baudos

Kol profesionalūs lenktynininkai laukia dėl koronaviruso atidėtų varžybų ir čempionatų, dalis tautiečių nusprendė bolidų vairuotojus pavaidinti ištuštėjusiuose šalies keliuose. Policija praneša, ne tik apie greičio viršijimo rekordininkus, miestuose laksčiusius 200 kilometrų per valandą greičiu, bet ir dešimtis tūkstančių trikojų pričiuptų tautiečių. Tiek daug greičio mėgėjų nebuvo net ir prieš karantiną. Tokia statistika pareigūnus privertė pagalvoti ir apie griežtesnes nuobaudas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai per patikrinimus ilgąjį savaitgalį nubaudė 57 grožio paslaugų teikėjus, kurie nesilaikė karantino metu numatytų reikalavimų, BNS sekmadienį informavo centro atstovai. Dažniausiai kirpyklos ir grožio salonai nuobaudų sulaukė dėl to, kad neturėjo akių apsaugos priemonių ir nepateikė įspėjančios informacijos rizikos grupių asmenims.

Šiaulių miesto valdžia ėmėsi itin uoliai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją dėl laiptinių valymo ir kone vienintelė šalyje išleido net įsakymą, kad visos miesto daugiabučių laiptinės būtų plaunamos ir valomos pagal vienodas taisykles. Daugiabučių bendrijos asociacija prieš tokį įsaką stoja prieš: esą naujos išlaidos dėl laiptinių kai kuriems gyventojams taptų sunkia našta. Savivaldybė atsitraukti neketina ir grasina baudomis.

Savaitgalį Lietuvoje fiksuoti 169 karantino pažeidimai, BNS pirmadienį pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Šeštadienį surašyta 116 protokolų, sekmadienį – 53 protokolai“, – BNS teigė R. Matonis. Spaudos konferencijoje Vyriausybėje Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys teigė, kad Nemenčinėje, kur galioja griežčiausi judėjimo suvaržymai, savaitgalį nubaustas vienas žmogus.

Dalies gyventojų pasipiktinimą sukėlęs privalomumas viešose vietose dėvėti kaukę ar kitą veido apsaugą iškėlė dar vieną klausimą – ar reikalaudama, ką daryti privalomai, bet neužtikrindama aprūpinimo, valdžia gali taip elgtis ir dar grasinti baudomis? Štai vienas portalo tv3.lt skaitytojas rėžė tiesiai šviesiai: „Jei valstybė nubaustų nors vieną žmogų, nedėvintį kaukės, ją pačią būtų galima paduoti į teismą.

Lietuvoje – pirmoji diena, kai prieš savaitgalį įsigalioja sugriežtintos karantino sąlygos. Nurodymą kaukes nešioti visi supranta savaip ir nori išlygų viešoje vietoje valgant, rūkant ar geriant kavą. O prie įvažiavimus į dalį miestų veiksmas vyksta jau nuo pietų. Pajūryje policijos pareigūnai atykstančius pasitinko gerokai anksčiau, o daliai turistaujančių greitai teko apsisukti ir traukti ten, iš kur atvyko. Tik akys ir kakta – tiek nuo šiandien gali matytis žmogaus veido viešoje vietoje.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį buvusiam „Dzūkijos vandenų“ direktoriui Rolandui Žakui dėl kyšininkavimo, o bendrovės „Inti“ vadovui Eduardui Černuliui – dėl jo papirkimo skyrė baudas. Kaip pranešė teismas, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų suklastojimą R. Žakui skirta 22,8 tūkst. eurų bauda bei atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Taip pat iš jo valstybės naudai nuspręsta išieškoti 5,6 tūkst.

Policijos pareigūnams įgijus teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl karantino režimo pažeidimų, per pirmas kelias dienas baudų jau sulaukė 8 Kėdainių rajono gyventojai.  Administracinio poveikio priemones jau taiko ir Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius  – specialistai jau taip pat surašė pirmuosius protokolus.

Saulėtą savaitgalį policija ėmėsi realiai bausti karantino režimo nesilaikančius, girtaujančius ar mėsą didelėse kompanijose čirškinančius tautiečius. Baudų pareigūnai padalijo iš peties –  pusantro šimto gyventojų turės susimokėti mažiausiai po 250 eurų. Anot policijos, įstatymus pažeidinėjo ne tik pavieniai tautiečiai, bet ir įmonės – barai slapta prekiavo alkoholiu, o vienas vyriškis jį sudrausminusiam praeiviui net grasino ginklu.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo vaizdo įrašas iš Kauno. Vyras užfiksavo, kaip šeštadienį šalia Lampėdžių karjero stovėjo dešimtys automobilių. Pasak vyro, toje vietoje sportavo dešimties žmonių grupė. „Gaila, kad žmonės nesupranta ir jiems nusispjauti į kitų sveikatą. Šiandien Kaune, prie Lampėdžių karjero, maždaug dešimties žmonių grupė sportuoja. Gaila“, – rašė redakcijai vaizdo įrašą atsiuntęs Tomas.

