baudos

Šiuo metu nežymiai viršijantys greitį gali išsisukti ir su įspėjimu ar viso labo su 6–15 eurų dydžio bauda. Valdžia pasiryžusi baudas gerokai padidinti, nors ir dabar daug vairuotojų nuo jų išsisuka. Tiesa, prieš tokius „gudručius“ žadama imtis naujų priemonių. Kitaip, nei yra dabar, ateityje laiku nesumokėtas baudas būtų galima iš karto nurašyti nuo banko sąskaitos.

Žuvusiųjų keliuose skaičius šiemet vėl auga. Kas kaltas dėl vėl daugėjančių mirtinų eismo įvykių? Neatsakingi vairuotojai, per mažos baudos ar vis prastėjančios būklės keliai? Kur dingsta kelių infrastruktūrai skiriami milijonai?   Apie tai – diskusija „Dėmesio centre“ pirmadienį 19.30 val. per TV3  Vilnietis Mindaugas Digrys prieš keletą metų neteko brangiausio žmogaus – mamos.

Liberalai ir darbiečiai suka galvą – iš kokių pinigų sumokėti šimtatūkstantines baudas, kurias politinės korupcijos byloje paskyrė teismas. Akys krypsta į valstybės dotacijas, tačiau neaišku, ar iš šių pinigų galima atsiskaityti su valstybe. Gyventojai piktinasi, anot jų, toks planas nesąžiningas – partijos už savo nuodėmes nori sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tiesa, tokiam planui nepavykus, liberalai žada beveik 400 tūkstančių sukrapštyti patys.

Šveicarijos policija pirmadienį pripažino, kad dėl greičio matuoklių sistemos gedimo Berne per kiek daugiau nei mėnesį per klaidą buvo paskirta beveik 10 tūkst. baudų. Dėl programinės įrangos klaidos keturi nauji greičio matuokliai užfiksavo tiek daug pažeidimų, kad policijai kilo įtarimų, jog kažkas yra ne taip. „Iš viso nuo 2023 metų rugsėjo 12 dienos iki 2023 metų spalio 19 dienos užfiksuoti 9 604 klaidingi matavimai.

Kai policijos pareigūnai pričiumpa pažeidžiant tam tikras taisykles, būna nemalonu. Dar nemaloniau, jei apkaltinę paskiria baudą, nors iš tiesų pažeidimo nepadarei. Tokiu atveju nutarimą galima apskųsti, bet ne visuomet pavyksta įrodyti tiesą. Vieni žmonės dalijosi, kad buvo apkaltinti neva kalbėję telefonu, kai nesutapo net pareigūnams pasirodžiusi jo spalva.

Vyriausybė skelbia karą nelegaliam darbui. Įmonėms, turinčioms nelegalių darbuotojų, grasina baudomis nuo apyvartos, kurios gali siekti ir 1 milijoną eurų. Pusšimčio eurų bauda grės ir kiekvienam mūsų, jei remonto darbus patikėsime veiklos neįregistravusiam statybininkui. Statybininkų asociacija tvirtina, kad nesąžiningi statybininkai ras būdų apeiti ir drakoniškas baudas, o kai kurie opozicijos atstovai perspėja, kad eiliniams gyventojams grės baudos be kaltės.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Vyriausybėje įvykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje aptarta šių metų avaringumo situacija šalyje ir eismo įvykių priežasčių analizė, praneša Vidaus reikalų ministerija. Pastaraisiais metais šalies keliuose stebimos esą nerimą keliančios tendencijos. Suprastėjo eismo įvykių statistika – padaugėjo eismo įvykių ir žūčių juose, nors keliuose sumažėjo žuvusių pėsčiųjų. Mažiau eismo įvykių sukelia ir neblaivūs vairuotojai ir neturintys teisės vairuoti.

Gavę bausmę už nusižengimą ar nusikaltimą gyventojai neretai gali ją tiesiog pasikeisti. Pavyzdžiui, vietoje 12 tūkst. eurų baudos padirbėti 240 valandų arba atvirkščiai. Vis tik ne viskas taip paprasta. Teisininkų teigimu, įdomu tai, kad, pavyzdžiui, baudą į areštą pakeisti galima, tačiau arešto į baudą – ne.  Jie paminėjo, kad kvalifikacijos nereikalaujančių viešųjų darbų, tokių, kaip ravėjimas ar šlavimas, daugiausia gali skirti 240 arba 480 valandų.

