baudos

Į politinius partijų žaidimus įsitraukę populiarūs šalies atlikėjai nusvilo – dabar turės atverti savo pinigines tam, kad susimokėtų baudas. Prieš pusantrų metų neva supykę dėl Ramūno Karbauskio pasisakymų apie Vytautą Landsbergį ir LGBTQ bendruomenę, Naisių vasaros festivalyje staiga atsisakė koncertuoti Donatas Montvydas, Saulius Prūsaitis, grupės „The Roop“, „jauti.“ ir „TaRūta“. Dabar grupės už neįvykdytus įsipareigojimus naisiečiams sumokėjo 22 tūkstančius eurų baudų.

2023 metais kelių eismo taisyklėse įvyko pakeitimų. Sugriežtėjo mobilaus telefono naudojimo apibrėžimas, pasikeitė eismo tvarka gyvenamojoje zonoje, išnyko keletas ženklų, o bene garsiausiai nuskambėjo tai, kad nuo 2024 metų sausio aplinkosaugininkai be policijos pagalbos jau gali stabdyti transporto priemones bei tikrinti jų taršą.  Taip pat nutiko ir įdomių įvykių susijusių su eismu.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.

Dar penki kaltinamieji 2021 metų prie Seimo riaušių byloje nubausti baudomis po 300 eurų už neatvykimą į posėdį be pateisinamos priežasties. „Turim vis dar nenorinčių atvykti į posėdžius“, – per posėdį trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas. Baudos paskirtos Almantui Bimbai, Gediminui Chaidakevičiui, Dovydui Kubričenkai, Žydrūnui Patašiui ir Igoriui Siubarovui.

Visi lietuviai privalo pasikeisti namuose naudojamus suskystintų dujų balionus. To nepadariusiems iki šių metų pabaigos bus skiriamos baudos ir išlaidas jau teks apmokėti patiems. Tačiau šiemet visi vis dar gali pasinaudoti parama tiek tinklų įrengimui ir pertvarkymui bendrose patalpose (laiptinėse), tiek butuose, tiek naujų ir modernių viryklių įsigijimui. Pasak Energetikos ministerijos, taip gyventojai savo aplinką gali paversti saugesne.

Kai kurie daugiabučių gyventojai mėgsta didesnius ar nereikalingus daiktus laikyti ne bute, balkone ar rūsyje, o tiesiog laiptinėje, prie durų. Specialistai įspėja, kad taip palikti daiktai gali būti negrąžinamai išgabenti, be to, skiriamos nemažos baudos. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja Ilona (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Ji piktinosi, kad prie pat jos buto durų gretimas kaimynas laiko prie radiatoriaus prirakinęs savo dviratį.

Siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose ir administracinių nusižengimų skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma siūlo priemonę, kaip pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus. Jis įregistravo tai reglamentuojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Siekiant išvengti viešosios tvarkos pažeidimų (tarp jų – ir neteisingo rūšiavimo) Kauno mieste įrengta šimtai kamerų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek neteisingo atliekų rūšiavimo atvejų buvo užfiksuota vaizdo kamerų pagalba. Pareiga teisingai rūšiuoti atliekas Lietuvoje yra įtvirtinama įstatymais – administraciniame kodekse (ANK) taip pat numatomos ir galimos baudos, už neteisingą rūšiavimą.

Kol vieniems vairuotojams apšalusi ir snieguota kelio danga džiaugsmo nekelia, kiti susigalvoja pramogų, tokių kaip „saulučių“ paišymas ar slydimas šonu prasisukant automobilio ratams. Policininkai įspėja, kad už tokį elgesį galima ne tik susilaukti baudų ar vairavimo teisės atėmimo, bet gali būti konfiskuojama ir pati transporto priemonė.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymų pakeitimams, suteikiantiems teisę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnams keliuose stabdyti lengvuosius ir krovininius automobilius, autobusus ir atlikti taršos matavimus, Aplinkos ministerija patvirtino naują Transporto priemonių stabdymo ir apžiūros tvarkos aprašą, kuriame detalizuojamas stabdymo procesas. Jame numatyta, ką turi vilkėti transporto priemones stabdantis pareigūnas, kaip turi būti pažymėtas pareigūnų tarnybinis automobilis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) praneša išnagrinėjusi bylas dėl į rinką teiktų pavojingų produktų – UAB „Dilaina“ įkroviklio, R. Ališausko įmonės ilgiklio ir UAB „Senerta“ žiebtuvėlio bei bylą dėl UAB „Litradės didmena“ Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimo. „Dilaina“ į rinką teikti įkrovikliai „DUDAO A3EU“ su USB-C laidu, neatitiko saugos reikalavimų.