Prekybos bendrovėms „Sakalo grupė“ ir „Techmada“ vartotojams nepristatant internetu užsakytų prekių, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vienai jų skyrė tūkstantinę baudą, o kitą nusprendė blokuoti.  Įspėjimo sulaukė ir feisbuke drabužiais prekiaujanti, bet jų vartotojams nepristatanti paskyra „Kelly Dress Shop“. Tarnyba teigia sulaukusi beveik 100 vartotojų skundų, kurie „Sakalo grupės“ svetainėje todo.

Tūkstantinės baudos – tokioms griežtoms bausmėms nesilaikiusiems karantino ir kitus apkrėtusiems žmonėms pritarė Seimas. Parlamentarai  balsavo ir už izoliacijoje esančių asmenų elektroninį sekimą – duomenų apie jų buvimo vietą rinkimą. Kol vieni Seimo nariai tokias pataisas vadina nedemokratiškomis ir pažeidžiančiomis žmogaus teises, kiti gi jas įvardija būtinomis karo prieš virusą priemonėmis, nors kol kas nepaskelbta nei nepaprastoji nei karo padėtis.

Karantinas ir saviizoliacija Lietuvoje vis dar lieka kai kam nepaisoma taisykle. Trečiadienį Vilniuje, šalia vieno prekybos centro Mindaugo gatvėje užfiksuota grupelė besibūriuojančių ir Vyriausybės nurodymų nesilaikančių vyrų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame piktinamasi tokiu žmonių situacijos neįvertinimu ir lengvabūdiškumu.  „Šiandien, apie 19 valandą, lankiausi Vilniuje įsikūrusioje „Maximoje“, esančioje Mindaugo gatvėje.

Italijos vyriausybė patvirtino iki 3 000 eurų baudas asmenims, pažeidusiems karantino reikalavimus, turinčius padėti pažaboti koronaviruso plitimą, antradienį pranešė šalies žiniasklaida. „Kalbant apie nuobaudas pažeidėjams, įvedėme baudas – suma prasideda 400 eurų ir baigiasi 3 000 eurų“, – pareiškė premjeras Giuseppe Conte. Pasak jo, baudos bus taikomos asmenis, nesilaikantiems įvestų griežtų judėjimo suvaržymo.

Pajūrio miškuose girininkai aptiko daugiau nei pusę tūkstančio automobilių padangų. Girininkai mano, kad jos čia atsirado dar lapkritį. Mat tada po gaisro Alytaus perdirbimo gamykloje buvo sutrikęs padangų surinkimas ir utilizavimas. Tiesa, pajūrio miškuose gausu ne tik padangų – girininkai randa ir buitInės technikos, ir net didžiulių sofų. O vienam nelegaliam sąvartynui iškuopti jiems teko samdyti net 5 milžiniškus savivarčius.

Užsimota atlaisvinti nuo automobilių pertekliaus dūstančius šalies daugiabučių kiemus. Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo mesti iš ten lauk neregistruotas ar techninės apžiūros nepraėjusias transporto priemones. Tokiems užmirštų automobilių savininkams rekomenduojama skirti nemažas baudas, o be priežiūros daugiabučių kiemuose paliktas transporto priemones be asmeniško savininko įspėjimo būtų leista paprasčiausiai konfiskuoti.  Idėjai antrina ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvoje nuo liepos planuojama sugriežtinti nebetinkamų naudoti padangų surinkimą iš jų pardavėjų bei automobilių remonto dirbtuvių. Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos. „Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė.   Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

Nuo sausio gresia didesnės baudos už šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimus. Šiurkštus interesų derinimo pažeidimas užtrauks nuo 600 iki 1600 eurų baudą, o pakartotinis pažeidimas – nuo 1600 iki 2600 eurų baudą. Dabar Administracinių nusižengimų kodeksas nediferencijuoja baudų pagal pažeidimo sunkumą ir jos siekia 140–300 eurų, nusižengus pakartotinai – 300–580 eurų.

