baudos

Triukšmas – didelė problema, dėl kurios skundų sulaukia įvairios institucijos. Gyventojų pasipiktinimą kelią pasilinksminimai senamiestyje, automobilių triukšmas, statybų ar remonto darbų keliamas triukšmas, gyvūnų skleidžiami garsai ir daug kitų triukšmo šaltinių, tačiau atsakymas, kas tai turėtų tvarkyti, – neaiškus.  Didžiųjų miestų gyventojai teigia, kad tyla ir ramybė jau tapo didelė prabanga.

Trečiadienio rytą „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kalbėjo apie dabartinę koronaviruso situaciją Lietuvoje. Pirmininko teigimu, pravalomi reikalavimai išliks, kadangi daugelis jaunų Lietuvos gyventojų piktybiškai jų nesilaiko.  Laidoje R. Karbauskis teigė, kad priemonės, kurių imasi Vyriausybė, yra minimalios ir tikrai šiuo metu nėra didžiausia problema.

Pasirodo, Lietuva ne tik krepšinio, bet ir lenktynininkų tauta. Per kiek daugiau nei pusmetį policija fiksavo net 300 tūkstančių greičio viršijimo atvejų – 100 tūkstančių daugiau nei pernai. Tad policija pasitelkia dar daugiau priemonių. Į viršijančius greitį nuo kitų metų nukryps daugiau kibernetinių žvilgsnių – bus įrengta 112 naujų vidutinio greičio matuoklių. Vidutinio greičio matuoklių sistemų Lietuvoje dar pridygs it grybų.

Dėl apsauginių veido kaukių nedėvėjimo praėjusią parą nubausti du žmonės. Policijos departamento atstovė spaudai Revita Janavičiūtė trečiadienį informavo BNS, kad piniginės baudos skirtos prekybos centre Vilniuje ir Šilutėje esančiame bare kaukių nedėvėjusiems žmonėms. Jiems skirta po pusę minimalios baudos – 250 eurų. Dėl saviizoliacijos pažeidimų nubausti trys žmonės, policijos duomenimis, visiems jiems protokolus surašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Statybos bendrovei už mokesčių slėpimą teismas skyrė 8 tūkst. eurų baudą, o jos direktoriui – 5 tūkst. eurų baudą, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Bendrovė ir jos vadovas teismo pripažinti kaltais dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Per praėjusią parą dėl kaukų nedėvėjimo nubausti keturi žmonės. Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė, Klaipėdoje vienam asmeniui skirta 500 eurų bauda, dar trys asmenys Šalčininkuose, Kaune ir Šilutėje nubausti 250 eurų baudomis. Jos skirtos už tai, kad prekybos centruose nedėvėjo kaukių. Dėl saviizoliacijos taisyklių pažeidimų, kuriuos užfiksavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nubausti septyni žmonės.

Už privalomą kaukės nedėvėjimą ketvirtadienį buvo nubausti septyni žmonės, BNS informavo Policijos departamentas.  „Šiandien turime septynis atvejus – du turime prekybos vietoje Kazlų Rūdoje, po vieną turime Vilniaus ir Klaipėdos prekybos centruose, vienas žmogus nubaustas Pasvalio degalinėje, du – Vilniaus viešajame transporte“, – penktadienį sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė.

Už privalomą kaukės nedėvėjimą antradienį buvo nubausti du žmonės, BNS informavo Policijos departamentas.  „Vakar du atvejus turėjome dėl kaukių – Kauno prekybos centre ir Marijampolės „Regitroje“ (...) Kaune skirta 250 eurų bauda, o Marijampolėje – 500 eurų“, – trečiadienį sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė.  Jos teigimu, dėl saviizoliacijos taisyklių pažeidimo praėjusią parą šalyje buvo nubausti devyni žmonės.

Savaitgalį, įsigaliojus prievolei viešajame transporte, prekybos bei laisvalaikio ir pramogų vietose dėvėti kaukes, policija už šio reikalavimo nepaisymą nubaudė daugiau negu dvi dešimtis žmonių. Kiek iš viso pranešimų apie nedėvėjusius veido apsaugos priemonių gyventojus gauta, paaiškės pirmadienį.  Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad dauguma pirkėjų paisė naujos tvarkos, didelių incidentų nebuvo, o kaukių pardavimai kai kur išaugo kelis kartus.

