baltijos jūra

Rusijos karinis jūrų laivynas ir be prancūziškų „Mistral“ tipo laivų-lėktuvnėšių krante neužsibūna. Vien per dešimties dienų laikotarpį, nuo balandžio 20 iki 30 d., Rusijos laivai keturis kartus plaukė į Baltijos jūrą, taip bandydami stabdyti strateginį energetikos projektą – tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą išskirtinės reikšmės „NordBalt“ elektros kabelio jungtį. Rusijos kariniai laivai kabelį tiesiantiems laivams atvirai grasino, reikalaudami pasišalinti iš darbų vietos.

Keleivis, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iškritęs į jūrą iš kelto „Isabelle“, plaukusio iš Rygos į Stokholmą, buvo Lietuvos pilietis, pranešė laivybos bendrovė „Tallink“. Latvijos jūrų paieškų ir gelbėjimo koordinacinis centras Rygoje (MRCC) pranešimą apie nelaimę gavo penktadienį 2 val. 6 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Incidento liudininkais tapo keli žmonės, įskaitant įgulos narius.

 Švedija ketvirtadienį išsakė paramą Lietuvos protestui dėl Rusijos karo laivų elgesio Baltijos jūroje, kuriuo trikdomas elektros kabelio į Švediją tiesimas. Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pezhmanas Fivrinas BNS sakė, kad Stokholmas Rusijos elgesį laiko tarptautinės teisės pažeidimu. „Švedija susisiekė su Rusijos pareigūnais ir aptarė šį reikalą, išsakė poziciją, kad tai tarptautinės teisės pažeidimas. Mes remiame Lietuvą šiuo klausimu.

 Baltijos jūroje paskendo klaipėdietis jūrininkas. Klaipėdos apskrities policija informuoja, kad antradienį gavo Valstybinės darbo inspekcija informaciją, jog sekmadienį Baltijos jūroje tralo pakėlimo metu iš laivo iškrito ir nuskendo 55 metų jūrininkas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo.

 Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas balandžio 30 dieną iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Jam išsakytas griežtas protestas dėl besikartojančių Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmų Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kuriais, pažeidžiant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatas, trikdoma taiki laivyba ir ekonominė veikla.

Rusijos kariniai laivai šiemet jau tris kartus trukdė tiesti elektros liniją su Švedija „NordBalt“, pranešė „Litgrid“. Be to, elektros kabelis, Baltijos jūroje tiesiamas virš Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream“ dujotiekio, šiemet pirmą kartą kirto dujų vamzdį.

Europos Sąjungos valstybių ministrai susitarė dėl Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano. Laukiama Europos Parlamento pritarimo. Šis planas – tai pirmasis pagal 2013 metais reformuotą ES bendrąją žuvininkystės politiką parengtas daugiametis planas, nustatysiantis svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų išteklių – menkių, šprotų ir strimelių – tausaus valdymo tikslus ir priemones jiems pasiekti.

Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros. Ar maudynės Baltijos jūroje – sveikos? Ar jūros oro ir vandens teigiamas poveikis sveikatai nenublanksta prieš jūros užterštumą chemikalais, nuotekomis ir kitais teršalais? Baltijos jūra – labiausiai užteršta vidinė jūra pasaulyje.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis. Paskutinė audra, nusiaubusi Baltijos jūros pakrantę, praūžė prieš beveik mėnesį.

Žvejai sunerimę, kad Lietuva, vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus nustatyti saugomas teritorijas Baltijos jūroje, nepersistengtų ir nepaliktų jų be žvejybos plotų, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiuo metu Lietuva Baltijos jūroje steigia saugomas teritorijas - vadinamuosius poligonus.

NATO karo lėktuvai palydėjo „reikšmingas“ šešių branduolinį ginklą nešti galinčių bombonešių grupę virš Baltijos jūros, pranešė Aljansas apie dar vieną incidentą, nerimstant įtampai santykiuose su Maskva dėl Ukrainos.

