baudos

Kauno miesto tarybai liepą sugriežtinus automobilių stovėjimo kontrolės tvarką, rengiamasi pradėti bausti nesąžiningai lengvatomis už automobilio stovėjimą besinaudojančius asmenis, pirmadienį pranešė savivaldybė. Biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“ ypatingą dėmesį ruošiasi skirti europinio pavyzdžio automobilių statymo kortelėms, kurių nemažai aptinkama itin prabangiose transporto priemonėse.

Elektroninių cigarečių prekeiviai toliau sėkmingai pardavinėja įvairių skonių cigaretes ir jų skysčius – tik dabar ant pakuočių užrašyta „tabako skonis“, o pačios cigaretės esą skleidžia tabako kvapą. Tačiau braškių, kivių, arbūzų ir visi kiti skoniai išlikę – pirkėjai juos atskiria pagal spalvas. Praėjo jau mėnesis po to, kai įsigaliojo įstatymo pakeitimas, draudžiantis prekiauti el. cigaretėmis ir jų skysčiais su skoniais, išskyrus tabako kvapą ir skonį. Pasiruošti šiam draudimui el.

Triukšmingi darbai ankstų rytą ar užsitęsusios naktinės linksmybės gali kaip reikiant paploninti gyventojų pinigines, o nustatytų reikalavimų nesilaiko tūkstančiai gyventojų. Policija savo ruožtu primena, kuriuo gi metu trikdyti kitų gyventojų ramybės nevertėtų. Nors didžioji dalis gyventojų žino, kad triukšmauti vakaro ar nakties metu negalima, retas susimąsto, kad net, rodos, ir nekaltas žolės pjovimas ankstų rytą ar vakaro metu kaimynams gali nepatikti.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė tūkstantines baudas keturioms įmonėms, pardavinėjusioms pavojingus gaminius.  Anot pranešimo, „Kesko Senukams Lithuania“ skirta 2,2 tūkst., parduotuves „Baldų turgus“ valdančiai „Aranetai“ – 1,6 tūkst., žaislų parduotuvei „Nersama“ – 2 tūkst., „Mere“ parduotuves valdančiai „Valientei“ – 2,5 tūkst. eurų baudas. Pasak tarnybos, įmonės pakartotinai per vienerius metus pažeidė Produktų saugos įstatymą, teikdamos rinkai pavojingus gaminius.

Įmonėms ir gyventojams nuo lapkričio grės baudos už atsiskaitymo grynaisiais virš 5 tūkst. eurų taisyklių pažeidimus. Baudos, priklausomai nuo mokėjimų sumos, sieks nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.  Jeigu perviršis grynaisiais sieks iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės 100-500 eurų bauda, o įmonių vadovams – 200-1000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dvigubės. Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta 2,5–25 tūkst.

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino administracinę atsakomybę už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus. Seimas birželio mėn. priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, kuriuo nutarė nuo šių metų lapkričio 1 d. tiek įmonėms, tiek gyventojams uždrausti atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Kartu įtvirtinamos išimtys, kurioms bus taikomi papildomi reikalavimai, bei atvejai, kada šis draudimas nebus taikomas.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą. Jam įsigaliojus, gyventojai ir įmonės už didesnius pirkinius galės atsiskaityti tik pinigų pervedimu. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 77 parlamentarų, 5 buvo prieš o 12 susilaikė. Priimtame įstatyme numatoma: atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektams, kuriais siūloma daugybė pakeitimų, susijusių su eismo saugumu. Projektams dar turės pritarti Seimas. Jam tai padarius, keisis dabar galiojantys saugaus eismo reikalavimai ir baudos už juos pažeidimus.

Prekybininkams priekaištaujant, kad už loterijos bilietų pardavimą nepilnamečiams nuo 2023 metų sausio grėstų didelės baudos kasininkams, Seime registruotos pataisos dėl švelnesnių nuobaudų.  Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siūloma už loterijos bilietų pardavimą prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirti 30-120 eurų baudą. Už pakartotiną nusižengimą bauda siektų 120-440 eurų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras siūlo nustatyti baudas už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. Komiteto vadovas į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) siūlo įrašyti, kad tokie pažeidimai grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims užtraukia 300–900 eurų baudą, o juridiniams asmenims – 600–1500 eurų baudą.

Už greičio viršijimą automobilių vairuotojams ir motociklininkams bus skiriamos vienodos baudos. Šią savaitę Seimas priėmė atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso pataisas. Už jas balsavo 117 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė. Pataisą inicijavęs konservatorius Mindaugas Skritulskas teigė, kad juo siekiama panaikinti motociklų vairuotojų diskriminavimą.