Kaip jaustumėtės, jei sutikę pagelbėti nepažįstamajam reido metu gautumėte baudą ir dar netektumėte teisės vairuoti, nors net nežinojote, kad vykdėte nusižengimą? Tokių atvejų gali pasitaikyti, nes nežinojimas nuo bausmės neatleidžia. Socialiniame tinkle tokia nemalonia istorija pasidalinęs žmogus neslėpė, kad yra šoke. Anot jo, dėl tokio menkniekio gauti 300 eurų baudą ir dar netekti teisių yra „neadekvatus košmaras“. Vis tik specialistų nuomonė – kitokia.

Seimas spręs, ar elektroninių cigarečių bei jų pildyklių perpardavinėtojams padidinti baudas iki 140-500 eurų. Taip siekiama pažaboti šių rūkalų nelegalią prekybą tarp gyventojų, o ypač nepilnamečių.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kurias parengė parlamentinė Priklausomybių prevencijos komisija. Už balsavo 91 Seimo nariai, prieš, o du susilaikė.

Prekybininkai nebegalės taikyti baudų tiekėjams, jei jie nespės laiku pagaminti ar atgabenti prekių ir apie tai per vieną darbo dieną praneš užsakovams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai.  Tiekėjai sako, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Netrukus bus jau 3 metai, kai uždraudžiama rūkyti visuose namo balkonuose taip nusprendus bent vienam daugiabučio gyventojui. Šis pakeitimas anuomet susilaukė daugybės neigiamų reakcijų, neva tai paskatins gyventojus rūkyti butuose. Miestų atstovai papasakojo, kokia situacija yra iš tiesų. Pasirodo, kai kurie miestai per 3 metus dėl to nėra gavę nei vieno skundo. Kiti jų susilaukia kas mėnesį, tačiau nebuvo skirta nė viena bauda, mat niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti šio nusižengimo.

Seimas svarstys, ar 6-10 kartų didinti baudas žvejams mėgėjams ir verslinės žvejybos atstovams.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

Seimas spręs, ar griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, didinti baudas bei skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti pluoštą įstatymų pataisų, kuriomis siūloma pradėjusiems dirbti bedarbiams leisti 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų, dažniau tikrinti siekiant nustatyti ar įtariant nelegalaus darbo atvejus, taip pat skatinti pranešti apie juos.

Šiuo metu žvejai brakonieriai, jeigu ir yra baudžiami, tai tik gana nedidelėmis baudomis, kurios esą nė kiek neatbaido nuo pažeidimų. Dėl to nesilaikantiems taisyklių ruošiamas naujas baudų kabliukas. Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kurios ir numato didesnes baudas.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – antradienį tokioms įstatymų pataisoms po pateikimo pritarė Seimas. Atitinkami Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimai dabar bus svarstomi Seimo komitetuose, o vėliau už juos dar bus balsuojama plenariniuose posėdžiuose.

Dūmus aptinkantis prietaisas daug kam gali atrodyti tik smulkmena, kuri nėra gyvybiškai svarbi. Vis tik dūmų detektoriai, specialistų teigimu, gali apsaugoti ne tik nuo milžiniškų nuostolių, bet ir nuo mirties. Be viso to – ir nuo keliskart didesnės baudos, nei kainuoja pats prietaisas. Reikalavimus atitinkančių, sertifikuotų autonominių dūmų jutiklių galima rasti ir už 6 eurus, ir už 50 eurų. Vis tik juos įsirengia ne visi. Tačiau ne visi ir būna baudžiami.

Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.

Perkant ar parduodant automobilį abi sandorio šalys tikisi viena kitos sąžiningumo. Vis tik labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjas automobilio nuosavybės pasikeitimo nepatvirtina. tuomet visos baudos už pažeidimus siunčiamos buvusiam mašinos savininkui, t. y. pardavėjui. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, jog ne kartą teko važiuoti į policiją dėl to, kad neva jo automobiliu buvo važiuota be draudimo ar teisių, buvo nesumokėta už degalus ir pan.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė baudas 25 asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems filmus iš autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės linkomanija.net. Komisija teigia atlikusi stebėseną ir nustačiusi, kad iš pažeidėjų  IP adresų be autorių teisių sutikimo interneto svetainėje linkomanija.

