balsavimas

Škotų vyriausybė ketina 2023 metų spalio 19 dieną surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės, antradienį pareiškė Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon, tačiau pripažino, kad gali neturėti įgaliojimų tai padaryti be Londono pritarimo. Edinburgo parlamente ji sakė, kad, siekdama užtikrinti teisinį aiškumą, jos vyriausybė, prieš kreipdamasi į rinkėjus, prašys Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo nuomonės.

Britų įstatymų leidėjai pirmadienį turės pirmą galimybę balsuoti dėl vyriausybės įstatymo projekto, parengto siekiant vienašališkai keisti prekybos po „Brexito“ sąlygas Šiaurės Airijoje, nors Europos Sąjunga įspėja, kad tai nelegalu ir gali išprovokuoti prekybos karą. Jungtinės Karalystės vyriausybei anksčiau šį mėnesį pristačius Šiaurės Airijos protokolo įstatymo projektą, ES pažadėjo imtis teisinių veiksmų.

Didžioji dauguma danų – kone 67 proc. – trečiadienį referendume balsavo už prisijungimą prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos, rodo suskaičiavus visus balsus paskelbti rezultatai. Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą. Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

Konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo Seime balsuojant slapta pereiti nuo „popierinio“ prie elektroninio balsavimo. Pasak parlamentaro, slaptą balsavimą perkėlus į posėdžių salę mažiau gaištųsi laikas, nes dabar procesas užtrunka, kol parlamentarams pasirašytai išduodami biuleteniai, vyksta pats balsavimas, po to balsai skaičiuojami.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) toliau vadovaus Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, antradienį per slaptą balsavimą perrinktas naujai penkerių metų kadencijai. Triuškinama dauguma iš 194 PSO narių nubalsavo, kad Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas toliau dirbtų Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūros generaliniu direktoriumi.

Seimas ketvirtadienį atmetė opozicijos atstovų siūlymą šventine Konstitucijų diena skelbti spalio 25-ąją. Už tokį socialdemokratų Juliaus Sabatausko ir Algirdo Syso projektą po patiekimo balsavo 31 Seimo narys, 24 buvo prieš ir 46 parlamentarai susilaikė, tad neužteko balsų, kad jis pajudėtų į priekį. Parlamentarai siūlė spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą.

Seime ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarkos. Vyriausybė siūlo, kad nuo kitų metų liepos greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kai šiuo metu tai daro bent pusšimtis įstaigų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau pristatydamas reformą sakė, kad jos tikslas – jog visoje šalyje GMP būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.

Štai ir praūžė didysis 2022 metų „Eurovizijos“ finalas. 20 minučių po vidurnakčio Turino laiku – prieš pat balsavimo pradžią – „Eurovizijos“ organizatoriai paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad 6 šalių žiuri balsavimuose nustatyti tam tikri pažeidimai. Šie pažeidimai darė įtaką antrojo pusfinalio ir finalo rezultatams.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos nuo birželio papildomai 5 proc. bus indeksuojamos senatvės ir valstybinės pensijos.   Už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą balsavo 118 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas premjerės Ingridos Šimonytės prašymu, numatytas ketvirtadienį.  Taip pat pritarta patikslintam 2022 metų „Sodros“ biudžeto projektui.

Rinkimų dienos apklausos rodo, kad Slovėnijoje sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose opozicijoje esantys liberalai tvirtai pirmauja prieš valdančiuosius dešiniuosius, ministro pirmininko Janezo Janšos vadovaujamus populistus. Apklausų agentūros „Mediana“, visuomeninio transliuotojo „Slovenia“ bei komercinio kanalo „Pop TV“ paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS) galėjo surinkti 35,8 proc.

