b. obama

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį vakare išvyks į Europą, kur turės dar vieną progą išdėstyti Amerikos politiką Rusijos atžvilgiu ir užtikrinti Vašingtono paramą sąjungininkėms. Kad ir kur lankysis B. Obama – Varšuvoje, Briuselyje, Paryžiuje ar Normandijoje – jį lydės nerimas dėl politinio sukrėtimo po to, kai Rusija aneksavo Krymą, o Ukrainos rytų regionuose tebesiaučia maištininkai.

Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu paskatino Europą rimtai susirūpinti dėl savo energetinio saugumo, nes šioje srityje ji itin priklauso nuo Maskvos. Labiausiai ją neramina Maskvos (tiksliau – V. Putino) nenuspėjamumas.

Rusijos Dūmos nariams aktyviai aptarinėjant Conchitos Wurtz pasirodymą ir galimybes drausti jos pasirodymus šalies scenose, šioje šalyje gyvuoja itin keistos muzikinės grupės.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų ir Vokietijos vadovai pabrėžė, kad yra pasirengę įvesti naujas sankcijas ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, jei Maskva nesiliaus trukdyti rengti Ukrainos prezidento rinkimų. Tai buvo pirmasis A. Merkel vizitas Baltuosiuose rūmuose nuo skandalo, kilusio paviešinus plataus masto Amerikos šnipinėjimo programą ir pranešimus, esą klausytasi ir jos telefono.

Žurnalistas ir politologas Vykintas Pugačiauskas sako, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Barako Obamos įrašą istorijoje lems tai, kaip jis spręs Ukrainos – Rusijos konfliktą.   „Rusijos – Ukrainos krizė yra didžiausia per pastaruosius penkerius metus. Jis (B. Obama – red.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.

V. Uspaskich: „V. Landsbergio–D. Grybauskaites sindikato pamokos iš Lietuvos Vakarų viščiukams“ Pabandžiau vakar įvertinti prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, kaip pirmą kartą atvažiavęs į Lietuvą žmogus ir pirmą kartą matantis šalies vadovės pristatymą. Galima būtų apibūdinti vienu žodžiu — Super, ir pridurti — kaip jums, Lietuva, pasisekė su prezidentu.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO valstybės jau per artimiausią savaitę gali sutarti dėl būsimojo aljanso vadovo, ir žiniasklaida cituoja diplomatus, kad juo taps buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. Pats Norvegijos socialdemokratų lyderis neatsakė, ar yra kandidatas, o dabartinė šalies premjerė šiandien pareiškė, kad oficialiai J. Stoltenbergo kandidatūros neiškėlė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako iš Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pirmadienį sulaukusi patikinimo dėl Baltijos regiono saugumo. Trumpas prezidentų susitikimas įvyko Branduolinio saugumo viršūnių susitikime Hagoje. „Ką tik susitikau ir kalbėjau su JAV prezidentu B.Obama. Kalbėjome apie Baltijos regiono saugumą, taip pat apie Ukrainos situaciją.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo vizito išvyksta į Hagą, kur dalyvaus Branduolinio saugumo viršūnių susitikime. Tai trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Baracko Obamos iniciatyva rengiamas aukščiausio lygio pasaulinis forumas branduolinės saugos klausimais. Šio susitikimo tikslas - stiprinti branduolinį saugumą ir saugą, didinti skaidrumą bei pasitikėjimą tarp šalių, kurios vysto ir kurioms įtakos turi branduolinių objektų statybų projektai.

Atrodo, kad Rusija atsirieks dalį Ukrainos ir pasiliks ją sau. Ginkluoti rusakalbiai kariai patruliuoja gatvėse, Krymo parlamentas ketvirtadienį pritarė prisijungimui prie Rusijos ir nusprendė rengti referendumą. Nepaisant protestų, perspėjimų ir gąsdinimų iš JAV ir jos sąjungininkių, Krymo aneksija juda į priekį. Akivaizdu, pradėtas naujas Šaltasis karas.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, paskelbė Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas. „Šiandien esu įgaliotas pranešti žinią. Rusijos prezidentas gavo dar vieną Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus kreipimąsi. Cituoju: Ukrainos prezidento pareiškimas.

