bakterijos

Jei nešiojate akinius arba kontaktinius lęšius, turite padaryti vieną dalyką, kad akys būtų sveikos. Atlikus „Leightons Opticians“ darbuotojo akinių tepinėlio tyrimą paaiškėjo, kad mūsų kasdieniai akiniai yra įvairių potencialiai kenksmingų bakterijų veisykla, o tai gali būti mirtinai pavojinga, rašoma express.co.uk. Atlikus profesionalų tepinėlio testą, nustatytos šešių skirtingų rūšių bakterijos, tarp jų ir tokios, kurios gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą nuo tada, kai pasaulį sukrėtė COVID-19, stipriai pakeitė savo devynių „prioritetinių ligų sukėlėjų“ sąrašą. Į 37 didžiausią grėsmę keliančių ligų sąrašą taip pat įtrauktos ir naujos ligos, tokios kaip paukščių gripas, erkinis encefalitas bei maras.

Nors vasarą daugelis lietuvių su malonumu traukia ilsėtis prie Baltijos jūros, mokslininkai turi neramių žinių. Pasirodo, visame Baltijos jūros baseine gyvena Vibrio bakterijos, kurios gali ir ne juokais sutrikdyti sveikatą. Be to, vibrioze galima susirgti ir suvalgius neapdorotų jūros gėrybių. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Ar dažnai nuleidžiate vandenį tualete nenuleidę dangčio? Jei taip, gali būti, kad užteršėte vonios kambario paviršius bakterijomis. Vidutiniškai žmogus nuleidžia vandenį klozete penkis kartus per dieną. Taigi, rodos, kad jis turi daug praktikos, tačiau dauguma žmonių nežino vieno fakto, rašoma mirror.co.uk. Mokslininkė Shalini Guleria paragino žmones, kurie nuleidžia vandenį tualete atidarytu dangčiu, „liautis tai darius“. Tam yra niūri priežastis.

Tikriausiai ne vieną kartą girdėjote, kad prieš nuleidžiant vandenį reikia uždaryti klozeto dangtį. Jeigu iki šiol to nedarėte, neabejotinai pakeisite savo įprotį kai pamatysite, kas priešingu atveju nutinka su jūsų dantų šepetėliu. Socialiniuose tinkluose „TikTok“ ir X, paplito mokslinio eksperimento vaizdo įrašas, kuriuo labai aiškiai parodoma, kodėl būtina uždaryti klozeto dangtį. „TikTok“ turinio kūrėjo DIYMAN_PRO įraše parodyta, kiek mikrobų pasišalina iš klozeto po vandens nuleidimo.

Vidutiniškai žmogus tualeto vandenį nuleidžia penkis kartus per dieną ir, matyt, dauguma tai daro neteisingai. Pasiruoškite tiesai apie tai, kodėl nuleidę vandenį visada turėtumėte palikti uždarytą dangtį. Kai nuspaudžiate svirtį, jūsų klozetas ne tik nuleidžia į kanalizacijos vamzdžius visus paliktus reikalus, bet ir išmeta į orą vadinamąjį „tualeto pliūpsnį“, kuris iš esmės yra mikroskopinių bakterijų, įskaitant E. coli, purslai, rašo today.com.

Įsivyravus vasariškiems orams susidaro palankios sąlygos bakterijoms, esančioms maiste, sparčiai daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Viena iš tokių ligų yra salmoneliozė, kurios protrūkiai dažniausiai registruojami vaikų ugdymo, viešojo maitinimo įstaigose ir šeimose. Kasmet Lietuvoje salmonelioze suserga apie 350 asmenų. 2023 m. Lietuvoje buvo patvirtinta 14 salmoneliozės protrūkių, šiemet sausio–balandžio mėn.

JAV žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja, vykdydama Kim Jong Uno biologinio karo programą, kuria mirtinus virusus ir bakterijas. JAV teigia, kad tironas savo ir taip didžiulį arsenalą papildė mikrobų purškikliais ir nuodingais rašikliais, galinčiais platinti tokias mirtinas ligas kaip raupai ir juodligė.

