bankai

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) paskelbė, kad įtariamas pensininkas bankų plėšikas iš tikrųjų gali būti užsimaskavęs jaunas vyras, praneša „telegraph.co.uk“. Serijinis bankų plėšikas nuo 2009 m. rugpjūčio apiplėšė 16 bankų. FTB už informaciją apie įtariamąjį siūlo 20 tūkst. dolerių atlygį. Anksčiau buvo teigiama, kad įtariamasis yra senyvas vyras, apie 60 ar 70 metų amžiaus. Tačiau stebėjimo kameros jį užfiksavo po nepavykusio apiplėšimo bėgantį per automobilių stovėjimo aikštelę.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

„Saxo“ banko ekspertai gruodžio mėnesį paviešino drąsias finansinių tendencijų prognozes 2012 metams. Kasmetis „Saxo“ pranešimas susilaukia didžiulio dėmesio, nes skaitytojai gali susipažinti su tokiomis prognozėmis, kurių išsipildymo tikimybė nėra itin didelė, bet daug didesnė negu tradiciškai įsivaizduoja rinkos dalyviai. Pirmasis panašaus pobūdžio „Saxo“  pranešimas buvo publikuotas prieš dešimt metų.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

2011 m. lapkričio mėnesį žiniasklaidos priemonėse paskelbtų bankų naujienų skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus, lyginant su ankstesniais šių metų mėnesiais. Naujiena apie banko „Snoras“ bankrotą dvigubai padidino susidomėjimą ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų naujienomis. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „TNS LT“ atlikta komunikacijos analizė, kurio metu 2011 m. lapkričio mėn.

Nuo šios savaitės Lietuvos bankas pradeda rengti indėlių, skolos vertybinių popierių pirkimo ir atpirkimo sandorių aukcionus. „Šios pasaulyje įprastos pinigų rinkos priemonės suteiks papildomų galimybių Lietuvoje veikiantiems bankams optimaliau išnaudoti jų turimą finansinį turtą ir valdyti pinigų srautus, o aktyvesnė prekyba skolos vertybiniais popieriais šią rinką padarys labiau likvidžią, ją pagilins“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Diplomatai praneša, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba panaikino sankcijas Libijos centriniam bankui ir šalies užsienio investiciniams bankams, informuoja BBC. JT teigia, kad taip siekia palengvinti dabartinę grynųjų pinigų krizę Libijoje. JAV pasekė JT pavyzdžiu ir panaikino „daugumą“ Libijai taikytų sankcijų.

SEB bankas, pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas Vilniaus apskrities įmonėms ir gyventojams, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, per pirmąsias dvi išmokų mokėjimo dienas jau išmokėjo 1,972 mlrd. litų. Iš šios sumos 1,683 mlrd. litų (85 proc.) pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas – pagal nuo lapkričio 30 dienos SEB bankui pateiktus prašymus, o daugiau negu 289 mln. litų (15 proc.) išmokėta grynaisiais pinigais.

Reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pareiškė mažinanti šešių pasaulio bankų skolinimosi reitingą. Kaip teigiama agentūros pranešime, reitingai sumažinti dėl Europos skolų krizės ir rimtų sunkumų bankininkystės sektoriuje.

Stambiausiems pasaulio bankams būtina uždirbti 354 mlrd. eurų, kad atitiktų trečiosios Bazelio sutarties (Basel III) normas. Apie tai praneša „The Financial Times“, remdamasis JAV konsultacinės grupės „Boston Consulting Group“ (BCG) tyrimu. Ekspertai rėmėsi kapitalo rodikliais, užfiksuotais 2010 m. pabaigoje. Europos bankų deficitas įvertintas 221 mlrd. eurų, iš kurių 20 proc. būtina padengti šiais metais. Azijos ir JAV finansų sektorių deficitas įvertintas po 70 mlrd.

Pirmoji išmokų „Snoro“ indėlininkams diena nepraėjo be nemalonumų. Kai kurie žmonės vakar namo grįžo nieko nepešę. Gyventojai apstulbo neradę savęs indėlininkų sąrašuose arba aptikę perpus mažesnes sumas, nei būta iki „Snoro“ nacionalizavimo. Apgulties SEB banke vakar nebuvo, bet indėlius panorusių atsiimti gyventojų nestigo nuo ryto iki vakaro. V. Ščiavinsko nuotr. „Snoro“ indėlininkai vakar rytą skubėjo į SEB banko poskyrius atsiimti savo indėlių.

Socialinių tinklapių tyrimų kompanijos „Orgnet.com“ atliktas tyrimas parodė, kaip gandai savaitgalį paskatino Latvijos gyventojus užsipulti Švedijos bankus, rašo portalas „ReadWriteWeb“. Bankų sektoriaus atstovai tai vadina pirmąjį socialinės žiniasklaidos sukeltą bankų klientų antplūdį per visą istoriją. Kiti pareigūnai sako, kad klaidinančios informacijos kampanija galėjo būti tyčinis mėginimas Europos skolų krizės metu destabilizuoti Latviją.