Panevėžyje Skaistakalnio parką sutvarkęs ir ten poilsio erdvę su laipynių parku įkūręs verslininkas priverstas veiklą nutraukti. To reikalauja Panevėžio savivaldybė, argumentuodama tuo, kad šiuo metu parke vykdomi rekonstrukcijos darbai. Jiems pasibaigus savivaldybė svarstys naujos pramoginės veiklos parke alternatyvas.

Trys įmonės Italijos pietiniame Salerno mieste pirmosios pajuto visą naujų Kampanijos regione įvestų kovos su koronaviruso taisyklių griežtumą, sekmadienį pranešė vietos spauda. Šioms trims įmonėms, įskaitant barui ir kirpyklai, buvo skirtos 1000 eurų baudos po to, kai policija penktadienį nustatė, jog jos nesilaikė nustatytų taisyklių ir nereikalavo, kad žmonės uždarose erdvėse dėvėtų kaukę.

Į teismą atkeliavo pirmasis verslininkų skundas dėl karantino draudimų. Panevėžyje veikianti odontologijos ir grožio paslaugas teikianti įmonė valstybę skundžia dėl viršytų Vyriausybės įgaliojimų ir prarastų 70-ies tūkstančių eurų. Verslininkų advokatai taip pat siekia, kad Konstitucinis teismas išaiškintų, ar verslus esą savavališkai uždariusi Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos.

Baltijos jūroje pirmadienį pasklidę teršalai yra nepavojingi, baudos dėl to nebus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Baudos nebus, nes nebuvo pažeidimo, o teršalai nepavojingos kategorijos ir patys visiškai išsiskaido“, – BNS sakė jo atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė. Departamento teigimu, Latvijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį patikrino tanklaivį „ION M“ – patikrinti talpų apžiūros protokolai po laivo iškrovimo bei laivo skystųjų krovinių registracijos žurnalo išrašai.

Dažnas lietuvis savo privačiame sklype užsiima sodininkyste, taip pat neretai, norėdami padailinti aplinką, griebiasi pjauti medžius. Visgi, už tokią veiklą, neįsigilinus į įstatymines taisykles, gali tekti pakloti net 300 eurų siekiančią baudą.

Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms sodyboms prižiūrėti samdo įmones ar pavienius darbininkus. Šie tikina, kad žolė pjaunama ne tik dėl grožio. Dažnas sodybos savininkas bijo kaimynų skundų ir baudos už neprižiūrėtą sklypą. Kęstutis Kipšas sodų ar sklypų priežiūra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse užsiima jau keletą metų.

Kol profesionalūs lenktynininkai laukia dėl koronaviruso atidėtų varžybų ir čempionatų, dalis tautiečių nusprendė bolidų vairuotojus pavaidinti ištuštėjusiuose šalies keliuose. Policija praneša, ne tik apie greičio viršijimo rekordininkus, miestuose laksčiusius 200 kilometrų per valandą greičiu, bet ir dešimtis tūkstančių trikojų pričiuptų tautiečių. Tiek daug greičio mėgėjų nebuvo net ir prieš karantiną. Tokia statistika pareigūnus privertė pagalvoti ir apie griežtesnes nuobaudas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai per patikrinimus ilgąjį savaitgalį nubaudė 57 grožio paslaugų teikėjus, kurie nesilaikė karantino metu numatytų reikalavimų, BNS sekmadienį informavo centro atstovai. Dažniausiai kirpyklos ir grožio salonai nuobaudų sulaukė dėl to, kad neturėjo akių apsaugos priemonių ir nepateikė įspėjančios informacijos rizikos grupių asmenims.

Šiaulių miesto valdžia ėmėsi itin uoliai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją dėl laiptinių valymo ir kone vienintelė šalyje išleido net įsakymą, kad visos miesto daugiabučių laiptinės būtų plaunamos ir valomos pagal vienodas taisykles. Daugiabučių bendrijos asociacija prieš tokį įsaką stoja prieš: esą naujos išlaidos dėl laiptinių kai kuriems gyventojams taptų sunkia našta. Savivaldybė atsitraukti neketina ir grasina baudomis.

Savaitgalį Lietuvoje fiksuoti 169 karantino pažeidimai, BNS pirmadienį pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Šeštadienį surašyta 116 protokolų, sekmadienį – 53 protokolai“, – BNS teigė R. Matonis. Spaudos konferencijoje Vyriausybėje Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys teigė, kad Nemenčinėje, kur galioja griežčiausi judėjimo suvaržymai, savaitgalį nubaustas vienas žmogus.