(papildyta 08.23) Ukrainos prezidentas paskelbė „paliaubas“, iškilus ES sankcijų grėsmei Ukrainos lyderis paskelbė „paliaubas“ su opozicija, ruošdamasis sunkiems pokalbiams su atvykstančiais Europos Sąjungos (ES) diplomatais dėl susirėmimų, pareikalavusių bent 26 žmonių gyvybių ir sukėlusių vyriausybei diplomatinės izoliacijos grėsmę.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios pavydžiai varžosi dėl JAV meilės, yra tarsi jo mylimos dukterys Malia (Malija) ir Sasha (Saša), kurių nė vienos jis negali išskirti. B.Obama meistriškai išlaviravo per anglų ir prancūzų minų lauką, kai vienas prancūzų reporteris jo paklausė, ar geriausia Amerikos draugė dabar yra ne Britanija, o jos seniausia sąjungininkė.

Šiandien Irakas stovi prie pilietinio karo slenksčio. Kad po JAV karių išvedimo iš šalies viskas baigsis taip, prognozavo didelė dalis regiono ekspertų, ir tai suprantama dėl sudėtingų Irako šiitų, sunitų ir kurdų santykių. S. Husseino laikais iš esmės šiitišką valstybę valdė sunitų mažuma. Po diktatoriaus nuvertimo viskas tarsi atsistojo į savo vietas, tačiau sunitišką diktatūrą faktiškai pakeitė šiitiškoji su premjeru Nouri al Malikiu priešakyje.

Pasak naujausios leidinio „The Times“ užsakytos apklausos, turtingiausias pasaulio žmogus tuo pat metu yra ir žmogus, kuriuo labiausiai žavimasi. Populiarumo reitingo viršūnėje atsidūrė Billas Gatesas.   B. Gatesas, „Microsoft“ įkūrėjas, milijardierius ir filantropas, gavo daugiau pripažinimo už JAV prezidentą Baracką Obamą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir popiežių, kurie reitinge atitinkamai užėmė antrą, trečią ir ketvirtą vietas.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atvykti į Vašingtoną, tikėdamasis pataisyti dvišalius santykius, kurie pašlijo paaiškėjus, kad Amerikos žvalgyba klausėsi jos pokalbių mobiliuoju telefonu. B. Obama paskambino A. Merkel palinkėti jai greičiau pasveikti po neseniai slidinėjant patirtos traumos ir pakvietė kanclerę atvykti vizito „abiems pusėms tinkamu metu artimiausiais mėnesiais“, rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas savo naujoje atsiminimų knygoje griežtai kritikuoja prezidento Baracko Obamos vadovavimą karui Afganistane, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.

Pakistane pagrobtas amerikietis konsultacinės firmos darbuotojas naujai paskelbtame vaizdo įraše kreipėsi į prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), prašydamas derėtis dėl jo išlaisvinimo, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo jo pagrobimo. Trylikos minučių vaizdo įraše, kurį ketvirtadienį gavo agentūra „The Associated Press“, Warrenas Weinsteinas (Vorenas Veinšteinas) sako, kad jaučiasi „apleistas“. W.Weinsteinas dirbo bendrovės „J.E.Austin Associates“ padalinio Pakistane direktoriumi.

Kiekvienas neatsargus žinomų žmonių gestas ar nuotrauka, žodis ar apranga šių dienų internete paskleidžia komiškas nuotraukas, vaizdelius ir patyčias. Usweekly.com pristato geriausius šių metų internautų pokštus. Scarlet Johhanson Aktorei pasirodžius viešumoje vilkint keistoku drabužių deriniu, internautai netruko sukritikuoti aktorės ir „įtaisė“ ją įvairiose pozicijose.

