bakterijos

Vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, daugelis tėvų skundžiasi, kad niekaip nepavyksta atsikratyti ligų: vieną savaitę atžala grįžta namo skaudančia gerkle, kitą – užsikrečia žarnyno virusu, na, o trečią – ima kamuoti kosulys ir rodos pabaigos ligų maratonui nė nematyti. Ligos sutrikdo ne tik vaiko ugdymo procesą, tačiau sukelia ir nemažai sunkumų tėvams, kadangi vienam iš jų gali tekti padėti darbus į šalį, pasilikti namuose ir slaugyti mažąjį ligoniuką.

Ruošiatės išeiti iš namų ir pasigražinti veidą makiažu? Pasirodo, dažantis galite užsikrėsti grybeline infekcija – makiažo šepetėliuose slypi daugybė bakterijų. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas kelia nerimą – jis atskleidė, kad makiažo šepetėliai gali būti purvinesni už tualetą. Mikroskopinėse nuotraukose matomas šepetėliuose susikaupęs pelėsis, bakterijos, mielės ir kiti mikrobai.

Šunys yra vieni geriausių žmogaus draugų. Tai gali būti ištikimi skalikai, norintys pasveikinti grįžtančius po darbo šeimininkus, arba komforto arbitrai sunkiais laikais, nesvarbu, ar tai būtų pirmasis išsiskyrimas, ar sunkios pagirios. Tačiau turėti šunį reiškia didelę atsakomybę, o su kiekvienu šunimi ateina ir šuns dubenėlis. Būtent šis naminių gyvūnėlių atributas pateko į Maisto ir vaistų administracijos (FDA) akiratį, rašo express.co.uk.

Daugiau nei 20 metų praleidęs nagrinėdamas ieškinius dėl apsinuodijimo maistu, Billas Marleris tiesiog nebevalgo tam tikro maisto. Iš advokato, kuris bylinėjasi su „Chipotle“ po restoranų tinkle įvykusių E. coli bakterijų ir noroviruso protrūkių, buvo paimtas interviu ir publikuotas „Health Insider“. Jis atskleidė, kokius maisto produktus pašalino iš savo mitybos.

Gydytojas rekomenduoja viešuose vonios kambariuose nenaudoti rankų džiovintuvų, nes jis teigia, kad jie yra „šlykštūs“ ir platina daugiau bakterijų nei popieriniai rankšluosčiai.  Visi žinome, kad vieši tualetai paprastai nėra pati higieniškiausia vieta ir dauguma iš mūsų stengiamės kruopščiai nusiplauti ir nusausinti rankas, jei prireikia pasinaudoti viešuoju tualetu.

Kalbant apie apsinuodijimą maistu dažniausiai mintyse iškyla blogai termiškai apdorota vištiena arba per ilgai šaldytuve gulėjusios jūros gėrybės, tačiau ar žinote, kad apsinuodyti galima net ryžiais? Galite apsinuodyti ir ryžiais, jeigu išvirus, iškart jų neįdedate į šaldytuvą.  Susargdinti gali ryžiuose esanti bakterija Bacillus cereus, sako mikrobiologė Cathy Moir. Šios bakterijos išskiria mikrobus, kurie gali sukelti vėmimą vos per 30 minučių.

Rankų plovimas išėjus iš tualeto yra viena iš svarbiausių higienos priemonių. Tačiau laboratoriniai tyrimai parodė, kad rankų džiovintuvai iš oro susiurbia išmatų daleles ir perduoda jas ant rankų bei užkrečia visą aplinką.  Karšto oro rankų džiovintuvai gali susiurbti nemalonius, likusius vonios kambaryje, nuleidus vandenį tualete.

Moteris, kurios žaizda beveik dvejus metus buvo užkrėsta vaistams atspariomis bakterijomis, buvo sėkmingai išgydyta bakterijas naikinančiu virusu. Šį atvejį žurnale „Nature Communications“ aprašė jos gydytojai. 2016 m. kovo 22 d. 30-metė per išpuolį Briuselio oro uoste susižalojo koją. Gydydamasi Erasme ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje dideles žaizdas ją ištiko širdies smūgis. Po „agresyvios“ operacijos – įskaitant dalies dubens pašalinimą – jos būklė stabilizavosi.

