bedarbystė

Ar ver­ta im­tis vers­lo, kai vos ne kas­dien kal­ba­ma apie eko­no­mi­kos są­stin­gį, įmo­nių bank­ro­tus, ma­žė­jan­tį per­ka­mu­mą? Pak­ruo­jie­tis Vir­gi­ni­jus Ze­mec­kis įsi­ti­ki­no, kad Pak­ruo­jy­je as­me­niniam vers­lui ni­šų su­ras­tų bet ku­ris darbš­tes­nis vy­ras. Į dar­bą – sau­lei te­kant Pak­ruo­jie­tis Vir­gi­ni­jus Ze­mec­kis kiek­vie­ną dar­bo die­ną ke­lia­si sau­lei te­kant ir ge­ro­kai prieš pen­kias iš­va­žiuo­ja į dar­bą.

Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.

Vos prieš dešimtmetį Brazilijos specialistai palikdavo savo šalį ieškodami darbo svetur. Dabar kitų šalių piliečiai plūsta į Braziliją, nes ji turi, ką jiems pasiūlyti. Šalies Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais Brazilijoje legaliai dirbančių imigrantų skaičius šoktelėjo net 57 proc. ir siekė 1,51 mln. Kaip rašo „cnn.money.com“, dauguma atvykėlių buvo jauni darbininkai iš Jungtinių Valstijų, Portugalijos ir Ispanijos.

Kodėl metais vyresnis Artūras Sinkevičius smeigė peilį į 20-mečio brolio Dmitrijaus krūtinę paaiškės tik įtariamajam išsiblaivius. Policijos areštinėje jis atsidūrė visiškai girtas, A. Sinkevičiaus kraujyje rasta 2,7 promilės alkoholio. Daug nežinomųjų Skaudi nelaimė Naujųjų Valkininkų kaime (Varėnos r.) įvyko vėlyvą sekmadienio vakarą apie 22 val. Po pusvalandžio policijos pareigūnams apie mirtinai peiliu sužalotą jaunuolį pranešė medikai.

Statistikos departamentas, reaguodamas į žiniasklaidoje toliau skleidžiamą informaciją, kad „kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje yra bedarbis“, pakartotinai praneša, kad 32,9 procento jaunimo nedarbo lygis reiškia, jog kas trečias darbo jėgai priskirtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Jaunimo nedarbo lygis išreiškiamas 15–24 metų bedarbių ir tokio paties amžiaus darbo jėgos, o ne visų 15–24 gyventojų, santykiu.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į susiklosčiusią situaciją dėl jaunimo nedarbo Lietuvoje bei Europoje, pažymi, jog būtina kuo greičiau imtis skubių, tačiau apgalvotų sprendimų. „Aukštas jaunimo nedarbo lygis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, sukelia ženklias pasekmes visam šalies ūkiui bei paveikia vieną iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių - jaunimą. Todėl norint spręsti šią problemą, nepakanka vien trumpalaikių veiksmų.

Vargu ar ateis diena, kad visi darbo ieškantieji, dirbantieji ar patys darbdaviai būtų viskuo absoliučiai patenkinti. Tačiau šiuo metu darbo rinkos problemų tikrai nemažai ir jos nebūtinai byloja apie tai, kad trūksta darbo vietų ir kad nedarbingumo lygis šalyje – vienas didžiausių. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų buvo paprašyta įvardinti, kokios šiuo metu didžiausios su darbu susijusios problemos. Reikalavimų dydis.

Lietuviai vadinami nelaiminga ir nuolat dejuojančia tauta. Dėl to esą labiausiai kalti materialūs dalykai – nepakankamas uždarbis, bet ekonomistas Raimondas Kuodis atskleidžia, kad laimingos visuomenės paslaptys glūdi ne tik piniguose. Ne mažiau svarbu yra saugumo, teisingumo jausmas, taip pat asmens statuso reikšmė kitų visuomenės narių atžvilgiu. LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su R. Kuodžiu kalbėjosi apie vadinamąją laimės ekonomiką.

Nedarbas Lietuvoje tebėra didelė ir kol kas sunkiai sprendžiama socialinė problema, o baimė likti be pragyvenimo šaltinio dažnai verčia darbuotojus taikstytis su vergiškais darbdavių reikalavimais ir minimalaus darbo užmokesčio nesiekiančiais atlyginimais. Vergovė provincijos siuvykloje Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi skaitytojas, nutaręs netylėti apie darbdavio elgesį ir įstatymus pažeidžiančią įmonės finansinę politiką.

