baltijos šalys

Baltijos šalių premjerai jau trečią kartą bandys susitarti dėl bendros suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramos svarbiems projektams. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai kitą penktadienį susitiks Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, taip užbaigdami vadinamąjį SGD turą.

 NATO naikintuvai antradienį perėmė tris Rusijos karinius lėktuvus netoli Estijos oro erdvės. Tokią informaciją pranešė Aljanso spaudos atstovas, rašo CNN. „Du ispanų naikintuvai „F-18“, dalyvaujantys NATO Baltijos oro policijos misijoje, iš Estijos Amari oro bazės kilo tam, kad perimtų neidentifikuotus, NATO nepriklausančius karinius lėktuvus šalia Estijos oro erdvės“, - pareiškė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as.

Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupacija niekada nebuvo užmiršta, dauguma užsieniečių apie tai nėra nė girdėję, tad juos ši situacija glumina. Kad suprastumėte, kas vyksta, pamėginkite šį minčių eksperimentą. Įsivaizduokite, kad jūsų protėviai buvo gangsteriai.

Klaipėdos jūrų uostas pirmąjį šių metų pusmetį pirmavo tarp Baltijos šalių uostų pagal konteinerių krovos apimtis. Šiemet sausį-birželį Klaipėdos uoste perkrauta 217,6 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 1,4 proc. daugiau nei 2016 metais tuo pačiu metu, kai perkrauta 214,6 tūkst. TEU, pranešė uosto direkcija. Rygos uoste TEU krova per metus išaugo 14 proc. iki 208,1 tūkst., Talino - 5,4 proc. iki 102,3 tūkst., Liepojos - dukart iki 2,1 tūkst. vienetų.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pencas) liepos pabaigoje Estijoje susitiks su trijų Baltijos šalių vadovais, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Lietuvai susitikime atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šuo vizitu Vašingtonas turbūt sieks nusiųsti dar vieną solidarumo ženklą Baltijos šalims ir signalą Rusijai, kad JAV rimtai vertina gynybos įsipareigojimus.

 Rusijos gynybos ministerija trečiadienį surengė savo kolegijos išvažiuojamąjį posėdį Karaliaučiuje, per kurį, be kitų klausimų, bus aptartas NATO pajėgų stiprinimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. „Kolegijos (posėdis) jau prasidėjo, jis vyksta Kaliningrado karininkų namuose“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis Kaliningrado srities jėgos struktūrose. Jis pridūrė, kad gatvėse aplink posėdžio vietą buvo sustabdytas eismas.

 NATO antradienį paskelbė baigusi savo rytiniame sparne formuoti keturis daugiataučius batalionus, kuriuos buvo nuspręsta sukurti vykdant Rusijos atgrasymo programą. Sprendimas atsiųsti į Baltijos šalis bei Lenkiją keturis priešakinius NATO pajėgų batalionus buvo priimtas pernai liepą per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje. „Šiandien NATO išpildo pažadą, duotą prieš metus viršūnių susitikime Varšuvoje.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pateikti duomenys rodo, kad sąjungininkų naikintuvai kilo kasdien nuo trečiadienio iki sekmadienio, jie palydėjo 32 Rusijos orlaivius. Tarp jų buvo ir du strateginiai bombonešiai Tu-160, jie netoli Baltijos šalių erdvės praskrido ketvirtadienį.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Trijų Baltijos šalių kontroliuojamoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje galėtų nekonkuruodami veikti du terminalai - Klaipėdoje ir Paldiskyje, Estijoje, kuri galėtų pasistatyti nedidelį terminalą, penktadienį pareiškė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, terminalai kartu su Inčukalnio dujų saugykla papildytų vienas kitą.

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. 80 % Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 % lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius. Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 % apklaustų Estijos ir 68 % Latvijos gyventojų.

Trijų Baltijos šalių premjerai penktadienį lankosi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale. Tai vadinamojo SGD turo, prasidėjusio Estijoje, tęsinys - jo metu ministrai pirmininkai tariasi dėl regioninio SGD terminalo ir galimybių gauti europinės paramos.

