bedarbystė

Prašymus gauti bedarbio pašalpą pirmąkart pateikusių JAV gyventojų praėjusią savaitę padaugėjo 12 tūkst. iki 218 tūkst., ketvirtadienį skelbia Darbo departamentas. Volstrito analitikai prognozavo šio skaičiaus augimą iki 210 tūkst., nurodo „Trading Economics". Vidutinis per pastarąsias keturias savaites bedarbio pašalpos prašymų skaičius šalyje (mažiau svyruojantis rodiklis) per savaitę sumažėjo nuo 212,25 tūkst. iki 212 tūkstančių.

Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau 12 mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, rašoma pranešime spaudai.  Teisės akto pakeitimai taip pat sudarys geresnes sąlygas šiai darbo ieškančių klientų grupei sparčiau sugrįžti į darbo rinką. Gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 45,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Absurdiški Vyriausybės sprendimai dėl bedarbių armijai mokamų išmokų augina bedarbių gretas, o atlikti net paprasčiausių gatvių šlavėjų darbų nebėra kam. Bedarbiams nebereikia atidirbinėti už gaunamas pašalpas, tad tiek Kėdainiuose, tiek ir šio rajono seniūnijose trūksta elementariausius viešųjų erdvių tvarkymo darbus atliekančių žmonių.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Pasikeitus valdžiai imta kalbėti, kad naujoji Vyriausybė nustos mokėti vaiko pinigus pasiturinčioms šeimoms. Tačiau pinigai ne tik liko, bet ir paaugo. Vienam vaikui per mėnesį dabar skiriama 70 eurų, o su priedu – 111 eurų. Šias išmokas iš viso gauna virš pusė milijono vaikų visoje Lietuvoje, tačiau neretai jomis piktnaudžiaujama. TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbinta daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ direktorė Jurgita Pocienė negailėjo valdžiai padėkų.

Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų neteko darbo arba, norėdami išlikti darbo rinkoje, buvo privesti dažniau jį keisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. „Siūlome leisti atnaujinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą antrą kartą. Socialinė apsauga nedarbo atveju šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu yra ypač svarbi.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu jis siekia net 16,4 proc. Situacijos tikrai negerina koronaviruso pandemija, dėl kurios šalyje teko įvesti karantiną ir uždrausti dirbti daliai verslininkų. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 procento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. Bet ar tikrai šie duomenys yra tikslūs? Kokie verslo sektoriai patyrė didžiausis nuostolius, o kurie šventė rekordiškai gerus metus? Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. 2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių neteko pajamų šaltinio. Todėl tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybės sulaukė daugybės prašymų padėti finansiškai šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau iš darbo atleista jauna mergina iš Klaipėdos paramos nesulaukia iki šiol, nors darbo neteko dar prieš karantiną. Institucijos aiškina, kad visi be pajamų likę gyventojai gali gauti finansinę paramą, tačiau turi pateikti reikalingus dokumentus.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių. Didžiausias nedarbas buvo Zarasuose, mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,4 proc. visų gyventojų, Ignalinoje – 13,3 proc, Kalvarijoje – 12,3 proc.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Į „TV pagalbą” paskambino susirūpinę artimieji. „Tai, kas vyksta mano žmonos sesers šeimoje yra baisu ir toliau taip tęstis negali. Daug metų Stasio broliai ir seserys bando jį pastatyti ant kojų, kad nustotų gerti ir susitvarkytų gyvenimą. Blogiausia, kad geria ir Stasio žmona. Paskui namuose kyla muštynės. Stasį nuolat muša žmonos broliai, vyriškį talžo ir ji pati. O namuose yra trys maži vaikai”, - Rūtai Felejevai pasakojo sunerimęs Juozas.

Nedarbo lygis euro zonoje toliau laikosi žemiausiame per aštuonerius metus lygyje. Eurostato paskelbtais duomenimis, nedarbo lygis 19 šalių vienijančiame valiutos bloke gegužę, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 9,3 proc. bei buvo žemiausias nuo 2009 metų kovo mėnesio. Palyginti su balandžio mėnesiu, bedarbių skaičius sumažėjo 5 tūkst. iki 15,03 milijono. Sunkiausiu skolų krizės laikotarpiu nedarbo lygis bendros valiutos bloke buvo užkopęs iki 12,1 proc.

