biudžetas

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Pabradės poligone apsilankęs Gitanas Nausėda paragavo tankisto duonos. Prezidentas pasivėžino legendiniu amerikiečių „Abramsu“ ir vokiečių „Leopardu“. Nors šalies vadovas iš jų patrankų neiššovė, tačiau kritikos nepagailėjo bei įtempė lanką. Kliuvo ir krašto biudžetą lipdantiems politikams. Žvarbų rytą Pabradės poligone pasirodo prezidento Gitano Nausėdos kortežas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį pritaręs 2020 metų valstybės biudžeto projektui, Vyriausybei siūlo papildomai įvairioms reikmėms rasti 60 mln. eurų. Be to, komitetas siūlo mažinti Lietuvos gynybos finansavimą.   Komitetas nutarė, kad Lietuvos išlaidos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. „Šiandien (šiemet – BNS) yra 2,01 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete sprendžiant dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų, dalis parlamentarų žiūrėjo savo, o ne valstybės interesų, teigia šias pataisas inicijavęs prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo pateiktos pataisos numato didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą. „Komitetas, pirmiausia, man atrodo, pernelyg susifokusavo į savo atskirų narių situaciją.

Savivaldybėms priklausančių ugniagesių gelbėtojų, panašu, kad laukia itin skurdžios Kalėdos. Iš biudžeto šiemet jie gavo beveik trimis milijonais mažiau, nei buvo numatyta, tad ugniagesiams šį gruodį algos mokėti nebeliko iš ko.

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kuriame didelis dėmesys skiriamas bloko ekonomikos augimui ir konkurencingumo stiprinimui, kovai su klimato kaita bei kitiems ES prioritetams, pavyzdžiui, saugumui ir migracijos valdymui. 2020 metų biudžete numatyta bendra 153,6 mlrd. eurų bendra išmokų suma – 3,4 proc. didesnė nei 2019-aisiais.

Ir medikai, ir mokytojai, ir dėstytojai šiomis savaitėmis daug skaičiuoja ir kraupsta: iš biudžeto pinigų gyvenantys specialistai moto, kiek jiems kitais metais planuojama skirti lėšų. Ir jie sutartinai tvirtina, kad gausiai dalytų pažadų valdantieji neįgyvendins. Esą tam, kad algos didėtų žadėtais 10-15 proc., trūksta dešimčių ar net šimtų milijonų. Tam, kad atkreiptų į save valdžios dėmesį, biudžetininkai planuoja ir streikus, ir kitokias protesto akcijas.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas patvirtins subalansuotą ir socialiai atsakingą kitų metų biudžetą.    „Tikrai tikiu politikų atsakomybe. (...) Privalome turėti atsakingą biudžetą, kitaip sunku įsivaizduoti. Aišku, yra variantas, galimybė gyventi su viena dvyliktąja (šių metų biudžeto – BNS), tai realu (...) Apie Vyriausybės stabilumą neturėtume jau kalbėti, apie politiką taip pat“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Vyriausybė ir prezidentas siūlo, kad pensijų ir kitų išmokų didinimui reikalingos papildomos lėšos būtų surinktos didinant akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Trečiadienį pasiūlymai svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Šis pritarė ne visiems siūlymams, tad Vyriausybė veikiausia turės iš naujo spręsti, iš kur gauti papildomų pinigų. Pirmiausia komitetas svarstė klausimą dėl akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.

Valdžia giriasi, kad kitąmet atrieks daugiau pinigų skurdui mažinti ir, kaip dabar madinga sakyti, gerovei didinti. O kad viskam užtektų pinigų, norima didinti ir mokesčius. Tačiau valdžia garsiai nekalba apie tai, kad pirmiausia iš visų mokesčių mokėtojų pinigų finansavimą didinsis ir sau: atlyginimams, remontams, o kitąmet neperrinkti Seimo nariai džiaugsis ir riebiomis išeitinėmis kompensacijomis, kurioms irgi reikia papildomų biudžeto milijonų.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete daugumą turintys valdantieji, remiami opozicijos, nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, komiteto nariai bemaž vieningai nusprendė, kad turi būti atriekta daugiau ne tik vėl streikais grasinantiems mokytojams - iš viso paprašyta švietimui papildomai skirti beveik 180 mln. eurų.

2020 metams papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys ir valdančiųjų, ir opozicijos parlamentarai jau pateikė daugiau negu 100 mln. eurų vertės siūlymų, kam ir kur kitais metais skirti papildomai lėšų.   Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Planuojama, kad kitąmet keisis ne tik gyventojų pajamų apmokestinimas, tačiau ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Be to, daliai gyventojų gali tekti mokėti daugiau už individualią veiklą ar nekilnojamąjį turtą, brangs ir akcizinės prekės. Vyriausybė žada didinti atlyginimus valdininkams, medikams, pedagogams. Nepaisant to, dalis jų vėl garsiai kalba apie naujus streikus.

