balsavimas

Laikinoji Seimo komisija trečiadienį planuoja išklausyti Seimo nario Petro Gražulio paaiškinimą apie jo balsavimą kolegai už nugaros. „Prašysime Petro Gražulio paaiškinimų dėl vaizdo įraše matomos informacijos, galės atsakyti į komisijos narių klausimus“, – BNS sakė komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys. Ši komisija iki gegužės 1-osios turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas Seimo nario apkaltai, ar ne.

Antradienį parlamentarai balsuos dėl dalies Seimo narių pareikšto nepasitikėjimo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku demokratu Algirdu Stončaičiu ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke Laisvės frakcijos nare Morgana Daniele. Dėl to planuojama surengti dvi slapto balsavimo procedūras. Kad Seimo pareigūnai būtų atleisti, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prašymą perskaičiuoti Vilniaus rajono mero antrojo turo balsus ir patvirtino galutinius rezultatus. Patvirtinta, kad Vilniaus rajono mero rinkimus laimėjo socialdemokratas Robertas Duchnevičius, surinkęs 50,2 proc. balsų ir nugalėjęs LLRA-KŠS kandidatą Waldemarą Urbaną, gavusį 49,07 proc. balsų. Socialdemokratų kandidatas rinkimus laimėjo 526 balsų persvara.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį patvirtino merų rinkimų antrojo turo rinkimų rezultatus Anykščių rajone ir Visagine. Anykščių rajone laimėtoju pripažintas „valstiečių“ iškeltas Kęstutis Tubis, o Visagine – tos pačios partijos atstovas Erlandas Galaguzas.

Ignalinoje antradienį perskaičiavus antrojo merų rinkimų turo balsus jų laimėtojas nepasikeitė. Pirminiais duomenimis, meru išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Laimutis Ragaišis. „Nepasikeitė. Du balsus radome papildomai J. Rasiko naudai“, – BNS sakė Ignalinos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Rasa Šatienė.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo savivaldos rinkimų antrame ture. Ji tikino, kad stengiasi žiūrėti į ateitį, kandidatų į merus Vilniaus rajone – nepažįsta, bet gyventi iki šiol ten buvo gerai, todėl norėtų, kad naujieji merai nieko nepagadintų.  „Stengiuosi žiūrėti į ateitį ir į naujus darbus, nepažįstų nė vieno iš kandidatų. <...> Tikiuosi, kad rūpės žmonių problemos, tokie patys reikalavimai būtų visiems merams.

34-iose šalies savivaldybėse sekmadienį vyksta merų rinkimų antrasis turas. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą vakaro.  Merai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, K...

Policija pradėjo dar vieną – dešimtąjį – ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo rinkėjams balsuoti per savivaldos rinkimus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Už šią nusikalstamą veiką numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. „Tyrimas pradėtas Tauragės apskrityje, tačiau detaliau nekomentuojame“, – BNS penktadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse penktadienį prasideda balsavimas namuose, taip pat paskutinę dieną rinkėjai balsuoja specialiuosiuose punktuose ligoninėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Teisę balsuoti namuose šiose savivaldybėse turi per 332 tūkst. gyventojų, o tam registravosi beveik 60 tūkstančių, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Kėdainių skyriaus pirmininkė Jurgita Sejonienė feisbuko paskyroje paskelbė, kaip rinkėjai gali elgtis balsuodami antrame savivaldos rinkimų ture. „Antrame merų rinkimų ture neišreikšti oficialios paramos nė vienam iš kandidatų. TS-LKD Kėdainių skyriaus nariai raginami įvykdyti pilietinę pareigą ir dalyvauti rinkimuose, apsisprendžiant pagal sąžinę.