Paskelbtos tyrimo išvados atskleidė, kad per penkerius metus iš ES nepriklausančių valstybių atvykę imigrantai pavertė bedarbiais 160 tūkstančių britų, skelbia „London Evening Standard“. Šį tyrimą atliko vyriausybės migracijos patariamasis komitetas, teigiantis, kad kas ketvirtas atvykėlis atėmė darbo vietą iš vietinio šalies gyventojo. Tyrėjai taip pat paneigė imigracijos šalininkų argumentus, teigiančius, jog užsienio darbininkai reikalingi ekonomikos augimui.

Nors dažnai itin mėgstama pabrėžti prastą Lietuvos demografinę padėtį, nepanašu, kad artimiausiu metu prognozės bus optimistiškesnės. Kaip pranešti darbdaviui apie nėštumą ir nelikti be darbo? Kokių priemonių imtis norint po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į turėtą darbo vietą? Kaip apginti įstatymo suteikiamas motinystės teises? Šie ir daugiau klausimų aktyviai aptarinėjami interneto diskusijų svetainėse, kur patirtimi ir patarimais dalijasi būsimos ar jau esamos mamos.

Naujausi patikslinti oficialūs duomenys parodė, kad bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje birželio-rugpjūčio mėnesiais išaugo 129 tūkst., iki 2,62 mln., praneša BBC. 16-24 metų amžiaus bedarbių skaičius per ketvirtį pasiekė rekordą - 1,02 mln. Moterų bedarbių skaičius padidėjo 43 tūkst., iki 1,09 mln., tai aukščiausias lygis nuo 1988-ųjų vasario. Nacionalinis statistikos biuras taip pat pranešė, kad nedarbo lygis išaugo iki 8,3 proc.

Apie sunkiai besiverčiančius ir skurdą bei nepriteklių kenčiančius žmones spauda rašo beveik kasdien, bet dažnai šios istorijos ištirpsta optimizmu nenuteikiančioje statistikoje. Tokie žmonės sulaukia įvairių visuomenės vertinimų: nuo atjautos iki atviro pasmerkimo, bet norim, ar nenorim, jie gyvena šalia mūsų. Būdas „uždirbti“ – pinigų kaulijimas gatvėje Į naujienų portalo „Balsas.

Bedarbiams bus iškelta sąlyga priimti darbo pasiūlymus, dėl kurių į darbą reikėtų vykti iki 90 minučių, antraip bus nutraukiamas pašalpų mokėjimas. Tokias naujienas atskleidė London Evening Standard“, įvertinęs D. Camerono išsakytas mintis. Ministrai nori nutraukti praktiką, kai bedarbiams būdavo leidžiama atsisakyti darbo pasiūlymų, jei iki darbo vietos iš namų reikėdavo vykti traukiniu ar dviračiu.

Bedarbių mokytojų yra 15 proc. mažiau nei pernai, tačiau ne visi įsidarbinusieji ir toliau kremta pedagogo duoną. Tokius duomenis artėjant rusėjo 1-ajai surinko Lietuvos darbo biržos specialistai. „Atsižvelgdama į sumažėjusią pedagogų paklausą darbo rinkoje, Lietuvos darbo birža bedarbiams mokytojams su aukštuoju išsilavinimu skyrė didelį dėmesį, jiems pasiūlydama įgyti naujų kompetencijų.

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 15,6 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,9 procentinio punkto ir sudarė 18,5 procento, moterų - sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 12,7 procento.

Šiemet liepą, skirtingai nei pernai tą patį mėnesį, išaugęs absolventų skaičius nelėmė spartesnio nedarbo augimo. Pernai per liepą nedarbas augo 0,3 proc., o šiemet - tik 0,1 proc. punktu. Per mėnesį teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 25,3 tūkst. asmenų, iš jų 11,2 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 25 metų. Tarp jaunųjų bedarbių buvo 7,8 tūkst. aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų, kurių daugumą - 56 proc. - sudaro merginos.

„Bedarbiams šis pasiūlymas negalioja“. Tai – prierašas prie daugybės amerikietiškų darbo pasiūlymų, dėl kurio 14 milijonų tautos bedarbių negali vėlei įsidarbinti. Neseniai tinklapiuose „Monster.com“, „CareerBuilder“ ir „Craiglist“ patalpintų laisvų darbo vietų skelbimų peržiūra atskleidė, kad šimtai darbdavių reikalauja (arba „primygtinai prašo“), jog jiems gyvenimo aprašymus siųstų tik šiuo metu dirbantys arba ką tik iš darbo atleisti žmonės.