Dalies gyventojų pasipiktinimą sukėlęs privalomumas viešose vietose dėvėti kaukę ar kitą veido apsaugą iškėlė dar vieną klausimą – ar reikalaudama, ką daryti privalomai, bet neužtikrindama aprūpinimo, valdžia gali taip elgtis ir dar grasinti baudomis? Štai vienas portalo tv3.lt skaitytojas rėžė tiesiai šviesiai: „Jei valstybė nubaustų nors vieną žmogų, nedėvintį kaukės, ją pačią būtų galima paduoti į teismą.

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį buvusiam „Dzūkijos vandenų“ direktoriui Rolandui Žakui dėl kyšininkavimo, o bendrovės „Inti“ vadovui Eduardui Černuliui – dėl jo papirkimo skyrė baudas. Kaip pranešė teismas, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų suklastojimą R. Žakui skirta 22,8 tūkst. eurų bauda bei atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Taip pat iš jo valstybės naudai nuspręsta išieškoti 5,6 tūkst.

Policijos pareigūnams įgijus teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl karantino režimo pažeidimų, per pirmas kelias dienas baudų jau sulaukė 8 Kėdainių rajono gyventojai.  Administracinio poveikio priemones jau taiko ir Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius  – specialistai jau taip pat surašė pirmuosius protokolus.

Saulėtą savaitgalį policija ėmėsi realiai bausti karantino režimo nesilaikančius, girtaujančius ar mėsą didelėse kompanijose čirškinančius tautiečius. Baudų pareigūnai padalijo iš peties –  pusantro šimto gyventojų turės susimokėti mažiausiai po 250 eurų. Anot policijos, įstatymus pažeidinėjo ne tik pavieniai tautiečiai, bet ir įmonės – barai slapta prekiavo alkoholiu, o vienas vyriškis jį sudrausminusiam praeiviui net grasino ginklu.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo vaizdo įrašas iš Kauno. Vyras užfiksavo, kaip šeštadienį šalia Lampėdžių karjero stovėjo dešimtys automobilių. Pasak vyro, toje vietoje sportavo dešimties žmonių grupė. „Gaila, kad žmonės nesupranta ir jiems nusispjauti į kitų sveikatą. Šiandien Kaune, prie Lampėdžių karjero, maždaug dešimties žmonių grupė sportuoja. Gaila“, – rašė redakcijai vaizdo įrašą atsiuntęs Tomas.

Prekybos bendrovėms „Sakalo grupė“ ir „Techmada“ vartotojams nepristatant internetu užsakytų prekių, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vienai jų skyrė tūkstantinę baudą, o kitą nusprendė blokuoti.  Įspėjimo sulaukė ir feisbuke drabužiais prekiaujanti, bet jų vartotojams nepristatanti paskyra „Kelly Dress Shop“. Tarnyba teigia sulaukusi beveik 100 vartotojų skundų, kurie „Sakalo grupės“ svetainėje todo.

Tūkstantinės baudos – tokioms griežtoms bausmėms nesilaikiusiems karantino ir kitus apkrėtusiems žmonėms pritarė Seimas. Parlamentarai  balsavo ir už izoliacijoje esančių asmenų elektroninį sekimą – duomenų apie jų buvimo vietą rinkimą. Kol vieni Seimo nariai tokias pataisas vadina nedemokratiškomis ir pažeidžiančiomis žmogaus teises, kiti gi jas įvardija būtinomis karo prieš virusą priemonėmis, nors kol kas nepaskelbta nei nepaprastoji nei karo padėtis.

Karantinas ir saviizoliacija Lietuvoje vis dar lieka kai kam nepaisoma taisykle. Trečiadienį Vilniuje, šalia vieno prekybos centro Mindaugo gatvėje užfiksuota grupelė besibūriuojančių ir Vyriausybės nurodymų nesilaikančių vyrų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame piktinamasi tokiu žmonių situacijos neįvertinimu ir lengvabūdiškumu.  „Šiandien, apie 19 valandą, lankiausi Vilniuje įsikūrusioje „Maximoje“, esančioje Mindaugo gatvėje.