Susisiekimo ministerija atnaujino Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Joje numatytos naujos priemonės, kurios turėtų būti pradėtos taikyti jau kitų metų pradžioje. Tiesa, nepaisant naujų priemonių, šiemet Lietuvoje padaugėjo tiek eismo įvykių, tiek juose žuvusių ir sužeistų asmenų. Programos tikslas – iki 0 sumažinti keliuose žūvančių gyventojų skaičių. Ją dar galutinai turės patvirtinti Vyriausybės kanceliarija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai šiemet patikrino 53 Kauno miesto ir Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklas. Net 14-oje iš jų nustatyti higienos normų pažeidimai. Kaip rašoma pranešime spaudai, planine tvarka dėl atitikties Lietuvos higienos normos „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams vertintos 26 įstaigos.

Nežymėti policijos automobiliai tarp neatsakingų greičio mėgėjų jau praminti tikru „siaubu“, ir ne be reikalo – policija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad vien per 2019-ųjų sausio-lapkričio mėnesius pasitelkus mobiliąsias greičio matavimo priemones, įrengtas nežymėtuose patrulių automobiliuose, pradėta virš 12 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų.  Tokie skaičiai byloja, kad policijos paskelbtas karas prieš neatsakingus vairuotojus nepaneigiamai duoda naudos.

Uostamiesčio policija tikrino, kas stato automobilius į neįgaliesiems skirtas vietas. Per pusdienį užfiksuoti 8 tokie pažeidėjai. Vairuotojai dažniausiais aiškina nepastebėję ženklo. Patys neįgalieji tokius pasiteisinimus vadina tiesiog išsisukinėjimu ir sako, kad žmonės iš patogumo vis dar nori mašinas statyti kuo arčiau durų. Klaipėdietis Adolfas juda tik neįgaliojo vežimėlyje. Tačiau tai vyrui netrukdo ir vairuoti automobilį.

Per šiuo metus uostamiesčio pėsčiųjų perėjose sužeisti 39 žmonės. 14 iš jų – nepilnamečiai. Viena moteris žuvo. Policininkai lygina ankstesnius metus ir pastebi, kad situacija negerėja. Todėl nežymėtais automobiliais ar vilkėdami civilius rūbus pareigūnai stebi, kaip vairuotojai elgiasi privažiavę pėsčiųjų perėjas. O jie elgiasi visai nepavyzdingai. Nežymėtu automobiliu Klaipėdos policininkai vejasi pažeidėją. Vairuotojas paklusnus – tik pamatęs švyturėlius iš karto sustoja.

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, pagal kurias už kai kuriuos nusižengimus gyventojams bus leidžiama vairuoti automobilį tik tuo atveju, jeigu jame bus įrengtas antialkoholinis užraktas. Vyriausybė trečiadienį patvirtino taisykles, kaip jie turės veikti.

Plikas ledas kelius kaustė ir Klaipėdoje, tačiau čia eismą vietomis stabdė ne smulkios avarijos, o patikrą sumaniusi policija. Pareigūnai tikrino, ar vairuotojai pasirūpino saugumu ir patys – ar tikrai jau važinėja žieminėmis padangomis. Taigi, kiek pareigingų vairuotojų, ir kokie pasiteisinimai tų, kurie vis dar keliuose su vasarinėmis padangomis? Prie vienos iš centrinių Klaipėdos gatvių rikiuojasi kelių policininkai. Čia prasideda reidas.

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, pagal kurias už kai kuriuos nusižengimus gyventojams bus leidžiama vairuoti automobilį tik tuo atveju, jeigu jame bus įrengtas antialkoholinis užraktas. Susisiekimo ministerija parengė taisykles, kuriomis vadovaujantis automobiliuose turės būti įrengti tokie užraktai ir kaip jie turės veikti.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlo gerokai didinti baudas už paveldosaugos reikalavimų pažeidimus statybose. Anot parlamentaro, kai kurie statytojai sąmoningai nesilaiko įstatymo ir sunaikina kultūros paveldo statinius, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų. Už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimą jis siūlo baudą didinti nuo 150–300 eurų iki 1,5–3 tūkst. eurų, juridiniams asmenims tokia bauda didėtų nuo 300–860 eurų iki 3–8 tūkst. eurų.

Nemokamai plastikinius maišelius dalijantiems prekybininkams grės baudos – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Anot Aplinkos ministerijos, už parduotuvėse nemokamai dalijamus lengvuosius (15-50 mikronų storio) plastiko maišelius darbuotojams pirmą kartą numatomas įspėjimas, o antrą kartą padarius pažeidimą – 30–60 eurų bauda.  Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys pirmą kartą būtų baudžiami 100 eurų, o antrą kartą – 200 eurų bauda.