Lietuva svarsto galimybę prisijungti prie Suomijos ir Vokietijos optinio kabelio per Baltijos jūrą projekto. Svarstoma, kad viena kabelio atšaka galėtų būti nutiesta į Lietuvą, tačiau konkrečių sprendimų dėl to nėra priimta - laukiama papildomų skaičiavimų. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sako, kad, preliminariais skaičiavimais, bendras Suomijos ir Vokietijos projektas yra apie 40 mln. eurų (138,1 mln. litų) vertės.

  Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotos bus atiduota Baltijos jūroje žvejojančioms mažosioms įmonėms. Šios įmonės galės sugauti daugiau žuvies, nes viena bendrovė informavo ministeriją apie ketinimą atsisakyti dalies žvejybos kvotos, kuri jai turėtų būti skirta iš šių metų Lietuvai skirtos kvotos likučio.

Lietuvos valstybės sieną Baltijos jūroje bei Kuršių mariose saugantiems pasieniečiams bus statomas naujas laivas. Pradėti jo eksploataciją numatoma kitais metais. Pakrančių patrulinį laivą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) įsipareigojo pastatyti ir iki 2015 m. birželio pabaigos perduoti atvirą konkursą laimėjusi Estijos bendrovė „Baltic Workboats“. Sandorio vertė – 11 mln. 714 tūkst. 467 litai (3 mln. 392 tūkst. 744 eurai ir 15 centų). 7 mln. 28 tūkst.

Žinių radijas Paskutinį vasaros penktadienį „Darom" nusprendė sutvarkyti Šventąją – narai ners į jūrą ir stengsis išvalyti jūros dugną. Nors šios akcijos renginius įprastą regėti pavasarį, „Darom“ vadovė Roberta Ažukaitė „Žinių radijui“ sakė, jog pajūrį jie nusprendė išvalyti pasibaigus šiltajam sezonui. „Dažnai poilsiautojai nesusimąsto ir palieka tas pačias atliekas. Tai akcijos mintis ir yra – atkreipti visuomenės dėmesį, kad nuo mūsų pačių priklauso, kokioje Baltijos jūroje maudysimės.

Savaitgalį Palangoje bei Klaipėdoje žaliųjų organizuota Baltijos jūros apsaugos akcija atvėrė vieną iš didžiausių pajūrio žaizdų – vietos gyventojų ir atvykusiųjų poilsį gadina viešųjų tualetų trūkumas, todėl dažnas gamtinius reikalus atlieka tiesiog kopose arba jūroje.

Pasieniečiai ir kariškiai Baltijos jūroje sulaikė vienos neramumų krečiamos valstybės laivą, kuriame buvę asmenys bandė nelegaliai patekti į Lietuvos teritoriją. Laivas buvo konvojuotas į Klaipėdos uostą. Trečiadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir Klaipėdos uoste vyko pratybos.

Baltijos jūroje nutiesta trečdalis tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio, o Lietuvos ir Švedijos krantuose sklandžiai vyksta ir kiti darbai: tiesiami požeminiai kabeliai ir netrukus bus pradėti lieti nuolatinės srovės keitiklių pamatai. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje ir gerokai sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

 NATO siunčia į Baltijos jūrą savo greitojo reagavimo laivyno pajėgas, kad padėtų stiprinti gynybą savo sąjungininkėms Rytų Europoje, reaguojant į krizę Ukrainoje, pareiškė ketvirtadienį Aljansas.   Daugiatautė mažų laivų grupė – keturi minininkai ir paramos laivas – plauks į Baltijos jūrą „artimiausioje ateityje“, – sakė NATO karinių jūrų pajėgų vadovybės atstovas. NATO pabrėžia neplanuojanti karinėmis priemonėmis kištis į Ukrainą, kuri nėra NATO narė.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Penktadienį specialiu laivu pradedamas tiesti tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ aukštos įtampos kabelis. Baltijos dugnu nutiestas kabelis sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir, tikimasi, sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros. Horizontalaus gręžimo darbai po Kuršių mariomis ir Kuršių nerijoje atlikti pernai rudenį – nuo Klaipėdos iki Alksnynės buvo nutiesti du vamzdžiai.

