baltijos jūra

Balandžio 19 – 20 d. Baltijos regiono šalių oro erdvėje vyks pirmosios NATO šalių ir partnerių pratybos „Ramšteino lydinys“ (angl. Ramstein Alloy), kurių tikslas – stiprinti Baltijos regiono karinių oro pajėgų bendradarbiavimą ir sąveiką.

Balandžio 11-17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 2 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

 NATO neketina eskaluoti incidento, kuris anksčiau šią savaitę įvyko Baltijos jūroje, tačiau Aljansas yra visiškai pajėgus reaguoti į tokius incidentus, žurnalistams Rygoje sakė naujasis NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Briunsiume vadas generolas Salvatore Farina. NATO generolas pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais metais surengė nemažai provokacijų, ir Rusijos lėktuvų skrydis Baltijos jūroje prieš kelias dienas taip pat gali būti laikomas provokacija.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija misterija iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą pasiaiškinti dėl rusų bombonešių Su-24 provokacijos virš Baltijos jūros, pranešė Lenkijos žiniasklaida. Anksčiau užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis sakė manąs, kad tokie Rusijos veiksmai „iš esmės nutaikyti į amerikiečius“. Jis pažymėjo, kad Varšuva palaiko ryšį su Vašingtonu, kad parengtų bendrą atsakymą. Ministerija priminė, kad tokie incidentai nėra reti.

JAV karo laivo apsilankymas Baltijos vandenyse sulaukė netikėtos ir itin įžūlios Rusijos provokacijos – rusų šturmo lėktuvas pro amerikiečių laivą praskriejo vos per 9 metrus. Tai pat pranešta, kad šią savaitę į Lietuvos teritoriją galimai įskrido Rusijos sraigtasparniai.

Praėjusią savaitę Baltijos šalių oro policijos naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius orlaivius. Balandžio 4 dieną iš Estijos pakilę naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos transporto orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį. Orlaivis skrido pagal planą, su įjungtu automatiniu atsakikliu ir ryšį su skrydžių centrais palaikė.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį keliavo į Karaliaučių naikintuvo „Sukhoi Su-27“ lydimu lėktuvu virš Baltijos jūros neutraliųjų vandenų. Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, NATO pajėgų lėktuvas „Eurofighter“ lydėjo juos iš tolo, maždaug dviejų kilometrų atstumu, ir prie S.Šoigu lėktuvo nepriartėjo.

Kovo 23 d. Baltijos jūroje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų laivai P11 „Žemaitis“ ir M52 „Sūduvis“ vykdė bendras pratybas kartu su NATO nuolatinės parengties jūrinio komponento pirmosios grupės junginiu (angl. Standing NATO Maritime Group ONE, sutr. SNMG1). Kartu šiose bendrose pratybose dalyvavo ir keturi Latvijos karinių jūrų pajėgų laivai.

Palangoje keli šimtai sveikuolių paniro į Baltijos bangas. Tiesa, šios žiemos maudynės kai kuriuos „ruonius“ nuvylė, mat... buvo per šilta. Ant Jūros tilto ir paplūdimyje būriuojasi minios – tokios gausios palaikymo komandos galėtų pavydėti dažnas. Netrukus atbėgsiančių ir į jūrą nersiančių sveikuolių laukiantys žmonės teisinasi, kodėl patys nebrenda į 4-5 laipsnių Baltijos vandenis. Kol vieni laukia, kiti ima mankštintis.

Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Mokslininkai skelbia milžiniškus kiekius pavojingų pramonės teršalų, kurie upėmis suteka į Baltiją - tai ir trąšos ar fosforas, kuris patenka į kanalizacijas skalbiant. Tad ar galima valgyti Baltijoje sugautas žuvis? Stintas, menkes, lašišas, plekšnes ir kitas. Į krantą grįžta žvejai – kad jie tinkluose parplukdo stintas, išduoda agurkų kvapas. Ir netrukus žvejai vėl skuba atgal į jūrą.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO naikintuvai praeitą savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinius orlaivių. Tarp jų buvo penki bombonešiai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Nevaldomoje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraidantys lėktuvai įpareigoti naudoti radiolokacinius atsakiklius. Vyriausybė posėdyje pirmadienį patvirtino atitinkamus oro erdvės organizavimo taisyklių pakeitimus, kuriuos parengė Susisiekimo ministerija. Anot ministerijos, pagal pakeitimus visuose orlaiviuose, kurie skris Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, turės būti įrengta radijo ryšio aparatūra ir radiolokacinis atsakiklis.

 Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Labiausiai pažeidžiamose vietose 400 kilometrų jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki dabar. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

Rugsėjo 3 d. vakare Baltijos jūroje patruliavęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo N42 „Jotvingis“ įgula suteikė pagalbą jūroje dėl variklio gedimo dreifavusiai lenkų jachtos įgulai. Įvykio vietoje Lietuvos karo jūrininkai sutvarkė ir paleido jachtos variklį, tą patį vakarą jachtos įgula savarankiškai pajudėjo Klaipėdos uosto link. Apie 19 val.

Lenkus nemaloniai nustebino radinys Baltijos jūroje – čia į krantą išmestas negyvas banginis. Kol gausus būrys pareigūnų bandė nutempti jūrų milžiną, mokslininkai skėsčioja rankomis, negalėdami paaiškinti ką toks gigantas veikia mūsų jūroje. Štai toks vaizdas išgąsdino poilsiautojus, Baltijos jūra besimėgavusius netoli Stegnų paplūdimio Pamario vaivadijoje, Lenkijoje. Plūduriuojantis jūrų milžino kūnas aptiktas vos 100 metrų atstumu nuo kranto. Radinys tapo tikru iššūkiu pajūrio tarnyboms.

Mokslininkai iš Baltijos jūros dugno iškėlė neįtikėtiną 15 amžiuje čia skendusio laivo laivapriekio papuošimą su fantastiniu priešus atbaidyti skirtu gyviu. Manoma, kad tai bus vienintelis toks įspūdingiausias pasaulyje iš jūros iškeltas eksponatas, juk laivas bangas skrodė tuo pat metu kaip ir Kolumbas ir Vasko da Gama. Kokių tik paslapčių nesaugo begalinės jūsų gelmes. O iš Baltijos jūros gelmių iškeltas monstras taps tikra šių paslapčių pažiba.

Sinoptikai perspėja, kad šeštadienį ir sekmadienį visoje Lietuvoje galima rekordinė kaitra. Šeštadienio dieną kai kuriuose šiauriniuose rajonuose gali trumpai palyti. Naktis bus šilta – vyraus 16-19 laipsnių temperatūra, tuo tarpu dieną oras įkais iki 30–35 laipsnių, vietomis termometrų stulpeliai gali pašokti iki 40 laipsnių karščio. Esant tokiai temperatūrai, poilsiautojai raginami būti atsargūs vandenyje.

Gražuolė krepšininko Jono Valančiūno žmona Eglė pasidalijo smagiu vaizdo įrašu iš Palangos pajūrio. Gimtinėje viešinti moteris nepabūgo 15 laipsnių temperatūros ir išsimaudė Baltijos jūros bangose. Jonas ir Eglė viešnagei į Lietuvą sugrįžo gegužės mėnesio viduryje, kartu su pirmagimiu sūneliu Jonu. Kiek laiko pora praleis Lietuvoje nėra žinoma.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos naikintuvai pirmadienį po kartą kilo identifikuoti trijų virš Baltijos jūros skridusių karinių Rusijos orlaivių, du iš jų skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais.

Baltijos jūroje sudužusio lėktuvo „An2“ apžiūra, pakėlimas ir žuvusiojo piloto kūno iškėlimas valstybei gali kainuoti apie 300 tūkst. eurų, sako susisiekimo ministras. „Tikslios sąmatos pasakyti negalėčiau, bet suma būtų apie 300 tūkst. eurų“, - interviu LNK žinioms sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Anot jo, pilnai iškelti lėktuvą būtų iš esmės per brangu, nes reikėtų nuomotis atskirą laivą su specialistais ir įranga.