Neretai žmonės kasdien atlikdami įprastus veiksmus daro tam tikras klaidas, kurios kartais kelia nematomą pavojų savo sveikatai. Vieno eksperto teigimu, jeigu atlikus gamtinius reikalus vandenį nuleidžiate neuždengę dangčio – keliate kenksmingą pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai. Kiekvieną dieną atliekami veiksmai neretai tampa įprasti ir juos atliekame tarsi įjungę autopiloto režimą. Tačiau, turbūt niekada nesusimąstome, kad kai kurie jų gali kelti pavojų mūsų pačių sveikatai.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.

Dantų valymas daugeliui žmonių yra įprasta ir kasdieniška veikla, kurią mažiausiai atlieka du kartus per parą. Visgi, lygiai taip pat svarbu yra ne tik valyti dantis, bet ir rūpintis tuo, kaip dažnai keičiame įrankį, su kuriuo juos valome. Sužinokite, kas kiek laiko keisti dantų šepetėlį rekomenduoja odontologai. Odontologai rekomenduoja valyti dantis du kartus per dieną ir mažiausiai dvi minutes. Tačiau visa tai gali tapti veltui, jei nepakankamai dažnai keičiate dantų šepetėlį.

Minėdamas Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 18-ąją,  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos  ragina gyventojus antibiotikus vartoti atsakingai, o sveikatos priežiūros specialistus atsakingai skirti šiuos medikamentus savo pacientams. Svarbiausia priežastis, dėl kurios didėja antimikrobinis atsparumas – pernelyg dažnas ir neteisingas antimikrobinių preparatų vartojimas.

Viena mama atskleidė, kad ji draudžia žmonėms plauti rankas prieš paliečiant jos kūdikį, nes jam „reikia visų bakterijų, kurias jis gali gauti“. „TikTok“ vartotoja @comingupfern įkėlė vaizdo įrašą, paaiškinantį jos požiūrį, ir jis sulaukė daugiau nei 400 000 teigiamų įvertinimų. Ji sakė, kad ji specialiai liepia žmonėms neplauti rankų ir nebandyti atsikratyti mikrobų prieš laikant jos kūdikį. Tačiau nepaisant to, ji sakė, kad jie vis tiek nusiplauna rankas, o tai ją erzina.

Vos atvėsus orams, susidaro virusams plisti palanki terpė ir daugelis suserga. Kai gripo sezono įkarštis pradeda artėti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti savo namuose, kad išvengtumėte jo. Nuo patalynės iki metalinių detalių – galite padaryti daugybę nedidelių pakeitimų, kurie padės apsisaugoti. Neseniai atliktas šildymo specialistų „Rointe“ tyrimas parodė, kad 69 proc. britų nuo Covid-19 pandemijos pradžios labiau vertina savo namų švarą ir asmens higiena.

Kai kurios daugelio daromos klaidos kenkia sveikatai – vienas ekspertas sako, kad po tuštinimosi tualete nuleisti vandenį būtina uždarius klozeto dangtį, kitaip tai gali pakenkti sveikatai. Bet kodėl? Daugelį kasdienių dalykų darome nė nesusimąstydami, visiškai automatiškai. Tai ypač dažnai pasitaiko tais atvejais, kai organizmas mums neprimena, kad klystame, rašoma express.co.uk. Tačiau yra daugelis kenksmingų dalykų, apie kuriuos net negalvojame.

Širdies ligoms priskiriami keli skirtingi sutrikimai, bet jų riziką didina ir kitų kūno dalių negalavimai. Burna yra viena iš tų kūno dalių, kurių tinkamai neprižiūrint galima rimtai pakenkti širdžiai. Didžiojoje Britanijoje per metus dėl infarkto ar kitų širdies veiklos sutrikimų į ligonines paguldoma 100 000 žmonių – tai maždaug vienas žmogus kas penkias minutes. Norint mažinti savo širdies ligų riziką neužtenka vien tik stebėti savo mitybą.