Nuo Naujųjų metų Kelių direkcija, planavusi už du milijonus eurų pastatyti 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, staiga ėmė ir persigalvojo. Sulaukusi kritikos lavinos iš visuomenės ir politikų, direkcija dabar jau pati suabejojo, ar visi greičio matuokliai Lietuvoje stovi ten, kur įvyksta daugiausia avarijų. Dalis politikų jau trinta rankomis ir ruošiasi, kaip patys sako, greičio matuoklių revoliucijai.

Dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukta labai daug kelionių, taigi šiemet turistai panoro atsigriebti už prarastą laiką. Po pandemijos turistų kiekis kai kuriose šalyse vis dar sparčiai auga, todėl populiarios vietovės 2023 m. ėmėsi priemonių kovoti su pernelyg dideliu turizmu. Pavyzdžiui, turistams buvo skiriamos baudos už per garsiai grojančią muziką ir net už asmenukes.

Kai vos ne kiekvienas savo rankose jau turi išmaniuosius telefonus, į kažkieno kadrą galima pakliūti vos tik išėjus iš namų – tiek laiptinėje, tiek kieme, tiek gatvėje ar renginyje. Vis tik būti nufilmuotam ar nufotografuotam patinka ne kiekvienam, tačiau ne visi žino, kokias teises tokiu atveju turi.

Nuo gruodžio 15 iki sausio 31 d. vėgėlių žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose. Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu, nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto, dėmesį atkreipia Aplinkos apsaugos departamentas.

Šiuo metu nežymiai viršijantys greitį gali išsisukti ir su įspėjimu ar viso labo su 6–15 eurų dydžio bauda. Valdžia pasiryžusi baudas gerokai padidinti, nors ir dabar daug vairuotojų nuo jų išsisuka. Tiesa, prieš tokius „gudručius“ žadama imtis naujų priemonių. Kitaip, nei yra dabar, ateityje laiku nesumokėtas baudas būtų galima iš karto nurašyti nuo banko sąskaitos.

Žuvusiųjų keliuose skaičius šiemet vėl auga. Kas kaltas dėl vėl daugėjančių mirtinų eismo įvykių? Neatsakingi vairuotojai, per mažos baudos ar vis prastėjančios būklės keliai? Kur dingsta kelių infrastruktūrai skiriami milijonai?   Apie tai – diskusija „Dėmesio centre“ pirmadienį 19.30 val. per TV3  Vilnietis Mindaugas Digrys prieš keletą metų neteko brangiausio žmogaus – mamos.

Liberalai ir darbiečiai suka galvą – iš kokių pinigų sumokėti šimtatūkstantines baudas, kurias politinės korupcijos byloje paskyrė teismas. Akys krypsta į valstybės dotacijas, tačiau neaišku, ar iš šių pinigų galima atsiskaityti su valstybe. Gyventojai piktinasi, anot jų, toks planas nesąžiningas – partijos už savo nuodėmes nori sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tiesa, tokiam planui nepavykus, liberalai žada beveik 400 tūkstančių sukrapštyti patys.

Šveicarijos policija pirmadienį pripažino, kad dėl greičio matuoklių sistemos gedimo Berne per kiek daugiau nei mėnesį per klaidą buvo paskirta beveik 10 tūkst. baudų. Dėl programinės įrangos klaidos keturi nauji greičio matuokliai užfiksavo tiek daug pažeidimų, kad policijai kilo įtarimų, jog kažkas yra ne taip. „Iš viso nuo 2023 metų rugsėjo 12 dienos iki 2023 metų spalio 19 dienos užfiksuoti 9 604 klaidingi matavimai.

Kai policijos pareigūnai pričiumpa pažeidžiant tam tikras taisykles, būna nemalonu. Dar nemaloniau, jei apkaltinę paskiria baudą, nors iš tiesų pažeidimo nepadarei. Tokiu atveju nutarimą galima apskųsti, bet ne visuomet pavyksta įrodyti tiesą. Vieni žmonės dalijosi, kad buvo apkaltinti neva kalbėję telefonu, kai nesutapo net pareigūnams pasirodžiusi jo spalva.

Vyriausybė skelbia karą nelegaliam darbui. Įmonėms, turinčioms nelegalių darbuotojų, grasina baudomis nuo apyvartos, kurios gali siekti ir 1 milijoną eurų. Pusšimčio eurų bauda grės ir kiekvienam mūsų, jei remonto darbus patikėsime veiklos neįregistravusiam statybininkui. Statybininkų asociacija tvirtina, kad nesąžiningi statybininkai ras būdų apeiti ir drakoniškas baudas, o kai kurie opozicijos atstovai perspėja, kad eiliniams gyventojams grės baudos be kaltės.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Vyriausybėje įvykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje aptarta šių metų avaringumo situacija šalyje ir eismo įvykių priežasčių analizė, praneša Vidaus reikalų ministerija. Pastaraisiais metais šalies keliuose stebimos esą nerimą keliančios tendencijos. Suprastėjo eismo įvykių statistika – padaugėjo eismo įvykių ir žūčių juose, nors keliuose sumažėjo žuvusių pėsčiųjų. Mažiau eismo įvykių sukelia ir neblaivūs vairuotojai ir neturintys teisės vairuoti.