Į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas „An-2“ buvo eksperimentinis, tokiu skristi rizika yra didesnė, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys. „Svarbiausias apribojimas, kuris taikomas eksperimentiniam modeliui, kad jo negalima naudoti komerciniais tikslais, galima naudoti tik pervežimams ir panašiai.

Penktadienio vakarą buvo baigti nukritusio orlaivio „An-2“ pakėlimo procedūros darbai. Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys sako, kad daugiau nelaimės tyrimo išvadų bus pateikta vėliau, tačiau jau dabar žinoma, kad lėktuve rasta tik viena gelbėjimosi liemenė. Lėktuvo pakėlimo operacija buvo sėkminga, rastas vieno piloto - Adolfo Mačiulio kūnas.

Šiauliuose budintys NATO oro policijos naikintuvai antradienį du kartus kilo lydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių. Aljanso naikintuvai atpažino rusų transporto lėktuvus „An-72“ ir „Il-76“, BNS trečiadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė. „Birželio 2 dieną buvo du kartus pakeltas A-Scramble iš Šiaulių“, - sakė ji.

Baltijos jūroje nuskendusį orlaivį „An-2“ apžiūrėję ekspertai vertina filmuotą medžiagą - spėjus tinkamai pasirengti, penktadienį gali būti vykdomi lėktuvo kėlimo darbai, sako valstybės įmonės „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Algimantas Raščius. Jis patvirtino, kad dėl prastų oro sąlygų apžiūros darbus vykdančios Nyderlandų įmonės „Mammoet“ ir kitų specialistų komanda trečiadienio naktį grįžo į Klaipėdą.

Seimas antradienį leido parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos atliekančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) rengti uždarus posėdžius. To paprašė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, paaiškinęs, kad komiteto posėdžiuose naudojama ikiteisminio tyrimo informacija, taip pat nevieši radarų rodmenys. Protokoliniam nutarimui, leidžiančiam komitetui rengti neviešus posėdžius, pritarė 26, prieš buvo keturi, susilaikė penki parlamentarai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atliekantis parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo, pirmadienį planuoja vykti į Klaipėdą, kur įsikūręs Jūrų koordinacinis gelbėjimo centras. Šis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys organizavo į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio paieškos operaciją.

Ministrų kabineto sudarytai komisijai vadovaujantis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sako, kad preliminari komisijos išvada – jog į Baltiją gegužės viduryje nukritusio orlaivio „An-2“ ieškota pagal esamus reikalavimus. „Pagrindų teigti, kad buvo padaryta ne viskas, nesklandžiai, neteisingai ar neatitinkant dabartinių teisės aktų - iš principo be komunikavimo problemų tie veiksmai, galima konstatuoti bent preliminariai, atlikti tokie, kokie buvo įmanomi“, - žurnalistas sakė kancleris.

Paieškos ir gelbėjimo operaciją, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais, Vyriausybės komisija baigs vertinti per dvi savaites, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Per šią ir kitą savaitę - toks yra numatytas terminas“, - antradienį LRT radijui sakė premjeras. Jis teigė manantis, kad lėktuvą vis dėlto bus nuspręsta iškelti. „Aš manau, kad tikrai bus iškeltas. Tą įvertina užsienio kompanijos, kurios turi tokią techniką ir galimybes iškelti.

Gegužės 16 d. į Baltijos jūrą, likus maždaug 100 km iki Lietuvos krantų, avariniu būdu leidosi „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kurį pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Be žinios dingo – dar vis negalime ir nenorime ištarti žodžio „žuvo“ – mūsų bendradarbiai, kolegos, draugai. Adolfas ir Alvydas – vieni labiausiai patyrusių lakūnų Lietuvoje ir vieni labiausiai gerbiamų An-2 pilotų pasaulyje, ore praleidę tūkstančius valandų, matę patyrę pačių įvairiausių išbandymų.