JAV Slaptoji tarnyba, atsakinga už šalies vadovų apsaugą, draudžia prezidentui B. Obamai naudotis „iPhone“ išmaniaisiais telefonais dėl „įsilaužimo pavojaus ir lengvos prieigos prie informacijos“, pranešė naujienų agentūra AFP. „Man neleidžia naudotis „iPhone“ saugumo sumetimais“, – vakar kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose prisipažino JAV prezidentas. Tačiau jis pridūrė, kad jo dukros labai daug laiko praleidžia naudodamos „Apple“ išmaniuosius telefonus, sakoma pranešime.

Trečiasis gyvenimo dešimtmetis daugeliui yra abejonių, blaškymosi, bulvių ir makaronų laikotarpis. Kaip jis prabėgo žmonėms, kurie šiuo metu vadovauja svarbiausioms pasaulio valstybėms? „PolicyMic“ portalas surinko jų jaunystės faktus. Barackas Obama, JAV prezidentas 1983 m. baigęs politikos mokslų studijas Kolumbijos universitete B. Obama persikraustė į Čikagą, kur dirbo su neturtingoms bendruomenėms, nukentėjusiomis dėl vietinės plieno gamyklos uždarymo.

 Nepilotuojamais lėktuvais (angl. unmanned aerial vehicle) jau ne vienus metus vykdomos JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Afrikoje. Nors technologinės naujovės karo pramonėje turbūt žavi ne vieną, nepilotuojamų lėktuvų naudojimas ir su jais susijusios operacijos kelia nemažai klausimų, ir būtinybė į juos atsakyti metams bėgant neblėsta.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareikalavo JAV prezidento Baracko Obamos atsakymų dėl pranešimų, kad Amerikos žvalgyba galėjo sekti jos bendravimą telefonu, ir perspėjo, kad tai būtų „piktnaudžiavimas pasitikėjimu“ tarp sąjungininkų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį paskambino JAV lyderiui Barackui Obamai ir pasmerkė JAV šnipinėjimą Prancūzijos piliečių atžvilgiu.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybės veiklos sustabdymas tik atnešė „nereikalingų nuostolių“ JAV ekonomikai ir pakenkė Amerikos patikimumui pasaulyje. B.Obama taip kalbėjo iš Baltųjų rūmų prieš kelias valandas pasirašęs teisinius aktus, leidžiančius atnaujinti 16 dienų iš dalies sustabdytą vyriausybės veiklą.

(papildyta 07:57) JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį paryčiais pasirašė teisės aktą, nutraukiantį dvi savaites trukusį dalies vyriausybinių institucijų uždarymą ir pratęsiantį Iždo departamento skolinimosi įgaliojimus. Šis Baltųjų rūmų pranešimas buvo paskutinė dalis įtemptoje dramoje, dėl kurios buvo iškilęs precedento neturinčio JAV nemokumo pavojus ir kuri sudrebino rinkas visame pasaulyje.

 Jungtinėms Valstijoms antradienį liko suskaičiuotos valandos iki galutinio termino, kada dar gali būti padidinta vyriausybės skolinimosi riba ir išvengta potencialaus nemokumo, tačiau du veteranai senatoriai tebekurpia paskutinės minutės susitarimą, turinti padėti išvengti staigaus sukrėtimo pasaulio ekonomikai.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienį perspėjo, jog pasaulio lyderiai yra smarkiai susirūpinę, kad respublikonai „susprogdins“ Amerikos ekonomiką, ir pažadėjo nesitraukti nuo savo reikalavimo padidinti valstybės skolinimosi ribą be išankstinių sąlygų. Tačiau Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris tvirtino, kad jokios respublikonų „besąlyginės kapituliacijos“ nebus ir kad Kongresas leis JAV skolintis daugiau tik tuomet, jeigu B. Obama sutiks apriboti biudžeto išlaidas.