Ketvirtadienį išankstiniuose rinkimuose balsuoja premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė po balsavimo žurnalistams sutiko pakomentuoti apie naująją mokesčių reformą. „Nėra stringama, yra dirbama, bet kai yra dirbama, tai jūs puikiai žinote, kad yra ir bandymų bet kokia kaina sužinoti ką nors, kas yra dirbama. Ir tada tie atskiri fragmentai (paviešinami - aut. past.), vienais ar kitais būdais, galbūt iš konsultacijų su kažkuo, ar su partneriais, ar su atskirais komitetais.

Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture jau pareiškė per 58 tūkst. arba 4,08 proc. rinkėjų. Aktyviausi išankstiniame balsavime kol kas Lazdijų rajono rinkėjai – 9,5 proc., Ignalinos rajone balsavo 9,12 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs buvo Panevėžio rajono (1,43 proc.) ir Šiaulių rajono (1,47 proc.) rinkėjai, rodo ketvirtadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Ketvirtadienį baigiasi balsavimas iš anksto antrajame merų rinkimų ture. Nors renkami 34 savivaldybių merai, balsuoti iš anksto nuo 7 iki 20 val. galima visoje Lietuvoje – taip pat ir tose savivaldybėse, kur merai išrinkti per pirmąjį turą. Tačiau dalyvauti balsavime gali tik rinkėjai, gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybėse, kur meras nėra išrinktas.

Po netikėto Nicolos Sturgeon atsistatydinimo pirmadienį prasidėjo balsavimas naujam Škotijos lyderiui išrinkti, o visi trys kandidatai pažadėjo atgaivinti jos išsakytą siekį dėl nepriklausomybės. N. Sturgeon nepriklausomybės siekis susidūrė su sunkumais po to, kai Jungtinės Karalystės vyriausybė užblokavo jos planus surengti naują referendumą šiuo klausimu. Šis balsavimas yra pirmoji nuo 2004 metų visavertė Škotijos nacionalinės partijos (SNP) kova dėl lyderio posto.

Šiandien, kovo 14 dieną, prasidėjo išankstiniai balsavimai antrajame merų rinkimų ture. Vienas pirmųjų savo valią išreikšti atvyko kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas, į Vilniaus miesto savivaldybę balsuoti atvykęs su žmona Augusta Zuoke. Kandidatas į Vilniaus merus A. Zuokas balsuoti atvyko vilkėdamas tamsiai mėlynos spalvos kelnes, tamsiai mėlyną languotą švarką ir melsvus marškinius.

Parlamentarai antradienį balsuos, ar 51-erių teisėją Danguolę Bublienę skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininke. Praėjusią savaitę jos kandidatūrai vienbalsiai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl šio paskyrimo Seime bus balsuojama slaptai. Jeigu parlamentarai tam pritars, D. Bublienė naujas pareigas turėtų pradėti eiti kovo 27 dieną. Praėjusią savaitę prisistatydama Seime teisėja sakė, kad LAT turi tapti teisinės minties lyderiu.

Seimas antradienį balsuos dėl nepaprastosios padėties Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pratęsimo iki gegužės 2-osios imtinai. Atitinkamą nutarimo projektą praėjusią savaitę Seimui pateikusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tai turėtų būti paskutinis Vyriausybės prašymas pratęsti nepaprastąją padėtį. Premjerė pažymėjo, kad  nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, tad pratęsimo reikėtų iki jie bus priimti.

Penktadienį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pradeda balsuoti rinkėjai namuose, taip pat paskutinę dieną vyksta balsavimas specialiuosiuose paštuose. Teisę balsuoti namie turi per 571 tūkst. rinkėjų šalyje, o tam užsiregistravo apie 100 tūkst. rinkėjų, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Tęsiasi išankstinis balsavimas merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, prie balsadėžių atvyko ir šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė priekaištų dabartinei sostinės valdžiai ir išvardijo, kokių darbų pasigedo, o meras Šimašius pripažino, kad ne viską darė gerai, tačiau turi pasiteisinimą. Kaune merui pirštinę metantis Veryga Matijošaičiui išrašė politinę diagnozę. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad rinkimai Kaune bus tarsi protestas.

