baltijos šalys

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Putinas galbūt gyvuos dar ilgai, taigi reikia rimtai susirūpinti regiono saugumo pažeidžiamumu. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Baltijos šalys ragina didinti regiono gynybines pajėgas ir atsparumą Rusijos Federacijos sukurtoms aplinkybėms. Regis, vis labiau sutariama, kad dėl Maskvos agresijos saugumo lygis pasikeitė ir atitinkamai turi keistis NATO saugumo pozicija.

Ukrainoje – 73-oji karo diena prieš įsiveržusią Rusiją. Penktadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl vaizdo įrašu kreipėsi į savo tautą ir visą pasaulį. Ukrainos lyderis kalbėjo ir apie bandymus evakuoti civilius iš Mariupolio, ir apie susitikimą su Baltijos šalių prezidentais, ir apie Rusijos karių paliktus pavojus Ukrainos žmonėms. „Tęsiame evakuaciją iš Mariupolio, iš „Azovstal“, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklais, ir diplomatija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija“, – Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

Greitas sunkiosios technikos pristatymas kovojančiai Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą prieš Rusiją, kuri vykdo nepateisinamą agresiją. Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius.

Penktadienį Rygoje premjerė Ingrida Šimonytė kartu su kitais Baltijų šalių ministrais pirmininkais aptarė bendras pastangas stiprinti regiono saugumą, o taip pat ir sankcijų karą prieš Ukrainą paskelbusiai Rusijai griežtinimą.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Baltijos jūros regiono šalių teritorinės gynybos vadai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos teritorinės gynybos pajėgų vadai ir atstovai dalyvauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) organizuojamoje Baltijos jūros regiono šalių teritorinės gynybos pajėgų konferencijoje SCANBAL 2022. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, konferencijos metu šalys dalyvės pristatys savo pajėgas, aptar...

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų. „Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas. „Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

Estijai gaivinant antrojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Baltijos šalyse projektą, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog „trijų valstybių lygmeniu“ dėl to kol kas neapsispręsta. Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Ekonomikos ministerija šį klausimą nagrinėja atsižvelgdama į bendrą Latvijos energetinį saugumą ir būdus, kaip užtikrinti alternatyvius šaltinius Rusijos gamtinėms dujoms.

JAV Kongresas patvirtino 1,5 mlrd. dolerių (beveik 1,36 mlrd. eurų) biudžeto paketą, į kurį yra įtraukta 180 mln. dolerių saugumo pagalba Baltijos šalims. Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. dolerių didesnė nei pernai.

Britanija po „Brexit“ išskyrė sau svarbų vaidmenį diskusijose dėl Baltijos šalių saugumo. Bijodamos, kad jos gali tapti kitu Rusijos taikiniu, Baltijos šalys tikisi, kad Britanija stiprins savo raginimus suteikti daugiau karinės NATO paramos būtent šiame regione. JK ir trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendradarbiavimas saugumo srityje ilgą laiką buvo vertinamas kaip stiprus ir nepaveiktas „Brexit“ dramos, rašo politico.eu.

Lenkija ir Baltijos šalys Kremlių supranta geriau nei Vakarų vyriausybės, tačiau pastebėjo, kad jų įspėjimai apie Putiną buvo ignoruojami, rašo politico.eu. Jau daugelį metų Vakarų europiečiai atmestinai žiūri į Lenkijos ir Baltijos šalių politikus, kol jie skambina pavojaus varpais dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos keliamos grėsmės.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Vakarus netesint pažadų apsaugoti jo šalies ir perspėjo, kad karas paveiks visą likusį pasaulį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat įspėja, kad Putinas nepakęs jokių pralaimėjimų ir jo veiksmai neprognozuojami ir galintys įtraukti visą pasaulį į branduolinę katastrofą.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga užtikrinama, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Maskvai šeštadienį pareikalavus, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas. „Ambasadų apsauga visą laiką buvo užtikrinama, tai mūsų vidiniai dalykai, kaip apsauga vykdoma, bet ji tikrai užtikrinama.

Maskva šeštadienį pareikalavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Perspėjame Vilnių, Rygą ir Taliną, kad jie yra atsakingi už savo paleistos antirusiškos psichozės padarinius“, – „Reuters“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija. „Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos politikai antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis. „Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Vašingtonas yra tvirtai įsipareigojęs ginti savo NATO sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris, penktadienį susitikusi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir kitais Baltijos šalių vadovais. „Pripažįstu grėsmes... Palaikome jus šiuo ir daugeliu kitų klausimų... Laikomės išvien kaip NATO sąjungininkai“, – kalbėjo K. Harris, Miunchene pradėdama susitikimą su Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyderiais.