Lietuvos keliai virsta mirties spąstais. Vien per praėjusį savaitgalį eismo įvykių metu žuvo 5 žmonės, viena avarija pasiglemžė net 4 jaunuolių gyvybes. Natūralu, kad lietuviams kyla klausimas, ką daryti, kad tokios tragedijos nesikartotų. Tad galbūt jau verta griežtinti atsakomybę, kad mažėtų žūčių keliuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Eugenijumi Gentvilu ir Sauliumi Skverneliu.

Praėjusį penktadienį A lygos rungtynėse tarp Gargždų „Bangos“ ir „Kauno Žalgirio“ buvo parodytos trys raudonos kortelės: kauniečiams Moussa Baba Sangare ir Karoliui Šilkaičiui bei „Bangos“ kapitonui Ernestui Stočkūnui. Pirmoji raudona kortelė buvo parodyta už dvi geltonas korteles, antroji – už smūgį koja varžovui į krūtinės sritį, trečioji – už smūgį galva varžovui į galvą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir iždo kancleris Rishi Sunakas turės sumokėti baudas už COVID-19 karantino tvarkos pažeidimus Dauningo gatvėse, antradienį pranešė premjero biuro atstovė. „Ministras pirmininkas ir iždo kancleris šiandien gavo pranešimą, kad Londono policija ketina skirti jiems fiksuoto dydžio baudas“, – nurodė atstovė.

Šiltesni orai verčia ne tik atsiraitoti rankoves, bet ir susirūpinti automobilio padangų būkle. Žiema baigėsi, tad nuo balandžio 10 d. dygliuotas padangas vairuotojams teks pamiršti. Norintys pasikeisti ratus jau plūsta į autoservisus. Tiems, kas nespės pakeisti dygliuotų padangų iki nustatyto termino, grės baudos. Portalas tv3.lt teiravosi įvairių autoservisų, kada galima užsiregistruoti ir pasikeisti padangas.

Britų tyrėjai, nagrinėjantys ministro pirmininko Boriso Johnsono ir jo komandos įtariamus karantino dėl COVID-19 pažeidimus Dauningo gatvėje, antradienį rekomenduos kol kas skirti 20 baudų, pranešė Londono policija. „Šiandien pradėsime 20 pradinių pranešimų apie fiksuotas baudas, kurios bus skiriamos už COVID-19 taisyklių pažeidimus, perdavimą“, – nurodė sostinės policija ir pridūrė, kad nustačius įrodymų gali būti skiriamos tolesnės baudos.

Laima nebegali ramiai gyventi. Ji teigia, kad jos gyvenimo partneris – tikras siaubūnas. Moteriai dėl sveikatos problemų reikia specialios priežiūros, tačiau vyras ne tik neprižiūri, bet ją dar ir žemina, todėl Laima kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Laima pasakojo, kad su gyvenimo draugu jiedu kartu jau 17 metų, o ji turi 2 grupės invalidumą. „Jis, kai išgeria, mane muša, iš namų varo. Aš kviečiau ir policiją, rašiau pareiškimą, jis ir baudų gavo, turėjo skolų“, – pasakojo moteris.

Baudos dydis už greičio viršijimą turėtų būti nustatomas pagal žmogaus pajamas – tokią idėją siūlo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius. Anot jo, tai padėtų atgrasyti pažeidėjus nuo noro spustelti greičio pedalą. Visgi lietuviai tokį siūlymą vertina dvejopai. Tačiau ekspertai mano, kad tokiai idėjai Lietuva dar nepasiruošusi, o, anot teisininkų, ji prieštarautų Konstitucijai.

Po kiek daugiau nei mėnesio įsigalioja nauja tvarka vairuotojams – lieka nebedaug laiko įsigyti naujos sudėties vaistinėlėms. Policija primena, kad to nepadariusiems vairuotojams grės baudos. Be to, neturintieji naujos vaistinėlės gali neatitikti techninės apžiūros reikalavimų, jei automobilis turi daugiau trūkumų. Nuo balandžio 1 d. bus privaloma automobilyje turėti atnaujintą arba visiškai naują pirmosios pagalbos rinkinį.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi pensininkė Lidija, kuri sulaukė netikėto laiško dėl Kauno mieste gautos baudos už automobilio stovėjimą. Klaipėdietė tikina, kad Kaune nėra buvusi jau daugelį metų, o savo automobilio taip pat niekam neskolina. Situacija domėjosi gelbėtoja Sandra Žutautienė. Baudą gavusi pajūrio gyventoja dievagojosi, kad paskutinį kartą laikinojoje sostinėje lankėsi prieš daugiau nei 40 metų. „Aš nebuvau Kaune. Aš net nežinau, kaip nuvažiuoti į tą Kauną.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma dėl Sausio 13-ąją vykusio protesto kreipėsi į policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą ir nusiuntė jam laišką. Politikas teigia, kad per tokius renginius už viešosios tvarkos trikdymus reikėtų išrašyti protokolus ir skirti baudą. Jis tikisi, kad ateityje taip ir bus. Apie kreipimąsi J. Razma paskelbė savo socialiniame tinkle Facebook ir pasidalino raštu.

