baudos

Vyriausybė trečiadienį pritarė Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimų kodeksų pataisoms, kuriomis siūloma griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą. Vyriausybė pranešė, kad pataisomis siūloma suvienodinti mokesčių vengimo ribą, nuo kurios būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Siekiant išvengti daugiau nei 1,9 tūkst. eurų mokesčių, galės būti skiriama bauda, laisvės apribojimas arba kalėjimas iki ketverių metų. Jei būtų bandoma išvengti daugiau nei 19 tūkst.

Birželio 1-osios rytą, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai vykdė akciją, kurios metu ypatingas dėmesys buvo skirtas privalomų saugos priemonių naudojimo kontrolei. Pareigūnai prie ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų tikrino, ar suaugusieji tinkamai veža jaunuosius eismo dalyvius automobiliuose.

Teisingumo ministerija parengė pataisas, kurios už pažeidimus numatytų griežtesnę atsakomybę mopedų ir lengvųjų keturračių vairuotojams. Pagal dabar galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, mopedus ar lengvuosius keturračius motociklus vairuojantiems asmenims už neblaivaus sukeltą eismo įvykį ir sugadintą turtą ar nežymiai sutrikdytą sveikatą numatyta tokia pat atsakomybė kaip pėstiesiems, dviračių vairuotojams ar vadeliotojams.

Kai kurie sėdintieji už vairo visai nepaiso taisyklių. Net nuobaudos už vairavimą be tokios teisės nepaskatina keisti požiūrį. Toks vairuotojas policininkams įkliuvo praeitą savaitę. Savaitgalio naktį Vilniaus policija sučiupo teisės vairuoti neturinti vaikiną ir gerokai apgirtusį vairuotoją. Reidas pradėtas Naujosios Vilnios pašonėje, žiede prie Grigaičių, tačiau automobilių penktadienio vakarą buvo itin mažai, todėl nuspręsta keisti vietą – važiuoti į Pavilnį.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nustatė ir surašė protokolą asmeniui, kuris internete puikavosi šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Praėjusį ketvirtadienį, balandžio 13 d., pareigūnus sudomino gauta informacija apie asmenį, kuris vasario mėnesį, išsinuomotu prabangiu automobiliu „BMW 530D xDrive“, Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje važiavo 206 km/val. greičiu, kur leistinas greitis yra 90 km/val.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Nuo naujų metų įsigaliojusi baudžiamoji atsakomybė girtiems vairuotojams, lietuvių neatgrasė sėsti įkaušusiems prie vairo. Girtų vairuotojų sulaikoma kasdien. Statistika rodo, kad lyginant šių metų mėnesius su pernai metais, stipriai apgirtusių vairuotojų sumažėjo vos keliais procentais. Naująjį įstatymą žadama vėl peržiūrėti. Lazdijų rajonas Mikniškių kaimas. Prie kelio padėtos gėlės kaimo gyventojams ilgai neleis pamiršti baisios tragedijos.

Tikrinamos įmonės ir privačių namų savininkai, ar nedeginama guma, skudurai, dažyta ar lakuota mediena. Ir pasirodo, kad vis dar atsiranda tokių, kurie krosnin kiša tepaluotus skudurus ir atliekas. O pagauti išsisukinėja, kad esą pirmas kartas ir tai padarė netyčia. Šiaulių aplinkosaugininkai žvalgosi po vadinamąjį autoservisų kvartalą. Čia pilna mašinų remontininkų dirbtuvių, kur patalpos šildomos krosnimis.

Pietų Amerika. Dakaro ralis. Vėluojate į greičio ruožo finišą, kur turite pasitikti komandos ekipažą. Jūsų užduotis - nufilmuoti karštą komentarą. Ar bet kuri kita... Tiesą pasakius, mažai kam rūpi, kur ir kokiu tikslu važiuojate, o dar labiau – kodėl vėluojate. Karavanas eina. Spaudžiate akseleratorių, bet iškart atleidžiate, nes įkyriai pradeda cypti TRIPIS. Tai ženklas, kad iki organizatorių baudos jums liko kelios sekundės.