Nors Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių gegužę užfiksuota mėnesio defliacija, jos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo labiausiai regione. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 0,1 procento. Mėnesio infliacija Latvijoje gegužę buvo nulinė, o Estijoje - siekė 0,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 3,4 proc., Latvijos - 2,8 proc.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Praėjusios savaitės antradienį NATO budintys orlaiviai atpažino ir palydėjo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusį orlaivį „IL-20“, o šeštadienį – orlaivius „An-26“ ir „Su-27“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, nelaiko Rusijos grėsme, sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. „Ne“, – atsakė ji televizijos „Dožd“ eteryje į klausimą, ar Rusija kelia grėsmę Estijai. „NATO atgrasomosios priemonės per visą Aljanso gyvavimo istoriją buvo 100 proc. efektyvios. Žinoma, tam, kad adekvačiai reaguotų, NATO būtina nuolat plėtoti atgrasymo strategiją, ir matome, kad NATO tuo nuolat užsiima“, – paaiškino Estijos prezidentė.

Programišiai, kuriuos galbūt remia Rusija, bando įsiskverbti į Baltijos šalių elektros tinklus. Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, skelbia, kad programišiai 2015-2016 metais atliko žvalgybines kibernetines atakas. Naujienų agentūra, remdamasi teisėsaugos pareigūnais, privačiais tyrėjais ir informuotais asmenimis, teigia, kad programišiai pastaruosius dvejus metus paslapčia bando įsiskverbti į Baltijos šalių elektros tinklus.

NATO karius Lietuvoje aplankęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) Baltijos šalis pavadino pavyzdžiu visoms aljanso valstybėms dėl gynybos biudžeto didinimo. „Šios šalys yra sektinas pavyzdys dėl savo gynybos išlaidų trajektorijos, jos į tai žiūri rimtai, jos tampa pavyzdžiu stiprindamos savo gynybą“, - žurnalistams Pabradėje trečiadienį sakė J.Mattisas. „Sveikiname tai, ką jos daro.

Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) sako, kad JAV yra pasirengusios dislokuoti gynybines sistemas Baltijos šalyse Rusijai atgrasyti, bet galimybių atvežti ilgojo nuotolio raketų „Patriot“ kol kas viešai nekomentuoja. „Dislokuosime tik gynybines sistemas, kad užtikrintume, jog būtų gerbiamas suverenitetas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Mattisas po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius James Mattisas (Džeimsas Matisas) trečiadienį susitinka su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių gynybos ministrais, vėliau Pabradėje aplankys NATO karius. Šiuo vizitu naujoji Jungtinių Valstijų administracija siekia pademonstruoti įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui, tvyrant nerimui dėl Rusijos užsienio politikos.

Baltijos šalių premjerų susitikime Taline Lietuva, Latvija ir Estija sieks užglaistyti nesutarimus dėl strateginių dujų ir elektros projektų. Konkrečių sprendimų ir susitarimų pirmadienį vyriausybių atstovai nepasirašys, tačiau pokalbiai bus svarbūs Lietuvai, siekiančiai įtikinti kitas šalis, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas vertas gauti europinės paramos, o sinchronizuoti elektros tinklus per Lenkiją galima ir viena jungtimi.

Baltijos šalyse viešintys užsienio turistai Lietuvoje išleidžia mažiausiai, šias išlaidas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba. Jos duomenimis, 2016 metais užsienio turistų išlaidos Lietuvoje sudarė 431,6 euro, Latvijoje - 506,1 euro, Estijoje - 1327 eurus vienam šalies gyventojui. Palyginti su 2015-aisiais, šios sumos padidėjo Lietuvoje ir Estijoje, sumažėjo Latvijoje.

Antradienį Šiauliuose pasikeis NATO oro policijos misiją vykdantys kariniai vienetai: Nyderlandų karinių oro pajėgų karius pakeis lenkų oro pajėgos. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks ceremonija, kurios metu keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Nyderlandų karinių oro pajėgų karius pakeis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuosiantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valst...

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.

Antradienį Baltijos šalių oro erdvėje prasidės ketvirtosios NATO oro pajėgų pratybos „Ramšteino lydinys“, jose bus treniruojami NATO oro policijos misijoje budintys oro pajėgumai ir stiprinama sąveika tarp sąjungininkų karinių oro pajėgų. Mokymai dvi dienas vyks daugiausia virš Lietuvos, pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Ramstein Alloy 4“ pratybose dalyviai treniruosis atlikti orlaivio perėmimą ore, degalų papildymą ore, vykdys paieškos ir gelbėjimo operacijas.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Pagal konteinerių krovą tvirtą lyderystę taip Baltijos šalių uostų daug merų išlaikančią Klaipėdą šiemet kėsinasi aplenkti Ryga - latviai džiūgauja per pirmąjį ketvirti perkrovę rekordinį konteinerių skaičių, o Klaipėdos konteinerių terminalai baksnoja į problemas, kurias būtina išspręsti, kad neprarastume konkurencingumo ir nenusileistume rygiečiams, rašo „Verslo žinios“. Nors bendras pirmojo šių metų ketvirčio konteinerių krovos rezultatas Klaipėdos uoste teigiamas (augimas siekia 4,4 proc.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybės sutaria, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti sinchronizuojami su kontinentine Europa per Lenkiją.

