baltijos jūra

Į orlaivio „An–2“ tragediją patekusio piloto dukra Brigita Mačiulytė piktinasi institucijų abejingumu ir kalbėdama apie tėtį graudindamasi pasakoja, koks jis geras ir ką jam reiškia skraidymas. Dabar jau žinoma, kad šeštadienį 16 val. nutrūko ryšys su lėktuvu ir tik 18 val. atėjo pirmasis pagalbos signalas, kad kažko reikia imtis. O 22 val. buvo išsiųstas pats lėčiausias karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, kurio maksimalus greitis yra 10,3 mazgų.

Šiuo metu Lietuvos specialistai aiškinasi, kas galėtų iš Baltijos jūros dugno iškelti „Klaipėdos avialinijų“ orlaivį „An-2“. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėl pagalbos kreipėsi į Švediją. „Vakar parašiau savo kolegai Švedijos gynybos ministrui dėl galimos jų pagalbos (iškelti lėktuvą - BNS), galbūt per kariškius, galbūt perduodant kontaktus tų kompanijų, kurios yra tuos darbus darę ir turi praktikos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Tolimesni sprendimai pilotų paieškos operacijoje bus priimami išanalizavus naujausią laive „Kuršis“ surinktą medžiagą, tai tikimasi padaryti per kelias valandas, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Šiuo metu mes laukiame, kol bus pargabenta medžiaga iš „Kuršio“ laivo, kuriame vyko nuleidimas ir dar kartą tyrimas matomo orlaivio. Tada, kai gausime tą medžiagą, išanalizuosime, tada bus priiminėjami tolimesni sprendimai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“ povandeninio roboto vaizdo kamera trečiadienį dar kartą žvalgo Baltijos jūros dugne rastą orlaivį „An-2“, kuriuo skrido du lietuviai pilotai. Krašto apsaugos ministras teigia, kad gali būti prašoma užsienio partnerių pagalbos orlaivio vidaus apžiūrai ir galimam jo iškėlimui. „Šiuo metu „Kuršis“ vėl vykdo darbą su povandeniniu robotu.

Baltijos jūroje pastebėtas objektas, išsiųstas sraigtasparnis, siekiant išsiaiškinti, ar tai gali būti susiję su nukritusiu lėktuvu, trečiadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. „Rastas jūroje plaukiojantis objektas, ir yra išskridęs straigtasparnis, laukiame informacijos, kad galbūt tai susiję su avarija. Kas tai per objektas, negaliu patvirtinti, žinių neturime“, - per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį Seime trečiadienį sakė A.Valys.

Antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne rastas lietuvių lėktuvas „An-2“ yra priekiu pasviręs į dugną, pro kabinos stiklą matomos tuščios pilotų kėdės, bet neįmanoma pasakyti, ar lakūnų kūnų tikrai nėra lėktuvo viduje, teigia lėktuvo apžiūros medžiagą matęs karininkas. „Vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas priekiu pasviręs į jūros dugną, uodega pakilusi.

Virš Baltijos jūros dingusių pilotų paieškos operacija parodė už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dingusių pilotų paieškos operacija rodo už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką. Sprendimus dėl žmonių paieškos jūroje priima ir gelbėjimo darbus organizuoja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

Pastarosiomis dienomis manęs daug kartų prašė pakomentuoti apie „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo AN-2 dingimą. Visų pirma, pasakysiu, kad emociškai yra gana lengva komentuoti ir turėti nuomonę apie kur nors kitame pasaulio gale nukritusį lainerį. Visai kas kita – kalbėti apie avariją, įvykusią namuose, kurios dalyviams esi kažkada spaudęs ranką.

Prie Baltijos jūroje dingusio lėktuvo paieškos antradienį prisidėjo iš pratybų atšauktas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris aprūpintas specialia dugno žvalgybai ir paieškai skirta įranga, žvalgyti pakrantę išsiųstas pasieniečių sraigtasparnis. Orlaivio bei lietuvių pilotų savo teritorijoje ieško ir Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Dėl lėktuvo „An-2“, dingusio virš Baltijos jūros, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos policija skelbia, kad dėl informacijos apie dingusį lėktuvą Palangos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskelbta juo skridusių pilotų paieška. Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Stumyla, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal viešumoje pasirodžiusią informaciją.

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai teigia padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje. „Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai.

  Pirmadienį atnaujinama virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo su dviem lietuvių pilotais paieška.   Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J. Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad paieškos operacija pirmadienį vykdoma tik iš oro, laivai nebus siunčiami.

Savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo ir dviejų pilotų paieškos zona kas valandą didėja, paieška kažin, ar išvis gali būti tikslinga, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius. „Jeigu šiandien bus pratęsta paieškos operacija, sunku pasakyti, ar ji išvis gali būti tikslinga, nes plotai didžiuliai. Jau galima ieškoti ne tik Latvijos teritorijoje, paieškos rajonas paskaičiavus persikelia dar šiauriau“, - pirmadienį Lietuvos radijui sakė jis.

