baltijos šalys

Įtakingas amerikiečių strateginis karybos centras – RAND korporacija – neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodoma, jog Rusija gali užimti NATO nares Estiją, Latviją ir Lietuvą vos per 60 valandų. Tačiau simuliacijose, leidusiose padaryti tokias išvadas, nebuvo kalbama apie branduolinių ginklų panaudojimą. Jei tarp Rusijos ir NATO kiltų karas, branduoliniai ginklai, be jokios abejonės, būtų labai didelė grėsmė. Ypatingai tuo atveju, jei Maskvai sektųsi prastai, rašo nationalinterest.org.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ antradienį pateikė Europos Komisijai (EK) bendrą paraišką dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto papildomo finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų. „Sėkmingai parengta bendra paraiška įrodo, jog galime konstruktyviai dirbti su partneriais ir Europos Komisija.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo užfiksuotas nežymus elektros energijos kainų augimas. Antrąją vasario savaitę, palyginti su pirmąja, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 1 proc. ir pasiekė 32,10 EUR/MWh. Per savaitę elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje sumenko 20 proc. iki 53 GWh. Tačiau šį sumažėjimą kompensavo iki 117 GWh išaugusios gamybos apimtys Latvijoje.

„Financial Times“ grupės padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė „Europos ateities miestų“ reitingą. Pagal miestų ekonominį vystymąsi ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms sudarytame reitinge vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje Vilnius užėmė 3 vietą. Sudarant reitingą buvo atsižvelgiama į penkis veiksnius: ekonominį potencialą, verslo aplinką, žmogiškąjį kapitalą bei gyvenimo kokybę, kaštų efektyvumą ir ryšius.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Šeši prieglobsčio prašytojai į Rygą atskraidinti penktadienį pareiškė norėję atvykti į Latviją ir joje likti – integruotis į šios šalies gyvenimą, išmokti latvių kalbą, pranešė naujienų portalas lsm.lv. Per spaudos konferenciją šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorė Ilzė Petersonė-Guodmanė nurodė, kad visi atvykusieji turi profesinį išsilavinimą – vienas vyras yra siuvėjas dizaineris, kitas – viešbučių verslo specialistas. Viena moteris yra plaukų stilistė, o kita – slaugė.

NATO svarsto naujas priemones ir planus Baltijos šalių oro gynybai užtikrinti, siekiant atgrasyti Rusiją, ir analizuoja Maskvos pranešimus apie naujas divizijas šalies vakaruose, sako Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbow. „Tarp svarbių klausimų, kuriuos turėsime įvertinti, yra priemonės užtikrinti efektyvią oro gynybą net esant blogiausiam scenarijui.

Lietuva siekia steigti mokslo centrus, kurie kurtų vakciną nuo afrikinio kiaulių maro. Pasak Veterinarijos tarnybos vadovo, šį darbą turėtų pasidalinti trys Baltijos šalys ir Lenkija, o veiklai reikėtų prašyti Europos Komisijos finansavimo. „Mes įkūrėme afrikinio kiaulių maro institutą prie mūsų tarnybos ir dabar žadame kalbėti Lenkijoje su visomis keturiomis valstybėmis pagaliau apie vakcinos kūrimą.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje patenkintų Baltijos šalių paklausą, pareiškė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, Lietuva planuoja ateityje išpirkti iš Norvegijos „Hoegh LNG“ nuomojamą terminalą. Ministras sako, kad mažėjant dujų paklausai Baltijos šalyse, akivaizdu, jog Lietuva gamtinėmis dujomis galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis. Jo teigimu, Estija pati turi nuspręsti, ar statyti SGD terminalą.

Baltijos šalys pirmadienį baigė ne vienus metus trukusius ginčus dėl NATO oro policijos misijos rotacijos, gynybos ministrams sutarus, kaip tarp Lietuvos ir Estijos turi būti paskirstomi sąjungininkų atsiunčiami naikintuvai.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo kukliausiai ir išlieka mažiausias Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sparčiausiai atlyginimai per metus augo Latvijoje, o geriausiai darbo jėga vertinama Estijoje. Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 735 eurai, Latvijoje - 829 eurai, Estijoje - 1045 eurai.

Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame atvirajame Baltijos šalių pankrationo čempionate Lietuvos atstovai iškovojo penkis apdovanojimus. Keturis medalius mūsų šaliai pelnė klubo „Pankratos“ auklėtiniai ir jų treneris Konstantinas Moksinas. „Pankratos“ vadovas pirmąją varžybų dieną tapo Baltijos šalių čempionu kovose, vykusiose pagal graplingo imtynių taisykles. Šioje rungtyje amžiaus grupėje iki 14 metų (iki 50 kg) čempionu tapo ir 11-metis Marius Juckevičius.