Saulei vis rečiau išlendant iš už debesų, dažniau norisi užsimesti storą megztinį ar šilčiau apsirengti. Vėstant orams ne tik norisi susisupti į šiltus rūbus, reikia pasirūpinti ir organizmu, kuris reikalauja daugiau vitaminų, kurie padeda stiprinti atsparumą ligoms. Kaip sustiprinti ir apsaugoti imunitetą nuo piktųjų bakterijų papasakojo vaikų gydytoja Daiva Stanislovaitienė.   Rudenėjant sodai prisipildo obuoliais, uogomis, pilnomis vitaminų, kurie ruošia organizmą žiemai.

Dažnai tai yra vieni iš paskutinių drabužių, kuriuos keičiame, todėl „TikTok“ vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad moterys kas šešis ar devynis mėnesius turėtų išmesti apatinius drabužius, žmones privertė sunerimti. Tačiau ekspertai šį teiginį atmeta, o vieno ginekologo teiginys, kad skalbimo mašinos nesunaikina senų apatinių rūbų „bakterijų, patogenų ir pluoštų“, yra tiesiog netiesa, rašo nzherald.co.nz.

Atėjus šiltajam metų laikui kasmet pastebimas padidėjęs užsikrėtimas žarnyno infekcijomis, kurios liaudiškai dar yra vadinamos skrandžio gripu. Specialistai pastebi, kad pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai šiltuoju metų periodu yra bakterijos – jos į organizmą dažnai patenka per prastai apdorotą maistą ar per gyvūnus.

Jeigu šeimos nariai prašo, kad nesėdėtumėte ant lovos su drabužiais – neįsižeiskite! Geriau jų paklausykite. Net neįsivaizduojate, kokius nešvarumus per visą dieną surenka jūsų drabužiai. Taigi, jei niekada apie tai nepagalvojote, paskaitykite žemiau ir pakeiskite nuomonę. Bakterijos limpa kaip klijai Pasak Niujorko universiteto mikrobiologijos ir imunologijos direktoriaus Philip Tierno, bakterijos gali gyventi savaites ar net mėnesius ant jūsų drabužių.

Nėra nieko geresnio, nei atsigulti į lovą, apsikloti antklode ir padėti savo galvą ant minkštos pagalvės. Tačiau jums tikriausiai bus įdomu sužinoti, kad jūsų lova nedaug kuo skiriasi nuo petri lėkštelės. Lovoje esantis prakaitas, seilės, pleiskanos, negyvos odos ląsteles ir net maisto dalelės sukuria nuostabią aplinką bakterijoms, grybeliui, virusams ir net mažiems vabalėliams augti. Štai keli dalykai, slypintys tarp jūsų patalų.

Stiuardas keliaujantiems lėktuvais siūlo keletą higienos patarimų, kurie privers jus krūptelėti, tad jų tikrai nepamiršite net ir skubėdami. Galbūt, anksčiau niekada nebuvote susimąstę apie kai kuriuos dalykus, tačiau būtų gerai, jei kitą kartą į lėktuvą neliptumėte vilkėdami šortais ir nesnaustumėte, atrėmę galvą į langą, rašo dailystar.co.uk.

Vasarą daugelis traukia poilsiauti į pajūrį, pasimėgauti bangomis ir saule. Tačiau specialistai įspėja – Baltijos jūros vanduo yra palanki terpė knibždėti bakterijoms, o užsikrėtus per vandenį plintančiomis ligomis, gali laukti nemalonios pasekmės.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Specialistai ragina suklusti – mūsų kasdien naudojami išmanieji įrenginiai nešvaresni už daugelio žmonių kasdien liečiamus paviršius, tokius kaip kuro pistoletas degalinėje, šiukšlių konteinerio dangtis ar lifto mygtukas. Tokius rezultatus parodė pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Išmaniųjų higienos“ tyrimas. Specialistai įspėja, kad juo labiau pandemijos metu nesilaikant būtinosios higienos nieko neįtariant galima pasigauti sunkių ligų sukėlėjų.