Premjeras Algirdas Butkevičius gina krašto apsaugos ministrą ir sako, kad jį atsistatydinti dėl lėktuvo nelaimės raginantys politikai elgiasi neatsakingai. Tai jis pareiškė penktadienį po Vyriausybės posėdžio, kuriame sudaryta komisija įvertinti paieškos ir gelbėjimo operaciją, kai į Baltijos jūrą nukrito lėktuvas „An-2“, kuriuo skrido du patyrę pilotai.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis penktadienį pareiškė, kad į Baltijos jūrą nukritusiame lėktuve galėjo nebūti visų reikalingų gelbėjimosi priemonių. Lietuvius išlydėjęs švedų oro uostas vadovas su tokiais svarstymais nesutinka, sakydamas, kad nelaimę patyrusiame orlaivyje buvo gelbėjimosi plaustas ir kostiumai.

Į orlaivio „An–2“ tragediją patekusio piloto dukra Brigita Mačiulytė piktinasi institucijų abejingumu ir kalbėdama apie tėtį graudindamasi pasakoja, koks jis geras ir ką jam reiškia skraidymas. Dabar jau žinoma, kad šeštadienį 16 val. nutrūko ryšys su lėktuvu ir tik 18 val. atėjo pirmasis pagalbos signalas, kad kažko reikia imtis. O 22 val. buvo išsiųstas pats lėčiausias karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, kurio maksimalus greitis yra 10,3 mazgų.

Šiuo metu Lietuvos specialistai aiškinasi, kas galėtų iš Baltijos jūros dugno iškelti „Klaipėdos avialinijų“ orlaivį „An-2“. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėl pagalbos kreipėsi į Švediją. „Vakar parašiau savo kolegai Švedijos gynybos ministrui dėl galimos jų pagalbos (iškelti lėktuvą - BNS), galbūt per kariškius, galbūt perduodant kontaktus tų kompanijų, kurios yra tuos darbus darę ir turi praktikos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Tolimesni sprendimai pilotų paieškos operacijoje bus priimami išanalizavus naujausią laive „Kuršis“ surinktą medžiagą, tai tikimasi padaryti per kelias valandas, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Šiuo metu mes laukiame, kol bus pargabenta medžiaga iš „Kuršio“ laivo, kuriame vyko nuleidimas ir dar kartą tyrimas matomo orlaivio. Tada, kai gausime tą medžiagą, išanalizuosime, tada bus priiminėjami tolimesni sprendimai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“ povandeninio roboto vaizdo kamera trečiadienį dar kartą žvalgo Baltijos jūros dugne rastą orlaivį „An-2“, kuriuo skrido du lietuviai pilotai. Krašto apsaugos ministras teigia, kad gali būti prašoma užsienio partnerių pagalbos orlaivio vidaus apžiūrai ir galimam jo iškėlimui. „Šiuo metu „Kuršis“ vėl vykdo darbą su povandeniniu robotu.

Baltijos jūroje pastebėtas objektas, išsiųstas sraigtasparnis, siekiant išsiaiškinti, ar tai gali būti susiję su nukritusiu lėktuvu, trečiadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. „Rastas jūroje plaukiojantis objektas, ir yra išskridęs straigtasparnis, laukiame informacijos, kad galbūt tai susiję su avarija. Kas tai per objektas, negaliu patvirtinti, žinių neturime“, - per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį Seime trečiadienį sakė A.Valys.

Antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne rastas lietuvių lėktuvas „An-2“ yra priekiu pasviręs į dugną, pro kabinos stiklą matomos tuščios pilotų kėdės, bet neįmanoma pasakyti, ar lakūnų kūnų tikrai nėra lėktuvo viduje, teigia lėktuvo apžiūros medžiagą matęs karininkas. „Vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas priekiu pasviręs į jūros dugną, uodega pakilusi.