Nors pavasaris jau įsibėgėja, naktys vis dar gali būti šaltos, todėl daugelis žmonių, norėdami nesušalti, miegoti eina su šiltesniais miego drabužiais ar didesniu jų kiekiu. Tačiau ekspertė įspėja šiukštu neiti miegoti su šiais drabužiais, kitaip gali grėsti liūdnos pasekmės. Pasak „Get Laid Beds“, per pastaruosius tris mėnesius termino „miegojimas su kojinėmis“ paieška išaugo 86 proc., o tai rodo, kad vis daugiau žmonių bando išsiaiškinti, ar tai gerai, ar blogai.

Maisto inspektoriai rūpinasi, kad visuomenė būtų apsaugota nuo kenksmingų maisto produktų, kurie parduodami parduotuvėse. Kokių maisto produktų jie patys vengia pirkti? Nuoširdžiai norėtųsi tikėti, kad parduotuvėse ir prekybos centruose parduodamą maistą prižiūrintys asmenys išmano savo darbą, tad jei jie patys vengia pirkti tam tikrus maisto produktus, ar neturėtume to daryti mes visi? Maisto inspektorių darbas labai svarbus užtikrinant, kad mums parduodamas maistas būtų saugus, o jo paruoši...

Turbūt nėra paviršiaus lopinėlio, ant kurio nesiveistų bakterijos. Vien žmogaus žarnyne jų yra apie 2,5–3 kilogramus. Vienos bakterijos žmogui nėra kenksmingos, kitos gali sukelti infekcijas. Tuomet ligų sukėlėjus naikiname antibiotikais. Tačiau vis dažniau kalbama apie bakterijų atsparumą antibiotikams – jau pasirodo pranešimų, kad kai kurių bakterijų nenužudo jokie vaistai.

Prekybos centruose daugelis perka nesupakuotas vaisius ir daržoves – prieš valgant jų nenuplovus galima apsinuodyti, gali pasireikšti pykinimas ir viduriavimas, todėl ekspertai įspėja visada nuplauti šiuos produktus prieš vartojimą. Yra maisto produktai, kuriuos daugelis įprastai plauna prieš valgydami, nors neretai į tai numojama ranka. Tačiau tyrimai rodo, kad yra keli maisto produktai, kuriuos būtina plauti prieš vartojimą. Internetinės sveiko maisto parduotuvės musclefood.

Maždaug 45 proc. paauglių ir beveik kas trečias suaugęs – tiek žmonių pajutę įtampą, nerimą ar nuobodulį pradeda kramtyti savo nagus arba pirštų pagalvėlių odą. Specialistai teigia, kad šio įpročio vertėtų atsisakyti, kadangi toks elgesys ne tik padidina rizika užsikrėsti karpomis, virusais ar infekcijomis, bet ir daro psichologinę žalą.

Atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei milijonas britų rankšluosčius skalbia tik kartą per metus, todėl juose dauginasi bakterijos. Ekspertas papasakojo, kad stulbinančiai daug žmonių neatsižvelgia į vieno būtino vonios kambario daikto švarą, dėl kurios žmogus gali susirgti. Rankšluosčius skalbia kartą per metus Sausio mėnesį daugelis žmonių išnaudoja tam, kad atsigautų po gruodžio švenčių ir pasiruoštų naujiems metams.

Gydytojas įspėjo, kad nepakankamai dažnai skalbiant patalynę gali paūmėti odos ligos ir atsirasti infekcijų. Naujų paklodžių dėjimas ant lovos gali atrodyti sunki užduotis – jei ant lovos nėra matomų žymių, kam jas skalbti? Gydytojas perspėjo, kad ant patalynės gali būti bakterijų, grybelių, dulkių erkučių, negyvų odos ląstelių ir net fekalijų, todėl ją reikia skalbti daug dažniau, nei manote.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Žiema – ne tik džiugių švenčių, bet ir viršutinių kvėpavimo takų susirgimų metas. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo, kaip atskirti virusines ligas nuo bakterinių ir atsikratyti dažnai peršalimą lydinčio gerklės skausmo. Dažnas negalavimas Vaistininkė J. Aleknienė pasakoja, kad prasidėjus šaltam sezonui pacientai dažnai užsuka į vaistinę skųsdamiesi gerklės skausmu.