Viename svarbiausių dešimtmečio energetikos projekte - Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa - trečiadienį turėtų būti žengtas svarbus žingsnis. Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybės ketina aptarti Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktą studiją ir nuspręsti, kaip bus sujungiami Baltijos šalių ir Vakarų Europos tinklai. Trečiadienį BEMIP susitikime dalyvaus energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Šiandien viso pasaulio finansų sektoriaus atstovai, Fintech paslaugų teikėjai, bankų, rizikos ir investicinių fondų atstovai renkasi į bene svarbiausią ir prestižiškiausią metų renginį - „Innovate Finance Global Summit“. Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka ten pristatys Lietuvą ir jos ambicingą siekį – tapti Fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. „Ir tai neturi nieko bendro su šalies dydžiu. Tai – žmonės. Kūrybingi, talentingi.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad Rusijos vykdoma protekcionistinė politika ir siekis apriboti krovinių srautus kenkia Lietuvos transporto verslui bei energetikai, be to, tai gali skaldyti Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Maskva nepagrįstais laiko Baltijos šalių pareiškimus dėl „Rusijos karinės grėsmės“ ir nemato kliūčių plėtoti su jomis abipusiai naudingą bendradarbiavimą, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Periodiškai iš Vilniaus, Rygos ir Talino pasigirstantys pareiškimai apie tai, kad Rusija kelia pavojų Baltijos šalių identitetui ir turi jų atžvilgiu kažkokių agresyvių užmačių, yra absurdiški ir absoliučiai be pagrindo.

Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia pavojų tarptautiniam saugumui ir „turi planų dėl Baltijos šalių“. „Šaltojo karo ir Sovietų Sąjungos pabaigą jis (V.Putinas - BNS) laiko katastrofa. Manau, jis siekia ištaisyti tai, ką laiko katastrofa. Manau, jis turi planų dėl Baltijos šalių - Estijos, Lietuvos ir Latvijos“, - per paskaitą Delyje laikraščio „The Economic Times“ surengtoje konferencijoje sakė D.Cheney.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai antradienį Vašingtone aptars saugumo klausimus su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). Lietuvos ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS nurodė, kad ministrai aptars kovą su regione ir pasaulyje kylančiomis grėsmėmis, NATO ir transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą bei energetinio saugumo aktualijas.

Į vieną iš Baltijos šalių kitą mėnesį turėtų atvykti JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas, trečias aukščiausias Jungtinių Valstijų pareigūnas po prezidento ir viceprezidento, pranešė žiniasklaida ir diplomatai. Britų laikraštis „The Times“ paskelbė, kad P.Ryanas turėtų lankytis Lietuvoje, bet diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad JAV pareigūnas gali atvykti į kaimyninę Latviją. JAV ambasados Vilniuje atstovė spaudai BNS teigė, kad ambasada šiuo metu nežino apie vizito planus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai kitą savaitę Vašingtone susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). „Planuojamas trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi R.Tillersonu“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas nemato „jokio artėjančio pavojaus“ – įprastinio karinio puolimo Baltijos jūros regione. „Esame sunerimę“ dėl Rusijos veiksmų ir galimų ketinimų, pažymėjo jis, bet tuo pačiu metu „svarbu tai, kad mes nedramatizuojame šios situacijos“. Pastaruoju metu NATO karinės pajėgos dislokuojamos šalyse šalia Rusijos sienų, nes Maskvai aneksavus Krymą, nuogąstaujama, kad kitas įsiveržimas gali būti į Baltijos šalis.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Rusijos organizuojamos 6-osios Maskvos tarptautinio saugumo konferencijos organizatoriai, pakvietė į ją 84 šalis, įskaitant kai kurias NATO nares, tarp jų – Baltijos šalis, nurodė pareigūnai. Planuojama, kad per konferencijos atidarymą kalbas sakys Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pranešė Gynybos ministerija.