Jau pavasarį žadama beveik penkiskart didinti baudas už pasirodymą gatvėje girtam, jeigu tai nepatinka aplinkiniams ar kelia jiems grėsmę. Ir opozicija, ir netgi policija tokio siūlymo nepalaiko. Esą normalių žmonių už tokius prasižengimus sulaikoma vos vienas kitas. Dažniausiai girti šlaistosi valkatos, kurie ir šiaip neturi pinigų baudoms. Žada didinti penskiskart Už pakartotinį nusižengimą – 90 eurų. Pernai tokie baudos kvitai išrašyti 50 tūkst. svaigalų mėgėjų.

Daugiau nei pusšimtis vaikų. Tiek kasmet Lietuvoje dėl psichologinio ar fizinio smurto prieš save ranką pakelia mokyklinio amžiaus vaikų. O ugdymo įstaigose patyčias patiria bent trečdalis moksleivių. Su jomis bus bandoma kovoti naujais įstatymais. Nuo šiol apie patyčias išgirdę mokyklų vadovai nedelsiant privalės informuoti institucijas, parūpinti psichologą. Smurtaujančių vaikų tėvai bus baudžiami dėl nepriežiūros. Tūkstančiai vaikų. Tūkstančiai įžeidimų ir net smurto protrūkių.

Lietuvoje daugėja nuostolių, kurių pridaro įžūlūs smulkūs vagišiai, ir dėl to kaltas Seimas. Nusprendus už smulkias vagystes smarkiai nebausti ir skirti nedideles baudas, ilgapirščiai įsigudrino vogti brangesnius daiktus. Prekybininkai skaičiuoja didžiulius nuostolius, o dekriminalizavus tokį nusikaltimą, pavojuje atsidūrė ir žmonės gatvėje. Nugvelbę piniginę su mažiau nei 114 eurų, vagys išsisuka nuo kalėjimo. Vaizdo įraše matoma porelė ne pasiglaustyti parduotuvėje susiruošė.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal vartotojų pateiktus skundus pradėjo tyrimą, ar prekybos centrai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Pasirodo, 4 prekybos centrai – „Maxima LT“,  „Rimi Lietuva“,  „Prisma LT“ bei  „Norfos mažmena“ klaidino vartotojus pateikdami prekių kainas. Prekybos centrams skirtos ekonominės sankcijos už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, rašoma pranešime spaudai.

Didžiųjų prekybos tinklų valdytojams „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Prisma LT“ ir „Norfos mažmena“ gavo baudas už klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Bendrovėms skirtos baudos nuo 1 tūkst. eurų iki 4,3 tūkst. eurų, pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms keturioms vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 15,6 tūkst. eurų. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, jos bus atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo, pranešė Lietuvos bankas. Vienai bendrovei skirta 0,1 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 9,1 tūkst. eurų.

Pavadinime nėra klaidos, iš tiesų vairuotojai gali pakliūti į dviprasmiškas situacijas visai ne savo valia. Rusijoje užfiksuotas kuriozinis atvejis, kai vairuotojas gavo baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes pakluso kelių policijos pareigūno nurodymui sustoti neleistinoje vietoje. Automobilio vairuotojas atsidūrė padėtyje be išeities – ignoruoti pareigūno reikalavimus arba pažeisti kelių eismo taisyklės.

Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai pradėjo aplinkosauginę akciją „Automobilį statyk atsakingai“, kuri tęsis iki vasaros pabaigos. Akcijos metu bus stebima, ar automobilius žmonės palieka tam skirtose aikštelėse ir ar nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų. Pasak Aplinkos ministerijos, pernai šios akcijos metu buvo surengta daugiau kaip 200 reidų ir nubausta beveik tiek pat pažeidėjų.

Per lemiamas LKL kovas netrūko emocijų ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vyriausias treneris Tomas Pačėsas, aptardamas paskutines LKL čempionato pusfinalio rungtynes Nr.210 Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Klaipėdos „Neptūnas“, viešai vertino vieno iš teisėjų, dirbusio šiose rungtynėse, sprendimus ir kėlė nepasitenkinimą šio teisėjo paskyrimu.

Pasibaigęs reguliarusis sezonas pateikė ne tik įdomių rungtynių žiūrovams, bet ir nevaldomų emocijų bei neapgalvotų pasisakymų viešoje erdvėje. 2016 metų balandžio 22 dieną VŠĮ „Veržlusis Nevėžis“ viešai išplatino klubo valdybos pareiškimą dėl abejones keliančių galimai sutartų LKL čempionato rungtynių Nr. 179 Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Alytaus „Dzūkija“, vykusių balandžio 23 dieną, baigties.