Reguliarus vonios kambario valymas yra būtinas, tačiau daugelis neteisingai galvoja, kad klozetas yra purviniausias daiktas. Ekspertai sako, kad visai ne klozetas, o šis daiktas yra tikra bakterijų veisykla. Daugelis šio daikto neskalbia reguliariai, o palieka jį gulėti skalbinių krepšyje ne vieną savaitę. Pasirodo, tai gali turėti skaudžių pasekmių.

Viešbučio darbuotoja paragino žmones nenaudoti nemokamų produktų apsistojus viešbučiuose ar nuomojamuose būstuose. Žaibiškai išplitusiame socialinio tinklo „TikTok“ vaizdo įraše, kuris sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų, moteris patarė žmonėms vengti viešbučių šampūno, kondicionieriaus ir kūno prausiklio. „Štai patarimas jums. Niekada nenaudokite šių priemonių, – sakė ji, – Kodėl? Nes jos nėra saugios.

Ar nuleidžiant vandenį tualeto dangtis būna atidarytas ar uždarytas? Pasirodo, jog dauguma tualete vandenį nuleidžia neteisingai. Tualeto patalpose dauginasi bjaurios bakterijos. Žinome, kad norėdami išsaugoti sveikatą turėtume plauti rankas 20 sekundžių karštu muiluotu vandeniu ir reguliariai valyti tualetą.

Gertuvės tapo neatskiriama milijonų žmonių gyvenimo dalimi. Nors toks pasirinkimas yra naudingas aplinkai, gertuvėse gali slypėti nemalonios staigmenos. Tad gydytojai įspėja naudojančius šį populiarų daiktą – netinkamai jį prižiūrint, gali grėsti pavojus sveikatai. Ekspertai pateikė keletą patarimų, kaip palaikyti gertuvių švarą, kad jose nesikauptų kenksmingos bakterijos ir atskleidė, kokie pavojai tyko, jei neplaunate savo gertuvės, rašo mirror.co.uk.

Vasariški orai gena lietuvius pasimėgauti maudynėmis atviruose vandens telkiniuose. Tačiau ne kiekvienas susimąsto, kad nesilaikant tam tikrų taisyklių tokia pramoga gali apkarsti – vandenyje slypi ir ligas pernešantys mikroorganizmai. Kaip portalui tv3.lt nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė, per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos.

Medikai įspėja – mėsoje ir paukštienoje yra bakterijų, kurios patekusios į organizmą gali sukelti grėsmę gyvybei. Laimei, nuo to galima apsisaugoti tinkamai paruošiant mėsą. Tačiau kyla klausimas, ar saugu yra plauti paukštieną bei mėsą žalią? Pasirodo, kad plauti mėsą arba paukštieną – prasta mintis. Nuplovę žalią mėsą nesunaikinamos visos bakterijos, o tik padidinama potencialiai kenksmingų bakterijų plitimo rizika.

Pasak mikrobiologų, kai kurios bakterijos dauginasi kas 20 minučių, jei yra tinkama temperatūra ir palankios sąlygos. Specialistai įspėja, kad kai kurios vietos namuose yra tikra bakterijų veisykla – kuo greičiau jas išvalykite. 2016 m., atlikus labiausiai užterštų daiktų namuose tyrimą, nustatyta, kad ant purviniausių daiktų gali būti daugiau kaip 340 skirtingų bakterijų, rašo healthline.com.

Jei rytais skubate ir taupydami laiką valotės dantis duše, gydytoja jums turi svarbų įspėjimą – šis įprotis gali padidinti pavojingų ligų riziką.  Pasak odontologės, dantų valymas duše nekenkia patiems dantims, tačiau gali turėti neigiamą įtaką jūsų organizmui – į jūsų burną gali patekti bakterijų, su kuriomis įprastai neturima sąlyčio, ir taip pakenkti sveikatai.

