automobilių mokestis

Jeigu jau pasitaiko dienų, kai visą reikalingą elektrą Lietuva pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių, tai tarša mūsų transporto sektoriuje ne mažėja, o toliau didėja. Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, yra įsipareigojusi ilgainiui ją sumažinti iki nulio. O pagal trečiadienį Seimo priimtas įstatymo pataisas, jau per artimiausius 5 metus naftos degalų suvartojimą transporto srityje lietuviams teks sumažinti 39 proc.

Kiekvienais metais Lietuvoje automobilių mokestis arba motorinių transporto priemonių registracijos mokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė prekių ir paslaugų kainos šalyje. Kadangi toliau viskas brango, didėja ir automobilių mokestis. Palyginti su dabartiniu, perskaičiuotas  transporto priemonių registracijos mokestis didėja maždaug 1,26 proc.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas. Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių.

Šiltnamio efektą sukelia ir mūsų planetą kaitina ne tik šildant namus ar važiuojant automobiliu susidarantis anglies dvideginis. Gerokai didesnį poveikį daro metanas, kurio itin daug susidaro žemės ūkyje auginant gyvulius. Siekiant jį mažinti kai kurios šalys apmokestina karves ir avis. Ar toks mokestis pasiteisintų ir Lietuvoje? Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo ilgai kurptas automobilių taršos mokesčio įstatymas galiausiai Seime patyrė fiasko. Parlamentarai, kone pusei valdančiųjų net neatvykus į posėdį, jį atmetė jau per pirmąjį balsavimą, tiesa, palikdami galimybę jį tobulinti. Visgi pats Gentvilas atsitraukia – pripažįsta, kad dar kartą mokesčio nebesiūlys. Tačiau aiškina, kad taršos problema niekur nedingsta, o jos nesprendžianti Lietuva ateityje gali susilaukti net Briuselio sankcijų ir baudų.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuoklę, kuri padės išsklaidyti su šiuo mokestiniu instrumentu susijusias abejones ir neaiškumus. Naudojantis ja bus galima sužinoti, koks automobilio registracijos mokestis bus taikomas pirmą kartą registruojant automobilį, bei koks bus metinis jo naudotojo mokestis. „Tikiuosi, kad šia skaičiuokle pavyks išsklaidyti mitus, kad nuo šiol gatvėse galės riedėti tik naujausi automobiliai.

Kasmet per 100 tūkst. lietuvių atnaujina savo transporto priemonę. Dažniausiai perkama nenauja mašina. Tačiau jų pasirinkimas sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, o kainos – gerokai išaugo. Specialistai prognozuoja, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje, o planuojami didesni mokesčiai situaciją nebūtinai pakeis. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą registruota per 65 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 9,1 proc., arba 6,5 tūkst.

Lengvųjų automobilių savininkams valdžia paruošė naujus mokesčius. Jeigu Seimas palaimins, naujas Aplinkos ministerijos rinkliavas, vairuotojai kiekvienais metais reguliariai turės susimokėti už tašą. Naujovė paliestų tirs ketvirtadalius visų automobilių savininkų. Metinio automobilių naudojimo mokesčio dydis priklausys nuo išmetamo teršalų kiekio, degalų rūšies, automobilio amžiaus. Kuo automobilis senesnis ir galingesnis – tuo mokėti reikės daugiau.

Ketvirtadienį oficialiai registruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti iš esmės du skirtingus su automobilių tarša susijusius mokesčius. Paskelbus dokumentą, aiškėja daugiau detalių, kas ir kiek mokės už savo automobilius. Be kita ko, numatoma, kad mokesčiai kasmet keisis priklausomai nuo infliacijos – kainų ir paslaugų didėjimo ar mažėjimo.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Ketvirtadienį automobilių taršos mokesčio pakeitimus pristatė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Svarstant apie automobilių taršos mokesčio peržiūrą sutariama, kad reikia ieškoti paskatų gyventojams persėsti nuo taršių į mažiau taršius automobilius, tačiau taip pat svarbu įvertinti ir siūlomų pokyčių socialines pasekmes, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Mano asmenine nuomone, yra labai svarbūs socialiniai aspektai. Aš nesutinku su kai kurių ekspertų pasakymu, kad žmonės renkasi taršesnes transporto priemones iš įpročio.

Seimas svarstys, ar automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.  Tokios idėjos autoriai sako, kad gavusios papildomų lėšų savivaldybės jas galėtų investuoti į aplinkosaugos projektus, taip pat stiprėtų savivaldos finansinis savarankiškumas.

Nuo praėjusių metų vidurio įvestas ir dėl infliacijos šią savaitę nežymiai padidintas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis jau šiemet bus pakeistas. Jį teks mokėti ne kaskart registruojant automobilį, o kiekvienais metais. Apie jį šiomis dienomis viešai kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, informavo „Regitra“. Jis nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto.

Nors naujoji valdžia atsargiai kalba apie greitus mokestinius pakeitimus, vienam sprendimui jau klojama dirva – automobilių taršos mokesčiui. Simonas Gentvilas tikina, kad dabartinis registracijos mokestis yra ydingas, o iš naujo mokesčio surinktos lėšos galėtų sukurti naują žalią alternatyvą. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iš pradžių išsigandę ir mažesnę „blogybę“ pasirinkę politikai turėtų žengti kitų Europos valstybių pramintu taku.

Naujasis Seimas tik pradėjo dirbti, tačiau aistrų netrūksta. Valdantieji ir opozicija įsivėlė į karą dėl postų parlamente, o daug diskusijų sukėlė ir Ingridos Šimonytės paskelbtas galimų kandidatų į ministrų postą sąrašas. Vienas iš prieštaringų vertinimų sulaukęs kandidatas – Liberalų Sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, kuris pretenduoja į aplinkos ministro portfelį.

Praėjus mėnesiui nuo automobilių registracijos mokesčio įsigaliojimo, kurio dydį nusako automobilio taršos rodiklis, vis dar ryškiai pastebimas lietuvių polinkis pirkti naudotas, 11–15 metų senumo transporto priemones. Ekspertai tikina, kad ši tendencija nepasikeis dar ilgą laiką, mat net ir skiriant lėšų registracijos mokesčiui, įsigyti naudotą automobilį yra finansiškai naudingiau, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Autoplius.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje galioja motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. Per kelias pirmas liepos savaites jį mokėjo tūkstančiai tautiečių.  „Regitros“ 2020 m. liepos 18 d. duomenimis, nuo mėnesio pradžios buvo įregistruota beveik 12,7 tūkst. naujų ir naudotų transporto priemonių, kurių naujieji valdytojai sumokėjo beveik 1 mln. 121,5 tūkst. eurų automobilių registracijos mokesčio.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje reikės mokėti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį. Paskutinę birželio dieną didžiuosiuose miestuose prie „Regitros“ skyrių vėl išsirikiavo didžiulės automobilininkų eilės. Jie tikisi spėti susitvarkyti dokumentus ir išvengti mokesčio, nors eilėje laukia valandų valandas. Antradienio rytą TV3 televizijos žurnalistų komanda apsilankė „Regitros“ filiale Vilniuje, Lentvario gatvėje. Čia juos pasitiko šimtus metrų besitęsianti automobilių virtinė.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja transporto priemonių registracijos mokestis. Norėdami jo išvengti, tūkstančiai tautiečių pastarosiomis dienomis tiesiog užgulė „Regitrą“. Vairuotojai dalijasi spūsčių nuotraukomis, pasakoja apie vargus mėginant registruoti mašiną be mokesčio. Vairuotojų bėdos prasidėjo dar praėjusios savaitės pabaigoje. Daugelis jų, pasitikėdami „Regitros“ informacija internete mėgino automobilius registruoti šeštadienį.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos įsigaliojant taršių automobilių  mokesčiui, prie valstybės įmonės „Regitra“ filialų visoje Lietuvoje pirmadienį nusidriekė nemažos eilės vairuotojų, skubančių užregistruoti automobilius dar prieš įsigaliojant mokesčiui. „Regitra“ sako, kad su eilėmis pirmadienį susitvarkė ir aptarnavo visus norinčius. „Regitros“ atstovė Aurelija Juodytė sako, kad paskutiniai klientai buvo įleisti po darbo valandų.

Lietuvos ekonomikai patiriant koronaviruso epidemijos pasekmes, šalyje neatsisakoma planų nuo liepos įvesti automobilių registracijos mokestį. Dalis ekonomistų situacijos nedramatizuoja ir pažymi, kad valdžia rems žmones kitais būdais. Apie tai skelbusiam portalui delfil.lt, Aplinkos ministerija nurodo, kad keisti įstatymo įsigaliojimo datą gali tik įstatymų leidėjai.

2019 metų pabaigoje vidinėje šalies rinkoje buvo fiksuojamas naudotų automobilių prekybos suaktyvėjimas. Skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, tai gali būti siejama su daugumą vairuotojų paliesiančiu automobilių registracijos mokesčiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžioji Britanija paankstins draudimą prekiauti naujomis benzininėmis ir dyzelinėmis transporto priemonėmis, įskaitant hibridines, ir jis įsigalios 2035 metais, antradienį paskelbs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Premjeras tai paskelbs renginyje, kuriame bus pristatyta 2019 metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP26), kuri įvyks Glazge lapkričio mėnesį. Draudimas įsigalios 5 metais anksčiau ir taip pat bus taikomas hibridinėms transporto priemonėms.

Nuo praėjusio lapkričio galioja tvarka, kai priduodant seną taršų automobilį ir įsigyjant mažau taršų galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją. Jau artimiausiu metu planuojama ją išplėsti. Žmonės subsidiją gautų ir pirkdami elektrinius paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus. O perkantys elektromobilius galėtų gauti ir 5 tūkst. eurų vertės paskatą. Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Per ateinančius 10 metų Lietuva įsipareigojo gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nemažai jų išmetama transporto sektoriuje. Kaip tik nuo šių metų vidurio turėtų įsigalioti automobilių registracijos mokestis. Tikimasi, kad jis bent kiek paskatins rinktis mažiau taršius automobilius, bet skeptikai tuo labai abejoja. Neslepiama, kad ateityje transporto priemonių apmokestinimas gali dar didėti.

Po kelerius metus vykusių daugybės diskusijų ir projekto tobulinimo iki paskutinių dienų, antradienį Seimas turėtų galutinai priimti naujo mokesčio įstatymą, kuriam įsigaliojus bus apmokestintas automobilių registravimas. Už naujo mokesčio įvedimą balsavo 72 Seimo narių, 53 buvo prieš, o 4 susilaikė. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Penktadienį neeiliniame posėdyje Seimas po svarstymo pritarė Transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui. Už jį balsavo 51 Seimo narys, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Kad būtų galutinai priimtas, už jį Seimui teks balsuoti dar kartą. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas. Po svarstymo priimtame įstatymo projekte numatyta, kad naujo mokesčio objektas yra registruojamos M1 ar N1 klasės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta kritikuoja siūlomą taršių automobilių mokestį ir viliasi, kad iki įsigaliojimo jis dar pasikeis, rašo portalas delfi.lt.  „Galbūt atidėjus tą mokestį dar bus ir laiko jį patobulinti“, – interviu sakė prezidento atstovas.  Pasak jo, toks mokestis labiau turėtų sietis su gamtosauga ir turėti socialinę dedamąją: „Kitose šalyse yra įdedamas ir tam tikras prabangos elementas į šį mokestį.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė taršių automobilių mokesčiui. Už tai balsavo penki valdantieji, o trys parlamentarai iš opozicijos buvo prieš.  Opozicija iš pradžių bandė balsavimą sugriauti – iš posėdžio išėjo keturi jos atstovai, todėl valdantieji suskubo į Seimą iškviesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovę, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę – norint priimti sprendimą reikėjo, kad balsavime dalyvautų pusė komiteto narių – bent šeši.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą dėl vadinamojo automobilių mokesčio įstatymo pakeitimo. Jeigu jam pritars Seimas, mokestis bus taikomas registruojant ne tik naujai į Lietuvą atvežamus, bet ir čia jau eksploatuojamus automobilius. Trečiadienį pasiūlymai įstatymo projektui svarstomi papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete. Jie dar taip pat bus svarstomi pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujoms valstiečių pataisoms dėl taršių automobilių mokesčio – jis būtų mokamas tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną. Keičiantis jau įregistruoto automobilio savininkui, mokestis nebūtų imamas.  Už jį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 35, 16 parlamentarų susilaikė.

Prieš porą savaičių Seimui atmetus Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymą, Seime registruotas naujo panašaus mokesčio projektas. Jame numatyta mokesčio suma būtų mažesnė nei pirminiame variante, be to, jį mokėtų mažiau transporto priemonių valdytojų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Nuo šiol gyventojai, kurie turi seną automobilį, gali juo atsikratyti ir gauti 1 tūkst. eurų išmoką tuo atveju, jeigu perka 2013 m. ar vėliau pagamintą automobilį, kuris varomas bet kuriais degalais (išskyrus dyzeliną). Tai numato šeštadienį įsigaliojęs aplinkos ministro įsakymas „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tam, kad gautų kompensaciją, žmogus turėtų bent vienerius metus b...

Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektuose numatyta drausti automobilio dalyvavimą eisme, neatlikti techninės apžiūros ar neišduoti vairuotojo pažymėjimo. Nesumokėjus mokesčio transporto priemonių valdytojams grėstų ir nemenkos baudos.

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis.  Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai.

Po neoficialaus aptarimo ministrų kabinete trečiadienį teisės aktų registre oficialiai registruotas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, apie kurį portalas tv3.lt skelbė dar pirmadienį. Dokumente įtvirtintos ir griežtos sankcijos už mokesčio nemokėjimą. Aplinkos ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad nauju mokesčiu apmokestinami būtų M1 ir N1 klasėms priskirti automobiliai.

Daugelyje ES šalių papildomai apmokestinami ne tik automobilių degalai ar keliai, tačiau taip pat taikomi automobilių taršos, registracijos, naudotojo ir kt. mokesčiai. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kuri tokio neturi. Jeigu jo neįsives ir nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kaip yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, jau netrukus turės mokėti šimtus milijonų eurų baudų.

Jau šį trečiadienį Vyriausybėje turėtų būti pristatyti Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektai. Planuojama, kad daliai automobilių savininkų mokestį, viršijantį 1,3 tūkst. eurų, teks mokėti jau nuo kitų metų pradžios. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių Vyriausybėje pavyko gauti dalį dokumentų, susijusių su nauju mokesčiu. Tiesa, kol projektai bus svarstomi, galutiniai mokesčio mokėtojai ir jo dydžiai gali keistis.

Prieš metus priimta mokesčių reforma valdžia įsipareigojo didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gyventojai į rankas gautų didesnes sumas pinigų. Vis dėlto dabar valdantieji keičia planus – atsisako pirminio plano dėl gyventojų apmokestinimo. Taip pat žada apmokestinti automobilius, NT, bankus ir prekybos tinklus.

Įstatymai dėl naujo taršių automobilių mokesčio, platesnio gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo, griežtesnės darbo laiko apskaitos ir kt. turėtų būti priimti dar šiemet ir įsigalios nuo kitų metų pradžios arba vidurio. Šios ir kitos priemonės numatytos 2019–2020 m. Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo priemonių plane, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Iš paskelbto dokumento, be kita ko, darosi aišku, kaip ir kada turėtų būti įvesti nauji ar padidinti esami mokesčiai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neneigia, kad kažkoks automobilių taršos mokestis Lietuvoje įvestas bus. Tačiau kokio dydžio ir kam jis bus taikomas, paaiškės kai Vyriausybė pateiks teisės aktų projektus. Paklaustas, kokia bus ruošiamo automobilių mokesčio dalia prasidedančioje Seimo rudens sesijoje, R. Karbauskis sakė: „Aš negaliu į šitą klausimą atsakyti. Mes laukiame Vyriausybės pasiūlymo.

Prabangaus elektrinio automobilio „Tesla“ savininkui kelionė Kaune apkarto. Vyriškis ne tik sudaužė mašiną, bet ir liko be pilnos draudimo išmokos, nors automobilį buvo apdraudęs „Kasko“ draudimu. Pasirodo, Lietuvoje tokių automobilių nėra kam taisyti, o automobilio savininkas skundžiasi, kad draudimas vertindamas žalą esą sukčiauja.