitaupė naujam automobiliui!  Šeimos biudžetas yra visų šeimos pajamų, išlaidų ir taupymui atidedamų pinigų suvestinė.

Kreditinės kortelės gali ne tik padėti planuoti savo biudžetą ar sutaupyti. Jos taip pat gali jus priversti įsiskolinti. Šiame straipsnyje bus pateikta keletas gudrybių, kurios padės jums teisingai elgtis su pinigais ir planuoti išlaidas, rašoma „The New York Times“. Pastaruoju metu vis mažiau žmonių, nei kada nors anksčiau, naudoja grynuosius pinigus. Vis dažniau naudojamasi kreditinėmis kortelėmis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kurie komentarai dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto derybų gali būti nulemti nežinojimo, ir kritiką palygino su anekdotine situacija, kai vienam dirbant penki aplinkiniai tik žiūri ir dalija beprasmius patarimus. Tai jis kalbėjo, žurnalistų paklaustas apie netiesioginę kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką – ji praeitą savaitę pareiškė, kad Briuselyje derybos žlugo, todėl kalbėti apie tarpinius laimėjimus negalima.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino 2020 metų biudžeto projektą, kuriame numatyta 375,37 mln. eurų išlaidų ir 327,35 mln. eurų pajamų. „Savivaldybės biudžeto projektas yra subalansuotas – išlaidas siūloma tvirtinti tokias pat kaip pajamas“, – posėdyje kalbėjo savivaldybės finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio pateiktą pasiūlymą. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį Briuselyje pradėjo derinti kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, tačiau kol kas lieka neaišku, ar artimiausiomis dienomis pavyks jį patvirtinti. BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje grįžo prie antrojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto, tačiau viltys pasiekti susitarimą po naktinių konsultacijų gerokai išblėso.  Derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu.

Pirmadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) visuomenei pristatė 2019 m. biudžeto vykdymą, 2020 m. biudžeto planą bei atskleidė, kokios skolos spaudžia federaciją. LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius pasidžiaugė sumažėjusiomis skolomis, tačiau pabrėžė, kad ateinantys metai bus gana sunkūs. „Skolos tekėjams sumažintos nuo 1,2 mln. iki 0,587 mln. eurų. Esame panaudoję virš 700 tūkst. eurų kredito linijos ir džiugina, kad nepanaudojome visos numatytos sumos.

Grupė čekų programuotojų nemokamai sukūrė ir perdavė vyriausybei internetinės paslaugos tinklapį, kuriam valstybinį užsakymą gavo kitą bendrovė. IT darbuotojai nusprendė tokiu būdu išreikšti savo protestą prieš Transporto ministerijos vykdomą valstybės pinigų grobstymą. Jų manymu, valdininkai pasirašė pernelyg išpūstą kontraktą. Apie šią istoriją sužinojęs Čekijos premjeras iškart atleido atsakingą ministrą.

Nauji metai – nauji mokesčiai ir išmokos gyventojams. TV3 žiniose – pagrindinė informacija, kokie gi pokyčiai laukia šiais metais – kiek piniginės pilnės, o gal atvirkščiai – didės išlaidos? Ekspertai sako, kad geresnio gyvenimo proveržio šie metai neatneš, o įsisenėjusios nelygybės problemos taip ir lieka neišspręstos. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi ir įstatymai, o jie turės įtakos ir daugelio tautiečių piniginėms.

Ekonomistai sako, kad 2019 m. lietuviams išties buvo dosnūs. O jei kas skundėsi nepritekliumi, ar tiesiog per plona pinigine, viltis, kad kitąmet bus geriau, gali retas. Mat ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai augs lėčiau nei šiemet. Kurie verslo sektoriai darbuotojams galės atriekti daugiausia ir kam gali tekti susidurti su iššūkiais? Štai, ką pasakoja gyventojai: „Neblogi, geri metai buvo.“ „Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.

2020 metai mums atneša nemažai pakeitimų. Bene labiausiai prie to prisidėjo Seimas ir Vyriausybė nusprendę pakeisti mokesčius – praplėsti esamus ar įvesti naujus. Be to, keičiasi ir įmokos, tad turėtume gauti daugiau vaiko pinigų, didesnes pensijas. Tačiau bene svarbiausia, kas darysis pasaulyje, mat nuo didžiųjų valstybių ekonomikos būklės priklauso, kaip seksis Lietuvos finansams ir mūsų darbdaviams. O tai tiesiogiai atsiliepia darbo pasiūlai, atlyginimams.

Nors beveik visos Lietuvos savivaldybės pernai, lyginant su 2017 metais, sugebėjo sumažinti savo skolą, dviem – Radviliškio ir Akmenės rajonų savivaldybėms – skola tik didėjo. Pastaroji teigia, kad sudėtingą situaciją iššaukė įstatymais sugriežtinta savivaldybių skolinimosi tvarka ir socialinių būstų renovacija.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, didėja 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams. Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2020 metų biudžetą ir lydinčiuosius jo įstatymus. Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus, pranešė Prezidentūra. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet.