Atostogų metu dauguma atsipalaiduoja ir sau leidžia daugiau neįprastai, ypač mitybos ir skysčių vartojimo prasme. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip nekeičiant įpastų atostogų įpročių „išgyventi“ atostogas sveikiau. Atostogų metu dažnas atsipalaiduoja ir valgo daugiau nesveiko maisto. Gydytojas A. Unikauskas tikino, kad visuomet yra būdų, kaip sumažinti žalą. „Galite būti nuodėmėje, tačiau potencialią žalą ženkliai sumažinti“, – sakė gydytojas.

Nors oro linijų bendrovės stengiasi palaikyti švarą lėktuvuose, didelis orlaivių parkas ir limituotas laikas švarinimuisi paprasčiausiai neleidžia dezinfekuoti visų paviršių. Todėl natūraliai kyla klausimas, kurios vietos lėktuve yra pačios purviniausios?  Remiantis „Travel math“ užsakytu mikrobiologiniu tyrimu, prie sėdynių atlošų esantys atlenkiami staleliai yra tikras bakterijų židinys.

Karštomis dienomis dažniau einame į dušą ar vonią, tad natūralu, kad dažniau naudojame ir rankšluosčius. Tad kaip dažnai reikėtų juos keisti ir skalbti, kad šie netaptų bakterijų veisykla?  Maždaug kas tris dienas nešvarius rankšluosčius turėtumėte keisti švariais, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia iš karto skalbti. Jie gali būti laikomi skalbinių dėžėje iki skalbimo dienos, tačiau pirmiausia reikia padaryti kelis veiksmus.

Amerikietė trijų vaikų mama Eden Strong sako gerai žinojusi, kad vanduo gali patekti į voniai skirtus guminius žaislus, su kuriais mėgsta žaisti jos sūnus, tačiau jei jie nebus tinkamai prižiūrimi, juose gali pradėti dauginti bakterijos. Dabar ji įspėja visus tėvus – žaidimas su vonios žaislais vos neapakino jos sūnaus.  Trijų vaikų mama iš Čikagos sako mačiusi ne vieną įrašą, kuriose mamos dalinosi per pusę perpjautų guminių vonios žaislų nuotraukomis, kurių viduje – pelėsis.

Anot odontologo, jei dantų šepetėlį laikysite neapsaugotą prie kriauklės vonioje, ant jo gali patekti nemalonios bakterijos. Dažniausiai ryte išlipę iš lovos ir įėję į vonią, tikriausiai išsivalote dantis automatiškai, o tada jau galite pradėti dieną. Nors galbūt apie šią rutiną daug net nesusimąstote, tačiau odontologas „TikTok“ platformoje atskleidė rimtą priežastį, kodėl turėtumėte iš naujo įvertinti, kur vis tik laikote dantų šepetėlį, rašo express.co.uk.

Kadangi maisto kainos sparčiai kyla, daugelis ieško būdų, kaip sutaupyti perkant maistą ir, ne paslaptis, daugelis ieško būdų, kaip jį ilgiau išlaikyti šviežią. Tačiau ekspertai pasmerkė vieną konkrečią gudrybę, kuri, kaip teigiama, padeda ilgiau išlaikyti avokadus šviežius. Pasirodo, kad dėl juose besikaupiančių bakterijų gali pasireikšti viduriavimas.

Kalipėdoje prie buvusios „Vaidilos“ Vėtrungės aikštės fontano ryškiai pastebimi ženklai „Maudytis draudžiama“, tačiau vasariškai įšilęs oras traukia būrius vaikų pažeisti taisykles. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad maudynės fontanuose gali baigtis liūdnai, rašo naujienų portalas ve.lt.

Nors pavasaris jau įpusėjo, bet orai šiluma dar nelepina. Naktimis temperatūra vis dar vienaženklė, todėl dar anksti atsisakyti šiltos žieminės pižamos. Tačiau jei lovoje taip pat mūvite kojines, kad sušiltumėte, naujas tyrimas paskatins jus apsimauti švarias kojines prieš lipant į lovą. Nerimą kelia tai, kad tyrimai rodo, jog jūsų kojinėse gali būti tų pačių bakterijų, kurios randamos išmatose, rašo express.co.uk.