Įtariamas tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" vadeiva, kuris buvo sučiuptas per JAV specialiųjų pajėgų reidą Libijoje, yra susijęs su išpuoliais, per kuriuos žuvo amerikiečių, ir bus patrauktas atsakomybėn, antradienį pareiškė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama). Pažadėjęs, kad Jungtinės Valstijos toliau persekios regionines teroro grupuotes, B.Obama sakė žurnalistams, kad Abu Anasas al Libi (Abu Anasas Libis) "padėjo planuoti ir vykdyti išpuolius, kurie pražudė šimtus žmonių, daugyb...

Besitęsiant Sirijos pilietiniam karui, tęsiasi ir debatai, kokių priemonių – diplomatinių, karinių ar abiejų – imtis tarptautinei bendruomenei ar jos pavieniams nariams. Karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metų pavasarį, tebereikalauja aukų.

Derybos tarp suirzusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir respublikonų lyderių nepadėjo nutraukti vyriausybės uždarymo, o abi pusės kaltino viena kitą atsisakant derėtis. Ši nesėkmė lėmė, kad Jungtinėse Valstijose ketvirtadienį federalinės įstaigos liks dramatiškai paralyžiuotos trečia dieną iš eilės dėl įšaldytų lėšų, nesimatant išeities iš šios krizės ir kylant pavojui ekonomikai.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

Irano užsienio reikalų ministras antradienį perspėjo JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), kad jo nuomonės „kaitaliojimasis“ kelia grėsmę pasitikėjimo kūrimui, kai amerikietis pareiškė Izraelio premjerui, kad karinių veiksmų galimybė tebesvarstoma. „Prezidentui Obamai reikia pastovumo tarpusavio pasitikėjimui skatinti, – pareiškė Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džarafas Zarifas) vieno socialinio tinklo paskyroje.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ketina pasakyti Vašingtonui, jog Irano branduolinė programa turi būti visiškai išardyta, o ne vien prižiūrima, kai pirmadienį apsilankys Baltuosiuose rūmuose, pranešė Izraelio žiniasklaida.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį paskelbė, kad po trečios intensyvių derybų dienos Ženevoje pasiekė susitarimą dėl gairių, kaip neutralizuoti Sirijos cheminius ginklus. Jie sakė, kad kai kurie susitarimo elementai apima terminus ir tai, kaip Sirija turi laikytis sąlygų, be to, numatyta, kad jeigu Sirija to nedarys, jie sieks Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuria gali būti duotas leidimas kariniams veiksmams.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Rusijos ir JAV pasiuntinių derybos aukšti lygiu atneš veiksmingą Sirijos cheminių ginklų kontrolės planą. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir jo kolega Rusijoje Sergejus Lavrovas vėliau ketvirtadienį susitinka Ženevoje svarstyti Maskvos siūlymo sunaikinti uždraustąjį Basharo al-Assado (Bašaro Asado) nuodingų dujų arsenalą.

Per kelias netikėtos diplomatijos dienas Vladimiras Putinas atgaivino prisiminimus apie tuos laikus, kurie, kaip daugelis galvojo, jau seniai praėjo - kai Vašingtonas ir Maskva, kitiems stebint, grumdavosi dėl įtakos pasaulio arenoje. Kad ir kas nutiktų Rusijos pasiūlymui likviduoti Sirijos cheminius ginklus, Maskva, bet jau kuriam laikui, vėl iškilo kaip viena pagrindinių žaidėjų Artimuosiuose Rytuose. Be to, ji vertinama kaip žaidėja, kuri lengvai nemeta sąjungininkų.