Gyventojai skundžiasi, kad nusipirkę būstus negali juose gyventi. Daugiabutis pastatytas, tačiau neįregistruotas. Statytojai bankrutuoja, todėl daugiabučiu nebesirūpina. Statybos inspekcija tikina, kad jame gyventi draudžiama, žmonės gali gauti baudas iki 1,5 tūkst. eurų, todėl siūlo gyventojams patiems įregistruoti pastatą.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Nuo gegužės griežtės baudos už aplinkos teršimą – Seimas antradienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jei katalizatorių automobilyje nebus, už pakartotinį pažeidimą gali grėsti bauda net virš 2 tūkst. eurų. Kaip politikai skelbė, tikimasi, kad padidintos baudos atgrasys savininkų siekius automobiliuose montuoti nelegalią įrangą, leidžiančią nuslėpti išmetamų teršalų kiekį.   Už pakeitimus antradienį balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau kuris laikas kalba apie pasiryžimus numatyti griežtesnes bausmes nedrausmingiems ir nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, penktadienį rašo portalas vz.lt.   Siekdama sudrausminti mokestinius pažeidėjus, VMI pradeda diskusijas, kad Mokesčių administravimo įstatyme būtų numatytos naujos rūšies sankcijos. Vienas svarstomų variantų – baudos, kurios būtų skaičiuojamos ne nuo nesumokėtų mokesčių, o nuo įmonės pajamų.

Nuo ateinančio pirmadienio Velse darbuotojams grės bauda, jeigu jie vyks į darbą, nors galėtų dirbti namuose. Kaip žinoma, iki šiol galiojo tik gairės, raginančios dirbti iš namų.

Baimė ir nežinomybė, sveikatai ar net gyvybei pavojingos seksualinės praktikos – tai žmogaus, įkliuvusio į prostitucijos liūną, realybė. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, tad paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.   „Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Už į aplinką išleistus teršalus įmonių vadovai bus baudžiami griežčiau – Seimas kelis kartus padidino baudas.      Už neteisingą išgaunamo paviršinio vandens, nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitą ar ataskaitas įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys bus baudžiami 600–900 eurų bauda. Dabar baudos siekia 110-300 eurų. Tiek pat didinamos baudos už neteisingai naudojamus vandens išgavimo ar nuotekų įrenginius.

Dažniausiai esame įpratę stebėti, kaip policijos atstovai užtikrina žmonių saugumą keliuose ar patruliuojant gatvėse, visgi kontrolė gali būti vykdoma ir tada, kai kiti asmenys šiukšlina ar netgi išmeta nuorūką pro automobilio langą. Perspėjama, kad už tokius veiksmus gyventojams gali kaip reikiant atsirūgti.

Konkurencijos taryba pripažino, kad Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir 10 LKL klubų sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kai nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų už likusią sezono dalį, nutraukus 2019–2020 m. krepšinio čempionatą dėl pandemijos. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pažeidimą LKL ir klubams skirtos nuo 1 070 iki 16 510 Eur dydžio baudos.

Lietuvos keliuose – vis dar nesaugu, o apie tai kalbama nuolat. Kasmet autoįvykiuose žmonės žūsta ar lieka sunkiai sužaloti. Vairavimo, elgesio kelyje įpročiai sunkiai kinta ne tik naudojant įvairias prevencines priemones, siekiant skatinti saugumą kelyje, bet ir skiriant baudas už tam tikrus kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Spalio pabaigoje Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kraupus epizodas.

Įpareigojus gyventojus dėvėti tik medicinines veido kaukes arba respiratorius dalis gyventojų sujudo, kad tegu jų tokiu atveju valdžia padalina nemokamai. Teisininkai sutinka, kad to reikalauti prielaidų yra, o savivalda savo ruožtu tikina spręsianti visas problemas ir žmogus be kaukės tikrai neliks.