Praėjusią savaitę atliktas Europos bankų streso testas parodė, kad žemyno bankų kapitalo trūkumas sudaro apie 115 mlrd. eurų. Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“ kalbino Europos bankininkystės institucijos (EBA) vadovą Andrea Enria, kuris teigia, kad Europos bankininkystės sektoriaus laukia dideli iššūkiai. Europos bankininkystės institucija buvo įkurta tam, kad stabilizuotų bankų sistemą. Ar šis planas buvo įgyvendintas, „Der Spiegel“ paklausė A. Enrios. Dar yra labai anksti apie tai kalbėti.

Latvijoje kyla panika dėl galimų „Swedbank“ problemų. Žmonės masiškai iš banko bankomatų išsiima pinigus. Kaip skelbia latvių žiniasklaida, banko atstovai akcentuoja, kad „Swedbanke“ problemų nėra ir jis dirba visiškai stabiliai, todėl kažkas galimai tyčia nori sukelti paniką. Banko atstovai žada pareigūnų prašyti nustatyti, kas skelbia dezinformaciją.

Raginimą atidaryti sąskaitą kitame banke išgirdo ne visi buvę „Snoro“ klientai pensininkai. Dauguma buvusių „Snoro“ klientų „Sodros“ išmokų gavėjų pinigus šį mėnesį atsiims jau kituose bankuose – kai tik pasirūpins atsidaryti sąskaitas. „Sodros“ Panevėžio skyrius primena, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeteko galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu televizijai „Canal Plus“ pareiškė, kad euras gali „sprogti“, informuoja „EUobserver“. Pesimistiškas pastabas jis išsakė prieš ketvirtadienį vakare prasidėsiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. „Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, - kalbėjo jis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poor's“ įspėjo, kad jeigu sumažins euro zonos valstybių reitingus, ji gali sumažinti ir Europos Sąjungos (ES) bei didelių euro zonos bankų skolinimosi reitingus. Pirmadienį agentūra įspėjo, kad jeigu ES lyderiai penktadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu nesusitars dėl veiksmingo kovos su krize plano, ji gali sumažinti beveik visų 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus.

Paskelbus apie „Snoro", užėmusio apie dešimtadalį rinkos, bankrotą prasidėjo lietuvių migracija tarp bankų ir nebyli bankų kova atsigriebti kuo didesnę atsilaisvinusią rinkos dalį. Nenuostabu, kad valstybei nacionalizavus „Snorą“, o Lietuvos bankui vėliau pareiškus, kad šis bankas bankrutuoja, lietuviai nusivylė šalies bankų sistema. „Veido“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad šiandien bankais nepasitiki 45 proc. respondentų, dar 23,2 proc.

Trečiadienį, išnagrinėjęs penkiolikos ieškovų skundą, Vilniaus apygardos Administracinių bylų skyriaus teisėjas Andžiejus Macijevskis iškėlė „Snoro“ bankroto bylą. Banko bankroto administratoriumi paskirtas Lietuvos banko siūlytas tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiasis partneris Neilas Cooperis. Tos pačios bendrovės partneris Simonas Freakley'is nuo lapkričio vidurio jau dirba „Snoro“ laikinuoju administratoriumi, o N. Cooperis yra jo komandos narys.

Valstybės remiamų paskolų sutartis su „Snoro“ banku sudarę studentai dėl neišmokėtos paskolos dalies galės kreiptis į kitus šias paskolas teikiančius bankus. Siekdama sudaryti lankstesnes paskolų teikimo sąlygas, Vyriausybė pakoregavo valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Naujas sutartis dėl likusios paskolos dalies išmokėjimo studentai turės sudaryti iki šių metų pabaigos. Valstybės remiamas paskolas studentams šiuo metu teikia penki bankai – Nordea, Swedbank, DnB, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Galimybę paviešinti JAV centrinio banko ir didžiųjų finansų milžinų kruopščiai slepiamą informaciją apie slaptas paskolas suteikė tik teismai. Didieji pasaulio bankai daugiau nei dvejus metus dangstėsi tuščiomis kalbomis apie stabilumą ir tuo metu siurbė paskolas iš JAV federalinių rezervų banko (FED). ,,Ekonomika. lt“ jau rašė (2011 08 29), kad FED neatskleidė pasauliui bankų, kuriems gelbėti skyrė daugiau nei 1,2 trln.