Lietuvos kelių policija, saugaus eismo ekspertai pažymi, jog užkirsti „karą keliuose“ padėjo visa paketas įvairių specialių priemonių. Vis dėlto, ne paslaptis, jog sugriežtinos bausmės tebėra efektyvus būdas atgrasyti „kelių gaidelius“ nuo siautėjimo keliuose. Kodėl Lietuvos vairuotojus vis dar reikia gąsdinti didelėmis, siekiant juos priversti gerbti įstatymus? Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai žuvusiųjų keliuose skaičius, palyginus su 2014 metais, sumažėjo apie 10 proc.

Toliau parlamente narstant nuo balandžio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių nusižengimų kodeksą, politikai baksnoja pirštu į teisės akto landas, kurios leis nuo atsakomybės išsisukti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus. Vieną tokių spragų įžvelgęs Seimo narys Stasys Brundza tikina, jog baudų gali išvengti tūkstančiai kelių gaidelių.

Kasdien Lietuvoje išnuomojama šimtai butų, tačiau nuomos sutartys mūsų šalyje – vis dar gana retas reiškinys. Tik dalis nuomos pajamas gaunančių gyventojų pasiryžta dalį nuompinigių atiduoti valstybei, sumokėdami nustatytus mokesčius. Nors tokia praktika dažna ir kitose šalyse, nelegali būsto nuoma dėl didelių baudų tokiems asmenims gali apkarsti.

Teismas konstatavo, kad bendrovė „Ministerium“ bei dar trys programinės įrangos ir viešinimo paslaugų bendrovės 2013 metais dalyvavo karteliniuose susitarimuose. Vis dėlto, vienai iš bendrovių teismas keliskart sumažino Konkurencijos tarybos paskirtą baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pirmadienį bendrovei „Media medis“ sumažino Konkurencijos tarybos pernai lapkritį skirtą 15,7 tūkst. eurų baudą iki 4,2 tūkst. eurų, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Lietuvos bankas už per didelius mokėjimų įkainius dviem bankams skyrė baudas, vieną įspėjo  Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir parlamentaras Vytautas Gapšys sumokėjo teismo skirtas baudas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, BNS patvirtino jų advokatai. V. Gapšys į valstybės biudžetą sumokėjo 6,8 tūkst. eurų, V.Gapšys - 3,6 tūkst. Be to, šie nuteistieji ir jų advokatai taip pat apsisprendė rašyti kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. „Tikrai duosime skundą.

Alytaus maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą, kad bendrą ūkį turinys ūkininkai tėvas ir sūnus iš Alytaus rajono, Genių kaimo neprižiūri galvijų. Tarnybos viršininkas Romas Černius kartu su specialistais nuvykęs pas ūkininką, patvirtino, kad situacija ekstremali, yra kritusių galvijų, kiti badauja. Padėtį ūkyje R. Černius pristatė Alytaus rajono savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui ir administracijos direktorei Jolantai Kručkauskaitei.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms trims vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 9,5 tūkst. eurų. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

Atslinkus žiemai, ekstremalių potyrių mėgėjai neretai susigundo savo vairavimo įgūdžius išmėginti ant užšalusių ežerų ir kitų vandens telkinių. Nors tokie pasivažinėjimai yra draudžiami, įstatymų pažeidėjai sėkmingai laimi bylas prieš valstybę, mat, pasirodo, kad iki šiol valdžios institucijos iš esmės nėra numačiusios, kam galima, o kam negalima važiuoti ant vandens telkinių ledo.

Nors Vyriausybė giriasi, kad praėjusiais metais, lyginant su 2014 m., eismo įvykių Lietuvos keliuose smarkiai sumažėjo, o žuvusiųjų skaičius juose sumenko 9,7 proc., vis dėlto 2015-ieji metai buvo nusėti siaubingų avarijų, kuriose dėl Kelių eismo taisyklių (KET) nesilaikymo, vairuotojų girtumo, greičio viršijimo ar chuliganiško vairavimo žuvo ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji, policijos pareigūnai.