Italijos vyriausybė patvirtino iki 3 000 eurų baudas asmenims, pažeidusiems karantino reikalavimus, turinčius padėti pažaboti koronaviruso plitimą, antradienį pranešė šalies žiniasklaida. „Kalbant apie nuobaudas pažeidėjams, įvedėme baudas – suma prasideda 400 eurų ir baigiasi 3 000 eurų“, – pareiškė premjeras Giuseppe Conte. Pasak jo, baudos bus taikomos asmenis, nesilaikantiems įvestų griežtų judėjimo suvaržymo.

Pajūrio miškuose girininkai aptiko daugiau nei pusę tūkstančio automobilių padangų. Girininkai mano, kad jos čia atsirado dar lapkritį. Mat tada po gaisro Alytaus perdirbimo gamykloje buvo sutrikęs padangų surinkimas ir utilizavimas. Tiesa, pajūrio miškuose gausu ne tik padangų – girininkai randa ir buitInės technikos, ir net didžiulių sofų. O vienam nelegaliam sąvartynui iškuopti jiems teko samdyti net 5 milžiniškus savivarčius.

Užsimota atlaisvinti nuo automobilių pertekliaus dūstančius šalies daugiabučių kiemus. Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo mesti iš ten lauk neregistruotas ar techninės apžiūros nepraėjusias transporto priemones. Tokiems užmirštų automobilių savininkams rekomenduojama skirti nemažas baudas, o be priežiūros daugiabučių kiemuose paliktas transporto priemones be asmeniško savininko įspėjimo būtų leista paprasčiausiai konfiskuoti.  Idėjai antrina ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos. „Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė.   Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

Nuo sausio gresia didesnės baudos už šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimus. Šiurkštus interesų derinimo pažeidimas užtrauks nuo 600 iki 1600 eurų baudą, o pakartotinis pažeidimas – nuo 1600 iki 2600 eurų baudą. Dabar Administracinių nusižengimų kodeksas nediferencijuoja baudų pagal pažeidimo sunkumą ir jos siekia 140–300 eurų, nusižengus pakartotinai – 300–580 eurų.

Susisiekimo ministerija atnaujino Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Joje numatytos naujos priemonės, kurios turėtų būti pradėtos taikyti jau kitų metų pradžioje. Tiesa, nepaisant naujų priemonių, šiemet Lietuvoje padaugėjo tiek eismo įvykių, tiek juose žuvusių ir sužeistų asmenų. Programos tikslas – iki 0 sumažinti keliuose žūvančių gyventojų skaičių. Ją dar galutinai turės patvirtinti Vyriausybės kanceliarija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai šiemet patikrino 53 Kauno miesto ir Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklas. Net 14-oje iš jų nustatyti higienos normų pažeidimai. Kaip rašoma pranešime spaudai, planine tvarka dėl atitikties Lietuvos higienos normos „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams vertintos 26 įstaigos.

Nežymėti policijos automobiliai tarp neatsakingų greičio mėgėjų jau praminti tikru „siaubu“, ir ne be reikalo – policija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad vien per 2019-ųjų sausio-lapkričio mėnesius pasitelkus mobiliąsias greičio matavimo priemones, įrengtas nežymėtuose patrulių automobiliuose, pradėta virš 12 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų.  Tokie skaičiai byloja, kad policijos paskelbtas karas prieš neatsakingus vairuotojus nepaneigiamai duoda naudos.

Uostamiesčio policija tikrino, kas stato automobilius į neįgaliesiems skirtas vietas. Per pusdienį užfiksuoti 8 tokie pažeidėjai. Vairuotojai dažniausiais aiškina nepastebėję ženklo. Patys neįgalieji tokius pasiteisinimus vadina tiesiog išsisukinėjimu ir sako, kad žmonės iš patogumo vis dar nori mašinas statyti kuo arčiau durų. Klaipėdietis Adolfas juda tik neįgaliojo vežimėlyje. Tačiau tai vyrui netrukdo ir vairuoti automobilį.

Per šiuo metus uostamiesčio pėsčiųjų perėjose sužeisti 39 žmonės. 14 iš jų – nepilnamečiai. Viena moteris žuvo. Policininkai lygina ankstesnius metus ir pastebi, kad situacija negerėja. Todėl nežymėtais automobiliais ar vilkėdami civilius rūbus pareigūnai stebi, kaip vairuotojai elgiasi privažiavę pėsčiųjų perėjas. O jie elgiasi visai nepavyzdingai. Nežymėtu automobiliu Klaipėdos policininkai vejasi pažeidėją. Vairuotojas paklusnus – tik pamatęs švyturėlius iš karto sustoja.