Kaune nuspręsta pažiūrėti, kaip gi gyventojai rūšiuoja atliekas. Tam prieš žurnalistų kameras specialiai iškratytas popieriui skirtas konteineris. Jame rastas turinys pribloškė ir specialistus. Nors žmonės tikina, kad stengiasi rūšiuoti, deja, nesupratingųjų vis dar daug. Tačiau, pasirodo, netrukus taip daryti bus ne tik gėda, bet ir nuostolinga, mat komunalininkai netvarkingai atliekas metančius gyventus fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis ir žada auklėti baudomis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai antradienį aktoriams ir režisieriui dėl „Zero Live Show“ reklamos Turgelių bažnyčioje skyrė tūkstantines baudas, tačiau atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skirtos 1 tūkst. eurų baudos, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos policija trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje dalinasi šmaikščiu komentaru apie tai, kaip vairuotojai gali išvengti baudų už greičio viršijimą.  „Lietuvoje per šių metų 8 mėnesius už greičio viršijimą baudas gavo beveik 157 tūkst. vairuotojų. Ar žinote, kad yra būdas išvengti baudų? Jis ne tik genialus savo išradingumu, bet ir veikia bet kurioje pasaulio šalyje, taip pat ir Lietuvoje!“, – rašoma pranešime.

Už greičio viršijimą dažniausiai skiriamos piniginės baudos. Bet jūs žinote populiarų posakį – laikas yra pinigai. Ši dažnai kartojama mintis Estijos keliuose gali virsti įprasta praktika. Kelyje Rapla-Talinas greičio viršytojų netrūksta. Jei esate vairavę Estijoje, žinote, kad estai nekenčia tokių nedrausmingų vairuotojų – kiekvienas ilgesnis kelias ten yra papuoštas greičio fiksavimo įranga. Tačiau sustabdyti kelyje Rapla-Talinas greičio viršytojai dabar sulaukia ne piniginės bausmės.

Darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį, nurodoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus.

Nuo Naujųjų metų mūsų laukia naujovė – pradės veikti automatinė baudų išrašymo sistema ir už viršytą greitį baudą gausime vos per 48 valandas.  Automatizuotai baudas gausime ir už draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymą, taip pat važiavimą autobusų juosta. Plačiau apie pokyčius kalbame su Policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu. Nuo naujų metų keisis sistema: greitį viršijusiems vairuotojams nereikės taip ilgai laukti baudų, kurios kartais keliauja net mėnesius.

Savo kiemuose tingintys ar nenorintys kovoti su Sosnovskio barščiais bei kitais invaziniais augalais, netrukus sulauks tikrintojų. Vyriausybė inicijuoja įstatymų pataisas, kurios įpareigos žmones imtis priemonių kovojant su invazine augmenija bei gyvūnija. Nepaisančių naujų pakeitimų esą lauks jau ne tik tušti grasinimai, kaip buvo iki šiol, bet ir realios baudos. Mokslininkai tam pritaria, nors sako, kad ne vien baudos žmones įkvėptų gelbėti gamtą.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

Drama dėl lauko tualetų tęsiasi. Virš Lietuvos pakibus milijoninėms Europos Sąjungos baudoms ieškoma „atpirkimo ožių". Aplinkos ministerija žada sankcijas savivaldos vandentvarkos, komunalinių paslaugų įmonėms ir pačioms savivaldybėms. Jei iki 2020-ųjų kovo nenuties reikiamo kiekio vamzdynų ir neprijungs numatyto skaičiaus gyventojų – teks sukrapštyti 16 milijonų eurų už žalą. Savivaldybių asociacija sako, kad tai lems įmonių bankrotą ir tada jos nespės įvykdyti Europos komisijos nurodymų.

Vietos valdžia turi aktyviau raginti gyventojus atsisakyti lauko tualetų ir jungtis prie centralizuotų tinklų, kitaip Lietuvai gresia milijoninės baudos, perspėja aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika mano, kad šis procesas nebus lengvas. „Be abejo (teks baudas mokėti – BNS), jeigu savivaldybės ir jų valdomos įmonės (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – BNS) nesuras bendros kalbos su gyventojais“, – penktadienį LRT radijui pareiškė ministras.

Už kelių eismo taisyklių ir kitus nusižengimus kasmet Lietuvoje skiriama šimtai tūkstančių nuobaudų. Jų sumos skaičiuojamos milijonais eurų. Tačiau, pasirodo, kone kas antras pažeidėjas susimokėti neskuba. Vis dėlto Valstybinė mokesčių inspekcija pataria, kad geriau neužsimiršti. Neseniai Lietuvos kelių policijos tarnyba pranešė, kad vien sektoriniai greičio matuokliai šiais metais užfiksavo jau užfiksavo per 50 tūkst. greičio viršijimo atvejus.