Virš Baltijos jūros dingusių pilotų paieškos operacija parodė už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dingusių pilotų paieškos operacija rodo už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką. Sprendimus dėl žmonių paieškos jūroje priima ir gelbėjimo darbus organizuoja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

Pastarosiomis dienomis manęs daug kartų prašė pakomentuoti apie „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo AN-2 dingimą. Visų pirma, pasakysiu, kad emociškai yra gana lengva komentuoti ir turėti nuomonę apie kur nors kitame pasaulio gale nukritusį lainerį. Visai kas kita – kalbėti apie avariją, įvykusią namuose, kurios dalyviams esi kažkada spaudęs ranką.

Prie Baltijos jūroje dingusio lėktuvo paieškos antradienį prisidėjo iš pratybų atšauktas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris aprūpintas specialia dugno žvalgybai ir paieškai skirta įranga, žvalgyti pakrantę išsiųstas pasieniečių sraigtasparnis. Orlaivio bei lietuvių pilotų savo teritorijoje ieško ir Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Dėl lėktuvo „An-2“, dingusio virš Baltijos jūros, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos policija skelbia, kad dėl informacijos apie dingusį lėktuvą Palangos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskelbta juo skridusių pilotų paieška. Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Stumyla, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal viešumoje pasirodžiusią informaciją.

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai teigia padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje. „Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai.

  Pirmadienį atnaujinama virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo su dviem lietuvių pilotais paieška.   Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J. Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad paieškos operacija pirmadienį vykdoma tik iš oro, laivai nebus siunčiami.

Savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo ir dviejų pilotų paieškos zona kas valandą didėja, paieška kažin, ar išvis gali būti tikslinga, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius. „Jeigu šiandien bus pratęsta paieškos operacija, sunku pasakyti, ar ji išvis gali būti tikslinga, nes plotai didžiuliai. Jau galima ieškoti ne tik Latvijos teritorijoje, paieškos rajonas paskaičiavus persikelia dar šiauriau“, - pirmadienį Lietuvos radijui sakė jis.

Susisiekimo ministerijos padalinys tirs įvykį, kai šeštadienį be žinios dingo virš Baltijos jūros iš Geteburgo į Lietuvą skridęs vienmotoris civilinis lėktuvas su dviem lakūnais. Tyrimas tikriausiai bus pavestas Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovui Broniui Merkiui, BNS informavo Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. „Mes tuo neužsiimam, mūsų kitos funkcijos. (..) Latvija čia ne prie ko, nes buvo mūsų skrydžių valdymo zonoje, tai mūsų teritorija.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius sako, kad prieš parą virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo paieška bus nutraukta sekmadienį saulei nusileidus. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai, nuo gegužės 16 d. vakaro ieškoję virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2, grįžo į uostą.

Dviem mėnesiams Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) priešmininis laivas „Skalvis“ skiriamas NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-jai grupei ir kartu su kitais septynių šalių junginiui priskirtais laivais dalyvaus junginio veikloje Baltijos jūroje. NATO junginiui skirtam Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivui vadovaus komandoras leitenantas Audrius Venskūnas.

Gegužės 4–9 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P14 „Aukštaitis“, vadovaujamas kapitono leitenanto Viktoro Petronio, dalyvavo Baltijos jūroje prie Bornholmo salos (Danija) vykusiose tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo pratybose „Baltic Sarex 15“. Pratybose taip pat dalyvavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8. Pratybose iš viso dalyvavo 29 laivai ir 8 orlaiviai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.

Pirmadienį Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų prasideda tarptautinės karinės pratybos „Baltijos tvirtovė 2015“. Jose dalyvaus 20 karinių laivų ir trys tarptautiniai štabai. Šiose pratybose paprastai dalyvauja Baltijos šalių karinės jūrų pajėgos ir Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON laivai. Šiemet pratybos įgijo didelį mastą – prie jų prisidės ir NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio 1-oji grupė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.