Kai kurie žmonės tuos pačius rankšluosčius naudoja ne po porą kartų, o net savaitę. Tačiau tiesa yra tokia, kad juos reikėtų keisti ir skalbti kur kas dažniau nei gali atrodyti. Sužinokite, kaip dažnai turėtumėte tai daryti. Daugelis žmonių norėdami sutaupyti, drabužius ir rankšluosčius plauna vos kartą per savaitę. Tačiau toks įprotis – kenksmingas sveikatai, kadangi naudojant tą patį rankšluostį bent kelias dienas, didėja rizika susidurti su įvairiomis bakterijomis ir infekcijomis.

Paukštienoje yra daug nepakeičiamų amino rūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų, mikro ir makroelementų. Cheminės sudėties rodiklių reikšmės priklauso nuo daugelio veiksnių, įtakos turi lesinimo bei auginimo ypatumai, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustatyta, kad didesnės įtakos turi paukščio genetinės savybės, taip pat skiriasi atskirų skerdenėlių dalių sudėtis, ypač paukščio krūtinėlės ir šlaunelės.

Prieš perkant kiaušinius, visuomet rekomenduojama atsidaryti pakuotę ir juos apžiūrėti – ar nėra skilimų, išvaizdai nebūdingų požymių. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kuomet kiaušinius parsinešus namo, keli iš jų būna įskilę. Ar saugu tokius kiaušinius vartoti?  Žalio kiaušinio turinys – labai gera terpė mikroorganizmų dauginimuisi, todėl jeigu yra pažeidžiamas kiaušinio lukštas bei polukštinė plėvelė, mikrobai gali patekti į kiaušinių vidų.

Pavasarinis tvarkymasis daugelyje pasaulio šalių yra siejamas su religinėmis šventėmis, apsivalymu po žiemos. Ne išimtis ir Lietuva – įprastai jis yra Velykų švenčių palydovas, o dažnas lietuvis švarinti namus imasi jau kovo mėnesį, išlindus pirmiesiems saulės spinduliams.

Nuo vaikystės esame mokomi plauti viską, ką ketiname valgyti: ar tai būtų vaisius, daržovė ar uogos.  Tačiau, ar reikia plauti mėsą? Interneto platybėse atsakymų ir diskusijų į šį klausimą galime pamatyti daug ir įvairių, todėl VMVT specialistai primena, kada įsigytą mėsą reikėtų plauti prieš ją ruošiant, o kada ne.

Atlikus daugybę eksperimentų paaiškėjo, kad nuleidžiant vandenį neuždarius klozeto dangčio, į aplinką išpurškiami maži vandens lašeliai, dėl to ore pasklinda potencialiai mirtini mikrobai. Kolorado universiteto mokslininkai teigia, kad nuleidus vandenį klozete, susidaro „nematomas pliūpsnis“, kuriame yra mikroskopinių šlapimo ir išmatų dalelių, kurios gali išsilaikyti ore net kelias minutes.

Londone gyvenanti 29-erių Sian Kempster net negalėjo pagalvoti, kuo baigsis jos atostogos Tailande. Romantiškos kelionės metu mergina stipriai apsinuodijo maistu, o tokia nelaimė jos nesibaigė mirtimi. Dabar ji įspėja kitus keliautojus atsargiai rinktis maistą, kurį skanausite atostogų metu. Londone gyvenanti mergina prisimindama pasakoja siaubo kupinas dienas, kuomet atostogų metu Tailande ji užsikrėtė bakterijomis, kurios pamažu ėmė valgyti jos žarnyną.

Nemeluokite sau – telefonas visada būna po ranka, kad ir ką veiktumėte. Kasdien valandų valandas praleidžiame siųsdami žinutes, skambindami ir naršydami socialinius tinklus. Daugelis tai daro net tualete. Telefonas tapo tarsi papildoma galūne, o jį su savimi pasiimame visur, net ten, kur tikriausiai nereikėtų, rašo dailystar.co.uk. Neneikite, telefonu naudojatės net tualete. Anot „The List“, dezinfekcijos bendrovė „Vioguard“ teigia, kad 73 proc. visų žmonių naršo sėdėdami ant klozeto.