Nedarbas Lietuvoje šių metų birželio pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,6 proc. punkto, o per metus - 0,3 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės pabaigoje šalyje buvo 129,2 tūkst. bedarbių - 12 tūkst. (8,5 proc.) mažiau nei balandžio pabaigoje ir 7,5 tūkst. (5,5 proc.) mažiau nei pernai gegužės pabaigoje. Darbdaviai per gegužės mėnesį užregistravo beveik 33,5 tūkst. laisvų darbo vietų - 11,3 proc. daugiau nei balandį, bet 5,9 proc. mažiau nei 2016-ųjų gegužę.

Šiandienos Lietuvos darbo rinkoje problema tampa ne bedarbystė, bet tinkamų darbuotojų trūkumas. Tam įtakos turi tai, kad kasmet mokyklas baigia mažiau abiturientų, dalis jų pasirenka studijas užsienyje, kurias baigę negrįžta į Lietuvą. Personalo atrankų kompanijos „HR factory Lietuva“ vadovė Henrika Bivainienė įsitikinusi, kad kaip darbdaviui seksis ieškoti darbuotojų, priklauso nuo jo veiksmų.

Lietuvos gatvėmis šiuo metu vaikšto daugiau nei 167 tūkstančiai bedarbių. Nežinia, kiek jų dabar laiką leidžia universitetuose, tačiau šiuo metu intensyviai brandos egzaminams besiruošiantys abiturientai dar gali šiek tiek pakoreguoti savo ateitį ir po ketverių metų netapti vienu iš tūkstančių darbo ieškančių žmonių.

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti. Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc.

Jau kuris laikas Lazdijuose, o ir viešojoje erdvėje nerimsta aistros dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado R. Požėlos ketinimų likviduoti Lazdijų rinktinę. Vado sudaryta darbo grupė VSAT centrinės įstaigos ir VSAT padalinių struktūrai tobulinti jau parengė tokį projektą. Planuoja sutaupyti, bet nepavyks Darbo grupės planuojamas Lazdijų rinktinės likvidavimo finansinis efektas – 0,65 mln. eurų, tačiau tas efektas buvo skaičiuotas tik vertinant darbo užmokesčio lėšas.

 Nėra abejonių, kad nedarbas daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Situacijos darbo rinkoje gerinimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas yra rimtas iššūkis daugeliui šalių. Per 250 priimančių sprendimus asmenų, ekspertų ir vadovų iš visų pasaulio regionų renkasi Stambule gegužės 6-8 dienomis aptarti šių problemų. Itin svarbus dienotvarkės punktas – jaunimo nedarbas.

 Nuo pernai rugpjūčio mėnesio įgyvendinamame projekte „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ ypatingas dėmesys skiriamas kaimo ir atokesnių vietovių gyventojams. Jiems tarp projektų veiklų skirta judumą skatinanti priemonė, padedanti ieškoti darbo ten, kur yra daugiau darbo vietų. Ieškantiesiems darbo tolėliau kompensuojamos apgyvendinimo ir kelionės išlaidos. Kita projekto sritis – tai pameistrystės galimybės ilgalaikiams bedarbiams.

Nemažai verslo liudijimus turinčių gyventojų dirbtinai sustabdo veiklą, registruojasi Darbo biržoje ir tada jau kaip bedarbiai prašydami verslo liudijimų pasinaudoja 50 proc. mokesčio lengvata, todėl smulkiesiems verslininkams atstovaujančios organizacijos reikalauja, kad valdžios institucijos užkirstų kelią piktnaudžiavimams gaunant verslo liudijimus. „Lietuvos žinios“ penktadienį rašo, kas 2014 metais Lietuvoje buvo 89,7 tūkst. gyventojų, vykdžiusių veiklą pagal verslo liudijimus.