Rusijos Šiaurės ir Baltijos jūrų laivynai paskelbė padidintą operatyvinę parengtį Barenco ir Baltijos jūrose, pradėjus iš anksto neskelbtą didelio masto ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą, kurį trečiadienį nurodė atlikti šalies prezidentas Vladimiras Putinas, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Saulius Masalskis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Danijoje ir Švedijoje pastarosiomis dienomis bangos priplakė prie kranto mažiausiai 8 padvėsusias karves. Skandinavijos šalių policija įtaria, kad karvės buvo išmesto už borto kažkur Baltijos jūroje. Pietų Švedijoje ir rytinėje Danijos pakrantėje žmonės jau aptiko mažiausiai aštuonias negyvas karves. Paaiškėjo, kad kai kurios iš jų greičiausiai buvo nušautos.

Pasak Postimes.ee, Baltijos jūroje sugedus laivo elektros sistemai ant seklumos užstrigo keleivinis „Viking Line“ keltas, kuriuo iš Suomijos į Švediją buvo pukdoma apie 2 tūkst. keleivių, informuoja naujienų portalas „15min.lt“. (Atnaujinta 18.20) Yle.fi praneša, kad laivas nosimi atsitrenkė į povandeninį akmenį - jo priekyje yra nedidelė skylė.

Šiomis dienomis Vilniuje kaip niekada daug dėmesio skiriama Baltijos jūros regiono ateičiai - čia vyksta Pirmininkavimo Europos Sąjungai renginiai, skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetams aptarti.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje vis dar atrodo kaip tolimas miražas, tačiau šis miražas pamažu artėja. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi, ruošdamasi prisijungti prie dešimties ES valstybių, kurios jūrose gamina švarią ir nuolat atsinaujinančią energiją iš vėjo. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama jūrų vėjo jėgainėms įrengti, tačiau tai, ar prie Lietuvos krantų tikrai iškils vėjo jėgainės, paaiškės ateityje.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalyvauja Vilniuje vykstančiame 4-ajame Baltijos jūros regiono strategijos forume, kuriame šio regiono valstybių atstovai aptaria iššūkius ir galimybes įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, tvaraus augimo skatinimą ir tai, kaip aplinkosauga gali prisidėti kuriant darbo vietas ir didinant konkurencingumą. Pasak ministro, Baltijos jūros būklė viso regiono rūpestis.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Po Antrojo pasaulinio karo nemaža dalis cheminio ginklo atsargų buvo palaidota Baltijos jūroje, sako profesorius Valdas Rakutis. „Tai kelia pagrįstą baimę, kad kada nors visa tai išeis į paviršių, – neneigia profesorius. – Bet, specialistų teigimu, toks laidojimo būdas kai kuriais atvejais pakankamai veiksmingas.“ V. Rakutis pabrėžia, kad niekas nežino, kokie tie korpusai, kuriuose laikomas cheminis ginklas.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimo Baltijos jūroje potencialas yra ypatingai didelis, lyginant su kitais vandens telkiniais, supančiais Europą. Netoli Baltijos jūros krantų įrengtos vėjo jėgainės kasmet potencialiai galėtų gaminti daugiau negu 2000 TWh elektros energijos – daugiau negu Šiaurės jūra, Viduržemio jūra ar Atlanto vandenynas.

Šiandien iš ryto į dar vasariškai šiltas Baltijos jūros bangas nėrė keturi Jūrų muziejuje išslaugyti ir išauginti ruoniukai. Trys iš jų – Kukulis, Verba ir Girinukas – Velykų savaitę buvo atgabenti nusilpę į Jūrų muziejų, Brizas – muziejaus senbuvių Zundos ir Molo palikuonis.  – Pavasaris nepašykštėjo mums rūpesčių, – pasakojo muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. – Teko rūpintis, iš mirties nagų vaduoti net keturis ruoniukus.

Rugsėjo 6 d. Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu Mi-8 į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę buvo nuskraidintas Baltijos jūroje sunegalavęs žmogus. Gelbėjimo operaciją koordinavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC). Apie 11.30 val. JGKC gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad žvejybiniame laive LBB-1113 vienas įgulos narys prarado sąmonę, įtariamas insultas.