Policija nustatė 200 pažeidėjų dėl neatsakingo elgiasi keliuose ir chuliganiško vairavimo. Buvo organizuojami reidai tiek nežymėtais automobiliais, tiek peržiūrint gyventojų atsiųstą informaciją apie nelegalias lenktynes. Policija pastebi, kad ir patys vairuotojai dalijasi chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės ir labiau diferencijuotos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – tokiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams pritarė Vyriausybė. Legalų darbą skatinantiems Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje šiuo metu numatytos sankcijos už aviacijos taisyklių pažeidimus yra gerokai per mažos ir neatgraso nuo jų. Dėl to baudas reikia didinti tiek gyventojams, tiek įmonėms. Kaip teigia atitinkamus įstatymų projektus parengusi Susisiekimo ministerija, lietuviškų baudų menkumą atskleidė JAV Federalinės aviacijos administracijos pavasarį atliktas Lietuvos civilinės aviacijos priežiūros sistemos auditą.

Ruduo – itin lietingas metų laikas. Net ir turint skėtį galima gerokai peršlapti, o net ir jis negali apsaugoti nuo nekultūringų vairuotojų. Tad ką daryti, jei pravažiuodamas pro balą automobilis jus stipriai aptaško ir apgadina drabužius ar daiktus? Studentė Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Vilniaus su tv3.lt skaitytojais nusprendė pasidalinti nemalonia patirtimi.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Kol Lietuvoje draudžiamas vaikiškas šampanas, cigaretes imituojantys saldainiai, elektroninių cigarečių skoniai ir net alkoholio reklama, už šalies ribų atsiranda tokios prekės, kurios vaizduoja „veipinančius“ vaikus. Nors prekė pateikiama kaip pokštas, lietuvių ji nepralinksmino, priešingai – sukėlė pyktį. Internete tokių žaislų juokelių prikurta ir daugiau, pavyzdžiui, pirmasis vaiko kaljanas, bongas ar plastinė operacija.

Vieni gyventojai džiaugiasi turėdami šunį ar katę, kiti mėgsta egzotiką ir augina roplius ar paukščius. Yra ir tokių, kurie laiko žiurkėnus ar alpakas. Vis tik daliai gyvūnų reikia leidimų, vieni – išvis draudžiami, o kiti greitai bus uždrausti. Taisyklių nepaisymas gali baigtis tūkstantinėmis baudomis ir gyvūno konfiskavimu. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, kiaulė – naminis gyvūnas, o šerno laikymui, kaip ir įvairiems elniams, ožiams ar net šunims, privaloma gauti leidimą.

Augintinio turėjimas, jo maitinimas ar vedžiojimas – dar ne viskas. Šeimininkai privalo po jų susitvarkyti tiek lauke, tiek laiptinėse, o palikę namie turi užtikrinti, kad gyvūnas netriukšmautų.  Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų – nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų – nusižengimo nustatyti nepavyks. Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.

Kad ir koks mielas būtų jūsų bute gyvenantis augintinis, kaimynams gali atrodyti visiškai kitaip. Juos gali erzinti ar alergiją kelti gyvūno kvapai, plaukai, skleidžiami garsai. Svarbu nepamiršti, kad kiekviename mieste galioja taisyklės, ką ir kaip galima laikyti gyvenant daugiabutyje. Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą.

Seimo nariai konservatoriai Vilius Semeška ir Andrius Vyšniauskas siūlo skirti baudas vairuotojams, palikusiems automobilį svetimoje stovėjimo vietoje. Pasak iniciatorių, pirkdami būstą Lietuvos gyventojai kartu dažnai įsigyja ir transporto priemonės stovėjimo vietą, bet priversti taikytis su piktybiškais veiksmais, jei ją užima kitas vairuotojas.

Kauniečiai dalijasi nauja policijos prevencijos priemone – judriame Taikos prospekte pareigūnai pasitelkė dronus, jog galėtų užfiksuoti taisykles pažeidžiančius vairuotojus. „Naujas levelis – su dronais stebi A juostą Taikos pr. – A.Basanavičiaus g.“, – „Kas vyksta Kaune“ grupėje dalijosi kauniečiai.