JAV prezidentas Barackas Obama, kreipdamasis į amerikiečius, paprašė Kongreso kuriam laikui atidėti balsavimą dėl smūgių Sirijai ir išbandyti Rusijos pasiūlytą diplomatinį planą, tačiau skeptikai mano, kad šiame kelyje kils daugiau klausimų nei bus rasta atsakymų. Sirija, Rusijai parodžius iniciatyvą, žada prisijungti prie cheminį ginklą draudžiančios konvencijos, nustoti juos gaminti ir tarptautiniams stebėtojams suteikti visą informaciją apie turimus išteklius.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paprašė Kongreso atidėti balsavimą dėl JAV karinių veiksmų Sirijos atžvilgiu ir sakė, kad būtina suteikti šansą Rusijos planui dėl Sirijos cheminių ginklų neutralizavimo. "Todėl paprašiau Kongreso lyderių atidėti balsavimą dėl jėgos panaudojimo sankcionavimo, kol mes einame šiuo diplomatiniu keliu", - per tiesioginę televizijos transliaciją kreipdamasis į šalį sakė B.Obama.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį neatsakė, ar sieks suduoti karinį smūgį Sirijai, net jeigu Kongresas tam nepritars, pareikšdamas, kad mėgins įtikinti amerikiečius ir įstatymų leidėjus būtinybe imtis veiksmų prieš Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybę.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putina grupės G-20 vadovų susitikimo užkulisiuose penktadienį kalbėjosi maždaug 20 minučių, bet jų nuomonės apie konfliktą Sirijoje nepakito, sakė V.Putino patarėjas užsienio politikos srityje. „Jiedu susėdo prieš šios dienos darbo posėdį ir apie 20 minučių bendravo, vienu du“, – sakė naujienų agentūrai „Reuters“ Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pagrindinė pokalbio tema buvo Sirija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) lankydamasis Rusijoje susitiks su šios šalies gėjų teisių gynimo aktyvistais, trečiadienį pranešė dvi grupės, pakviestos į tą susitikimą. JAV lyderis, kuris savo kelionės į Sankt Peterburgą, į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, išvakarėse ragino suteikti gėjams tokias pačias teises, su aktyvistais susitiks penktadienį vakare, sake vienas jų Igoris Kočetkovas.

Ketvirtadienį, bendros spaudos konferencijos su Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu metu, Barackas Obama pareiškė, kad jis yra absoliučiai tikras tuo, kad būtent Sirijos kariuomenė panaudojo cheminį ginklą rūgpjūčio 21 dieną. Pasak B. Obamos, jis tiki, kad V. Putinas vis dėlto pakeis savo poziciją ir nustos remti Sirijos prezidentą B. al Assadą. JAV prezidentas taip pat pakvietė tarptautinę bendriją neatsiriboti nuo įvykių Sirijoje ir atsakyti į jos valdžios veiksmus.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) antradienį pareiškė, kad jis palaikys prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) raginimą imtis karinių veiksmų prieš Siriją, taip žengdamas politiškai svarbų žingsnį.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasakė esąs įsitikinęs, kad jam pavyks įtikinti Kongresą priimti rezoliuciją, pritarsiančią karinei intervencijai, kurią norima surengti Sirijoje kitą savaitę, bei žadėjo peržiūrėti JAV paramą Sirijos opozicijai. Antradienį per susitikimą su įstatymų leidėjais Baltuosiuose rūmuose prezidentas sakė žurnalistams, kad jis esąs atviras pakeitimams jo prašyme Kongresui suteikti leidimą smūgiams Sirijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį sakė dar nesantis apsisprendęs, ar atakuoti Siriją, tačiau bet kokie Amerikos veiksmai būtų perspėjimas, jog Damasko režimui „nevertėtų“ dar kartą panaudoti cheminius ginklus. B.Obama pareiškė, kad jo vyriausybė padarė išvadą, jog prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimas atsakingas už praeitą savaitę įvykdytą šiurpią ataką prieš civilius Damasko priemiesčiuose, per kurią žuvo šimtai žmonių.

„2011-ųjų pabaigoje Sirijoje, prasto derliaus ir sausros fone, vyko neramumai, skatinami dviejų žinomų Artimųjų Rytų autokratijų: Kataro ir Saudo Arabijos“, - žurnalui „National Interest“ savo nuomone pasidalino buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Zbignevas Brzežinskis.