Tai didžiausias klausimas paukštienos mėgėjams – ar reikia plauti vištieną prieš ją kepant? Maisto saugos specialistai pataria to nedaryti, nes tai skatina bakterijų plitimą ir kryžminės taršos riziką. Kad išvengtumėte apsinuodijimo maistu, svarbu atsargiai elgtis su žalia vištiena ją ruošiant. Tačiau pirmiausia įsitikinkite, kad vištiena nėra sugedusi, rašo rd.com. Dauguma žmonių, kurie plauna vištieną, mano, kad nuplauna mikrobus ir gleives.

Pasak Grifito universiteto mokslininkų, daugelis nosies krapštymą laiko blogu įpročiu, tačiau tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai. Tyrimo metu nustatyta, kad chlamydia pneumoniae, bakterijų rūšis, galinti sukelti kvėpavimo takų infekcijas, pasinaudoja nervu tarp nosies ertmės ir smegenų kaip invazijos keliu į centrinę nervų sistemą. Reaguodamos į tai, ląstelės smegenyse pradeda kaupti amiloido beta baltymą, kuris yra Alzheimerio ligos požymis, rašo express.co.uk.

Neseniai mokslininkams teko įdomi užduotis – išsiaiškinti, kodėl žmonės krapšto savo nosį. Nors dažniausiai toks veiksmas yra nesąmoningas ir tapęs įpročiu, tačiau pasirodo, tam yra net mokslinis paaiškinimas, kodėl to daryti nereikėtų. Sužinokite, kodėl nosies krapštymas gali būti netgi pavojingas. Nosies krapštymas – poelgis, kuris daugumai žmonių kelia šleikštulį. Visgi, yra tokių, kurie nemato tame nieko blogo ir toks įprotis yra įgavęs normą.

Socialiniame tinkle „TikTok“ mama perspėja tėvus atidžiau valyti vaikų vandens gertuves po to, kai ji po dangteliu aptiko bjaurų pelėsį. Siaubo apimta mama nemanė, kad gertuves galima išardyti ir tinkamai išplauti, bet kai ji galiausiai tai suprato, negalėjo patikėti tuo, ką pamatė, ir labai sunerimo, rašo mirror.co.uk. „Mano kūdikis jau keletą mėnesių gėrė pelėsį, ištisas dienas, kasdien!“, – sakė ji. Ji nori pasidalinti patirtimi su kitais tėvais.

Šokolado gamykla Belgijos Vyzės mieste – laikoma didžiausia pasaulyje šokolado gamykla – pirmadienį pranešė atnaujinusi veiklą po šešių savaičių pertraukos, per kurią ėmėsi priemonių pašalinti užkratą salmonelių genties bakterijomis.

Vasaros laikotarpis neretai būna tikras išbandymas sveikatai. Puolantys virusai, bakterijos gali sugadinti ilgai lauktas ir planuotas atostogas. Ką reikėtų žinoti apie žarnyno infekcijas bei kokia yra pastarojo mėnesio situacija Lietuvoje, tv3.lt naujienų portalui pasidalino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Esant karštai vasaros dienai, dažnas nori kuo greičiau išvažiuoti prie vandens telkinių. Ir nors atgaivos norime visi, reikia nepamiršti ir pavojų, kurie dėl žmogaus veiklos tik didėja. Vandens žydėjimas, sukeliamas eutrofikacijos procesų, žmogui gali sukelti ne tik alergiją, bet ir iššaukti rimtas lėtines ligas. Plačiau apie tai pasakojo algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos vadovė daktarė Judita Koreivienė.

Globalinis atšilimas ir pramoninė bei žmogiškoji tarša daro ryškią neigiamą įtaką Baltijos jūrai. Dėl kasmet vis labiau šylančio jūros vandens, Baltijos pakrantėse vis dažniau aptinkamos įvairios žmogaus sveikatai ir net gyvybei pavojingos bakterijos. Šiemet Klaipėdos universiteto mokslininkės ir Klaipėdos licėjaus mokinio pristatytas bendras tyrimas atskleidė, kad sveikatai pavojingų bakterijų galima rasti jau ir Lietuvos pakrantėse.