Radvilė Morkūnaitė Pirmasis rugsėjo šeštadienis minimas kaip Baltijos jūros diena. Šią dieną pradėjome švęsti dar 1988 metais, kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, neabejingi gamtai, apjuosė Baltiją gyva grandine, atkreipdami Pasaulio dėmesį į pavojingą Baltijos jūros ekologinę būklę. Per 25 metus, prabėgusius nuo tos dienos, pasikeitė nemažai dalykų – atgavome Nepriklausomybę, įstojome į Europos Sąjungą, tačiau būtinybė rūpintis Baltijos jūra, deja, nedingo.

Lietuvos pakrantę skalaujanti Baltijos jūra – kupina paslapčių, kurių lobynas itin pagausėjo per I-ąjį ir II-ąjį pasaulinius karus. Įvairios laivų nuolaužos, mokomosios ir karinės minos – tik dalis istorijos, kurią pamažu atranda šių dienų mokslininkai. Pastariesiems itin padeda Baltijos dugno valymą atliekančios Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Klaipėdoje trečiadienį surengta tarptautinė išminavimo operacija „Atvira dvasia 2013“. Per šias pratybas buvo sudaryta galimybė stebėti kaip jūroje yra sunaikinama II-ojo pasaulinio karo mina. Iš viso per tarptautinę operaciją (kuri baigiasi rytoj ir užtruks 10 dienų) jūros dugne pavyko surasti 10 nuo karo laikų likusių minų. Tačiau vien šia operacija Baltijos jūros dugno valymas nesibaigs.

Aplink Baltijos jūrą apibėgti užsibrėžęs vilnietis ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas jau įveikė 2 tūkst. kilometrų. 28-ąją dieną bėgantis vyras pasiekė Švedijos miestą Kalmarą. Už nugaros jau liko Latvija, Estija, Rusija, Suomija, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. "Iš Helsinkio bėgau į Salo miestą, jame mus sutiko gaisrinės viršininkas, kuris mus šiltai priėmė ir apgyvendino.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje baigiasi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“. Per ją rasta ir sunaikinta apie 10 pavojų nuo pasaulinių karų vis dar kėlusių objektų. Išminavimo operacijoje dalyvaujantys laivai per 10 dienų išžvalgė daugiau nei 80 kvadratinių kilometrų plotą. Aptikta apie 10 jūrinių minų, dvi iš jų mokomosios. Taip pat rasta 14 minų inkarų ir viena raketa.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje nepertraukiamai tęsiasi prasidėjusi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“. Nuo rugpjūčio 19d. prasidėjusios šios išminavimo operacijos pradžios operacijoje dalyvaujantys laivai iki rugpjūčio 23d. išžvalgė 28 jūrinių mylių (51.8 kvadratinių kilometrų) plotą ir aptiko 4 jūrines minas (iš jų viena yra mokomoji), keletą minų inkarų bei 1 raketos dalį.

Kviečiame dalyvauti 9-ajame Baltijos jūros mokslo kongrese - BSSC 2013 „Naujieji Baltijos jūros mokslų horizontai“, kuris vyks Klaipėdos universitete rugpjūčio 26-30 dienomis. Kongresą organizuoja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedra, asociacija „Baltijos slėnis“. Kongresą priimanti institucija – Klaipėdos universitetas.

Rugpjūčio 19 d. iš Klaipėdos uosto į Baltijos jūrą išplaukė 12 karinių laivų, dalyvaujančių tarptautinėje minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Atvira dvasia 2013“ (angl. “Open Spirit 2013“). Darbą išminavimo rajone taip pat pradėjo keturios narų-išminuotojų komandos. Išminavimo operacijoje dalyvaus per 500 karių iš 10 valstybių.

Šventojoje ketvirtadienį įvyko tragiška nelaimė. Jūros bangos pasiglemžė 39 metų Igorio S. gyvybę, rašo lrytas.lt. Vilniečių šeima tik atvažiavusi į kurortą, išsikrovė savo daiktus nakvynės vietoje ir nudūmė į paplūdimį. Nors buvo iškelta raudona vėliava, draudžianti maudytis dėl per didelio bangavimo, vyras su žmona nepaisė draudimo ir vaikus palikę su močiute, nuėjo maudytis. Jūroje pora nesuvokė, kaip juos jūra nunešė gilyn. Vyras su žmona pradėjo skęsti.