 Nors Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojami NATO priešakiniai daliniai yra svarbus elementas, Aljansas daro daug daugiau, kad sukurtų regione patikimą atgrasymo sistemą, ketvirtadienį Aljanso būstinėje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Estijos premjeru Juri Ratu (Jūriu Ratu) sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Baltijos šalių saugumas nėra tarp dešimties svarbiausių naujosios JAV prezidento administracijos darbotvarkės klausimų, teigia gynybos ekspertas iš JAV Samuelis Gardineris. „Baltijos šalys turi priežastį būti sunerimusios dėl to, kas vyksta Vašingtone“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė amerikietis.

Lietuva 2016 metais eksportavo daugiau negu Latvija ir Estija kartu, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per praėjusius metus vertinimas 22,609 mlrd. eurų, Latvijos - 10,332 mlrd. eurų, Estijos - 11,883 mlrd. eurų, importas - atitinkamai 24,836 mlrd., 12,279 mlrd. ir 13,501 mlrd. eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išliko kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc.

Baltijos šalims gali pavykti atsilaikyti hibridinio karo su Rusija atveju, tačiau net ir su dabartine NATO pagalba pralaimėtų konvencinę kovą, paskelbė Jungtinėse Valstijose įsikūręs tarptautinis analitinis centras „RAND“. Tokį tyrimą jis paskelbė kai kuriems analitikams teigiant, jog Lietuva, Latvija ir Estija gali būti kitas Rusijos taikinys po jos veiksmų Ukrainoje.

Lygiai prieš mėnesį nublanko Europos siaubu tapęs Jungtinės Karalystės BREXIT pasirinkimas. Tądien galingiausios pasaulio valstybės ir „pasaulio policininkės“ JAV prezidentu oficialiai tapo Donaldas Trumpas. Milijardierius verslininkas, žadantis Ameriką vėl padaryti didžią, žymi naują erą. Dabar svarbi tik jo tiesa. Kad ir ką galvotų visas likęs pasaulis.

Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas atvyko į Europą pirmąkart dalyvauti NATO gynybos ministrų susitikime. Jo tenykščiai kolegos nerimauja, kad prezidentas Trumpas iš naujo spręs dėl JAV įsipareigojimų NATO. Per rinkimų kampaniją ponas Trumpas vadino NATO „atgyvenusia“ ir kėlė klausimą dėl jos naudos JAV nacionaliniam saugumui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija veikiausiai nekeis planų sustiprinti NATO buvimą Baltijos šalyse, pareiškė Rusijos ambasadorius prie Aljanso Aleksandras Gruško. „Tęsiasi keturių vadinamųjų bataliono grupių organizacija Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, tęsiasi priešraketinės gynybos planų vykdymas, tęsiasi naujų vadaviečių organizacija – rytiniame (NATO) sparne jau suformuotos aštuonios.

Įtempta geopolitinė situacija Europos Sąjungoje dėl „Brexit“, pabėgėlių krizės ir saugumo klausimų gali po 2020 metų sumažinti europinę paramą milijardinės vertės geležinkelio projektui „Rail Baltica“, mano bendros Baltijos šalių įmonės valdybos pirmininkė. Baibos Rubesos teigimu, jeigu paaiškėtų, kad ES ateityje neskirs 85 proc. paramos, Baltijos šalys turėtų rasti būdų užtikrinti projekto tęstinumą. Kita vertus, anot jos, nereikėtų baimintis, kad projektas nutrūks.

Lietuvos Vyriausybė pritarė trijų Baltijos šalių susitarimui dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtina, kad nesutarimų dėl projekto nebeliko. „Jeigu bus pasirašyta, tai bus sutarta dėl terminų, dėl svarbos, dėl krypties, dėl Vilniaus ir Kauno jungties ir finansavimo gavimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Tarp Baltijos šalių daugiausiai viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose pernai apsilankiusiųjų turistų buvo Lietuvoje, skelbia Eurostatas. Vietos ir užsienio turistai viešbučiuose per dešimt 2016 metų mėnesių praleido 7,1 mln. naktų - 7,3 proc. daugiau nei 2015 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien užsienio svečių nakvynių skaičius per metus padidėjo 9,8 proc. iki 3,3 mln., vietos turistų - 5,2 proc. iki 3,8 milijono.

Trijų Baltijos šalių dujų operatorės kurs netiesioginį pajėgumų paskirstymo modelį, kuris taps pirmuoju žingsniu, kuriant bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų rinką. Lietuvos bendrovė „Amber Grid“ pranešė pasirašiusi susitarimą su Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Estijos „Elering“. „Artimiausiu metu ketinama įgyvendinti susietų arba netiesioginių pajėgumų modelį Baltijos šalyse.