Penktadienį Lietuvos šaulių sąjunga surengė tarptautinę konferenciją apie saugumo situaciją Baltijos regione. Apie grėsmes ir pasirengimą jas įveikti kalba Lietuvos ir užsienio diplomatai, politikai, karininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politologai. Tarp svarbiausių temų – Rusijos propaganda, hibridinis karas ir jo grėsmė Lietuvos saugumui ir ko gali pasimokyti Europos Sąjunga ir Baltijos šalys iš Rusijos agresijos Ukrainoje.

Baltijos šalys kartu su sąjungininkų vadaviete treniruojasi priešiškos valstybės pakurstytos krizės metu priimti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir užtikrinti efektyvų jų veikimą regione.

Didžiajai Britanijai ketvirtadienį paskelbus, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti britų kariai, Rusija tradiciškai prabilo apie „NATO ekspansiją link Rusijos sienų“. „Išgalvotas pretekstas, kylantis dėl menamos grėsmės iš Rusijos, tikriausiai ir yra tas kamufliažas, kuriuo pridengiami NATO planai dėl tolesnės ekspansijos link mūsų sienos“, - žurnalistams Kremliuje teigė D.Peskovas.  „Tai negali kelti nieko, tik apgailestavimą“, - pridūrė jis.

Rugsėjo 29-30 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus dalyvavo kartą per pusę metų vykstančiame darbiniame trijų Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadų susitikime Rygoje. Lietuvos KJP vadas su kolegomis iš Latvijos ir Estijos - komandoru Valdžiu Stanka ir jūrų kapitonu Stenu Sepperiu aptarė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų veiklą, bendradarbiavimą ir saugumo situaciją regione.

 Vilniuje susitikę Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Estijos Respublikos socialinės apsaugos ministras Margus Tsahkna bei Latvijos Respublikos gerovės ministras Uldis Augulis pripažino, kad visos šios trys Baltijos šalys ne tik yra gana panašios, bet ir susiduria su panašiais šių dienų iššūkiais.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

NATO turi didžiulių išteklių ir gali veiksmingai apginti Baltijos regioną, šeštadienį pareiškė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado (SACEUR) pavaduotojas generolas Adrianas Bradshaw. Komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, kad NATO karinėms mašinoms gali būti sunku įveikti sunkiai pravažiuojamas vietoves Baltijos šalyse, Rygoje viešintis A.Bradshow sakė žurnalistams: „Visos šios problemos veikia ir agresorių, ir gynėją. Gynėjas siekia pasinaudoti visais šiais veiksniais.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybėse patruliuojantys NATO oro policijos naikintuvai kilo vieną kartą atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, jog praeitą penktadienį NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tris karinius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido pagal iš anksto pateiktą planą, išjungę automatinius atsakiklius, radijo ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

NATO oro policija Baltijos šalyse nuo rugsėjo sumažinta įvertinus tai, kad daugiau kaip pusė misijai priskirtų naikintuvų pastarąjį pusmetį stovėjo nenaudojami, sako Aljanso karinio komiteto pirmininkas. Interviu BNS Čekijos generolas Petras Pavelas pripažino, kad apie misijos sumažinimą buvo pranešta netinkamai, bet patikino, kad Lietuvoje ir Estijoje dislokuotų aštuonių naikintuvų visiškai pakanka oro erdvės apsaugai užtikrinti.

  Suomija jokiu būdu negalėtų padėti ginti savo kaimynių Estijos, Latvijos ir Lietuvos, jeigu iškiltų tokia būtinybė, antradienį pareiškė šios šalies prezidentas Sauli Niinisto. Šiuos komentarus jis išsakė per susitikimą su grupe Suomijos ambasadorių, regione padidėjus įtampai dėl Ukrainos krizės. „Retkarčiais girdime idėją, kad Suomija galėtų būti iš dalies atsakinga už Baltijos šalių gynybą, – sakė S.Niinisto.

Zarasų ir Visagino apylinkėse vykstančiame „300 ežerų ralyje“ lyderių pozicijas tvirtai saugo Estijos bei Latvijos atstovai. Pirmus keturis greičio ruožus greičiausiai įveikė kvalifikacijos nugalėtojai Siim Plangi ir Marek Sarapuu. Antri žengia Janis Vorobjovs ir Andris Malnieks. Greičiausi iš mūsų šalies lenktynininkų – broliai Vaidotas ir Žygimantas Žalos.