Lietuvos bankas (LB) savo pareigą prižiūrėti šalies finansų sistemą atliko atsakingai, o išaiškėjus galimai nusikalstamai banko „Snoras“ vadovų veiklai ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią dar didesniems dabar jau bankrutavusio banko indėlininkų nuostoliams, pabrėžia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus Lietuvos banko vadovas teigė, kad LB pradėjo veikti iš karto gavęs signalus apie prastą banko „Snoras“ būklę.

Žurnalas „Foreign Policy“ pristato unikalų 2011 metų idėjų portretą ir šias idėjas sugalvojusius mąstytojus. Pirmąjį dešimtuką sudaro beveik vien tik iškiliausi Arabų pavasario dalyviai ir tik 10-oje vietoje atsidūrė trijų svarbiausių pasaulio centrinių bankų (JAV Federalinio rezervų banko (FED), Europos centrinio banko (ECB) ir Kinijos centrinio banko) valdytojai.

Kinijoje per sprogimą banko pastate vienas žmogus žuvo, dar mažiausiai šeši buvo sužeisti. Sprogimas nugriaudėjo ketvirtadienį antrojoje dienos pusėje viename iš Kinijos statybos banko skyrių Chubėjaus provincijos Uchano mieste. Nukentėję žmonės nugabenti į ligoninę, apie jų būklę nieko nepranešama. Kaip informuoja naujienų agentūra „Xinhua“, incidento aplinkybes tirianti policija jau atmetė versiją, kad sprogimo priežastis - dujų nuotėkis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma užkirsti galimybę ne tik bankams, bet ir jų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms bei bankų vadovams tapti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais.

Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nuobauda skirta vadovaujantis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 11 punktais, už netinkamą darbo pareigų, nurodytų Kredito įstaigų priežiūros departamento nuostatuose, vykdymą bei biurokratizmą tarnybinėje veikloje.

Lietuvos draudimo bendrovės dėl banko „Snoras“ likvidavimo greičiausiai praras maždaug 13 mln. litų gyventojų draudimo įmokų, teigia Lietuvos draudikų asociacija (LDA). Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, „Snoro“ sąskaitose laikomi draudimo bendrovių indėliai, net ir nesiekiantys šimto tūkstančių eurų, nėra apdrausti valstybės, o galimybės šiuos įsipareigojimus įvykdyti pagal bankroto procedūras yra ribotos.

Reitingų agentūra „Moody's“ antradienį pareiškė, kad gali sumažinti 87 bankų skolinimosi reitingus 15-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių. Agentūra baiminasi, kad šių šalių vyriausybės neturės pakankamai lėšų išgelbėti Europos valstybių skolos vertybinius popierius turinčių bankų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. „Moody's“ teigimu, daugiausiai skolinimosi reitingų bus peržiūrėta Ispanijoje, Italijoje, Airijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje.

Juridiniams asmenims draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos - draudimo išmokų mokėjimo - įgyvendinimo.

Bankrutuojančiame banke „Snoras“ sąskaitas turėję pensininkai “Sodros“ yra raginami atsidaryti sąskaitas kituose bankuose. Pensininkai kratosi bankų ir tvirtina, kad toks nurodymas atima teisę rinktis. “Sodros“ skyriuose daugėja prašymų pensijas pristatyti į namus. Teko prašyti kaip malonės Kuršėniškis pensininkas (redakcijai pavardė žinoma) piktinasi, kad yra varžoma pasirinkimo laisvė gyventi be bankų. „Bankrutavus “Snorui“ “Sodroje“ manęs pareikalavo atsidaryti sąskaitą kitame banke.

Bankų duomenimis, klientų antplūdis pastarosiomis dienomis išaugo nuo keliolikos procentų iki kelių kartų, priklausomai nuo banko dydžio. Dažniausiai žmonės ir įmonių atstovai bankuose nori atsidaryti sąskaitas, išsiimti mokėjimo kortelę ir naudotis internetine bankininkyste, rašo delfi.lt. „Pastebėjome, kad klientų srautas padidėjo, akivaizdžiai matyti, kad yra daugiau žmonių, kurie mūsų banke atsidarinėja naujas sąskaitas, užsisako mokėjimo korteles.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Tie, kurie stebi pinigų ir valdžios kovą Rytų Europoje, jau senokai pradėjo jaudintis dėl Lietuvos banko „Snoras“ – verslo imperijos, valdančios ir vieną pagrindinių šalies dienraščių – ateities, skelbia įtakingas verslo savaitraštis „The Economist“. Lietuvos vyriausybės lapkričio 16 d. sprendimas nacionalizuoti banką ir išduoti arešto orderius jo pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui tik padidino šiuos nuogąstavimus. Akcininkai neigia padarę kokią nors žalą.

„Lietuvos bankas“ (LB) valdyba pripažino banką „Snoras“ nemokiu ir ketina kreitis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankas visam laikui neteks LB išduotos veiklos licencijos. I. Šimonytė: prie „Snoro“ gelbėjimo valstybė prisidės 2,5 mlrd.