Priešais Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ketvirtadienio rytą surengta mokytojų akcija su moliūgais yra gražiu stiliumi pademonstruotas poreikis, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Mano trys anūkai vakar irgi skaptavo moliūgus. Mokytojai sakė, kad man padovanos moliūgų, tai aš savo anūkams tris moliūgus kaip mokytojų dovaną parvešiu. Tikiu, kad ta šviesa yra geras simbolis ir šiek tiek praskaidrina mums tą rudens dieną“, – žurnalistams šalia ministerijos sakė ministras.

Ietys dėl vaiko pinigų rimtai susikibo. Socialdarbiečiai reikalauja, kad vaiko pinigai būtų tokie, kokie numatyti koalicijos sutartyje. Netgi tikina žinantys, iš kur jų paimti – trūkstamus 30 milijonų esą galima rasti išreikalaujant didesnių dividendų iš valstybinių įmonių ar nedidinant teisėjų algų. Finansų ministerija atšauna: vaiko pinigų didinimas – gražus siekis, o štai fiskalinė biudžeto drausmė – realus koalicijos įsipareigojimas.

Po balsavimo dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo atrodo, kad valdančiuosius apėmė krizė, nors jie viešai ir tikina, kad biudžetui priimti užteks balsų. Tačiau neaišku, koks bus pats biudžetas, kai Seimas dalį pasiūlymo atmetė. Kaip naujus mokesčių pasiūlymus vertina mokesčių ekspertai kalbame su Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos prezidente Rūta Bilkštytė.

Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas yra svarbus, bet nepakankamas žingsnis Lietuvai judant link gerovės valstybės, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabartinio pavidalo kitų metų biudžeto projektą laikau svarbiu, nors nepakankamu, žingsniu Lietuvai judant link gerovės valstybės“, – teigė jis.

Po pateikimo Seimas pritarė Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui. Jame numatyta, kad naują mokestį mokėtų prekybininkai, kurie per mėnesį gyventojams parduoda prekių už daugiau nei 2 mln. eurų. Projekto iniciatoriai teigia, kad didelę apyvartą generuojantys verslininkai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei smulkūs prekybininkai, tad naujas mokestis esą perskirstytų mokestinę naštą. Tačiau patys prekybininkai kritikuoja naują iniciatyvą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.   Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Lietuvos Seimui pateiktas stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas grindžiamas neteisinga informacija apie kaimynės Lenkijos tariamai laimėtą bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio įstatymo projekto akcentavo, kad teisminis ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lenkijos dėl mažmeninės prekybos mokesčio dar nebaigtas.

Seime tvirtinant 2020 metų biudžetą valdančioji dauguma bus matoma labai ryškiai, žada valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.     „Turime daugumą, galiu šiandien drąsiai pasakyti. Biudžeto priėmime daugumą matysite labai ryškiai“, – pareiškė jis trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų valstybės biudžeto projektą susitarimai su pedagogų profsąjungomis dėl mokytojų algų nėra iki galo įgyvendinti. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras trečiadienį teigė, kad taip nutiko Vyriausybei nusprendus daug pinigų skirti socialinėms reikmėms. „Biudžetas didėja, tačiau tie akcentai šiuo metu orientuojami į socialinę politiką“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Seimas turi pozityvią daugumą ir kitų metų biudžetas bus priimtas, įsitikinęs postą išlaikęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis. „Seimas turi pozityvią daugumą ir biudžeto sprendimams susiformuos dauguma, kuri visada balsavo už Vyriausybės programą, kuri tą programą kūrė, (Seimo nariai – BNS) kurie visada jaučiasi atsakingais“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

Seimas laužo pirmąsias ietis dėl biudžeto. Po to kai finansų ministras Vilius Šapoka pateikė projektą parlamentarams, Seime kilo diskusijos ir dėl augančių išmokų, senatvės pensijų, vaiko pinigų dydžio bei mokesčių bankams, nekilnojamam turtui. Dalis mokesčių pasiūlymų arba buvo laikinai išbraukti iš darbotvarkės, arba gražinti Vyriausybei.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Seimas linkęs pritarti, kad valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų didėtų 3 eurais iki 176 eurų.  Tam 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 60 mln. eurų. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė 16. Toliau jis bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose, o Seimo posėdyje prie jo planuojama grįžti lapkričio 21 dieną.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės siūlomoms Išmokų vaikams įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų turėtų didėti vaiko pinigai. Parlamentarai taip pat pritarė kad nemokamą maitinimą gautų priešmokyklinių klasių vaikai ir pirmokai.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės teiktoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus už žemės ūkio paskirties žemę reikės mokėti daugiau. Už didesnį žemės apmokestinimą balsavo 55 Seimo nariai, 9 buvo prieš, o 45 susilaikė. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, o vėliau už jį dar du kartus turės būti balsuojama plenariniame posėdyje. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Prezidento vyriausioji patarėja švietimui Sonata Šulcė ragina Vyriausybę toliau ieškoti kompromiso su streiku grasinančiais švietimo darbuotojais, kol nėra patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas.