Prieš 75 metus paskelbtą deklaraciją dėl Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo Jungtinės Valstijos prisimena kaip „bendro įsipareigojimo laisvei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui neištrinamą ženklą“, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

 Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas propaganda vadina šią savaitę Rusijos žiniasklaidoje paskelbtą žinią apie tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo 1991 metais. „Aš manau, kad tas paskelbimas spaudoje buvo tam tikrais, suinteresuotos žmonių grupės iniciatyva, propagandiniais tikslais“, - interviu BNS sakė diplomatas.

 Baltijos šalių krašto apsaugos ministrai antradienį Taline susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos departamento vadovu Ashtonu Carteriu (Eštonu Karteriu). JAV gynybos sekretorius yra vienas asmenų, kurio pritarimo reikia, norint įgyvendinti amerikiečių žiniasklaidoje skelbtus planus bent šešiose Rytų Europos valstybėse, tarp jų - ir Lietuvoje, dislokuoti gynybos pajėgumus.

Šiuo metu orus Baltijos šalyse, taigi ir Lietuvoje lemia nedidelis, tingus ciklonas, susiformavęs ties pietų Skandinavija. Tačiau jau nuo rytojaus per mūsų šalį slinks atmosferos frontas, todėl daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija, bet jiems praėjus, savaitgalį nusistovės ramūs, vidutiniškai šilti orai.

Vertinant Baltijos šalių gyventojų nuotaikas pagal ERGO saugumo indeksą, matyti, kad palyginti su praėjusiais metais, Latvijos ir Lietuvos gyventojų nuotaikos šiek tiek pagerėjo, o Estijoje saugumo indeksas smuktelėjo dviem punktais.

 Lietuvos kariuomenės Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, Nemenčinėje, vyrauja tarptautinė atmosfera - apie pusseptinto šimto karių iš Danijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV treniruojasi planuoti ir vadovauti gynybinėms operacijoms. Nuo birželio 1 d. čia vyksta Danijos divizijos ir jos afilijuotųjų Lietuvos, Estijos ir Latvijos pėstininkų brigadų štabų mokymai. Prie šių mokymų pirmą kartą prisijungė Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos štabo kariai.

 Priešais viešbutį „Kempinski Cathedral Square“, Katedros aikštės automobilių stovėjimo aikštelėje vilniečiai ir miesto svečiai šiomis dienomis gali išvysti nemažai nematytų senovinių prabangių automobilių. Šį įspūdingą automobilių paradą pasitiko Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Labai smagu, kad tokių prabangių lenktynių startui ralio organizatoriai pasirinko Vilnių.

 Gegužės 28 d. Panevėžyje vykusiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris ir Latvijos gynybos ministru Raimondas Vejonis akcentavo poreikį imtis ryžtingų veiksmų vystant kritinius gynybinius pajėgumus, reikalingus Baltijos šalių gynybai išaugusios grėsmės akivaizdoje.

Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc.

 Vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę augo 13 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką per pastarąsias 14 savaičių. Tuo tarpu Estijoje kaina mažėjo 6 proc. Skirtingus pokyčius lėmė mažėjusi elektros gamyba Latvijoje bei vėl pradėjusi veikti suremontuota „Estlink“ jungtis. Dėl mažesnės gamybos kaina šoktelėjo aukštyn Elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje praėjusią savaitę padidėjo iki 40,87 EUR/MWh.

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi. Pažvelkime, kiek išleidžia lietuvis, latvis ir estas viešajam transportui, maistui, būstui ir kur geresnės galimybės taupyti.

Iš Skandinavijos per Baltijos valstybes į rytus Atlanto ciklonas tebegins vėjuotą, darganotą, vėsų ir debesuotą orą. Lietuvoje dar bus pusėtina, užtat visą oro atšiaurumą pajus mūsų kaimynai rusai ir baltarusiai. Pietų kurortuose – jau vasariška šiluma – ir Kanaruose, ir Egipte, ir Antalijoje. Čia termometrai rodys nuo 28 iki 31 laipsnio. Saulės pakaks ir žemyno pietuose – Ispanijoje ir Italijoje, tik pastarosios sostinėje bus 30, o Barselonoje – 22 laipsniai šilumos.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ Europos Komisijos (EK) atsakymą dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo turėtų gauti liepą, sako susisiekimo viceministras. „Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl. Connecting Europe Facility - BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd.