Gavę bausmę už nusižengimą ar nusikaltimą gyventojai neretai gali ją tiesiog pasikeisti. Pavyzdžiui, vietoje 12 tūkst. eurų baudos padirbėti 240 valandų arba atvirkščiai. Vis tik ne viskas taip paprasta. Teisininkų teigimu, įdomu tai, kad, pavyzdžiui, baudą į areštą pakeisti galima, tačiau arešto į baudą – ne.  Jie paminėjo, kad kvalifikacijos nereikalaujančių viešųjų darbų, tokių, kaip ravėjimas ar šlavimas, daugiausia gali skirti 240 arba 480 valandų.

Kaip jaustumėtės, jei sutikę pagelbėti nepažįstamajam reido metu gautumėte baudą ir dar netektumėte teisės vairuoti, nors net nežinojote, kad vykdėte nusižengimą? Tokių atvejų gali pasitaikyti, nes nežinojimas nuo bausmės neatleidžia. Socialiniame tinkle tokia nemalonia istorija pasidalinęs žmogus neslėpė, kad yra šoke. Anot jo, dėl tokio menkniekio gauti 300 eurų baudą ir dar netekti teisių yra „neadekvatus košmaras“. Vis tik specialistų nuomonė – kitokia.

Seimas spręs, ar elektroninių cigarečių bei jų pildyklių perpardavinėtojams padidinti baudas iki 140-500 eurų. Taip siekiama pažaboti šių rūkalų nelegalią prekybą tarp gyventojų, o ypač nepilnamečių.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kurias parengė parlamentinė Priklausomybių prevencijos komisija. Už balsavo 91 Seimo nariai, prieš, o du susilaikė.

Prekybininkai nebegalės taikyti baudų tiekėjams, jei jie nespės laiku pagaminti ar atgabenti prekių ir apie tai per vieną darbo dieną praneš užsakovams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai.  Tiekėjai sako, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Netrukus bus jau 3 metai, kai uždraudžiama rūkyti visuose namo balkonuose taip nusprendus bent vienam daugiabučio gyventojui. Šis pakeitimas anuomet susilaukė daugybės neigiamų reakcijų, neva tai paskatins gyventojus rūkyti butuose. Miestų atstovai papasakojo, kokia situacija yra iš tiesų. Pasirodo, kai kurie miestai per 3 metus dėl to nėra gavę nei vieno skundo. Kiti jų susilaukia kas mėnesį, tačiau nebuvo skirta nė viena bauda, mat niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti šio nusižengimo.

Seimas svarstys, ar 6-10 kartų didinti baudas žvejams mėgėjams ir verslinės žvejybos atstovams.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

Seimas spręs, ar griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, didinti baudas bei skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti pluoštą įstatymų pataisų, kuriomis siūloma pradėjusiems dirbti bedarbiams leisti 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų, dažniau tikrinti siekiant nustatyti ar įtariant nelegalaus darbo atvejus, taip pat skatinti pranešti apie juos.

Šiuo metu žvejai brakonieriai, jeigu ir yra baudžiami, tai tik gana nedidelėmis baudomis, kurios esą nė kiek neatbaido nuo pažeidimų. Dėl to nesilaikantiems taisyklių ruošiamas naujas baudų kabliukas. Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kurios ir numato didesnes baudas.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – antradienį tokioms įstatymų pataisoms po pateikimo pritarė Seimas. Atitinkami Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimai dabar bus svarstomi Seimo komitetuose, o vėliau už juos dar bus balsuojama plenariniuose posėdžiuose.

Dūmus aptinkantis prietaisas daug kam gali atrodyti tik smulkmena, kuri nėra gyvybiškai svarbi. Vis tik dūmų detektoriai, specialistų teigimu, gali apsaugoti ne tik nuo milžiniškų nuostolių, bet ir nuo mirties. Be viso to – ir nuo keliskart didesnės baudos, nei kainuoja pats prietaisas. Reikalavimus atitinkančių, sertifikuotų autonominių dūmų jutiklių galima rasti ir už 6 eurus, ir už 50 eurų. Vis tik juos įsirengia ne visi. Tačiau ne visi ir būna baudžiami.

Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.