Skandinavų bankai atėjo į mūsų šalį skleisdami įvaizdį, kad jie yra nepaprastai sąžiningi, atidūs, veikia skaidriai ir atitinka klientų interesus. Ir kai tikrieji kėslai, dažnai neskaidrūs, būna „įpakuoti“ į gražų popierėlį, skandinaviškų bankų teisumu be jokių įrodymų patiki net mūsų valstybės teismai.

Priklausomai nuo to, kiek dingo „Latvijas Krajbanka“ lėšų, banko veikla gali būti atnaujinta, jeigu bankas bus padalytas „gerus“ ir „blogus“ aktyvus, sako žinomas ekonomistas Janis Ošleisas. Į „gerąjį banką“ pereitų sąžiningi paskolos gavėjai, o „blogasis bankas“ teismo keliu išieškotų iš banko savininko Vladimiro Antonovo ar jo prezidento Ivaro Priedičio lėšas, sakė ekonomistas. Jis pridūrė, kad banko negalima bus atgaivinti tik tuo atveju, jeigu iš jo nutekėjo labai didelė pinigų suma.

Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga. „Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis.

Latvijos žiniasklaida praneša, kad iš „Latvijas Krajbanka“ galėjo dingti milijonai latų. (Papildyta 20.04) I. Šimonytės teigimu, kurią citavo BTV, akcentuojama, kad situacija su „Latvijas Krajbanka“ kelia pavojų ir Lietuvos „Snorui“, nes gali sumažėti pastarojo banko turto vertė. Taip pat teigiama, kad situacija Lietuvos „Snore“ ir Latvijos banke gali įtakoti šalių socioekonomines sferas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė įvedė naujus finansinius apribojimus Iranui ir nutraukė visus finansinius ryšius su Irano bankais, praneša BBC. Sprendimas priimtas po Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimo apie Irano branduolinę programą. Nuo pirmadienio 17.00 val. Lietuvos laiku visos Jungtinės Karalystės kredito ir finansų institucijos privalo nutraukti sandorius su visais Irano bankais, įskaitant šalies centrinį banką.

Sekmadienį sprendimas dėl banko ,,Snoras" nebuvo priimtas, nes jame padėtis blogesnė nei buvo tikėtasi. ,,Vakar turėjome intensyvią dieną. Iki trečiadienio turėtume sulaukti išvadų, tarpinio balanso ir pasiūlymo, kaip toliau elgtis. Užkrėtimo mąstas yra didesnis nei mes galėjome tikėtis ir atitinkamai sprendimai bus tokie, kad kainuotų mažiausiai mokesčių mokėtojams.

Valstybei nacionalizavus „Snoro“ banką ir pastarojo antrinės įmonės iš dalies kontroliuojamai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei smarkiai į tai sureagavus, Seime „atgimė“ idėja uždrausti bankams valdyti žiniasklaidos priemones net ir per dukterines firmas. Grupė Seimo narių, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas.

Seimo pirmininkės  Irenos  Degutienės  teigimu,  R. Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Buvęs ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nevertina ir nekomentuoja Vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snoro“ banką, rašo delfi.lt. „Niekaip nevertinu, nežinau detalių. Aš tik parvažiavau, nieko nežinau ir nieko nevertinu“, – tepasakė jis. (papildyta 15:20) ,,Balsas.

Apie Lietuvą krečiantį policijos skandalą ir banko „Snoras“ problemas N. Pumprickaitė kalbėjosi su Alvydu Sadeckiu. LTV laidoje „Savaitė“ Nemira Pumprickaitė (N. P.) aktualiais klausimais kalbėjosi su studijos svečiu – pirmuoju Kriminalinės policijos vadovu, daugiau nei šešerius metus buvusiu Seimo nacionalinio saugumo komiteto vadovu Alvydu Sadecku (A. S.). N. P.: Slaptasis liudytojas kalba daugybę dalykų, iš kurių galima susidaryti įspūdį, kad kriminalistai buvo neatsakingi, nereaguojantys...

Mario Monti paskyrimas Italijos premjeru yra reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Pakeitusi šiame poste skandalingąjį Silvio Berlusconį Italija pašalino nepajudinamąjį, rašo britų dienraščio „The Independent“ korespondentas Stephenas Foley‘us. Pritaikiusi nerenkamų technokratų valdymą, šalis nutraukė įprastas demokratijos taisykles ir galbūt netgi pačią demokratiją.

Banko „SnorAS“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas A. Anušauskas teigia, kad turi būti užkirstas kelias manipuliuoti informacija per bankų valdomas žiniasklaidos priemones. Oponentai atkerta, kad primityvūs draudimai nelabai padės.