 Latvijos viešųjų paslaugų komisijos valdybos narys Rolandas Irklis, dalyvausiantis Vilniuje kitą savaitę vyksiančiame ketvirtajame kasmetiniame tradicinės ir atsinaujinančios Energetikos Forume, sako, jog Baltijos šalims būtų naudingiau sutarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto ir kartu siekti ES finansavimo jam vystyti.

Istorines žemumas pasiekęs vyriausybių ir įmonių obligacijų pajamingumas, taip pat perpus atpigusi nafta ir kitų žaliavų kainų kritimas investuotojams nepalieka didelio pasirinkimo. Finansų rinkose susiklosčiusi situacija net ir konservatyvius investuotojus skatina prisiimti daugiau rizikos ir eiti į akcijų rinkas. Todėl net ir netylant kalboms apie neišvengiamą akcijų rinkų kritimą, brangstančios įmonių akcijos artimiausioje ateityje turėtų išlikti patrauklios.

Tarptautinė informacinių technologijų korporacija „Dell“ skirs daugiau dėmesio Baltijos šalims – Vilniuje viešėję kompanijos vadovai patikino, kad sieks stiprinti lyderio pozicijas bei tapti patikima IT partnere ne tik Vidurio ir Rytų Europoje, bet ypač – visose trijose Baltijos šalyse. „Dell“ atstovų teigimu, orientaciją į Baltijos šalių, o ypač Lietuvos rinką paskatino tai, jog šalis – viena iš sparčiausiai augančių interneto vartotojų bei IT technologijų rinkų pasaulyje.

Čekijos prezidentas pareiškė, kad Rusijos įsiveržimas į Baltijos regioną būtų Maskvai savižudiškas, nes į kovą įsitrauktų NATO. Milošas Zemanas, žinomas savo prorusišku požiūriu į konfliktą Ukrainos rytuose, antradienį pareiškė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Rusijos prezidentas „Vladimiras Putinas nėra savižudis ir žino, kokios būtų tokios atakos pasekmės“. Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, kurias Maskva valdė beveik penkis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, daba...

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse oro policijos misiją vykdantys NATO naikintuvai iš Šiaulių atpažinti ir palydėti skrendančių Rusijos karinių orlaivių kilo tris kartus. Balandžio 14 dieną naikintuvai kilo, kai naikintuvas „Su-24“ vykdė skrydį prie Baltijos valstybių sienų virš neutralių vandenų iš Karaliaučiaus srities. Skrydis vyko be iš anksto suderinto plano, be atsakiklio, pilotai radijo ryšio nepalaikė, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Trijų Baltijos šalių premjerai prašo Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.  Sukrėstų visą pasaulį Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nep...

Sumokėjus mokesčius, vienerių metų darbo patirtį turintis suvirintojas galėtų gauti beveik 1000 eurų atlyginimą, o labiau patyręs – ir dar daugiau. Taip teigia Vilniuje atidaromo moderniausio Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centro profesijos mokytojas Vytautas Petrokas. Suvirintojai čia turėtų įgyti dar aukštesnę kvalifikaciją, nes mokymo centras išsiskiria naujomis technologijomis, naudojamomis ir pasaulinėse bendrovėse.

Šiauliuose dislokuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai ketvirtadienio vakarą kilo lydėti be plano skridusio Rusijos transporto orlaivio. Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Donatas Suchockis BNS sakė, kad naikintuvai apie 18 val.

 Rusija grasina visoms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis, nes toks yra jos būdas, sako Jungtinių Valstijų Kongreso ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Macas Thornberry'is. „Rusija grasina beveik visiems, toks jos būdas - ji nori bauginti (...) Baltijos valstybes, nori bauginti Lenkiją, Ukrainą ir Rumuniją - šalį po šalies. Tai panašu į peštuką mokyklos kieme.

Kai karinė supervalstybė primena pasauliui, kad ji valdo branduolinį arsenalą, o jos pirštai yra laikomi ant gaiduko, reikėtų sunerimti, rašoma „The Times“ redakciniame straipsnyje.

Baltijos šalių oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdantys visų valstybių NATO kariai nuo pat misijos Lietuvoje pradžios geranoriškai bendradarbiauja su Šiaulių apskrities policija.

 Pasaulio verslas jau kurį laiką gyvena prieštaringų ekonomikos augimo veiksnių aplinkoje. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos, tačiau susirūpinimą verslui ir toliau kelia geopolitiniai veiksniai, Rusijos recesija ir kai kurių euro zonos šalių ekonominė būklė.