Seimui liko paskutinis balsavimas siekiant sugriežtinti automobilių kelių infrastruktūros statybas.  Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, pagal kurias statant arba rekonstruojant tiltus, viadukus, tunelius, estakadas ar kitus kelių statinius, daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams nuo šių metų birželio reikės kaštų ir naudos analizės. Už pataisas balsavo 114 Seimo narių. Dabar toks reikalavimas galioja tik tiesiant valstybinės reikšmės kelius.

Praėjus nepriklausomybės laikotarpio legendų balsavimui, žengiamas žingsnis į naująjį tūkstantmetį, kur balsų dalybos nulems 2001-2011 m. krepšininkų, trenerių ir teisėjų laureatus.

Krepšinio šimtmečio proga, Lietuvos krepšinio federacija siekia išrinkti ir įamžinti 100 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių legendinių asmenybių, pasižymėjusių įspūdingomis pergalėmis bei iškovotais trofėjais ir medaliais. „Tęsiame dar Arvydo Sabonio sumanytą idėją. Buvo paskirta speciali komisija, kuri išrinko nominantus, o toliau jau žodį tars Lietuvos krepšinio sirgaliai“, – pasakojo LKF prezidentas Vydas Gedvilas. „Užduotis tikrai labai sudėtinga.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo puoselėtas automobilių taršos mokesčio įstatymas Seime patyrė fiasko. Beveik pusė valdančiosios daugumos atstovų tiesiog nebalsavo. Panašu, kad toliau auga įtampa tarp koalicijos partnerių. Ministro S. Gentvilo tėvas, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad nebalsavimas dėl įstatymo buvo organizuotas. Esą taip kaišiojami pagaliai į Vyriausybės ratus, vyksta valdančiųjų nesusikalbėjimas.

Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai. Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija. Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų.

Iki 32 eurų vienišo asmens išmokos įteisinimo Seime liko vienas balsavimas. Nuo šių metų liepos ji siekia 28,63 euro, o nuo sausio, jei Seimas galutinai pritars, sieks 32 eurus.  Seimas antradienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė, kad tokia išmoka nuo kitų metų siektų 32 eurus ir kasmet būtų indeksuojama.   Nuo 2023 metų tokia išmoka būtų lygi vienam našlių pensijos baziniam dydžiui – tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama našlių pensija.

Valdantieji telkia pajėgas balsavimui dėl prezidento veto nepasiskiepijusių darbuotojų mokamiems testams: norėdami dalyvauti svarbiame balsavime, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai atšaukia bei trumpina komandiruotes. Kaip skelbia naujienų portalas „15min“, iš užsienio komandiruočių anksčiau grįžta užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, o Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atšaukė komandiruotę.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pakeitimams, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 50.  Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų.

Trakų rajono mero rinkimuose į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio iškeltas kandidatas Andrius Šatevičius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) iškeltas Jaroslavas Narkevičius, rodo sekmadienio vakarą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, gauti suskaičiavus balsus visose apylinkėse. A. Šatevičius surinko 31,82 proc. balsų, o J. Narkevičius – 29,42 proc. balsų. Antrasis turas vyks po dviejų savaičių, spalio 24 dieną.

Rinkimai Kelmės ir Trakų rajonuose praėjo sklandžiai, nefiksuota nė vieno pažeidimo, sekmadienį pranešė policija. „Šiandien galiu pasakyti, kad per visą savaitę nebuvo užfiksuota teisės pažeidimų, susijusių su rinkimais“, – spaudos konferencijoje sakė Trakų policijos vadovas Sigitas Šemis. Pasak jo, policija rinkimų dieną gavo tik vieną pranešimą, jis buvo operatyviai patikrintas, tačiau informacija apie pažeidimą nepasitvirtino.

Tiesiogiai renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus šiose savivaldybėse iš anksto kol kas balsavo 5,87 proc. rinkėjų, rodo šeštadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Kelmės rajone rinkimų aktyvumas siekia 7,17 proc., Trakų rajone – 4,6 procento. Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 977 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 796 rinkėjai.

Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas tiesioginiuose rinkimuose renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus. Balsavimas iš anksto vyks trečiadienį ir ketvirtadienį savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 valandos. Taip pat nuo trečiadienio iki penktadienio bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan. Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.

Trakų ir Kelmės rajonų merus galės rinkti 51 tūkst. 767 rinkėjai, galutinius šių dviejų savivaldybių rinkėjų sąrašus pirmadienį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Trakų rajono rinkėjų sąraše yra 27 tūkst. 966 žmonės, Kelmės rajono rinkėjų sąraše – 23 tūkst. 801 žmogus. Trakų ir Kelmės rajonuose šį sekmadienį vyks tiesioginiai merų rinkimai, dėl Trakų rajono mero pareigų varžysis šeši kandidatai, dėl Kelmės rajono – aštuoni.

Tolimuosiuose Rytuose prasidėjo balsavimas tris dienas truksiančiuose Rusijos rinkimuose, kuriuose, pasitelkiant beprecedenčio masto represijas, buvo uždrausta dalyvauti daugumai Kremliaus kritikų. Parlamento ir vietos valdžios rinkimai didžiausioje pasaulio valstybėje, nusidriekusioje per 11 laiko zonų, prasidėjo penktadienį 8 valandą. Tad maskviečiams rengiantis miegoti, Tolimųjų Rytų Čukčių autonominės apygardos ir Kamčiatkos krašto gyventojai rengėsi balsuoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino tautiečius balsuoti šią savaitę vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuose, pasitelkiant beprecedenčio masto represijas, buvo uždrausta dalyvauti daugumai Kremliaus kritikų. Rinkimų kampanijos laikotarpį aptemdė spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai ir disidentų balsų tildymas, prasidėjęs nuo garsiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno arešto sausio mėnesį.

LeBronas Jamesas sureagavo į ESPN surengta geriausio krepšininko balsavimą. 10 skautų ir komandų vadovų Los Andželo „Lakers“ lyderiui nedavė nei vieno balso šiuose rinkimuose. „Ačiū jums! Lyg man nebūtų reikėję dar daugiau kuro!“, - rašė atletas, kuriam gruodį sueis 37 metai. Praėjusiame sezone L.Jamesas rinkdavo po 25 taškus, atkovodavo 7,7 kamuolio ir atlikdavo 7,8 perdavimo. Tačiau nemažą dalį sezono jis praleido dėl traumos.

Jungtinėse Valstijose – drama dėl balsavimo teisių. Respublikonai nori griežtinti rinkimų taisykles, o demokratai kaltina juos mėginimais varžyti žmonių balsavimo teisę. Neapsikentęs respublikonų stumiamų naujovių, į tautą kreipėsi prezidentas Džo Baidenas. Balsavimo teisės ribojimai – istorinis išbandymas Jungtinėms Valstijoms. Tai pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Jis į tautą kreipėsi po to, kai rinkimuose pralaimėjimą patyrusio Donaldo Trumpo paskatinti respublikonai ėmėsi balsavimo pataisų.

Sekmadienį TV3 ir TV3 Play eteryje „Didžiojo šou burbulas“ – pusfinalis, todėl dalyviai žiūrovus stebins dainomis, kurias atliks su kviestiniais svečiais. Praėjusį sekmadienį Mindaugas Stasiulis ir Mindaugas Rainys paskelbė apie pasikeitusias projekto taisykles – nuo šiol portalo tv3.lt skaitytojų favoritas gaus specialų prizą, o kas žengs į didįjį finalą nulems tik TV3 televizijos žiūrovų balsai.

Sekmadienį TV3 ir TV3 Play eteryje „Didžiojo šou burbulas“ dalyviai žiūrovus nukels į praeitį. Šįkart dalyviai turėjo parengti pasirodymus dešimtmečių tema – vieniems ji buvo paskirta iš anksto, tuo tarpu kiti turėjo galimybę pasirinkti ją patys. Už savo mylimus veidus jie ir vėl balsavo visą savaitę, o šiandien pagaliau paaiškėjo tarpiniai rezultatai. Kaip paskelbė „Didžiojo šou burbulo“ vedėjai, mažiausiai surinko balsų Indrė – jai reikės daugiausiai žiūrovų palaikymo.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. O jei jis nebus rastas, ar tai reikš, kad iš žmonių bus atimta teisė rinkti merus? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Seimo nariu Andriumi Kupčinsku.