Baltijos šalys drauge įsigijo daugiau kaip 385 tūkst. dozių vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Pirkimo sutartis sudaryta trejiems metams. Lietuvai iš įsigyto kiekio atiteks 180 tūkst. dozių, už jas bus sumokėta per 1,8 mln. eurų. Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Neringos Norkūnaitės-Sasnauskienės, artimiausiu metu nauja vakcinų siunta turėtų pasiekti Lietuvą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį susitikęs su Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais, patikino, kad Berlynas toliau rems Baltijos šalių saugumą, regione padidėjus įtampai dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą. Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarų šalys nuogąstauja, kad Maskva tikriausiai planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Rygoje Baltijos Ministrų Tarybos formate susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas regiono saugumo klausimams aptarti, rašoma pranešime spaudai. Baltijos Ministrų Taryboje, kuriai šiemet pirmininkauja Latvija, taip pat aptartas bendrų infrastruktūrinių projektų progresas, Žalioji darbotvarkė ir pandemijos valdymas. „Praėjo du mėnesiai po paskutinio mūsų susitikimo ir situacija regione išlieka neraminanti.

Rygoje susitiko trijų Baltijos šalių premjerai. Baltijos Ministrų Tarybos metu Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjanis Karinis, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalas ir Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, be kitų temų, aptarė regioninio saugumo klausimus. Po susitikimo Lietuvos premjerė sakė, kad situacija regione lieka įtempta, o Rusija savo reikalavimais bando skaldyti sąjungininkų vienybę.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, tuo tarpu didžiausia vidutinė metų infliacija 2021-aisiais buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti infliacijos duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 10,6 proc., Latvijos – 7,9 proc., Estijos – 12,2 procento.

Kaune susitikę Baltijos šalių ministrai antradienį sutarė vystyti bendras salvinės raketų ugnies sistemas. Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai. „Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti.

Minsko režimo vykdoma hibridinė ataka, kurios metu išaugo neteisėta migracija, parodė, kad Baltijos šalių vienybė yra itin svarbi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadais generolais leitenantais Leonidu Kalniniu ir Valdemaru Rupšiu. Latvijos kariuomenės vadas taip pat lankėsi Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažino su dabartine situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema.

  Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 1,4 proc., Latvijos – 1,1 proc., Estijos – 1,2 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį didžiausia buvo Estijoje, o mažiausia – Latvijoje. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 6,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc.

Lietuva su Latvija ir Estija šiuo metu plėtoja kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas – Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo, vieningos padengtų obligacijų reguliavimo sistemos Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimo tarptautiniuose indeksuose, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Baltijos šalių europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba jau vyksta visose trijose Baltijos šalyse, tačiau dabartinio tikslo – užbaigti projektą iki 2026 metų – pasiekti nepavyks, o jungties statybos pabaiga bus nukelta į šio dešimtmečio pabaigą, skelbia Estijos dienraštis „Postimees“. Kartu tai yra paskutinysis galimas terminas, nes transeuropinis transporto tinklas TEN-T turi būti parengtas iki 2030-ųjų.

Latvijos ir Estijos COVID-19 užsikrėtimų statistika kiek palankesnė nei Lietuvoje – užsikrėtimų ir mirčių skaičius mažesnis keliskart. Pranešama, kad mažiausi užsikrėtimų skaičiai tarp Baltijos šalių – Latvijoje. Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 418 testų nustatyti 366 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Su darbo vizitu Vokietijoje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kartu su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarė aktualius regiono klausimus: migraciją, saugumą ir gynybą, santykius su ES kaimyninėmis šalimis. Valstybių vadovai taip pat skyrė dėmesio Europos Sąjungos ateities klausimams.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Estiją, Latviją ir Lenkiją bendrai siekti Europos Sąjungos migracijos politikos peržiūrėjimo, taip pat kelti klausimą dėl fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija finansavimo. Kaip skelbia Prezidentūra, tai šių šalių vadovai pirmadienį aptarė vizito Kijeve metu.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai bendrame pareiškime pirmadienį pasmerkė hibridinę Baltarusijos ataką prieš valstybių sienas. „Mes, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl padėties prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų su Baltarusija. Mums aišku, kad dabartinę krizę suplanavo ir sistemingai organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas“, – bendrą pareiškimą pranešime cituoja Lietuvos vyriausybė.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Lenkijos, Estijos, Latvijos premjerais Mateuszu Morawieckiu, Kaja Kallas ir Krišjaniu Kariņiu nuotoliniu būdu aptarė situaciją ES pasienyje su Baltarusija bei tarėsi dėl tolimesnių koordinuotų veiksmų atsakant į Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį naikintuvai kilo du kartus. Abu kartus NATO lėktuvai atpažino ir palydėjo po tris Rusijos orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas tęsia vizitą Briuselyje. Šiandien jis susitiko su Belgijos karaliumi. Taip pat bandė spręsti ginčus su Europos Sąjungos lyderiais dėl muitų politikos. Visgi Bideno dėmesio centre – jau ryt vyksiantis istorinis susitikimas su Vladimiru Putinu. Jo išvakarėse abiejų prezidentų komentarai apie J. Bideno pareiškimą, kad Putinas – žudikas.  Po sunkios dienos NATO viršūnių kuluaruose – mažiau įtempti susitikimai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Baltijos šalių lyderiais per NATO viršūnių susitikimą pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaiko jų pastangas duoti atkirtį „žalingiems“ Rusijos veiksmams. „Patikinau juos, kad perduosiu prezidentui [Vladimirui] Putinui, kad nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją žurnalistams sakė J. Bidenas.