Įsibėgėjus vasaros sezonui ir prasidėjus karštiems orams daugelis Lietuvos gyventojų patraukia Baltijos jūros link. Tačiau mėgaudamiesi atostogomis turėtume nepamiršti, kad taip, kaip saugomės nuo svilinančios vasaros saulės, reikia saugotis ir pavojų, tykančių vandenyje.

Kampilobakterijos yra bjauri bakterijų gentis, dažnai sukelianti žmonių apsinuodijimą maistu. Naujas amerikiečių ir danų mokslininkų tyrimas parodė, kad šios bakterijos gali būti pernešamos ir mylintis, rašo iflscience.com. Kampilobakterijos paprastai yra randamos paukštienoje, todėl žmonės paprastai jomis užsikrėčia suvalgę nepakankamai termiškai apdorotos mėsos. Tai gali sukelti sunkų gastroenteritą su vėmimu ir viduriavimu.

Žmogaus kūnas (tinkamai funkcionuodamas) turi neįtikėtiną apsaugos sistemą, kuri aptinka pažįstamus ar naujus įsibrovėlius ir pradeda ataką imuninio atsako forma. Giliai jūroje aptiktas atradimas privertė suabejoti viską aptinkančia žmogaus imunine sistema, nes buvo nustatyta, kad naujai atrasti „nematomi“ mikrobai prasibrauna pro mūsų gynybą net neaptikti.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.

Nors kelionės lėktuvais daugumai yra įprastos, bet pandemija privertė visus daugiau galvoti apie higieną. Pasirodo, kad lėktuvuose yra ir labai nešvarių vietų. Skrydžių palydove jau 24 metus dirbanti  Linda Ferguson pasakojo žurnalui „Reader‘s Digest“, kad yra viena vieta lėktuve, į kurią keleiviui niekada nederėtų remtis galva – tai vieta prie lango. Ten sėdėdami keleiviai čiaudi ir kosti, liečia langą nešvariomis rankomis.

Jungtinių Amerikos Valstijų gyvulininkystės ūkiuose iš lėto bręsta nauja grėsmė visuomenės sveikatai. Atliktas tyrimas parodė, kad Šiaurės Karolinos valstijoje tarp kiaulių, ūkio darbuotojų, jų šeimų ir ūkius supančių bendruomenių plinta net kelioms vaistų rūšims atspari auksinio stafilokoko atmaina. Manoma, kad ateinančiame šimtmetyje atsparumas antibiotikams taps viena didžiausių žmonijos problemų.

Nors ir gali skambėti nemaloniai, jūsų žarnynas yra pilnas gyvybės. Ten gyvena milijonai mažų bakterijų ir virusų, kurie tarpusavyje varžosi dėl jūsų pilve esančių maistingų medžiagų. Dauguma šių „gyventojų“ yra ypač naudingi sveikatai ir netgi yra susiję su žmogaus fizine bei psichine sveikata. Dabar mokslininkai atrado, kad žarnyne esančios gyvybės įvairovė yra didesnė nei buvo manyta – daug didesnė. Žurnale „Cell“ publikuoto tyrimo autoriai žmogaus žarnyne atrado 140 000 naujų virusų.

Baiminantis britiškosios koronaviruso atmainos kai kurios Europos Sąjungos šalys, Vokietija ir Austrija, reikalauja žmonių viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes. Griežtinti taisykles ėmėsi ir kaimynai latviai – šalyje įsigaliojo reikalavimas veido skydelius dėvėti tik kartu su medicininėmis kaukėmis. Apie tokius sugriežtinimus jau pusę lūpų prabyla ir Lietuva.