Remiantis „Pew Research“ centro duomenimis, per pastaruosius dvejus metus moterims susirasti darbą buvo kur kas sunkiau nei vyrams. Blogiausia, kad nedarbas gali sukelti nesantaiką šeimoje bei psichologinių problemų. Remdamiesi žemiau įvardytais patarimais, galite susidoroti su minėtomis problemomis: Judėkite Stresas gali sukelti miego sutrikimus ir daryti įtaką jūsų mitybai. Šią vasarą išbandykite naują būdą laikui prastumti ir sveikatai stiprinti. Susitelkite ties savo kūnu.

Kaip praneša D. Britanijos dienraštis „The Telegraph“, vyrai, kurie praranda darbus, turi didesnę tikimybę netekti ir savo žmonų. Studija, kuri buvo atlikta tiriant santykį tarp darbo ir skyrybų, atskleidė, kad nors moterims ištekėjus spaudimas likti prie puodų sumenko, vyro, kaip šeimos galvos, uždirbančios duoną, statusas išlieka nepakitęs.

Bedarbystė tarp žmonių su negalia Lietuvoje yra 6 kartus didesnė nei bendras šalies nedarbo lygis. 2009 m. duomenimis, darbo neturėjo 3 iš 4 darbingo amžiaus šalies neįgaliųjų (74,6 proc.). „Tai didžiulė socialinė problema – Lietuvoje 2009 m. buvo beveik 270 tūkstančių neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 173 tūkstančiai – darbingo amžiaus, tačiau tik kiek daugiau nei 40 tūkstančių turėjo darbą“, - sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktorius Gediminas Bartkus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, pastaruoju metu viešajame informaciniame lauke neišvengta tam tikros netikslios informacijos apie situaciją darbo rinkoje bei valstybės mokamas „pašalpas", kurios esą sukuria ydingą sistemą, neskatinančią bedarbių ieškotis darbo. Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, dažnai žmonės - net kai kurie ekspertai - painioja socialines pašalpas su draudimo išmokomis.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Šiemet jau penkeri metai, kai vienai didžiausių ne tik Panevėžio, bet ir šalies bendrovių – „Ekranui“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūra užsitęsė iki šiol, tačiau turima vilčių, kad šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje ją pavyks baigti. Gamykla, kurioje dirbo daugiau nei 4 tūkstančiai ne tik Panevėžio miesto, bet ir aplinkinių rajonų žmonių, bankrutavo prieš penkmetį.

Pagaliau ir Lietuvoje ėmė dygti optimizmo daigai. Apklausos rodo, kad didesnė dalis lietuvių nemano, kad nedarbas dar gali augti. Tačiau ar verta tuo džiaugtis, jei bedarbių gretas retins ne naujos darbo vietos, o tik tuštėjanti – emigruojanti – Lietuva. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija RAIT pateikė duomenis, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų šiemet prognozuoja nedarbo augimą (bendras pasaulio rodiklis – 45 proc.

Dažnai kalbama apie jaunimo nedarbo ir užimtumo problemas, bet yra jaunų žmonių, kurie įgūdžių ir žinių ieško ne pas būsimus darbdavius, o renkasi galimybę gyvenimiškos patirties pasisemti įvairiose jaunimo savanorystės projektuose užsienyje. Europos savanorių tarnybos asociacijos valdybos prezidentė Akvilė Budreckytė, kalbėdama apie savanorystę Lietuvoje, sakė: „Lietuvai atgavus nepriklausomybę, savanorystės idėjos ėmė plėstis.

Pernai JAV darbdaviai viešai pranešė apie mažiausią atleidimų skaičių nuo 1997 metų, apklausos duomenis cituoja „Bloomberg“. 2010 metais bendrovės buvo suplanavusios atleisti beveik 530 tūkst. darbuotojų – tai 59 proc. mažiau nei 2009 metais, kada atleidimo mastai buvo didžiausi per septynerius metus, rodo „Challenger, Gray & Christmas“ atlikta apklausa. Anot jos, gruodį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2009 metais, atleidimų skaičius sumažėjo 29 proc.

Šių metų spalį bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo 3700 – iki 1,47 mln. žmonių. 23 ekonomistai prognozavo, kad šis skaičius padidės vidutiniškai 6 tūkst., trečiadienį pranešė Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. O trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, nedarbo lygis šalyje smuktelėjo nuo 7,8 proc. iki 7,7 proc. Ekspertai teigia, kad tokie duomenys rodo, jog padėtis darbo rinkoje gerėja.