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų biudžete numatytos lėšos jam sukurti, nors pagal Europos Sąjungos (ES) teisę jis Lietuvoje turėjo veikti šiemet, rašo „Verslo žinios“. Pernai ES priėmė 5-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri sugriežtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Lietuvai į savo teisę ją reikia perkelti iki 2020-ųjų.

Kiekvienais metais kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami ir skirtingų draudimo rūšių dydžiai. Sprendžiant iš kitų metų biudžeto projekto, 2020 m. didės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas daliai įmonių. Dabar įstatyme numatyti keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės.

Transporto priemonių taršos mokestis toliau kelia aistras. Vyriausybė jau pritarė šiam mokestiniam įstatymui, tad panašu, kad kitąmet jis tuštins taršių automobilių savininkų kišenes. Tačiau „Prieš srovę“ žurnalistams kilo klausimų, į kuriuos jie stengėsi atsakyti naujausioje laidoje. Priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio, nuo kitų metų naujai registruojant M1 ir N1 klasės automobilius arba keičiantis jų valdytojams, bus privalu sumokėti iki 1280 eurų siekiantį mokestį.

Vyriausybės planuojamas perpus mažesnis biudžeto prieaugis švietimui nei kad pernai susitarta įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungą. Pasak profsąjungos atstovų – teisininkai jau pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą planuoja nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai. Esą su tuo, kas numatyta ateinančių metų biudžete, dvejus metus žadamos 1000 eurų algos į rankas ir vėl liks tik pažadais.

Vyriausybės planuojamas biudžetas švietimui įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungų, todėl teisininkai pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą žada nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai, taip ir nesulaukę žadėtos 1000 eurų algos į rankas. Apie kitų metų biudžetą bei laukiančius mokesčius TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjo su finansų ministru Viliumi Šapoka.

Vyriausybė atskleidė planą, kokią biudžeto piniginę planuoja Lietuvai ir mokesčius gyventojams. Artėjančius metus Vyriausybė siūlo sutikti su trimis naujais mokesčiais. Naujas mokestis numatytas ne tik bankams, bet ir didiesiems prekybų tinklams. Tačiau tiek bankininkai, tiek prekybininkai būsimą naują naštą grasina permesti ant savo klientų ir pirkėjų pečių. Tiesa, valdžia žada ir didesnį rūpestį vaikais bei senjorais – didės jiems skirtos išmokos ir pensijos.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis yra subalansuotas, o didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms.  „Mes laikomės to paties principo, esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Kultūrininkai šoke. Į viešumą pateko raštas, kuris atskleidžia, jog didžiausioms šalies kultūros įstaigoms – Nacionaliniams dramos teatrui, Filharmonijai, Martyno Mažvydo bibliotekai ir kitoms – kitąmet ketinama nurėžti net po 15 procentų jiems skiriamo biudžeto. Kultūros ministerija tikina, kad esanti griežtai prieš tokį taupymą, Finansų ministerija ramina, kad tai – esą tik juodraščiai. Savaip kultūrininkus ramina valstiečių vedlys R. Karbauskis.

Seimo kanceliarija skaičiuoja, kad kitų metų parlamento biudžetas turėtų būti apie 5,2 mln. eurų didesnis nei šiemetinis. Pagal Seimo valdybos patvirtintą ir Finansų ministerijai pasiūlytą biudžeto projektą, 2020 metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 37 mln. eurų. Šiemet jis sudaro 31,8 mln. eurų. „2020 metais vyks reikšmingi įvykiai: keisis Seimo kadencija, bus minimos 30-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės, Steigiamojo Seimo 100-metis.

Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie artėjantį biudžeto formavimą ir būsimas batalijas Seime pareiškė, kad gali žengti beprecedentį žingsnį ir vetuotį biudžetą, jei šis jam pasirodys lengvabūdiškas ar populistiškai priešrinkiminis. Pasak ekspertų, o ir paties prezidento, tokio žingsnio iki šiol nėra žengęs joks Lietuvos vadovas ir tai būtų itin stiprus ženklas rinkimams besiruošiančiam Seimui.