Nors Covid-19 šiuo metu yra pasaulio sveikatos specialistų dėmesio centre, specialistai primena apie laukiančias daug didesnes problemas. Šie įspėja, kad augantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena iš grėsmių žmonijai. VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įspėjo, kad greitu metu galima apskritai nebeturėti, kuo gydyti bakterijų sukeltų ligų.

Vištiena yra itin mėgiama mėsa ir mitybos pagrindas daugeliui žmonių, pasiryžusių sveikai maitintis ir reguliuoti kūno svorį. Tačiau neapdorotoje vištienoje gali būti salmonelių ir kitų ligas sukeliančių mikrobų, todėl svarbu atsargiai su ja elgtis. Ekspertai jau daugelį metų ragina laikytis tinkamos higienos tvarkantis su neapdorotais vištienos gabalėliais ir ne vienas žmogus mano, kad tai geriausiai daro tada, kai prieš ją kepdami mėsą nuplauna.

Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rankų muilo pardavimai pagal apyvartą Lietuvoje išaugo 21 proc., o odos dezinfekavimo priemonių – 132 proc., rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės duomenys. Tiesa, kai kurie žmonės savo rankas vis dar plauna per trumpai, o vėliau nenaudoja ir drėkinančių priemonių.

Ketinantys maudytis Dzūkijos ežeruose turėtų būti atidūs – kai kurie jų užteršti lervomis. Jų atsiranda per paukščių išmatas. Štai Lazdijų rajone Dusios ežere poilsiautojai pradėjo skųstis, kad vos tik išlipus iš vandens pradeda nieštėti ir smarkiai išberia. Specialistai pataria į užterštą vandenį geriau visai nelysti. Marijampolietė Aida su beveik ketverių dukrele neseniai važiavo praleisti karštą dieną į Lazdijų rajoną, prie Metelių ežero. Moteris sako, kad vos tik įlipus į vandenį išbėrė.

Vonioje rytais naujai dienai ruošiasi daugelis žmonių. Kad būtų patogiau, vonios spintelės taip pat laikome daugelį daiktų, kurių mums gali prisireikti. Bet pasirodo, reikėtų atidžiau rinktis, ką dedame į vonios spintelę, rašoma tips–and–tricks.co. Teigiama, kad vonios spintelėje galima laikyti toli gražu ne viską. Kur nors kitur reikėtų laikyti vaistus, makiažo priemones ir skutimosi peiliukus bei keletą kitų dalykų. Štai penki dalykai, kurių negalima laikyti vonios spintelėje.

Šiltomis dienomis ne vieną vilioja mintis praleisti laiką prie ežero ar jūros. Dažniausiai iškylos ir pasibuvimas gamtoje neįsivaizduojamas be skanaus maisto ir gėrimų, tačiau neretai jie tampa ir apsinuodijimų priežastimi. Kaip to išvengti, ko būtina nepamiršti ir kokius produktus geriau rinktis, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė, dietistė Virginija Kupčiūnaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Mokslininkai įvairiais rakursais tiria Covid-19 viruso daleles, kiek ilgai ir ant kokių paviršių jos išsilaiko ilgiausiai ir kas jas geriausiai naikina. Koronaviruso dalelių buvo rasta net po 17 dienų, po to kai keleiviai paliko kruizinį laivą „Diamond Princess“. Tiesa, ekspertai dar nėra tikri, ar šios dalelės po tiek dienų dar yra pajėgios užkrėsti žmogų. Ekspertai kalba apie tai, kokie valymo būdai Covid-19 viruso daleles nuo paviršių pašalina efektyviausiai.

Tarp vieno patalynės keitimo ir kito, visai nejučiomis, gali praslinkti labai daug laiko, bet kadangi lovoje veisiasi įvairiausi mikrobai, svarbu, kad patalynė visada būtų švari, rašoma mirror.co.uk. Neseniai „OTTY“ atlikta apklausa parodė, kaip dažnai žmonės keičia patalynę ir paaiškėjo, kad daugeliui ją keisti reikėtų dažniau. Ekspertai teigia, kad antklodės užvalkalus ir paklodes reikėtų skalbti kartą per savaitę, kadangi jose veisiasi dulkių erkutės, kurios gali kenkti sveikatai.