Premjerė Ingrida Šimonytė iš anksto balsavo savivaldos rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje. Ministrės pirmininkės atstovaujama partija Vilniaus miesto mero rinkimuose kandidatu yra iškėlusi konservatorių Valdą Benkunską. Jis šiuo metu yra Vilniaus vicemeras. Po balsavimo premjerė trumpai atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį iš anksto balsavo savivaldybių tarybų rinkimuose, o vėliau komentuodamas žiniasklaidai ir paklaustas apie valdančiųjų linkimą iš naujo aiškinti seną Pranešėjo pateiktą informaciją, palinkėjo Seimui „žingeidumo“ visose srityse.  „Pirmiausia noriu pasakyti, kad ką norėjau pasakyti – jau pasakiau. Dėl komisijų savo nuomonę taip pat pareiškiau.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš anksto balsuoja savivaldos rinkimuose Lukiškių aikštėje. R. Šimašius nesiekia dar kartą tapti Vilniaus meru, Laivės partija į šį postą kelia parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių.  Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad jų kandidatai Vilniuje ir Elektrėnuose pateks į antrąjį mero rinkimų turą ir turi realius šansus laimėti, o kitur viliasi turėti tarybose frakcijas.

Sekmadienį į savo savivaldybės rinkimų apylinkę atvykti negalintys rinkėjai ketvirtadienį dar gali balsuoti iš anksto.  Balsavimas iš anksto savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose vyks nuo 7 val. iki 20 valandos visuose Lietuvoje savivaldybių pastatuose. Didžiuosiuose miestuose yra įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų: Vilniuje, be savivaldybės Konstitucijos prospekte, dar galima balsuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al.

Bręsta pirmieji išankstinio balsavimo skandalai. Pareigūnai, įtarę balsų pirkimą, jau pradėjo mažiausiai 3 ikiteisminius tyrimus dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Dėmesio centre – Švenčionių rajono savivaldybė. Už balsą ten galimai pasiūlo ir 5 eurus, ir pavėžėti ar net išgerti. Visą informaciją tikrina teisėsauga. O Vyriausioji rinkimų komisija ragina gyventojus nesusigundyti. Esą parduoti balsą neapsimoka, nes bauda didelė – siekia šimtus eurų.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną savivaldos rinkimuose antradienį prie balsadėžių atėjo 28,5 tūkst. arba 1,2 proc. visų rinkėjų, trečiadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Prieš ketverius metus pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjai buvo aktyvesni – tuomet balsuoti atėjo 34 tūkst. 921 arba 1,42 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Šiemet aktyviausi buvo Neringos gyventojai – čia balsavo 8,37 proc. rinkėjų. Mažiausias buvo Kauno rajono gyventojų aktyvumas – 0,46 procento.

Trečiadienį tęsiamas balsavimas iš anksto, pradeda balsuoti rinkėjai specialiuosiuose paštuose – ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Sekmadienį į rinkimų apylinkę atvykti negalėsiantys rinkėjai šią savaitę savo valią gali pareikšti iš anksto – nuo antradienio vyksta išankstinis balsavimas savivaldybėse,  jis taip pat tęsiamas trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 7 val. iki 20 val.

Prasidėjo išankstinis savivaldybių tarybų, merų rinkimo balsavimas. Nuo pat ryto antradienį savo valią išreikšti susirinko gausus būrys gyventojų, o tarp jų – ir kandidatai į sostinės merus. Susikibęs už rankų kartu su sutuoktine Augusta Zuoke išankstiniame balsavime pasirodė ir partijos „Laisvė ir Teisingumas“ kandidatas Artūras Zuokas. Palaikyti vyrą savivaldos rinkimuose atlydėjusi Augusta Zuokė sužibo pasirinkusi klasikinį juodos ir baltos spalvos įvaizdžio derinį.