Savivaldybių merai bando grįžti į laikus, kai savivaldybėse klestėjo jų valdomos įmonės, iš kurių valstybiniai pinigai tekėdavo į neskaidrias kišenes. Kauno, Palangos ir Vilniaus pastangomis Seimo valstiečiai skubiai skina kelią įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiuliais mastais be viešųjų pirkimų sudarinėti sandorius su savivaldai priklausančiomis įmonėmis.

Panevėžyje, Parko gatvėje esančios daugiabučių namų bendrijos pirmininkas nekontroliuojamas beveik dešimtmetį švaistė bendrijos kaupiamąsias lėšas, kol skola gyventojams pasiekė 45,5 tūkst. eurų. Net dviejų daugiabučių gyventojai susigriebė tik kai sulaukė laiškų su įsiskolinimais už šilumą ir elektrą. Pričiuptas pirmininkas, pasirodo, pinigus taškė savo reikmėms.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Seimui priėmus biudžetą valdantieji giriasi, kad jis kaip niekada socialiai orientuotas į skurdo mažinimą, pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Be to, valstiečiai džiaugiasi, kad vis daugiau moka vaiko pinigų ir kelia pensijas. Tačiau ką apie tai galvoja Seimo opozicija, ar iš tiesų viskas tai jau ir gerai su mūsų kitų metų biudžetu.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė keturi parlamentarai. PSDF įplaukos ir išlaidos kitąmet turėtų siekti beveik 2,305 mlrd. eurų – 240 mln. eurų didesnės nei šiemet.  200,8 mln. eurų ketinama atidėti į PSDF rezervą, kuris 2020-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 570,382 mln. eurų.

Seimo priimtas 2020 metų valstybės biudžetas atrodo tvarus, tačiau pritrūko dialogo su visuomene ir ilgalaikės vizijos, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.  „Prezidentas buvo įvardinęs du svarbius principus, pirmoji raudonoji linija, be abejo, buvo fiskalinė drausmė – esame smarkiai nusvilę nagus prieš 10 metų.

Seimas pagaliau priėmė ilgai lipdytą, tvarkytą ir modifikuotą kitų metų biudžetą. Tiek chaoso, permainų ir nesutarimų ekspertai sako seniai nematę. Tad kas kitais metais gyvens geriau, kam kils labiausiai mokesčiai, šiandien ir pakalbėsime su dviem mokesčių ekspertais Ieva Valeškaite ir Mariumi Dubnikovu.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Tik štai ar didėsiančios pensijos yra valdžios nuopelnas? Biudžetą įvertinę ekonomistai tikina, kad anaiptol ne. O ir pats biudžeto tvirtinimas Seime kaip niekad apipintas protestų gausos ir spėlionių, ar išvis nesubyrės valdančioji koalicija.

Seime pritrūkus balsų antradienio vakarą nepavyko patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.  Už balsavo 61  Seimo narys, prieš – du, o susilaikiusių nebuvo.  Sprendimui patvirtinti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Dėl projekto vėliau bus balsuojama dar kartą.

Antradienį Seime vyko 2020 metų biudžeto priėmimo darbai. Iki šiol biudžeto svarstymas sukėlė įvairių diskusijų tiek socialinėje erdvėje, tiek tarp valstybę valdančių asmenų. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą patvirtino, kad drįstų vetuoti netinkamą biudžetą. Apie biudžeto priėmimo darbus TV3 studijoje kalbėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius ir žurnalistas Vladimiras Laučius. Seime šiandien biudžeto diena ir tai yra rinkiminis biudžetas.

Seimas antradienį po maždaug 15 min. trukusių diskusijų patvirtino 2020 metų „Sodros“ biudžetą. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 10 parlamentarų. „Sodros“ pajamos kitais metais sieks 4,878 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,534 mlrd. eurų. Pajamos būtų 6,4 proc. (292,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama šiemet.  „Sodra“ jau ne minusinė. Skola likviduota. Galime oriai galvoti apie pensijas“, – teigė valstietė Rima Baškienė.

Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį. Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą. Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jei Seimas patvirtins Vyriausybė pateiktą 2020 metų biudžeto projektą, prezidentas Gitanas Nausėda neturės pagrindo jo vetuoti.   „Jeigu bus priimtas toks biudžetas, koks yra šiandien pateiktas, tai jokio pagrindo (vetuoti – BNS) tikrai nėra“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis. „Aš ir vakar kalbėjau su prezidentu. Prezidentas nubrėžė tas raudonas linijas, tai pagrindinė yra fiskalinės drausmės laikymasis.

Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl kitų metų biudžeto, Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad biudžetas atitiks didžiosios visuomenės dalies lūkesčius. „Aš manau, kad tai bus biudžetas, kuris atitiks didžiosios dalies visuomenės poreikį, lūkesčius. Padaryta maksimaliai per tuos keturis metus, kad visų visuomenės grupių gyvenimas pagerėtų tose sąlygose, kokios yra šitoje valstybėje“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Karbauskis.