Perkant ar parduodant automobilį abi sandorio šalys tikisi viena kitos sąžiningumo. Vis tik labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjas automobilio nuosavybės pasikeitimo nepatvirtina. tuomet visos baudos už pažeidimus siunčiamos buvusiam mašinos savininkui, t. y. pardavėjui. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, jog ne kartą teko važiuoti į policiją dėl to, kad neva jo automobiliu buvo važiuota be draudimo ar teisių, buvo nesumokėta už degalus ir pan.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė baudas 25 asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems filmus iš autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės linkomanija.net. Komisija teigia atlikusi stebėseną ir nustačiusi, kad iš pažeidėjų  IP adresų be autorių teisių sutikimo interneto svetainėje linkomanija.

Policija nustatė 200 pažeidėjų dėl neatsakingo elgiasi keliuose ir chuliganiško vairavimo. Buvo organizuojami reidai tiek nežymėtais automobiliais, tiek peržiūrint gyventojų atsiųstą informaciją apie nelegalias lenktynes. Policija pastebi, kad ir patys vairuotojai dalijasi chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės ir labiau diferencijuotos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – tokiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams pritarė Vyriausybė. Legalų darbą skatinantiems Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje šiuo metu numatytos sankcijos už aviacijos taisyklių pažeidimus yra gerokai per mažos ir neatgraso nuo jų. Dėl to baudas reikia didinti tiek gyventojams, tiek įmonėms. Kaip teigia atitinkamus įstatymų projektus parengusi Susisiekimo ministerija, lietuviškų baudų menkumą atskleidė JAV Federalinės aviacijos administracijos pavasarį atliktas Lietuvos civilinės aviacijos priežiūros sistemos auditą.

Ruduo – itin lietingas metų laikas. Net ir turint skėtį galima gerokai peršlapti, o net ir jis negali apsaugoti nuo nekultūringų vairuotojų. Tad ką daryti, jei pravažiuodamas pro balą automobilis jus stipriai aptaško ir apgadina drabužius ar daiktus? Studentė Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Vilniaus su tv3.lt skaitytojais nusprendė pasidalinti nemalonia patirtimi.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Kol Lietuvoje draudžiamas vaikiškas šampanas, cigaretes imituojantys saldainiai, elektroninių cigarečių skoniai ir net alkoholio reklama, už šalies ribų atsiranda tokios prekės, kurios vaizduoja „veipinančius“ vaikus. Nors prekė pateikiama kaip pokštas, lietuvių ji nepralinksmino, priešingai – sukėlė pyktį. Internete tokių žaislų juokelių prikurta ir daugiau, pavyzdžiui, pirmasis vaiko kaljanas, bongas ar plastinė operacija.

Vieni gyventojai džiaugiasi turėdami šunį ar katę, kiti mėgsta egzotiką ir augina roplius ar paukščius. Yra ir tokių, kurie laiko žiurkėnus ar alpakas. Vis tik daliai gyvūnų reikia leidimų, vieni – išvis draudžiami, o kiti greitai bus uždrausti. Taisyklių nepaisymas gali baigtis tūkstantinėmis baudomis ir gyvūno konfiskavimu. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, kiaulė – naminis gyvūnas, o šerno laikymui, kaip ir įvairiems elniams, ožiams ar net šunims, privaloma gauti leidimą.

Augintinio turėjimas, jo maitinimas ar vedžiojimas – dar ne viskas. Šeimininkai privalo po jų susitvarkyti tiek lauke, tiek laiptinėse, o palikę namie turi užtikrinti, kad gyvūnas netriukšmautų.  Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų – nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų – nusižengimo nustatyti nepavyks. Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.

Kad ir koks mielas būtų jūsų bute gyvenantis augintinis, kaimynams gali atrodyti visiškai kitaip. Juos gali erzinti ar alergiją kelti gyvūno kvapai, plaukai, skleidžiami garsai. Svarbu nepamiršti, kad kiekviename mieste galioja taisyklės, ką ir kaip galima laikyti gyvenant daugiabutyje. Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą.

Seimo nariai konservatoriai Vilius Semeška ir Andrius Vyšniauskas siūlo skirti baudas vairuotojams, palikusiems automobilį svetimoje stovėjimo vietoje. Pasak iniciatorių, pirkdami būstą Lietuvos gyventojai kartu dažnai įsigyja ir transporto priemonės stovėjimo vietą, bet priversti taikytis su piktybiškais veiksmais, jei ją užima kitas vairuotojas.

Kauniečiai dalijasi nauja policijos prevencijos priemone – judriame Taikos prospekte pareigūnai pasitelkė dronus, jog galėtų užfiksuoti taisykles pažeidžiančius vairuotojus. „Naujas levelis – su dronais stebi A juostą Taikos pr. – A.Basanavičiaus g.“, – „Kas vyksta Kaune“ grupėje dalijosi kauniečiai.