Į aštuntąjį šimtmetį Vilnius žengs turėdamas kitą, bet nebūtinai naują merą. Remigijus Šimašius tapo ilgiausiai be pertraukų valdžiusiu savivaldybės vadovu, tačiau dar vienos kadencijos jis nutarė nebesiekti. Tuo sieks pasinaudoti anksčiau triskart Vilniaus mero pareigas ėjęs Artūras Zuokas, pastaruosius dvejus rinkimus pralaimėdavęs R. Šimašiui antrajame ture.

Šį savaitgalį rinkėjams bus baigti platinti pranešimai apie rinkimus. Dauguma pranešimų jau yra pasiekę rinkėjų namus. Saugant rinkėjų asmens duomenis, pranešimai apie rinkimus nebėra vardiniai ir platinami įmetant juos į rinkėjų pašto dėžutes.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Rinkėjai, planuojantys atvykti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose išankstinio balsavimo dienomis, domisi, kokia tvarka vyksta balsavimo iki rinkimų dienos procesas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešime spaudai primena apie tai, kaip vyksta balsavimo vokais procedūra. Taip pat pateikia papildomą išaiškinimą rinkėjams, kaip reitinguoti kandidatus. Kiekvienoje savivaldybėje rinkėjams bus išduodami skirtingi balsavimo biuleteniai.

Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės atvykti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kovo 5 d., kviečiami pasinaudoti galimybe balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iki rinkimų dienos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsiųstame pranešime spaudai skelbia vietų, kuriose bus galima balsuoti iš anksto, sąrašą. Balsavimas iki rinkimų dienos bus organizuojamas vasario 28, kovo 1 ir kovo 2 dienomis. nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.

Europos plaukimo federacija (LEN) kviečia atiduoti balsą už 2022 LEN Apdovanojimų nominantus, tarp kurių – Lietuvos metų sportininkė, plaukikė Rūta Meilutytė. 25-erių kaunietė pretenduoja tapti geriausia praėjusių metų Europos plaukike. Savo balsą už nominantus kiekvienoje iš kategorijų galima atiduoti paspaudus ČIA ir pasiriinkus „Swimming“ opciją.  Priminsime, kad R. Meilutytė pernai tapo Europos ir pasaulio čempione, plaukdama 50 m krūtine.

 Europos plaukimo federacija (LEN) kviečia atiduoti balsą už 2022 LEN Apdovanojimų nominantus, tarp kurių – Lietuvos metų sportininkė, plaukikė Rūta Meilutytė. 25-erių kaunietė pretenduoja tapti geriausia praėjusių metų Europos plaukike. Priminsime, kad R. Meilutytė pernai tapo Europos ir pasaulio čempione, plaukdama 50 m krūtine.

Graikijos vyriausybė penktadienį sėkmingai atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, opozicijos surengtą dėl užsitęsusio telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalo. Skandalas kilo paaiškėjus, kad valstybės žvalgyba kelis mėnesius sekė aukščiausio rango pareigūnus. Parlamento vicepirmininkas Haralambas Atanasijus paskelbė, kad pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą buvo atmestas 156 balsais. Už pasiūlymą balsavo 143 parlamentarai.

Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas ir milijardierius, buvęs premjeras Andrejus Babišas šeštadienį surinko daugiausia balsų pirmame Čekijos prezidento rinkimų ture. Suskaičiavus 99,99 proc. balsalapių paaiškėjo, kad už P. Pavelą balsavo 35,39 proc. rinkėjų, o nuo jo nedaug atsilieka A. Babišas su 35 proc. balsų.  Trečia liko ekonomistė Danušė Nerudova su 13,92 proc. balsų, rodo Čekijos statistikos tarnybos paskelbti beveik galutiniai pirmo balsavimo rato rezultatai.

Artėjant dienai, kai rinksime miestų merus ir valdžią, partijos jau išsirikiavo prie starto linijos. Rinkimų komisija nurodo, kad sulaukė jau beveik 100 skundų dėl galimų pažeidimų – pasiaiškinti gali būti iškviestas Zuokas, o Petrui Gražuliui ir dešimčiai jo partiečių apskritai gresia šalinimas iš rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra sulaukusi beveik 100 skundų ar pranešimų, kad politikai galbūt pažeidžia rinkimų tvarką.