Valstybiniuose keliuose išjungus vadinamuosius inkilus, greičio mėgėjai neliko nepastebėti. Į darbą kibo naujieji sektoriniai matuokliai ir jų kraityje yra apvalus skaičius kelių erelių – per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota net 50 tūkstančių pažeidimų. Dalis vairuotojų mano, jog policija ir kitos institucijos išvengtų tokio didžiulio darbo, jei dalyje Lietuvos kelių būtų padidintas maksimalus leistinas greitis.

Šiais metais dėl vairuotojų nepasirinkto saugaus važiavimo greičio ir leistino greičio viršijimo įvyko 20 procentų visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Kas penktas eismo įvykis įvyko, kai vairuotojų nesuvaldyti per greitai važiavę automobiliai nuvažiavo nuo kelio, apvirto, atsitrenkė į medžius, stulpus, kaktomuša susidūrė su kitais automobiliais.

Piniginės baudos už nedidelį greičio viršijimą, dvigubai daugiau neblaivių vairuotojų tikrinimų, naujoviški kelio ženklai, visi keleiviai su saugos diržais – tai tik dalis priemonių, numatytų naujoje programoje.  Susisiekimo ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti Valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ projektą. Programos vizija – iki 2050 m. nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose. Jos strateginis tikslas – iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc.

Liko vos 26 dienos, po kurių Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imsis veiksmų prieš tuos, kurie gražiuoju nesumokės pamirštų mokesčių. Kol kas tą galima padaryti išvengiant baudų ir delspinigių. Suklusti turėtų gyventojai, kurie turi sąskaitų užsienyje, pavėžėtojai, taip pat įmonės.

Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubai sulaukė drausminių nuobaudų dėl šių komandų palaikymo grupių elgesio per paskutines „Betsafe–LKL“ 2018-2019 m. sezono rungtynes. Abiejų komandų sirgalių grupės pažeidė du LKL nuostatų punktus. Už 44.1.3. punkto, kuris sako, kad LKL klubų sirgaliams ir sirgalių grupėms LKL rungtynių metu draudžiama naudoti pirotechninius įrenginius ir naudoti kitas neleistinas priemones arenoje[...], „Žalgirio“ klubui skirta 1500 eurų bauda.

Į Panevėžį važiavusiems tarpmiestinio autobuso keleiviams kelionė baigėsi nemalonia staigmena. Policija, surengusi reidą, dalį keleivių nesegėjusių saugos diržų, apdalijo baudomis. Kodėl Lietuvoje nėra įpročio prisisegti ir kuo tai gali baigtis keleiviams? „Jų reikalai, jei neužsisega, vairuotojas už jų gyvybę neatsako. Jei jie nori žūti avarijoje, tai gali ir nesisegti dėl manęs. Aš suvalkietis, savim pasirūpinu, prisisegu“, – pasakojo autobusu keliaujantis Rimas.

Šią vasarą Palangos oro uosto prieigose įrengiama vaizdo stebėjimo sistema pradės fiksuoti automobilių eismą. Tikimasi, kad nauja priemonė padės spręsti įsisenėjusią problemą, kai vairuotojai automobilius stato draudžiamoje vietoje, ant Liepojos plento, taip rizikuodami savo ir kitų keliautojų saugumu. Vieno patikrinimo metu policijos pareigūnai yra užfiksavę ir 16 pažeidėjų.

Eurolyga nubaudė Maskvos CSKA ir Pirėjo „Olympiakos“ klubus dėl to, kad šie pažeidė finansines lygos taisykles. Šiuo metu yra tikrinama ir Atėnų „Panathinaikos“ ekipa. Prieš ketverius metus galioti pradėjusios finansinio stabilumo ir sąžiningo žaidimo taisyklės (FSFPR) siekia sustiprinti finansinį stabilumą ir sąžiningumą tarp Eurolygos komandų. Vis tik tai nė motais kai kurioms nuolatinėms dalyvėms. CSKA gavo 42 tūkst. eurų baudą, nes nepateikė visų reikalingų dokumentų.

Viena „Ukmergės žinių“ skaitytoja pasakojo ypač mėgstanti ankstyvo pavasario gamtą ir jos dovanas, tačiau girdėjusi ir apie su jomis susijusius pažeidimus. Teiravosi, ar galima be apribojimų skinti, pavyzdžiui, žibuokles, pakalnutes, kitus pavasario augalus, kokia yra atsakomybė. Informacijos šiuo klausimu pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistė Kristina Klovaitė.