 Jaunų, ilgai darbo nerandančių žmonių elgesys bėgant laikui keičiasi. Kai kuriems tiesiog sunkiau užmegzti akių kontaktą ir kreiptis į nepažįstamus žmones, kitus užsitęsusios darbo paieškos paveikia dar stipriau ir jie neberanda vidinių jėgų net išeiti iš savo namų. Tačiau pavojingiausia tai, kad socialinė izoliacija, kuriai save pasmerkia jaunuoliai, vis labiau tolina juos nuo darbo rinkos ir sumažina galimybes įsidarbinti.

Žinių radijas Seimui į prieškrizinį lygį grąžinus ligos ir nedarbo išmokas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eligijus Masiulis „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad taip žmonės neskatinami ieškoti darbo ir didinamas „Sodros“ deficitas, o Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas nurodė, kad taip buvo įgyvendinti teisėti žmonių lūkesčiai.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Vasara – finansiškai palankus metas ne tik todėl, kad netenka sukti galvos, kaip apmokėti sąskaitas už šildymą, bet ir todėl, kad atsiveria daugiau galimybių užsidirbti. Darbų nerandantys Lietuvos gyventojai vasarą dalį finansinių problemų galėjo išspręsti susirasdami sezoninį darbą, tačiau vos už dviejų savaičių prasidėsiantis ruduo į darbo biržą vėl sugrąžins eiles.

Intensyviai vykstant diskusijoms apie jaunimo nedarbą, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) džiaugiasi augančiu skaičiumi studentų, kurie ne tik sėkmingai atlieka praktiką įmonėse, bet ir tampa jų darbuotojais. Remiantis naujausia VU TVM Karjeros centro statistika, net kas dešimtas universiteto studentas gauna darbo pasiūlymą praktikos metu ir įsidarbina iškart gavęs baigimo diplomą.

Valdantieji nesugeba vykdyti savo rinkimų pažadų – jokių teigiamų poslinkių užimtumo politikoje nėra. Taip mano Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Pasak jo, šiuo metu susidarė puikios sąlygos nedarbui mažinti, tačiau valdančioji dauguma tuo pasinaudoti nesugeba. „Atrodytų, jokių objektyvių priežasčių nemažėti nedarbui nėra. Viskas rodo, kad galėtume sėkmingai mažinti nedarbą, bet to nėra“, – dabartinę padėtį šalies užimtumo politikoje apibūdina konservatorius R. Dagys.

Madride guminėmis lazdomis ginkluoti policininkai ketvirtadienį vaikė jaunus protestuotojus, kurie svaidė butelius ir akmenis į pareigūnus, vykstant naujausioms demonstracijoms, kurias išprovokavo pasipiktinimas dėl Ispaniją apėmusios ekonomikos krizės. Greitosios pagalbos tarnybos nurodė, kad 29 žmonės buvo sužeisti įsiplieskus neramumams per demonstraciją netoli parlamento rūmų Madrido centre, kur protestuotojai reikalavo, kad atsistatydintų vyriausybė ir įstatymų leidėjai.

Didžiausios priežastys, dėl kurių emigrantai naujoje šalyje jaučiasi blogiau nei įprastai, yra įsidarbinimo ir sveikatos problemos, o ne ksenofobija, rodo naujas tyrimas. Profesoriai Andreas Hadjaras ir Susanne Backes analizavo duomenis, kurie buvo gauti apklausus 32 tūkst. pirmos ir antros kartos emigrantų ir 164700 neemigravusių asmenų iš 30 Europos valstybių. Buvo lyginama tai, kaip migrantai ir neemigravę asmenys vertina savo gyvenimo kokybę, rašo Medical News Today.

Kopenhaga, balandžio 2 d. (AP-BNS). Dešimtims tūkstančių Danijos mokytojų paskelbtas lokautas mokyklose, nepavykus susitarti su savivaldos pareigūnais dėl savaitinės darbo trukmės. Nacionalinė mokytojų sąjunga nurodė, kad 52 tūkst. mokytojų antradienio rytą buvo uždrausta įžengti į mokyklas, todėl šimtai tūkstančių mokinių negalėjo lankyti pamokų. Tūkstančiai mokytojų visoje šalyje surengė spontaniškus protestus.