Nemalonus pėdų kvapas gali būti panaikinimas greitai ir lengvai su visiškai paprastomis priemonėmis. Žmonės, kurie yra susiduria su šia problema, kai net kasdienis pėdų plovimas nepadeda panaikinti blogo kvapo, yra išbandę daugybę būdų, bet neretai galiausiai lieka nusivylę rezultatais. Jeigu nenorite švaistyti daugybės pinigų įvairioms cheminėms priemonėms, išbandykite šį paprastą būdą. Jums tereiks 4 puodelių karšto vandens ir 5 maišelių juodos arbatos.

Tinkamai neprižiūrimuose baseinuose, pirtyse, karštose voniose ir kitose viešose drėgnose vietose gali būti bakterijų, o kai kurios iš jų gali net pražūti, rašoma dailystar.co.uk. Gydytojas Asif Munaf atkreipia dėmesį: apsisaugoti nuo bakterijų įmanoma tik tada, kai baseinai ar kubilai yra kruopščiai prižiūrimi. Anot jo, būtina nugriebti vandenį, valyti ir prižiūrėti filtrus, matuoti vandens cirkuliaciją, tinkamai chlorinti ir naudoti purškalus nuo pelėsio.

Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja – šylant klimatui daugėja sergančiųjų kirmėlinėmis ligomis. Palyginti su pernai sausiu, šiemet užsikrėtusių kirmėlėmis ir susirgusiųjų askaridoze – du kartus daugiau. Parazitologai sako, kad dėl šiltos žiemos parazitų kiaušinėliai neįšalo, todėl dabar gyventojai higienos turi laikytis itin uoliai. Mat užsikrėsti šia parazitine liga labai lengva. Sveikatos specialistai sako, kad įpročio ragauti turguje turėtume atsikratyti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruoti 747 salmonelioze susirgę asmenys ir tai 49 atvejais mažiau nei užpernai. Didžiausias sergamumas registruotas vaikams iki 6 metų, kuris buvo iki 10 kartų didesnis nei populiacijos vidutinis. 2019 m. metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo tiriami septyni salmoneliozės protrūkiai.

Nuo pat vaikystės mus mokė, kad maudytis reikia kasdien. Yra ir tokių žmonių, kurie tai daro ir porą kartų per dieną, bet yra ir tokių, kurie vonios kambaryje lankosi tik kas keletą dienų. Tačiau ar žinote, kas nutinka kūnui, kai nesimaudote dvi dienas? Visų pirma, oda tampa palankia aplinka mikrobams ir pavojingoms bakterijoms. Jei kasdien nesilankote duše, jie gali daugintis ir paveikti tiek jūsų odą, tiek organizmą. Antras nemalonus dalykas, kuris gali nutikti, yra infekcija.

Visi mėgstame švarius ir tvarkingus namus, tačiau nemėgstame daug laiko praleisti tvarkydamiesi. Nepaisant to, kai kurie namų daiktai turėtų būti plaunami dažniau nei kiti. „Bright side“ sudarė sąrašą daiktų, kuriuos turėtume valyti kasdien. Virtuvės rankšluosčiai Naujausi tyrimai parodė, kad virtuvės rankšluosčiai yra labiausiai užteršta vieta virtuvėje. Tą patį galima sakyti apie mažus rankšluosčius jūsų vonioje.

Kas trečią protrūkį Europoje sukelia salmonelės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis naujausia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos maisto saugos institucijos ataskaita. ULAC duomenimis, iki gruodžio 1 d. Lietuvoje užregistruota 717 susirgimų salmonelioze atvejų ir tai 7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Šalies gyventojų sergamumas šia zoonoze per paskutinius dešimt metų sumažėjo dvigubai, nuo 61 atv. 100 tūkst.