Susisiekimo ministerijos padalinys tirs įvykį, kai šeštadienį be žinios dingo virš Baltijos jūros iš Geteburgo į Lietuvą skridęs vienmotoris civilinis lėktuvas su dviem lakūnais. Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. „Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius sako, kad prieš parą virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo paieška bus nutraukta sekmadienį saulei nusileidus. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai, nuo gegužės 16 d. vakaro ieškoję virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2, grįžo į uostą.

Dviem mėnesiams Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) priešmininis laivas „Skalvis“ skiriamas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-jai grupei ir kartu su kitais septynių šalių junginiui priskirtais laivais dalyvaus junginio veikloje Baltijos jūroje. NATO junginiui skirtam Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivui vadovaus komandoras leitenantas Audrius Venskūnas.

Gegužės 4–9 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P14 „Aukštaitis“, vadovaujamas kapitono leitenanto Viktoro Petronio, dalyvavo Baltijos jūroje prie Bornholmo salos (Danija) vykusiose tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo pratybose „Baltic Sarex 15“. Pratybose taip pat dalyvavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Pratybose iš viso dalyvavo 29 laivai ir 8 orlaiviai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.

Pirmadienį Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų prasideda tarptautinės karinės pratybos „Baltijos tvirtovė 2015“. Jose dalyvaus 20 karinių laivų ir trys tarptautiniai štabai. Šiose pratybose paprastai dalyvauja Baltijos šalių karinės jūrų pajėgos ir Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON laivai. Šiemet pratybos įgijo didelį mastą – prie jų prisidės ir NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio 1-oji grupė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Jovita Gaižauskaitė Palangoje šeštadienį prapliupo gintaro lietus. Didžiausias šalies kurortas pirmuosius šį sezoną poilsiautojus lepino gintarais. Vieniems jis saujomis krito iš dangaus, kiti varžybose bandė kuo daugiau lietuviško aukso gabalėlių surinkti patys. Riedėdamas karieta jūrų dievas Bangpatys sveikino visus palangiškius ir kurorto svečius, suvažiavusius į Gintarinio savaitgalio šventę. Pirmiausiai Bangpatys gintaro lietumi pamalonino Basanavičiaus gatvės lankytojus.

Rusijos karinis jūrų laivynas ir be prancūziškų „Mistral“ tipo laivų-lėktuvnėšių krante neužsibūna. Vien per dešimties dienų laikotarpį, nuo balandžio 20 iki 30 d., Rusijos laivai keturis kartus plaukė į Baltijos jūrą, taip bandydami stabdyti strateginį energetikos projektą – tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą išskirtinės reikšmės „NordBalt“ elektros kabelio jungtį. Rusijos kariniai laivai kabelį tiesiantiems laivams atvirai grasino, reikalaudami pasišalinti iš darbų vietos.

Keleivis, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iškritęs į jūrą iš kelto „Isabelle“, plaukusio iš Rygos į Stokholmą, buvo Lietuvos pilietis, pranešė laivybos bendrovė „Tallink“. Latvijos jūrų paieškų ir gelbėjimo koordinacinis centras Rygoje (MRCC) pranešimą apie nelaimę gavo penktadienį 2 val. 6 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Incidento liudininkais tapo keli žmonės, įskaitant įgulos narius.

 Švedija ketvirtadienį išsakė paramą Lietuvos protestui dėl Rusijos karo laivų elgesio Baltijos jūroje, kuriuo trikdomas elektros kabelio į Švediją tiesimas. Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pezhmanas Fivrinas BNS sakė, kad Stokholmas Rusijos elgesį laiko tarptautinės teisės pažeidimu. „Švedija susisiekė su Rusijos pareigūnais ir aptarė šį reikalą, išsakė poziciją, kad tai tarptautinės teisės pažeidimas. Mes remiame Lietuvą šiuo klausimu.

 Baltijos jūroje paskendo klaipėdietis jūrininkas. Klaipėdos apskrities policija informuoja, kad antradienį gavo Valstybinės darbo inspekcija informaciją, jog sekmadienį Baltijos jūroje tralo pakėlimo metu iš laivo iškrito ir nuskendo 55 metų jūrininkas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo.

 Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas balandžio 30 dieną iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Jam išsakytas griežtas protestas dėl besikartojančių Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmų Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kuriais, pažeidžiant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatas, trikdoma taiki laivyba ir ekonominė veikla.

Rusijos kariniai laivai šiemet jau tris kartus trukdė tiesti elektros liniją su Švedija „NordBalt“, pranešė „Litgrid“. Be to, elektros kabelis, Baltijos jūroje tiesiamas virš Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream“ dujotiekio, šiemet pirmą kartą kirto dujų vamzdį.