Antradienio vakarą Eurolyga paskelbė apie nuobaudas dviems komandos: Atėnų „Panathinaikos“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Abi ekipos nubaustas dėl incidentų, įvykusių šeštajame ture. „Panathinaikos“ baudos sulaukė dėl savo aistruolių elgesio. Pastarieji rungtynių su Stambulo „Anadolu Efes“ metu naudojo lazerius ir deglus. Toks fanų elgesys Graikijos grandui kainuos 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu „Maccabi“ klubui pritaikyta kur kas mažesnė bauda – 2 tūkst. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pakeitus Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja įvairios baudos. Nuo kito mėnesio pradžios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1,4 tūkst.

Ketvirtadienį Seimui ketinama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Tokį statymo projektą registravo grupė Seimo narių: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Algirdas Stončaitis, Jonas Pinskus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė dalies Seimo narių siūlymui didinti baudas įmonėms už netinkamą nuotekų tvarkymą, tačiau siūlo jas kiek švelnesnes. Tokia išvada bus teikiama Seimui.  Seimo nariai siūlo įteisinti 20 kartų didesnes sankcijas įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, nes dabar baudos neatgraso pažeidėjų.  Vyriausybė siūlo padidinti baudas proporcingai, kad būtų pasiekti tikslai ir jos nebūtų per griežtos.

Seimas spręs, ar didinti baudas už vengimą mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį priėmė svarstyti 10 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma baudas pažeidėjams didinti iki 50-100 proc. nesumokėtp mokesčio.   Už pataisų svarstymą balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų. Toliau pataisų  Seimas imsis lapkritį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose. Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų.

Parduotuvėse ir toliau tenka tramdyti bandančius sukčiauti su galimybių pasu – teisėsauga jau pradėjo tris ikiteisminius tyrimus. Jų taikiklyje ir vienas užsienietis, kuriam gresia tūkstantinė bauda. Pareigūnai dar kartą pabrėžia: galimybių pasas – oficialus dokumentas ir  nusižengimų su juo tikrai netoleruos. Lietuvoje blogėjant epodemiologinei situacijai, ekspertai ragina sekti Italijos pavyzdžiu ir dar labiau išplėsti galimybių paso naudojimą.

Verslininkai paskelbę, kad jau nuo šios savaitės aptarnaus klientus tik su galimybių pasais, sulaukė neigiamų komentarų ir piktų žinučių. Jie baiminasi, kad supykę klientai specialiai gali padirbinėti galimybių pasus. Juk patikrinimo metu bauda tektų verslui. Vis tik NVSC įspėja, kad taisyklių privalo laikytis visi. O baudos nuo 500 eurų iki 6 tūkst. eurų gresia visiems.

Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu. Keturračių vairuotojai minimas bausmes laiko per daug drastiškomis, o jiems pritaria ir Aplinkos ministras – sako, kad tokia siūloma tvarka transporto priemonę atimti net iš taikių Dzūkijos grybautojų. Vyriausybė taip pat Seimą ragina nepersistengti.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Australijos policija skyrė baudas dviem pasideginti išėjusiems ir galiausiai iš miškų išgelbėtiems nuogaliams, kurie ten buvo pasiklydę išgąsdinti elnio. Vyrai paskambino ir pagalbos paprašė sekmadienį maždaug 18 val., pasiklydę Karališkajame nacionaliniame parke į pietus nuo Sidnėjaus, sakoma pirmadienį paskelbtame policijos pareiškime. „Pamatėme du nuogus vyrus, besikaitinančius saulėje paplūdimyje Pietų pakrantėje, – žurnalistams sakė policijos komisaras Mickas Fulleis.

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

Prasidėjus vasarai žolės pjovėjai ėmė sulaukti vis daugiau gyventojų skambučių su užsakymais. Anot jų, vieni žmonės patys nenori pjauti žolės ir net neturi tam reikalingos įrangos, kiti, vyresnio amžiaus – patys nebepajėgia pasirūpinti kiemu. O dar kiti bijo nemenkų baudų už neprižiūrėtus sklypus. Nupjauti vieną arą kainuoja 3–5 eurus. Vilniuje ir jo rajone žolės pjovimo paslaugas teikiantis Ernestas pasakojo, kad šiemet darbų sezonas prasidėjo anksčiau.

Iki birželio pradžios daugiabučių gyventojai, norintys atsisakyti dujų balionų, galėjo teikti prašymus finansinei paramai gauti. Kaip nurodo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), per tris mėnesius nuo paraiškų teikimo pradžios gauta 917 daugiabučių namų prašymų kompensuoti išlaidas. Kitais metais bus prašoma skirti dar 10 milijonų eurų, kad ir kiti gyventojai galėtų pasikeisti dujų balionus, o tiems, kurie piktybiškai vengs atsisakyti, grės baudos.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.