Alytaus darbo biržoje šią savaitę pristatyta Alytaus regiono darbo rinkos prognozė 2013 metams ir apžvelgti Alytaus teritorinės darbo biržos 2012-ųjų veiklos rezultatai. Kol koridoriuose zujo vis labiau vargstantys ir gyvenimu nusiviliantys bedarbiai, konferencijos dalyviai iš specialisčių lūpų išgirdo stulbinamą tiesą – pusė bedarbių nemotyvuoti dirbti.

Nedarbo problema turi net keletą veidų – darbo ilgai ieško jauni diplomuoti specialistai, jį rasti sunkiai sekasi jaunimui, „iškritusiam“ iš mokymo proceso, o vyresnio amžiaus bedarbiai iš potencialių darbdavių išgirsta, kad jų turimos žinios ir kvalifikacija „nusidėvėję“ ir atsilieka nuo rinkos aktualijų.

 Nemažėjančios bedarbių eilės prie Darbo biržos durų, jaunų specialistų ir kvalifikacijos neturinčių žmonių įdarbinimas kelia rimtą galvos skausmą politikams, o naujosios vyriausybės užmojai šią problemą išspręsti kol kas gula tik į popierių. Antradienio rytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vyko Tarpinstitucinės darbo grupės užimtumo didinimo klausimams spręsti posėdis, kuriame buvo aptariami užimtumo strategijos tikslai, pagrindinės kryptys ir siūlomi prioritetai.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) perspėjo Kongresą, kad "tūkstančiai žmonių praras darbą, jeigu kitą savaitę įsigalios automatinis biudžeto mažinimas", informuoja BBC. Jeigu demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, automatinis valstybės išlaidų mažinimas įsigalios nuo kovo 1 dienos, kaip numatyta. B. Obama nupiešė liūdną paveikslą, kuris gali tapti realybe. "Toks išlaidų mažinimas nėra išmintingas, nėra teisingas ir padarys didelės žalos mūsų ekonomikai.

Bedarbių skaičius pasaulyje išaugo iki 197 mln. žmonių, o artimiausios prognozės neguodžia, teigiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pranešime "Pasaulinės užimtumo tendencijos-2013". TDO duomenimis, "2012 metais bedarbių skaičius visoje planetoje padidėjo 4,2 mln. žmonių, iki daugiau nei 197 mln. žmonių, o pasaulinis nedarbo lygis siekė 5,9 proc. Tarp netekusiųjų darbo praėjusiais metais tik ketvirtadalis gyvena išsivysčiusiose šalyse, likusieji 75 proc.

Lapkritį registruotas nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 proc. Darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. buvo 204 tūkst. bedarbių - 11 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugiausia bedarbių tarp darbingo amžiaus gyventojų gruodžio 1 d. buvo Alytaus ir Ignalinos - po 18,1 proc. ir Kelmės -17,5 proc. savivaldybėse. Tarp didmiesčių didžiausiu bedarbių skaičiumi išsiskiria Panevėžys - 11,4 proc., mažiausiu - Vilnius (8,3 proc.). Bedarbių mažiausiai registruota Neringoje - 6 proc.

Keliose Europos Sąjungos  valstybėse vienu metu – lapkričio 14 d. prasidėjo streikas, nukreiptas prieš šių šalių vyriausybių nustatytas  taupymo priemones, praneša „Reuters“. Masiniai protestai vyksta Ispanijoje ir Portugalijoje, vadovaujantis „Europos veiksmų ir solidarumo diena“ dirbti neišėjo transporto sektoriaus darbuotojai, mokytojai, gydytojai ir kitų valstybės įstaigų darbuotojai. Taip pat dideli streikai prasidėjo Graikijoje ir Italijoje.