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, pagal kurias už kai kuriuos nusižengimus gyventojams bus leidžiama vairuoti automobilį tik tuo atveju, jeigu jame bus įrengtas antialkoholinis užraktas. Vyriausybė trečiadienį patvirtino taisykles, kaip jie turės veikti.

Plikas ledas kelius kaustė ir Klaipėdoje, tačiau čia eismą vietomis stabdė ne smulkios avarijos, o patikrą sumaniusi policija. Pareigūnai tikrino, ar vairuotojai pasirūpino saugumu ir patys – ar tikrai jau važinėja žieminėmis padangomis. Taigi, kiek pareigingų vairuotojų, ir kokie pasiteisinimai tų, kurie vis dar keliuose su vasarinėmis padangomis? Prie vienos iš centrinių Klaipėdos gatvių rikiuojasi kelių policininkai. Čia prasideda reidas.

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, pagal kurias už kai kuriuos nusižengimus gyventojams bus leidžiama vairuoti automobilį tik tuo atveju, jeigu jame bus įrengtas antialkoholinis užraktas. Susisiekimo ministerija parengė taisykles, kuriomis vadovaujantis automobiliuose turės būti įrengti tokie užraktai ir kaip jie turės veikti.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlo gerokai didinti baudas už paveldosaugos reikalavimų pažeidimus statybose. Anot parlamentaro, kai kurie statytojai sąmoningai nesilaiko įstatymo ir sunaikina kultūros paveldo statinius, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų. Už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimą jis siūlo baudą didinti nuo 150–300 eurų iki 1,5–3 tūkst. eurų, juridiniams asmenims tokia bauda didėtų nuo 300–860 eurų iki 3–8 tūkst. eurų.

Nemokamai plastikinius maišelius dalijantiems prekybininkams grės baudos – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Anot Aplinkos ministerijos, už parduotuvėse nemokamai dalijamus lengvuosius (15-50 mikronų storio) plastiko maišelius darbuotojams pirmą kartą numatomas įspėjimas, o antrą kartą padarius pažeidimą – 30–60 eurų bauda.  Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys pirmą kartą būtų baudžiami 100 eurų, o antrą kartą – 200 eurų bauda.

Kaune nuspręsta pažiūrėti, kaip gi gyventojai rūšiuoja atliekas. Tam prieš žurnalistų kameras specialiai iškratytas popieriui skirtas konteineris. Jame rastas turinys pribloškė ir specialistus. Nors žmonės tikina, kad stengiasi rūšiuoti, deja, nesupratingųjų vis dar daug. Tačiau, pasirodo, netrukus taip daryti bus ne tik gėda, bet ir nuostolinga, mat komunalininkai netvarkingai atliekas metančius gyventus fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis ir žada auklėti baudomis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai antradienį aktoriams ir režisieriui dėl „Zero Live Show“ reklamos Turgelių bažnyčioje skyrė tūkstantines baudas, tačiau atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skirtos 1 tūkst. eurų baudos, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos policija trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje dalinasi šmaikščiu komentaru apie tai, kaip vairuotojai gali išvengti baudų už greičio viršijimą.  „Lietuvoje per šių metų 8 mėnesius už greičio viršijimą baudas gavo beveik 157 tūkst. vairuotojų. Ar žinote, kad yra būdas išvengti baudų? Jis ne tik genialus savo išradingumu, bet ir veikia bet kurioje pasaulio šalyje, taip pat ir Lietuvoje!“, – rašoma pranešime.

Už greičio viršijimą dažniausiai skiriamos piniginės baudos. Bet jūs žinote populiarų posakį – laikas yra pinigai. Ši dažnai kartojama mintis Estijos keliuose gali virsti įprasta praktika. Kelyje Rapla-Talinas greičio viršytojų netrūksta. Jei esate vairavę Estijoje, žinote, kad estai nekenčia tokių nedrausmingų vairuotojų – kiekvienas ilgesnis kelias ten yra papuoštas greičio fiksavimo įranga. Tačiau sustabdyti kelyje Rapla-Talinas greičio viršytojai dabar sulaukia ne piniginės bausmės.

Darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį, nurodoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus.