b. obama

„Neapsigaukite, visa esmė yra naftoje. Būtent ji reikalinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Sirijoje“, – rašo „The Washington Times“ apžvalgininkė Monica Crowley. 1970-ųjų pradžioje JAV prezidentui Richardui Nixonui pavyko išstumti rusus iš Artimųjų Rytų. Dabar šie grįžo ir bando keršyti, naudodamiesi prezidento B. Obamos politika, kuri numato chaotišką pasitraukimą iš regiono ir bendros JAV įtakos mažinimą.

Rusijos naikintuvai ir šturmo lėktuvai Sirijoje yra pilnoje kovinėje parengtyje ir parengti smogti Basharo al Assado priešininkams. JAV spec. tarnybos apie tai pranešė Baltiesiems rūmams, teigia „LA Times“ šaltiniai. „Naikintuvai ir šturmo lėktuvai yra parengti bet kuriuo momentu smogti, šiuo metu tam jau nebeliko jokių kliūčių“, – pareiškė šaltinis, artimas JAV žvalgybai. Be to, šaltinis leidiniui pažymėjo, kad žvalgybos aptikta įranga ir amunicija negali būti vadinama visiškai gynybine.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

„Kai Vladimiro Putino kariauna 2014-ųjų pradžioje užėmė Krymo pusiasalį, Ukrainos laikinoji valdžia svarstė klausimą, ar reikėtų smogti „žaliesiems žmogėliukams“, kuriuos ten atsiuntė Rusija, atgal.

Šių metų liepos 14 dieną po ilgų ir sunkių derybų buvo pasiektas istorinis susitarimas, kuris potencialiai gali užbaigti net kelis dešimtmečius trukusią konfrontaciją tarp Irano Islamo Respublikos ir Vakarų pasaulio. Nors daug kas priklausys nuo pasiekto susitarimo įgyvendinimo sėkmės, prognozės yra gana optimistinės. Susitarimo esmė Kaip žinia, esminis pastarojo meto Irano ir Vakarų pasaulio konfrontacijos aspektas buvo Teherano branduolinė programa.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Prieš aštuonis metus Springfilde, priešais Senąjį Valstijos Kapitolijaus pastatą, Barackas Obama paskelbė kandidatuojąs į Jungtinių Valstijų prezidento postą. Pasirinkta paskelbimo vieta itin simbolinė, nes ten pat Abraomas Linkolnas pasakė garsiąją „House Divided“ kalbą. Per kampaniją B. Obama pabrėžė būtinybę greitai baigti karą Irake, didinti energetinę nepriklausomybę ir diegti universaliąją sveikatos priežiūros sistemą.

Anzoras Gubaševas, kaltinamas dalyvavęs Boriso Nemcovo nužudyme, papasakojo tyrėjams, kad nusikaltimui ryžosi dėl antirusiškų ir antimusulmoniškų opozicijos atstovo pasisakymų, ir išsakė savo ryžtą „sušaudyti netgi Obamą“, praneša „Kommersant“, kuris paviešino ir apklausos protokolo kopiją. A. Gubaševas parodymus davė savo noru kovo 18-ąją dieną „Lefortovo“ kalėjime, kartu dalyvaujant jo advokatui.

„Nigeris“, - tokį žodį vienoje laidoje pavartojęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama sukėlė tikrą skandalą. Amerikiečiai tuoj pat pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni dėl šio rasistinio slengo jį smerkia, kiti – ėmė teisinti. Esą prezidentas, kalbėdamas apie pykčio nusikaltimus, žodį „nigeris“ ištarė laiku ir vietoje. Žiniasklaida tučtuojau ėmė mirgėti antraštėmis apie B. Obamos pavartotą „N“ žodį. Dėl jo tinkamumo šiame kontekste teko aiškintis net Baltųjų rūmų atstovams.

Bendra viso pasaulio problema – globalinis klimato atšilimas. Kadangi šis reiškinys ne tik pakeis pasaulį gamtiniu aspektu, bet ir palies šalių ekonominius bei politinius interesus, svarbu, kad kovos su klimato atšilimu būdai ir reikalavimai būtų panašūs visiems – tiek mažoms valstybėms, tiek galingiausioms pasaulio šalims, ir netaptų didžiųjų valstybių interesų karu ar žaidimu „į vienus vartus“. Be to, tik suvienijusi jėgas žmonija galės pasiekti rezultatų kovojant su savo pačių sukeltais padar...

Kol pasaulio, o ypač Europos, visuomenės dėmesio centre yra Ukraina ir „Islamo valstybė“, Makedonijai teko vykdyti rimtą antiteroristinę operaciją albanų rajone Kumanovo mieste, esančiame šalies šiaurėje 40 km nuo sostinės Skopjės. Manoma, kad ginkluoto išpuolio autoriais tapo albanų teroristai iš Kosovo. Pastarieji įvykiai tik dar labiau komplikavo situaciją Makedonijoje, kuri pergyvena gilią politinę krizę.

 Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

Didžiausiame investiciniame forume Jungtinėse Amerikos Valstijose „Select USA 2015” dalyvavęs rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures” įkūrėjas Ilja Laurs pabrėžė, kad jų portfelio bendrovėms plėtra šioje rinkoje yra prioritetas. JAV prezidento Baracko Obamos kalba prasidėjusiame renginyje su JAV investuotojais ir vyriausybės atstovais kontaktus mezgė verslininkai iš 70-ties šalių.   „Mūsų fondui labai aktuali ši rinka.

Šių metų vasario mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė naują šalies Nacionalinio saugumo strategiją. Vertas dėmesio dokumentas, turint omenyje tai, kad pastaruoju metu Amerikos (jos vadovo) užsienio politika nepasižymi aiškumu ir nuoseklumu.

 JAV prezidentas kreipėsi į tautą Kongrese (video; tekstas). Paliekant nuošalyje vidines Amerikos aktualijas (šiuo atveju B. Obama turėjo teisę pasigirti tam tikrais laimėjimais), galima pažymėti, kad tarptautinėje arenoje ji išgyvena ne pačius geriausius laikus, ir šiame kontekste prezidento kalba atrodė gana silpnai (užsienio politikai jis skyrė palyginti nedaug laiko, ir tai veda prie minties, kad pasigirti ypatingai nėra kuo). Tai buvo tikras „šlubuojančios anties“ kreipimasis.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama, pakalbėjęs telefonu su Kubos lyderiu Rauliu Castro, paskelbė sieksiantis diplomatinių santykių atkūrimo su daugiau nei 50 metų blokuojama kaimynine šalimi. Panašų pranešimą tuo pačiu metu padarė ir Kubos lyderis, ragindamas JAV panaikinti prekybos embargą, ilgai žalojusį šalies ekonomiką.

Tokie žmonės kaip Zbigniewas Brzezinskis ir Henry Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikiečių elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti minėtų ekspertų viešai išsakomą nuomonę.

Pagrindinis Indijos Respublikos dienos minėjimo svečias – Barackas Obama ir vėl buvo pastebėtas čiaumojantis kramtomąją gumą. Kramtomoji guma dar sykį atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, o „LifeNews“ nepraleido progos „pasakyti ne visą teisybę“. Pagrindiniu šventės akcentu – šalia Indijos premjero Narenda Modi, sėdintis ir spalvingu paradu besimėgaujantis, JAV prezidentas eilinį sykį atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

Rusijos vyriausybė skyrė du mlrd. dolerių antram pagal dydį bankui gelbėti. Išvakarėse vyriausybė pažadėjo bankams skirti beveik 20 mlrd. dolerių, tačiau rezervams senkant, vyriausybės pareigūnai pripažįsta, kad norint išvengti bankroto teks rinktis – mažinti socialines išmokas ar išlaidas gynybai. Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad praėjus keliems ekonomikos sunkumų mėnesiams, Vladimiro Putino politika nebeatrodo gudri.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) buvo kritikuojamas dėl per didelio atsargumo užsienio politikoje, bet slaptos derybos su Kuba rodo, kad jis nevengia drąsių ir rizikingų veiksmų, jeigu tik būna pajėgus tvirtai valdyti padėti ir kliautis keliais artimais padėjėjais.

 Metų pabaigoje Rusijos valdžios tandemas tradiciškai bendrauja su žurnalistais: amžinas (nors, kaip kalba pikti liežuviai, gal ir neamžinas) premjeras D. Medvedevas – su nacionalinės žiniasklaidos atstovais, o amžinas prezidentas V. Putinas – su viso pasaulio ketvirtąja valdžia. Pažymėtina, kad ministras pirmininkas surengė spaudos konferenciją gruodžio 10 d., bet, pavyzdžiui, NTV vakaro žiniose ši naujiena tądien buvo ne pirma, ne antra ir net ne trečia.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos veiksmai Kryme ir Rytų Ukrainoje privertė pakeisti savo požiūrį į ją visą demokratišką Vakarų pasaulį. Kalbėti apie santykių su Rusija „perkrovimą“ nebeliko prasmės, nors būtent apie perkrovimą 2009 metais kalbėjo Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama. Tokie žodžiai įrašyti ir dabartinės Lietuvos vyriausybės programoje. Lietuvos santykiai su Rusija per šiuos metus taip pat patyrė nuostolių.

Lapkričio mėnesį įvyko iš karto du tarptautiniai aukšto lygio renginiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (paprastai žymimos anglišku trumpiniu APEC) valstybių vadovų susitikimas Pekine ir G 20 valstybių grupės aukščiausio lygio susitikimas Australijos mieste Brisbane.

Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvykiai Fergusone (JAV), kai baltaodis policininkas nušovė juodaodį paauglį ir prisiekusieji neįžvelgė nieko nusikalstamo, rodo, kad šalyje vis dar nemažai rasizmo, sako Alabamos universiteto profesorius Utzas McKnightas. „Taip yra, nes sukurtas stiprus atskirtos „baltųjų“ ir „juodųjų“ visuomenės įvaizdis. [...] Niekada nebuvo ekonominės lygybės, kurios reikia norint kurti politinę lygybę.

Po vidurio kadencijos rinkimų Jungtinių Valstijų Kongrese pasikeitusi jėgų pusiausvyra turėtų pagreitinti derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP). Pasiekus susitarimą, džiaugtis galės ne tik prezidentas Barackas Obama, bet ir Lietuvos verslininkai bei vartotojai. Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala sako, kad, respublikonams užsitikrinus daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, susidarė kur kas palankesnė politinė padėtis TPIP pasirašymui.

Vienintelis likęs iš pagrindinių XX a. svarbiausių istorijos veikėjų Michailas Gorbačiovas turi teisę savaip vertinti Berlyno sienos griūties paskatintus įvykius ir vėlesnes to pasekmes, teigiama „La Repubblica“. Tėvynėje dažnai ne tik susilaukiantis kritikos, tačiau pastaruoju metu dažnai ir kaltinamas dėl „didžios Sovietų Sąjungos“ griūties, politikas, atrodo, prisitaikė prie šiuolaikinės Rusijos politikos ir pažėrė kritikos JAV vykdomai politikai.

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste.

Velse įvyko dar vienas NATO suvažiavimas. Jo fonas buvo išskirtinis dėl įvykių Ukrainoje ir Irake. Baltijos šalys tikėjosi iš Aljanso seniai prašomų apčiuopiamų saugumo garantijų. Apskritai NATO turėjo parodyti, kad organizacija gyvybinga ir aiškiai mato save naujų tarptautinės politikos realijų sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiandien pasaulis tam tikra prasme yra lūžio situacijoje.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį skrenda į Jungtines Valstijas, į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių tautų Generalinėje Asamblėjoje ir Saugumo Tarybos posėdyje. Jam pirmininkauss Jungtinių valstijų prezidentas Barackas Obama. Susitikime daugiausiai dėmesio bus skiriama padėčiai Irake ir Sirijoje. Lietuva 2014–2015 m. metais išrinkta nenuolatine Saugumo Tarybos nare.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas vyksta į Kanadą, o ketvirtadienį jį priims Jungtinių Amerikos Valstijų lyderis Barackas Obama. Vizito išvakarėse P. Porošenka dar kartą pagerbė Maidano gynėjų atminimą. Per vizitą Šiaurės Amerikoje Ukrainos lyderis tikis užsitikrinti JAV ir Kanados paramą Ukrainos ūkiui ir karinėms pajėgoms.

Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad Rusija, kariaujanti Ukrainoje, kelia „labai mažai grėsmės“. Pasak Baracko Obamos, Amerika priešinasi Rusijos puldinėjimams Ukrainoje, bet esą „geopolitiškai – tai, kas vyksta Ukrainoje, nekelia didelės grėsmės“ Jungtinėms Valstijoms. B. Obama jau anksčiau sulaukė naujos kritikos bangos dėl silpnos užsienio politikos, kai Rusijai, rugpjūčio pabaigoje įvedus tūkstančius karių į Ukrainą, jis pareiškė, kad neįvyko nieko nauja.

 Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai, prieš 13 metų sudrebinę Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), jas pakeitė. Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, Amerika pradėjo nuolat rūpintis galimu teroristų antpuoliu, išleido šimtus milijardų dolerių, kad apsaugotų savo šalį, ir šiek tiek praplėtė žodyną. „Atsirado tokia sąvoka, kaip „Homeland“ – „Tėvynė“, kurios anksčiau amerikiečiai nevartojo“, – teigia K. Girnius.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienio naktį Lietuvos laiku pasakyta programinė JAV prezidento Barackos Obamos kalba. Joje prezidentas kalbėjo apie naują pavojų, kurį kelia Sirijoje ir Irake sustiprėję radikalių pažiūrų islamistai. B. Obama sako, kad nedvejodamas imsis veiksmų prieš grupuotę „Islamo valstybė“ Sirijoje ir Irake. Tai jis pareiškė kreipimesi iš Baltųjų rūmų, kurį transliavo Amerikos televizijos.

Politologai teigia, kad padidintos rizikos zonoje esančios Baltijos šalys kol kas yra silpniausia grandis NATO gynybos sistemoje. Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos vizitu siekta parodyti, kad Jungtinės Valstijos garantuos Baltijos šalių saugumą. Tačiau kol NATO šalys tariasi, kokios galėtų būti papildomos saugumo garantijos, B. Obama esą negalėjęs jų atskleisti.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Barackas Obama pakartotinai papriekaištauja Vladimirui Putinui dėl tarptautinės teisės pažeidimų, tačiau šie priekaištai kartu su nesisteminėmis, prastai vykdomomis sankcijomis gali daryti įspūdį tik B. Obamos klapčiukams, o V. Putinui gali turėti visiškai priešingą poveikį. V. Putinas mato Amerikos silpnumą ir atsitraukimą, rašo vyresnysis Amerikos verslo instituto bendradarbis Johnas Boltonas.

NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse į Baltijos valstybes atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Barackas Obama. Taline rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su JAV Prezidentu Baracku Obama bei Estijos ir Latvijos Prezidentais Toomu Hendriku Ilvesu ir Andriu Berziniu aptars kokios NATO priemonės yra būtinos Baltijos šalių saugumui užtikrinti ir regiono gynybai stiprinti.

 Jungtinės Valstijos šeštadienį Irake sudavė naujus smūgius iš oro ir mėtė pagalbos paketus – prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) pažadėjus padėti gelbėti tūkstančius civilių irakiečių, kuriuos džihadistai yra apsupę ant vieno kalno.

LRT.lt Anksčiau benamiu buvęs studentas Jesse`is Graingeris pardavinėja Baracko Obamos ranka rašytą atsakymą į laišką, kuriame šalies vadovui vaikinas papasakojo savo istoriją ir paprašė patarimo. Pinigais, gautais už laišką, jaunasis amerikietis ketina susimokėti už mokslą, rašo „New York Post“. J. Graingeris laiške B. Obamai rašė: „Būdamas vaikas svajojau mokytis koledže ir daryti didžius dalykus... Aš kilęs iš mažo miestelio, kur dauguma žmonių buvo neturtingi, ypač mano mama ir aš.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje JAV prezidentas B. Obama paskelbė apie dar didesnes sankcijas Rusijai. Prezidentas pareiškė, kad JAV kaip sako, taip ir padaro, o dėl blogėjančių Rusijos santykių su visu pasauliu ir sparčių žingsnių atgal esą kaltas pats V. Putinas. Tačiau, kaip sakė JAV prezidentas, tai nėra Šaltasis karas. Tai kažkas naujo. B. Obama tiki, kad šios sugriežtintos sankcijos dar labiau susilpnins Rusijos ekonomiką.

 Andrejus Ilarionovas, žinomas rusų ekonomikos ir karybos analitikas, vieši Lietuvoje. A. Ilarionovas, baigęs ekonomikos studijas, užėmė aukštas pareigas Rusijos Federacijos vadovybėje. Buvo Jegoro Gaidaro, Rusijos Federacijos ministro pirmininko, patarėju. 2005-aisiais atsistatydino iš Vladimiro Putino administracijos kylant nesutarimų dėl vykdomos politikos.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis priverstų prorusiškus Ukrainos separatistus liautis blokavus tarptautinį tyrimą dėl keleivinio lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje. B.Obama Rusijos vaidmenį Rytų Ukrainoje pasmerkė vienais griežčiausių savo iki šiol išsakytų žodžių ir aiškiai paragino V.Putiną nutraukti ryšius su separatistais. Priešingu atveju, sakė JAV lyderis, V.Putino laukia didesnė tarptautinė izoliacija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pareiškė, kad svarstomi pagalbos Irakui prieš sunitų ekstremistų puolimą variantai, bet be sausumos pajėgų siuntimo į šią šalį, ir perspėjo, kad Irakas pats turi įveikti savo susiskaidymą. „Mes nesiųsime JAV karių atgal į kovą Irake, bet aš paprašiau mūsų nacionalinę saugumo grupę parengti kitų variantų, kaip mes galėtume paremti Irako saugumo pajėgas“, – nurodė B.Obama žurnalistams prieš savo kelionę po Jungtines Valstijas.

Šią savaitę į Europą atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama patvirtino, kad rūpestis dėl NATO sąjungininkių Rytų Europoje tikras, o ne menamas. Jis pranešė, kad prašo Kongreso skirti milijardą dolerių savo gynybiniams pajėgumams stiprinti Rytų Europoje ir kad pasirašė dėl skalūnų dujų eksporto į Senąjį žemyną. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino tai „beprecedentėmis saugumo garantijomis Baltijos šalims ir Lenkijai.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimas, kad siekiant sustiprinti JAV pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, bus skirtas 1 mlrd. dolerių, labai svarbus, sako Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Nežinia, ar kariai bus nuolatos dislokuojami Baltijos šalyse. Tačiau faktas, kad šnekama apie piniginius išteklius, yra įrodymas, kad tai ne vien kalbos“, – mano jis.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) suteikė didžiausias saugumo garantijas Rytų Europos šalims nuo pat Lietuvos narystės NATO pradžios, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Laurynas Kasčiūnas. „Tokio dalyko, tiesą sakant, per dešimtį metų mes dar neturėjome: tas 1 mlrd.