Radviliškio mero rinkimuose penktadienį prasideda balsavimas namuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jo metu namuose metu balsuoja neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Toks balsavimas vyks ir šeštadienį. Kaip nurodo VRK, iš 30 tūkst.

Trečiadienį prasideda balsavimas iš anksto renkant Radviliškio rajono merą-tarybos narį. Balsavimas iš anksto Radviliškio miesto kultūros centre vyks trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos. Taip pat bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan. Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.

Demokratų kontroliuojami JAV Atstovų Rūmai trečiadienį pradėjo debatus dėl antrosios apkaltos prezidentui Donaldui Trumpui dėl kurstymo surengti praeitą savaitę Vašingtone įvykusį puolimą prieš Kapitolijų. Tuo tarpu balsuojant dėl apkaltos Kapitolijų saugo ginkluoti kariai. Užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusiose nuotraukose matyti, kad jų pastate – visas būrys.

Smūgis po smūgio Donaldui Trumpui. Socialinis tinklas „Twitter“ visam laikui užblokavo jo 90 milijonų sekėjų turinčią paskyrą, o demokratai žada jau pirmadienį inicijuoti apkaltą. Tuo metu Džo Baidenas sako – gerai, kad D. Trumpas nedalyvaus jo inauguracijoje. Kad artimiausiomis dienomis nepasikartotų Kapitolijaus šturmas, „Twitter“ socialinis tinklas visam laikui užblokavo kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo paskyrą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino respublikonų senatorius prisijungti prie kovos dėl valstybės vadovo rinkimų rezultatų. „Atėjo laikas respublikonų senatoriams stoti į kovą dėl prezidento posto, kaip tai būtų darę demokratai...“, – parašė jis tviteryje. Pasak D. Trumpo, yra „nenuginčijamų įrodymų“ dėl sukčiavimo per rinkimus, kuris užtikrino demokrato Joe Bideno pergalę.

Kitų metų biudžeto priėmimas Seimo virto cirku. Dėl saviizoliuotis nusprendusio, tačiau būdą ateiti į posėdį radusio konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, valstietis Dainius Gaižauskas net iškvietė į parlamentą policiją. Šiai neatvykus, pradėjo grasinti parlamentiniu tyrimu.

Antradienį parlamentas planuoja balsuoti, ar panaikinti Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Tokį prašymą Seimui pateikė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kad būtų baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtų politiko veiksmų. Praėjusios kadencijos parlamentas tokį prašymą jau buvo atmetęs. Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Viskonsinas sekmadienį baigė JAV prezidento rinkimų balsų perskaičiavimą, patvirtinusį demokrato Joe Bideno pergalę prieš kadenciją baigiantį prezidentą Donaldą Trumpą šioje rinkimų baigčiai svarbioje valstijoje.    Dar neprasidėjus balsų perskaičiavimui, D. Trumpas pažadėjo užginčyti jo baigtį teisme.   Deino apygarda buvo antroji ir paskutinė, perskaičiavusi balsus. Ji pranešė, kad po perskaičiavimo D. Trumpas papildomai gavo 45 balsus.

Valdantieji konservatoriai save įstūmė į problemą, iš kurios išsikapstyti vis dar nesugeba. Pavasarį nepritarę nuotoliniam Seimo darbui, jie dabar karštligiškai ieško būdų, kaip dirbti pandemijos sąlygomis, o taip pat kaip būtų galima išrinktiesiems apeiti saviizoliacijos taisykles. Pasiaiškinti į valdybą iškviestas Aurelijus Veryga iš bandymų gudrauti tik pasijuokė ir pareiškė, kad niekuo padėti negali.