Europos Sąjungos valstybių ministrai susitarė dėl Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano. Laukiama Europos Parlamento pritarimo. Šis planas – tai pirmasis pagal 2013 metais reformuotą ES bendrąją žuvininkystės politiką parengtas daugiametis planas, nustatysiantis svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų išteklių – menkių, šprotų ir strimelių – tausaus valdymo tikslus ir priemones jiems pasiekti.

Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros. Ar maudynės Baltijos jūroje – sveikos? Ar jūros oro ir vandens teigiamas poveikis sveikatai nenublanksta prieš jūros užterštumą chemikalais, nuotekomis ir kitais teršalais? Baltijos jūra – labiausiai užteršta vidinė jūra pasaulyje.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis. Paskutinė audra, nusiaubusi Baltijos jūros pakrantę, praūžė prieš beveik mėnesį.

Žvejai sunerimę, kad Lietuva, vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus nustatyti saugomas teritorijas Baltijos jūroje, nepersistengtų ir nepaliktų jų be žvejybos plotų, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiuo metu Lietuva Baltijos jūroje steigia saugomas teritorijas - vadinamuosius poligonus.

NATO karo lėktuvai palydėjo „reikšmingas“ šešių branduolinį ginklą nešti galinčių bombonešių grupę virš Baltijos jūros, pranešė Aljansas apie dar vieną incidentą, nerimstant įtampai santykiuose su Maskva dėl Ukrainos.

Lietuva svarsto galimybę prisijungti prie Suomijos ir Vokietijos optinio kabelio per Baltijos jūrą projekto. Svarstoma, kad viena kabelio atšaka galėtų būti nutiesta į Lietuvą, tačiau konkrečių sprendimų dėl to nėra priimta - laukiama papildomų skaičiavimų. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sako, kad, preliminariais skaičiavimais, bendras Suomijos ir Vokietijos projektas yra apie 40 mln. eurų (138,1 mln. litų) vertės.

  Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotos bus atiduota Baltijos jūroje žvejojančioms mažosioms įmonėms. Šios įmonės galės sugauti daugiau žuvies, nes viena bendrovė informavo ministeriją apie ketinimą atsisakyti dalies žvejybos kvotos, kuri jai turėtų būti skirta iš šių metų Lietuvai skirtos kvotos likučio.

Lietuvos valstybės sieną Baltijos jūroje bei Kuršių mariose saugantiems pasieniečiams bus statomas naujas laivas. Pradėti jo eksploataciją numatoma kitais metais. Pakrančių patrulinį laivą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) įsipareigojo pastatyti ir iki 2015 m. birželio pabaigos perduoti atvirą konkursą laimėjusi Estijos bendrovė „Baltic Workboats“. Sandorio vertė – 11 mln. 714 tūkst. 467 litai (3 mln. 392 tūkst. 744 eurai ir 15 centų). 7 mln. 28 tūkst.

Žinių radijas Paskutinį vasaros penktadienį „Darom" nusprendė sutvarkyti Šventąją – narai ners į jūrą ir stengsis išvalyti jūros dugną. Nors šios akcijos renginius įprastą regėti pavasarį, „Darom“ vadovė Roberta Ažukaitė „Žinių radijui“ sakė, jog pajūrį jie nusprendė išvalyti pasibaigus šiltajam sezonui. „Dažnai poilsiautojai nesusimąsto ir palieka tas pačias atliekas. Tai akcijos mintis ir yra – atkreipti visuomenės dėmesį, kad nuo mūsų pačių priklauso, kokioje Baltijos jūroje maudysimės.

Savaitgalį Palangoje bei Klaipėdoje žaliųjų organizuota Baltijos jūros apsaugos akcija atvėrė vieną iš didžiausių pajūrio žaizdų – vietos gyventojų ir atvykusiųjų poilsį gadina viešųjų tualetų trūkumas, todėl dažnas gamtinius reikalus atlieka tiesiog kopose arba jūroje.

Pasieniečiai ir kariškiai Baltijos jūroje sulaikė vienos neramumų krečiamos valstybės laivą, kuriame buvę asmenys bandė nelegaliai patekti į Lietuvos teritoriją. Laivas buvo konvojuotas į Klaipėdos uostą. Trečiadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir Klaipėdos uoste vyko pratybos.