Nors vasara jau pasibaigė, tačiau lauko darbai dar nėra pasibaigę. Pjaunama žolė, genėjamos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

It pasiutę ėmę dygti grybai į miškus vilioja ir Kėdainių rajono grybautojus. Pernaravos seniūnijos Pelutavos kaimo gyventoja Lorita Brigienė irgi patraukė į mišką grybų ieškoti, tačiau tai, ką ji rado miške, ją, švelniai tariant, šokiravo. Moteris aptiko tikrą padangų sąvartyną – ne vieną dešimtį padangų ir kitokių automobilio dalių. „Graudžiai graudu“, – ištarė Pelutavos kaimo seniūnaitė L. Brigienė.

ESPN šaltiniai praneša, kad NBA turėtų priimti griežtesnes taisykles ir bausmes, jog būtų apribotas žvaigždžių poilsis nacionalinių transliacijų ir naujojo sezono vidurio turnyro metu. NBA konkurencijos komitetas rekomendavo planą, kurį trečiadienį turėtų patvirtinti lygos valdytojų taryba. Pagal jį lygos biurui būtų suteikta teisė skirti drausmines nuobaudas už praleistas rungtynes ir galimybė skirti komandoms daugiau kaip 1 mln.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant.

Net ir toks paprastas dalykas, kaip zefyrų ar šašlykų kepimas terasoje ar nuosavame kieme, laužas savo sode ar gesintuvo neturėjimas gali prišaukti nemažas baudas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neslepia, kad vien dėl neatsargaus elgesio pernai kilo beveik 600 gaisrų. Pareigūnų teigimu, dažniausia to priežastis – privalomų atstumų nesilaikymas. O už tai gali grėsti baudos iki 600 eurų.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant. Pažymima, kad už tam tikrų taisyklių nesilaikymą gresia baudos.

Daugeliui lietuvių nuosavame kieme kurti kepsnines ar šašlykines vasarą yra įprastas dalykas. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po metai iš metų kepant dešreles ar šašlykus sužinoma, kad tą daryti – draudžiama. Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti – jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus. Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato.

Mokslo ir žinių dieną Lietuvoje alkoholį pardavinėti draudžiama – gali grėsti baudos, siekiančios beveik 1,5 tūkst. eurų. Dėl to prieš rugsėjo 1-ąją alkoholinių gėrimų pirkimai kartais išauga beveik dvigubai. Prekybos tinklai papasakojo, kaip keičiasi alkoholio vartojimo įpročiai ir kada kils jo kainos. Prekybininkai spėja, kad rugsėjo 1 d. sutapus su penktadieniu alkoholinių gėrimų pardavimai dieną prieš ir dieną po galimai bus didesni nei įprastai.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės dažnai nesutaria dėl įvairiausių dalykų. Šįkart kaimynų konfliktas kilo dėl kieme kepamos mėsos. Veganai tikina, kad mėsos kvapas juos vimdo, tuo metu visavalgiai kaimynai tikina, kad kepsninėje nori kepti ne tik daržoves, bet ir mėsą. Savivaldybė primena apie kepsninių naudojimo taisykles ir įspėja apie baudas. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl kepsninių naudojimo.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.

Šiltuoju metų sezonu daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame aplankyti miškus, vandens telkinius ir kitas unikalias šalies vietas. Tačiau kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėtis tik keliais.

Triukšmas Lietuvoje sudaro didžiąją dalį pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Vis tik, jei anksčiau už kitų žmonių ramybę, poilsį ar darbą trikdantį triukšmą asmenims buvo skiriama 20–80 eurų bauda, nuo š. m. vasaros ji siekia 80–200 eurų. Policija nurodė, kad dažniausiai žmonės skambina dėl garsios muzikos, šūkavimų, motociklų garsų, triukšmo gyvenamosiose patalpose, renginiuose, baruose, paplūdimiuose ar net dėl per garsiai sportuojančio jaunimo.

Menka paslaptis, kad vairavimo egzaminuose pasitaiko žmonių, kurie mėgina sukčiauti. Tačiau gudraujantiems už neleistinus susitarimus, kyšius, kameras ar ausines kviečiama policija, skiriamos bausmės, egzaminų rezultatai panaikinami ir juos perlaikyti galima tik po vienerių metų.  „Regitros“ atstovas neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai egzaminą laiko ne tas asmuo arba su savimi turi draudžiamą įrangą. O pabėgimas nuo policijos gudravimą tik patvirtina.

Turite konteinerį, bet nerūšiuojate atliekų? Darote pažeidimą ir gausite pranešimą. Vėliau tūkstančių gyventojų gali laukti ir bauda. O už kiekvieną pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, padarytas pakartotinai – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų, praneša Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.