Penktadienį 17 val. baigiasi terminas partijų, politinių komitetų bei savarankiškai save keliantiems kandidatams pateikti pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose. Politinių partijų bei politinių komitetų keliami kandidatai, kaip ir save keliantys kandidatai pareiškinius dokumentus turi pateikti savivaldybių, kuriose kandidatuoja, rinkimų komisijoms.

Seimas įteisino laikinas išimtis, kurių dėl sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) įsiteisinimo turės laikytis į jas patenkantis verslas ir gyventojai.  Tokiu būdu Seimas sušvelnino gyventojams, įstaigoms bei verslui taikomus reikalavimus statyboms, patekus į taršių įmonių SAZ – tokiems sklypams nebus taikomi apribojimai, bet jų savininkai negalės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas, ar stringant naujos beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui atidėti jo terminą pusantrų metų – iki 2024 metų vidurio.   Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia vėluos.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po balsavimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo sako, kad vakarietiškos vertybės sunkiai skinasi kelią, o palaikymas „rytietiškai bizūno politikai“ išlieka stiprus. „Mes matome, kaip sunkiai vakarietiškos vertybės skinasi kelią ir koks tvirtas yra palaikymas rytietiškai bizūno, policinės valstybės politikai.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad frakcija Seime dar nenusprendė, ar palaikys konservatorių siekį iš Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo pareigų atleisti dabartinį jo vadovą Mykolą Majauską. „Išsamios diskusijos, kokios laikysenos frakcijoje mes laikysimės, dar neturėjome“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia pasitikinti ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, nepaisant to, kad ji Seime nepalaikė Vyriausybės pozicijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms. „Taip, pasitikiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Seimui pritarus valdančiosios koalicijos atstovų Laisvės partijos frakcijos siūlymui dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia sprendimo nesureikšminanti. „Šiandieną Seimas apsisprendė taip, kaip apsisprendė. Aš to klausimo sprendimo stipriai nesureikšminimu, nors pati pasisakiau už kompromisinį variantą“,  – žurnalistams antradienį sakė ji. Ji pažymėjo, jog pritarimas tokiam siūlymui apie koalicijos situaciją daug nesako.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas apsispręs lapkričio 22-ąją.   Finansų ministrės Gintarės Skaistė teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia.

Arizonoje, kur vyksta viena įnirtingiausių JAV kadencijos vidurio rinkimų kovų, iškilus problemoms dėl balsavimo mašinų, eksprezidentas Donaldas Trumpas ir jo pasirinkta kandidatė į šios valstijos gubernatoriaus postą Kari Lake pareiškė, kad būta pažeidimų. Penktadalis balsavimo mašinų valstijos dalyje antradienį neveikė, o darbuotojai stengėsi nuraminti rinkėjus apygardoje, 2020 metais tapusioje atspirties tašku melagingiems teiginiams apie rinkimų klastojimą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.  Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.

Netikėtai pasibaigęs balsavimas respublikonų kontroliuojamame Kanzase, kurio rinkėjai pasisakė prieš siekį uždrausti abortus, supurtė JAV politinę erdvę prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, o prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratams atsirado vilties, kad jie gali išvengti prognozuojamo pralaimėjimo.

Tunisiečiai pirmadienį nubalsavo už naują konstituciją, rodo apklausos, o tai reiškia pritarimą prezidentui Kaisui Saiedui (Kaisui Sajedui), kurio varžovai kaltina jį siekiu įvesti autokratiją arabų pavasario gimtinėje. Referendumas vyko praėjus lygiai metams po to, kai K. Saiedas atleido vyriausybę ir sustabdė parlamento darbą, sudavęs lemiamą smūgį jaunai ir dažnai chaotiškai šalies demokratijai. Varžovai pavadino tai perversmu.