Baltijos jūroje nutiesta trečdalis tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio, o Lietuvos ir Švedijos krantuose sklandžiai vyksta ir kiti darbai: tiesiami požeminiai kabeliai ir netrukus bus pradėti lieti nuolatinės srovės keitiklių pamatai. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje ir gerokai sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

 NATO siunčia į Baltijos jūrą savo greitojo reagavimo laivyno pajėgas, kad padėtų stiprinti gynybą savo sąjungininkėms Rytų Europoje, reaguojant į krizę Ukrainoje, pareiškė ketvirtadienį Aljansas.   Daugiatautė mažų laivų grupė – keturi minininkai ir paramos laivas – plauks į Baltijos jūrą „artimiausioje ateityje“, – sakė NATO karinių jūrų pajėgų vadovybės atstovas. NATO pabrėžia neplanuojanti karinėmis priemonėmis kištis į Ukrainą, kuri nėra NATO narė.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Penktadienį specialiu laivu pradedamas tiesti tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ aukštos įtampos kabelis. Baltijos dugnu nutiestas kabelis sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir, tikimasi, sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros. Horizontalaus gręžimo darbai po Kuršių mariomis ir Kuršių nerijoje atlikti pernai rudenį – nuo Klaipėdos iki Alksnynės buvo nutiesti du vamzdžiai.

Rusijos Šiaurės ir Baltijos jūrų laivynai paskelbė padidintą operatyvinę parengtį Barenco ir Baltijos jūrose, pradėjus iš anksto neskelbtą didelio masto ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą, kurį trečiadienį nurodė atlikti šalies prezidentas Vladimiras Putinas, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Saulius Masalskis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Danijoje ir Švedijoje pastarosiomis dienomis bangos priplakė prie kranto mažiausiai 8 padvėsusias karves. Skandinavijos šalių policija įtaria, kad karvės buvo išmesto už borto kažkur Baltijos jūroje. Pietų Švedijoje ir rytinėje Danijos pakrantėje žmonės jau aptiko mažiausiai aštuonias negyvas karves. Paaiškėjo, kad kai kurios iš jų greičiausiai buvo nušautos.

Pasak Postimes.ee, Baltijos jūroje sugedus laivo elektros sistemai ant seklumos užstrigo keleivinis „Viking Line“ keltas, kuriuo iš Suomijos į Švediją buvo pukdoma apie 2 tūkst. keleivių, informuoja naujienų portalas „15min.lt“. (Atnaujinta 18.20) Yle.fi praneša, kad laivas nosimi atsitrenkė į povandeninį akmenį - jo priekyje yra nedidelė skylė.

Šiomis dienomis Vilniuje kaip niekada daug dėmesio skiriama Baltijos jūros regiono ateičiai - čia vyksta Pirmininkavimo Europos Sąjungai renginiai, skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetams aptarti.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje vis dar atrodo kaip tolimas miražas, tačiau šis miražas pamažu artėja. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi, ruošdamasi prisijungti prie dešimties ES valstybių, kurios jūrose gamina švarią ir nuolat atsinaujinančią energiją iš vėjo. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama jūrų vėjo jėgainėms įrengti, tačiau tai, ar prie Lietuvos krantų tikrai iškils vėjo jėgainės, paaiškės ateityje.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalyvauja Vilniuje vykstančiame 4-ajame Baltijos jūros regiono strategijos forume, kuriame šio regiono valstybių atstovai aptaria iššūkius ir galimybes įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, tvaraus augimo skatinimą ir tai, kaip aplinkosauga gali prisidėti kuriant darbo vietas ir didinant konkurencingumą. Pasak ministro, Baltijos jūros būklė viso regiono rūpestis.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Po Antrojo pasaulinio karo nemaža dalis cheminio ginklo atsargų buvo palaidota Baltijos jūroje, sako profesorius Valdas Rakutis. „Tai kelia pagrįstą baimę, kad kada nors visa tai išeis į paviršių, – neneigia profesorius. – Bet, specialistų teigimu, toks laidojimo būdas kai kuriais atvejais pakankamai veiksmingas.“ V. Rakutis pabrėžia, kad niekas nežino, kokie tie korpusai, kuriuose laikomas cheminis ginklas.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimo Baltijos jūroje potencialas yra ypatingai didelis, lyginant su kitais vandens telkiniais, supančiais Europą. Netoli Baltijos jūros krantų įrengtos vėjo jėgainės kasmet potencialiai galėtų gaminti daugiau negu 2000 TWh elektros energijos – daugiau negu Šiaurės jūra, Viduržemio jūra ar Atlanto vandenynas.

Šiandien iš ryto į dar vasariškai šiltas Baltijos jūros bangas nėrė keturi Jūrų muziejuje išslaugyti ir išauginti ruoniukai. Trys iš jų – Kukulis, Verba ir Girinukas – Velykų savaitę buvo atgabenti nusilpę į Jūrų muziejų, Brizas – muziejaus senbuvių Zundos ir Molo palikuonis.  – Pavasaris nepašykštėjo mums rūpesčių, – pasakojo muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. – Teko rūpintis, iš mirties nagų vaduoti net keturis ruoniukus.