Ingrida Šimonytė – jau viena koja premjero poste. Seimas patvirtino ją ministre pirmininke, tačiau opozicija valdantiesiems nervus tampė iki paskutinės sekundės. Iki pat balsavimo nebuvo aišku, ar dešiniesiems užteks balsų, o pagrindinė priežastis – Verygai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodymas izoliuotis visai Liberalų sąjūdžio frakcijai, o ryte sergančių koronavirusu gretas ėmė pildyti ir konservatoriai.

Kai kuriomis sunkiomis ligomis sergantiems gyventojams nuo sausio siūloma atpiginti keliones – leisti važiuoti su 80 proc. nuolaida tolimojo, vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais bei traukiniais.   Seimas antradienį apsispręs, ar priimti šiems žmonėms keliones palengvinsiančias Transporto lengvatų įstatymo pataisas.   Lengvatą siūloma taikyti gyventojams, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos palydintiems žmonėms.

Šalies gyventojams, nusprendusiems ateityje imti arba dabar jau gaunantiems išankstines pensijas, siūloma ir šias išmokas, ir senatvės pensijas mažiau apkarpyti.   Seimas antradienį balsuos, ar patvirtinti naują, palankesnę gyventojams tvarką ir ją įtvirtinti Socialinio draudimo pensijų įstatyme.  Jeigu jai Seimas pritars, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus laiką jos mažėtų 0,32 proc.

Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), dabartiniai valdantieji valstiečiai liko antri, šeštadienį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Prieš rinkimų rezultatus balsavo vienas VRK narys – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas atstovas Valdemaras Urbanas. „Patvirtinome, kad išrinktas 141 naujo Seimo narys“, – po balsavimo sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Vyriausioji rinkimų komisija galiausiai suskaičiavo pasiklydusius balsavimo vokus ir skelbia, kad Paluckas Pupiniui pralaimėjo penkiais balsais. Tačiau socialdemokratai skelbia radę aibę pažeidimų, todėl rezultatą grasina apskųsti. Tuo metu į kitą Seimą neišrinkti parlamentarai jau pamažu kabinetuose pradeda kraustyti daiktus. Ateitis kai kuriems miglota – net ir įtakingiems ministrams kurį laiką gresia pabūti bedarbiais. Gintauto Palucko fortūna apdovanoti niekaip nelinkusi.

Nuo pirmadienio vykstant išankstiniam balsavimui antrajame Seimo rinkimų ture, šalies policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus, susijusius su rinkimais. Kaip BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, abu ikiteisminiai tyrimai pradėti pirmadienį, vienas jų – dėl bandymo įsilaužti į balsavimui iš anksto skirtą vagonėlį sostinės Lukiškių aikštėje. Antrojo ikiteisminio tyrimo aplinkybių policija kol kas nedetalizuoja.

 Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo beveik dešimtadalis – 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Rinkėjų aktyvumas kiek mažesnis, nei per tą patį laiką pirmajame ture, kai balsavo 243 tūkst. 520, t.y. 10,1 proc. rinkėjų. Tuo metu 2016 metais antrajame ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, savo valią išreiškė 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc.

Galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams balsuoti mobiliuosiuose punktuose pasiteisino  – juose balsavo apie tūkstantis rinkėjų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė. „Saviizoliacijoje esančių rinkėjų vietose balsavo apie tūkstantį. Vilniuje apie 750, Kaune apie 230 ir Šiauliuose, Raseiniuose apie 40“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Penktadienį Seimo rinkimų antrajame ture balsuoti gali tie, kas turi teisę tai daryti namuose, taip pat specialiuosiuose punktuose – ligoninėse, globos įstaigose, bausmių atlikimo vietose.  Namuose galima balsuoti penktadienį ir šeštadienį. Tam reikėjo registruotis iš anksto rinkimų apygardoje.