Prie Baltijos jūros įsikūrusi Gdynė pagal Lenkijos gyventojų apklausas vertinama kaip miestas, kuriame patogiausia gyventi. Kasmet į ją užsuka vis daugiau įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, turistų. O norint pritraukti dar didesnius jų srautus, šiuo metu rekonstruojamas karinis oro uostas, pritaikytas civilėms reikmėms.  Gdynė artėja link savo pirmojo šimtmečio, kurį švęs po dešimties metų.

Palangoje vasara prasideda itin kūrybingai – linksmai ir garsiai paskelbusi apie kurortinio sezono pradžią, Lietuvos kultūros sostinėje išlaiko tempą ir palangiškius bei svečius džiugina kultūrinių pramogų gausa.

Sylt – nedidelis žemės lopinėlis Šiaurės jūroje, šiauriausia Vokietijos sala. Iki 1392 metų tai buvo pusiasalis, bet audros nuplovė siaurą žemės juostą, jungiančią Sylt ir žemyną – Sylt tapo sala. 1927 metais vokiečiai supylė pylimą ir 38 km ilgio Sylt sala vėl tapo sujungta su žemynine Vokietijos dalimi, be to, per pylimą buvo nutiestas geležinkelis. Sylt sala – brangiausias Vokietijos kurortas, smėlėtų kopų peizažu, plačiais balto smėlio paplūdimiais primenantis Neringą.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neįprastai šaltas kovas – dovana gyvenantiems Estijos salose. Estija atidariusi per Baltijos jūrą vedančius ledo kelius, jie gyventojams leidžia automobiliais greičiau ir pigiau pasiekti žemyninę dalį. Vairuotojai paprastai skundžiasi ledu ant kelio, bet šiems estams kelias ir yra ledas.

Apsnigtos ir apledėjusios gatvės – tai įprastas vaizdas daugelyje Europos šalių. Estijoje temperatūrai gerokai nukritus žemiau nulio, tvirtas ledas, kuriuo galima važiuoti, Baltijos jūros paviršiuje laikosi net 50 dienų šaltuoju metų laiku. Tai unikalu visoje Europoje. „Opel Ampera“ kasdienio važinėjimo galimybės su žurnalistų komanda Estijoje, buvo išbandytos ant užšalusios jūros. Elektromobilis įveikė šimtus kilometrų taip įrodydamas savo patikimumą važiuoti šaltuoju metų laiku.

Vienintelis Lietuvoje ant Baltijos jūros kranto rengiamas tarptautinis muzikos festivalis „Karkle 2013 Live Music Beach“ pavasarį pasitinka šiltomis ir giedromis nuotaikomis. Kartu su tirpstančiu sniegu ir pirmaisiais saulės spinduliais, festivalio organizatoriai skelbia ir pirmąsias grupes bei atlikėjus, kurie šiemet kaitins festivalininkų kraują net tris dienas vyksiančiame renginyje.

Pradėjo veikti naujas portalas, skirtas vienam iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų - ES Baltijos jūros regiono strategijai. Interneto svetainėje baltijosjurosregionas.lt lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti su strategijos įgyvendinimo aktualijomis ir ieškoti partnerių naujiems tarptautiniams projektams vykdyti. Ši strategija yra pirmoji, skirta išskirtinai vienam Europos Sąjungos makroregionui.

Baltijos jūrą tyrinėjantys mokslininkai įspėja, kad nekontroliuojama žmogaus veikla jūrai tampa vis pavojingesnė. Tai negi mūsų nuostabiųjų paplūdimių gali nebelikti?

Antrojo pasaulinio karo metu dingęs sovietų povandeninis laivas buvo rastas Baltijos jūroje, praėjus 71 metams po to, kai nuskendo, informuoja „Reuters“. Švedijos ginkluotosios pajėgos teigia, kad povandeninis laivas, kuris, kaip manoma, dingo sargybos metu 1941 m. pabaigoje, buvo rastas Švedijos ekonominėje zonoje, į pietus nuo Olando salos Baltijos jūroje, zonoje, kurią vokiečių daliniai užminavo karo metu.