Sportininkai iš viso pasaulio dešimtmečius kankinasi negalėdami gauti prasmingo darbo. Daugelis iš jų netgi neturi padoraus aukštesniojo išsilavinimo. Būdami jaunesni, šie žmonės buvo pastebėti sporto trenerių, ir visus mokslus bei išsilavinimą iškeitė į olimpinės šlovės siekimą. Daugelyje Rytų Europos šalių karjeras baigę sportininkai tampa niekam nebereikalingi. Atletai neturi darbo, karjeros, jokio išsilavinimo.

Darbo rinka nestovi vietoje: darbdaviai nuolat ieško darbuotojų, skelbia įvairių naujų darbo pasiūlymų, o į juos dėmesį kreipia ne tik darbo neturintieji, bet ir dirbantieji – šiuo metu darbuotojams aktualus ir esamo darbo keitimas, geresnio ir pelningesnio darbo paieškos. Maždaug penktadalis šiuo metu darbą turinčių asmenų svarsto galimybę keisti darbą ir išbandyti savo jėgas kitoje įmonėje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai.

Darbo ieškančių asmenų skaičius Ispanijoje spalį padidėjo 2,7 proc. Tai jau trečiasis mėnuo iš eilės, kai nedarbas šalyje didėja, informuoja BBC. Darbo ministerijos duomenimis, spalį darbo iš viso neturėjo 4,8 mln. ispanų. Ispanijos ketvirtinis nedarbo lygis, kuris yra laikomas patikimesniu nedarbo rodikliu, rugsėjo pabaigoje siekė 25 proc. Šalis tebeskendi recesijoje. Ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje nedarbas yra didžiausias Europoje.

Britų politikai susirūpino, kad gausybė paauglių, palikusių globos namų, nesulaukia reikiamo palaikymo, dėl to galiausiai atsiduria skurde ir bedarbystės rate. Anot vaikų reikalų ministro Edwardo Timpsono, tai praktiškai nacionalinis skandalas, todėl jis skatintų miestų tarybas imtis priemonių užtikrinti, kad globos namų auklėtiniai sulauktų reikiamos pagalbos "gyvenimo pradžiai", rašo BBC.

Prancūzijos darbo ministras Micheis Sapinas teigia, kad duomenys apie nedarbą šalyje kelia nerimą ir kad artimiausiais mėnesiais jie išliks silpni, nes daugybė kompanijų ketina mažinti darbuotojų skaičių, kad prisitaikytų prie niūraus verslo klimato. Prancūzijos nedarbo lygis, neskaitant užsienio teritorijų, rugsėjį siekė 9,7 proc., o nedarbo lygis įtraukiant užsienio teritorijas jau perkopė 10 proc. „Mes pasiekėme didelį nerimą keliantį lygį“, - interviu vietos televizijai sakė M. Sapinas.

Rusijoje bedarbių skaičius, 2012 m. spalio 10 d. oficialiais duomenimis, siekė 1 mln. 2 tūkst. žmonių - tai žemiausias rodiklis nuo 2001 metų, pranešė Rusijos federalinės darbo ir užimtumo tarnybos vadovas Jurijus Gercas. Pastarąją savaitę oficialiai užregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo 13 tūkst. žmonių. J. Gercas pastebėjo, kad per savaitę nedarbo lygis sumažėjo 72 šalies regionuose, o septyniuose regionuose situacija nepasikeitė.

Dėl ekonominės krizės išaugęs jaunimo nedarbas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, tebėra opi problema, tačiau pastebima, kad nacionaliniu lygiu vykdomos jaunimo nedarbo mažinimo priemonės situacijos nepagerino. Trūksta informacijos apie įsidarbinimo, verslo kūrimo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes - tokią problemą įvardino Marijampolėje vykusios konferencijos „Jaunimo nedarbo mažinimo priemonės Marijampolės savivaldybėje" dalyviai.

Pasibaigus stojimo prašymų pateikimui, ima aiškėti, kokias studijų kryptis renkasi šių metų abiturientai. Nors kasmet specialistai perspėja, kad socialinių mokslų populiarumas negarantuoja sėkmingos karjeros ar itin greito įsidarbinimo, kaip kad technologinių mokslų, šios studijų srities populiarumas nemažėja.