Balsas.lt  vaizdo konferencijoje apsilankęs Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys teigė, kad šiuo metu situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau žymesnių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau 2012 m. „Šiais metais neabejotinai turėsime per paskutinį dešimtmetį aukščiausius įdarbinimo rodiklius.  Vien rugsėjo mėnesį įdarbinome tiek žmonių, kiek įdarbinome per 2008-2009 m.,“ - tvirtino A. Šlekys.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa, kad šiuo nedarbo metu neprarastų specialybės įgūdžių ir įgytų naujų kompetencijų. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Didžiosios Britanijos vyriausybė rengia reformų socialinėje srityje paketą, kuris turėtų būti baigtas šią savaitę. Skelbiama, kad reformos palies šalies piliečius, gaunančius bedarbio pašalpas, skelbia Britanijos žiniasklaida.

Socialiniai darbuotojai pastebi, kad kelis metus iš eilės augęs nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius šiais mokslo metais dar labiau šoktelėjo. Pasak jų, tam įtakos turi auganti bedarbystė ir maži tėvų atlyginimai, praneša LTV. Kai kuriose Kauno mokyklose nemokamo maitinimo vaikams prašančiųjų skaičius jau perkopė visų praėjusių mokslo metų rodiklius.Tokią paramą praėjusiais mokslo metais gavo beveik 8 tūkstančiai vaikų, šiais mokslo metais ji reikalinga kone 9 tūkstančiams.

Katastrofiškai didėjant pašalpų gavėjų armijai valstybė pašalpas žmonėms jau moka iš skolintų pinigų. Kabindama po kaklu vis didesnį skolos akmenį ne tik dabar dirbantiems, bet ir dar negimusiems būsimiesiems Lietuvos piliečiams. Artėja prie milijardo Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti per 2010 m. pirmą pusmetį jau išleista 316,1 mln. litų. Planuojama, kad skurstančių žmonių būčiai pagerinti šiemet iš viso prireiks daugiau nei 670 mln. litų.

Rugsėjo mėnesį padaugėjo gyventojų šiek tiek pesimistiškiau vertinančių savo namų ūkio finansines perspektyvas bei nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius metus, praneša Statistikos departamentas. Daugiau kaip pusė (56 proc.) šalies gyventojų teigė, jog jų finansinė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai apklausos dalyvių nurodė , jog jų finansinės galimybės padidėjo, 38 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2010 m. birželį nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, nekito ir, kaip gegužės mėnesį, sudarė 10,0 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,5 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį, palyginti su geguže, nekito ir sudarė 9,6 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,0 proc. 2010 m. birželio mėn. visoje ES darbo neturėjo 23,062 mln. žmonių, iš jų 15,771 mln. – euro zonoje.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 5 dieną šalyje buvo registruota 328,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 15,19 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,1 procentinio punkto mažiau negu liepos pabaigoje. Teritorinės darbo biržos per savaitę (liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis) įregistravo 2,9 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 590 bedarbių (praeitą savaitę – 1107), kas trečias iš jų – jaunesni kaip 25 m. amžiaus.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams, pakoreguotas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Darbo birža praneša, kad bus labiau kontroliuojama, kaip suteikiamas bedarbio statusas, nedirbančiam asmeniui nesilaikant nustatytų pareigų bus taikomos sankcijos. Tokie pakoregavimai atlikti atsiradus daugiau asmenų, kurie biržose registruojasi, norėdami išvengti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

2010 birželį euro zonoje nedarbas, įvertinus sezoniškumą, sudarė 10 proc. ir nuo gegužės liko nepakitęs. 2009 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 9,5 proc. Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygis šių metų birželį buvo 9,6 proc. ir taip pat nepakito nuo gegužės. 2009 metų birželį nedarbas Europos Sąjungoje sudarė 9 proc., duomenis pateikia statistikos agentūra „Eurostat“. Birželį ES darbo neturėjo 23 mln. 62 tūkst. žmonių, ir jų 15 mln. 771 tūkst. – euro zonoje.

Dar neseniai iš mokyklų į geriau atlyginamus darbus bėgę pedagogai dabar keliais ateitų, jei tik gautų darbą mokykloje. Panevėžio miesto ir rajono mokyklų bei švietimo skyrių duris varsto daugybė darbo ieškančių mokytojų, trokštančių jau nuo rugsėjo 1 dienos stoti prieš klasę. Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, nuo šių metų pradžios darbo mokyklose ieškojo apie 100 mokytojų. Panevėžio miesto švietimo skyrius turi informacijos apie 30 darbo ieškančių pedagogų.

Rudenį kaime skaičiuojami viščiukai, o mokyklose - pirmokai. Šiemet jų gerokai mažiau. Darbo gali netekti septyni pradinukų mokytojai. Preliminariais duomenimis, vaikų Šiauliuose mažės dar iki 2014 metų. Rugsėjo pirmosios Šiauliuose laukia beveik tūkstantis būsimųjų pirmokų, kurie mokysis 23 mokyklose.