Kartais susidūrimas su policijos pareigūnais, rodos, dėl smulkaus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo gali baigtis areštinėje, nepaisant to, kad vairuotojas pareigūnams nesipriešino. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Lukas, kuris papasakojo, kuo jam baigėsi susidūrimas su policijos pareigūnais. Anot Luko, praėjusio sekmadienio vakarą jis automobiliu važiavo su kolege ir Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Nuo pat ryto Saločių punkte ties Latvijos siena kartu su kolegomis latviais dirbo ir Vilniaus kelių policijos pareigūnai. Prie pat sienos įsitaisiusių policininkų tikslas – stabdyti ir patikrinti visus į Lietuvą įvažiuojančius automobilius. Pareigūnams įkliuvo daug užuomarsų – kas pamiršo numerius nusivalyti, kas teises pasiimti, o kas – vairuojant nesinaudoti mobiliuoju telefonu.

Seimas ketvirtadienį ketina imtis teisės aktų pataisų, kuriomis siūloma didinti baudas vairuotojams, viršijusiems leistiną greitį daugiau negu 30 km/h, asmenims, kurie vairavo išgėrę. Tarp siūlymų – žmonių pražudymo avarijų metu prilyginimas nužudymui.

Trys parlamentarės, siekdamos apsaugoti moteris nuo smurto, siūlo naikinti už vertimąsi prostitucija, tačiau paties „verslo“ legalizuoti Seimo narės teigia nenorinčios. Teisės ekspertai pastebi, jog panaikinus baudas už vertimąsi prostitucija, susidarytų situacija, kuomet už nelegalios „paslaugų“ pirkimą būtų baudžiama, o už vertimąsi jomis atsakomybė išnyksta.

Seime iki šiol svarstomi įvairūs pasiūlymai dėl Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimo, tačiau jau dabar aišku, jog šis dokumentas jau 2016 m. atneš daug naujovių, tarp kurių – administracinio arešto atsisakymas.

Baudų dėl „šeimos niekinimo“ iniciatorius „tvarkietis“ Petras Gražulis sako sieksiantis balsavimo Seime, tačiau turi mažai vilčių, kad projektas būtų priimtas. „Jau šitoje kadencijoje, aš manau, bus sunkiai priimtas šis įstatymas. O visgi matome, kokios tendencijos Lietuvoje, kad liberalioji diktatūra, liberalizmas populiarėja, ir jei ateis daug liberalų į Seimą, šis įstatymas nebus priimtas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė P.Gražulis.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria numatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės ridos klastojimą. Tarp numatytų bausmių – ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip numatyta Baudžiamojo kodekso pataisose, tas, kuris suklastojo transporto priemonės ridą, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šią nusikalstamą veiką atsakys ir juridinis asmuo.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vieno pareiškėjo skundą, skyrė baudas keturioms greitųjų kreditų bendrovėms. Bendra baudų suma siekia 29 669 Eur. Priežiūros tarnyba nustatė, kad greitųjų kreditų bendrovės, prieš suteikdamos vartojimo kreditą, netinkamai įvertino asmens mokumą.

Palangos gelbėtojai ragina Seimą ir Klaipėdos savivaldybę keisti teisės aktus numatant didesnes baudas už nusižengimus poilsiautojams. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų į Seimo narius kreipėsi Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas, siūlydamas nustatyti mažiausią 100 eurų baudą už pirmą kartą poilsiautojų padarytus pažeidimus, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo metu už pakartotinį pažeidimą gelbėtojų vadovas siūlo skirti 300 eurų baudą.

 Nuo liepos pradėjus veikti bendrai baudų administravimo sistemai, užfiksuota 70 tūkst. administracinių pažeidimų, paskirta baudų už 4 mln. eurų. Nuo liepos 1-osios Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) perėmus visų Lietuvoje skiriamų baudų administravimą, kurį iki šiol vykdė 87 institucijos, bei sukūrus bendrą gyventojų informavimo sistemą, vartotojams jau išsiųsta 19 tūkst. pranešimų apie paskirtas baudas.

Šiandien Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kurios padės tramdyti pažeidėjus, nemokančius paskirtų baudų už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. „Turime imtis griežtesnių priemonių, nes baudų už KET pažeidimus nemokančių asmenų yra pernelyg daug. Pavyzdžiui, 2012 metais Lietuvoje paskirta daugiau kaip 105 tūkstančiai tokių baudų, kurių suma – daugiau kaip 8,9 mln. eurų, o išieškota vos 8 proc.

Baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus susimoka tik kiek daugiau nei trečdalis lietuvių. Piktybiškai atsakomybės vengiančius piliečius nuspręsta pažaboti griežtomis sankcijomis. Vyriausybė siūlo tokiems asmenims neleisti gauti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, taip pat ir registruoti automobilio. Praėjusiais metais iš viso užregistruota daugiau nei 400 tūkstančių administracinės teisės pažeidimų. Paskirtų baudų suma siekia 100 milijonų eurų. Tuo metu sumokėta baudų vos 44 milijonai.

Dėmesio vasarotojams, išsiruošusiems į pasiplaukiojimą motoriniais laivais. Akyli tvarkos sergėtojai rengia reidus vandens telkiniuose. Jei neturite laivavedžio pažymėjimo ir kitų būtinų dokumentų, užlipę ant vandens motociklo ar sėdę prie katerio vairo rizikuojate užsitraukti baudą. Reidus periodiškai rengiantys Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai šįkart išplaukė į Kauno marias.

Daugėjant tėvų abejojančių dėl skiepų naudos ir atsisakant jiems skiepyti savo vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti prieštaraujančius tėvus.

Seimas užsimojo galutinai sutramdyti gyvūnų skriaudėjus. Su gyvūnais žiauriai pasielgusiems sadistams nuo šiol grės dešimteriopai didesnės baudos – jos sieks net kelis tūkstančius eurų. Gyvūnų teisių gynėjai atkerta, kad didesnės baudos išgąsdins tik retą kankintoją, mat iki šiol esą nėra jokios specialios tarnybos, kuri gyvūnų skriaudėjus gaudytų ir baustų. Iki šiol už žiaurų elgesį su gyvūnais grėsdavo bauda iki 290 eurų.

Pokalbyje su „F1Racing“ „Williams“ komandos techninio departamento vadovas Patas Symondsas papasakojo, kaip „Formulėje-1“ yra sukurta baudų ir bausmių sistema.

Greitį viršijantys bei automobilius neleistinose vietose paliekantys žmonės gali trinti rankomis. Liepą startavęs Administracinės teisės pažeidimų registras stringa, tad nusižengimų operatyviai įvesti į bendrą sistemą nepavyksta ne tik savivaldybių darbuotojams, bet ir policijai. Už sistemą atsakinga Vidaus reikalų ministerija ramina, jog nė vienam pažeidėjui išsisukti nepavyks. „Serverio techninės galimybės nepaskaičiuotos krūviui, kuris yra reikalingas dirbant su registru.

Su gyvūnais žiauriai pasielgusiems sadistams nuo šiol grės dešimteriopai didesnės baudos – jos sieks net kelis tūkstančius eurų. Gyvūnų teisių gynėjai atkerta, kad didesnės baudos išgąsdins tik retą kankintoją, mat iki šiol esą nėra jokios specialios tarnybos, kuri gyvūnų skriaudėjus gaudytų ir baustų. Iki šiol už tokį žiaurų elgesį su gyvūnais grėsdavo bauda iki 290 eurų. Tačiau Seimas vieningai nusprendė gyvūnų kankintojus bausti be gailesčio.

Kuršių nerijoje darbą pradeda kopų sargai, kurie budės 12 valandų per parą ir neleis laipioti saugomomis kopomis. Nuo ketvirtadienio kopų sargai budės turistų lankomiausiuose kopų masyvuose: Naglių gamtiniame rezervate, pažintinio tako teritorijoje, Parnidžio kopoje, rašo „Lietuvos žinios“. Jie čia dirbs iki rugsėjo vidurio.

Bendrasis pagalbos centras kasmet gauna dešimtis melagingų pranešimų apie neva padėtus sprogmenis. Pastaraisiais metais šie skaičiai ūgtelėjo net keliskart. O skambučių, kai gyventojai tiesiog terorizuoja pagalbos centro darbuotojus, sulaukiama netgi daugiau negu tikrų pagalbos šauksmų. Susigriebta tokias piliečių pramogas pažaboti – baudas už melagingus pagalbos kvietimus ketinama didinti beveik dešimteriopai.