Nedarbui gerinant rekordus, žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirma (Šiaulių r.) vadovas Arūnas Grubliauskis kelia darbininkų stygiaus problemą. Nelankstūs įstatymai Besisiūlančiųjų yra daug, bet vos pasisuka kalba apie oficialų trumpalaikį įdarbinimą, bedarbiai gūrina atgalios. Pasak A.Grubliauskio, didžioji dalis žemės ūkio darbų– sezoniniai. Jie prasideda nuo ankstyvo pavasario, kai tuoj po sėjos reikia nuo dirvų rinkti akmenis.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos 2–9 dienomis įregistruota 8,3 tūkst. bedarbių – vidutiniškai per dieną 2065 (praeitą savaitę – 1513). Daugiau nei pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų amžiaus, praneša Lietuvos darbo birža. Kaip ir prognozuota, ieškodami darbo, pirmosiomis liepos dienomis į teritorines darbo biržas kreipėsi daugiau jaunimo. Iš visų per savaitę registruotų bedarbių 22,1 proc.

Nedarbo lygis Europoje gegužės mėnesį laikėsi ties aukščiausiu 12 metų lygiu, nes augant nerimui dėl skolų krizės darbdaviai nesiryžta samdyti naujų darbuotojų, skelbia Bloomberg. Nedarbo lygis 16 euro zonos valstybių gegužės mėnesį išliko ties 10 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras Eurostat. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. Atskirame statistikos biuro pranešime teigiama, kad gamintojų kainų infliacija nuo balandžio mėn. 2,8 proc. pakilo iki 3,1 proc.

Pranešama, kad bedarbio pašalpų siekiančių gauti asmenų skaičius birželį sumažėjo beveik 84,000, kai prasidėjus vasaros turizmo sezonui, daug bendrovių ėmė samdyti darbuotojus. Ispanijos darbo ministras praneša, kad 2 proc. kritimas užfiksuotas jau trečią mėnesį iš eilės ir birželio mėnesį buvo pats didžiausias. Nepaisant to, CNBC duomenimis, bedarbių pašalpas gaunančių asmenų skaičius vis dar yra 11,7 proc.

Teritorinės darbo biržos birželio 10-18 dienomis įregistravo 5,9 tūkst. bedarbių. Išlieka ta pati tendencija, kad dauguma įregistruotų bedarbių anksčiau nėra dirbę pagal darbo sutartis, turi ilgesnę kaip 2 metų pertrauką arba nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dviejų metų, apie ketvirtadalis įsiregistravusiųjų – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, praneša Lietuvos darbo birža. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,6 tūkst.

Darbo neturinčių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje per šių metų vasario–balandžio mėnesius padidėjo iki 2,47 mln. žmonių, pranešė Britanijos nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Bedarbių skaičius per nurodytą laikotarpį išaugo 23 tūkst., arba 0,1 proc., palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais. Darbo neturinčiųjų dalis Didžiojoje Britanijoje sudaro 7,9 proc. darbingo amžiaus žmonių. Per ketvirtį nedarbo lygis padidėjo nuo 7,8 proc.

Žmogaus vertė Lietuvoje vis dar yra žema, tad neatsitiktinai šimtai tūkstančių lietuvių dabar sėdi be darbo. Dr. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas siūlo keistis: pradėkime matuoti darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę – darbo užmokestis turi būti aiškiai pagrįstas, skatinantis motyvaciją, kūrybingumą. *** – Anot statistikos, Lietuvoje daugiau nei kas antras bedarbis 2 metus arba niekada nedirbo.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę nedarbo pauzę galės panaudoti profesinėms žinioms atnaujinti universitetuose ir kolegijose. Jiems nuo rugsėjo numatyti specialūs kvalifikacijos tobulinimo kursai. Vien Šiaulių darbo biržoje aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčiųjų yra daugiau nei pusantro tūkstančio, daugiausia - baigusių socialinius mokslus, t. y., įgijusių buhalterio, verslo administravimo specialybes.

Birželio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių – tai sudarė 15,05 proc. visų darbingų šalies gyventojų (0,04 proc. mažiau nei gegužės 1 d.). Vyrų nedarbas per gegužės mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto – nuo 17,5 iki 17,3 proc. Taip pat 0,3 proc. punkto mažėjo ir jaunimo nedarbo rodiklis – nuo 9,7 iki 9,4 proc. Per gegužės mėnesį buvo įdarbinta 19,1 tūkst. žmonių, iš jų 12,2 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis.