augimas

Kiekvieną pradžiugino Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbta žinia: mokytis į mokyklas ateis tūkstančiu pirmokų daugiau negu praėjusiais mokslo metais. Priminsime: praėjusiais mokslo metais mokėsi 27 tūkst. pirmokų, o šiemet – 28 tūkst. Tiesa, bendras mokinių skaičius kol kas mažesnis negu praėjusiais: 2014 m. – 343 tūkst., o 2013 m. – 375,5 tūkst. mokinių. O gal nemažai mūsų vaikų grįš su emigravusiais į kitas šalis vaikais? Vis dažniau išgirstame tokių žinių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė priminė, kad veiksmingiausias skurdo lygio mažinimo būdas yra realių gyventojų pajamų augimas.

Pasaulinis tinklas „Dentsu Aegis Network“, Lietuvoje valdantis komunikacijos planavimo agentūras „Carat“ bei „Vizeum“ (nuo šių metų kovo – ir „iProspect“), pernai pasiekė sparčiausią augimą šalies rinkoje, rodo tyrimų bendrovės RECMA, analizuojančios agentūrų rezultatus, duomenys. Bendra „Dentsu Aegis Network“ valdomų įmonių grupės apyvarta Lietuvoje į viršų šoktelėjo 18 proc. ir aplenkė kitus šalyje veikiančius pasaulinius tinklus, kurie fiksavo kuklesnius – 11 proc. ir 8 proc. augimus.

Teigiama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 metų nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta? Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai. Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių.

Lietuvos golfo klubai pritraukia vis daugiau žaidėjų iš Lietuvos bei užsienio. Nors šalyje, lyginant su Latvija ir Estija, golfą žaidžia mažiausiai žmonių, jų skaičius stabiliai auga, o klubų atstovų lūkesčiai yra labai pozityvūs. Vidutinis golfo klubų narių skaičius 2013 m. Lietuvoje viršijo 160 narių viename klube, pagal šį rodiklį, lyginant su 2012 m., buvo pasiektas 50 proc. augimas, teigiama pranešime spaudai.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas skelbia, kad birželį, palyginti su geguže, mažėjo daugumos vartojimo prekių kainos, o vienu procentu išaugo paslaugų kainos – jos didėja jau trečią mėnesį iš eilės. Statistikos specialistai tyrė 40-ies vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Visuomenė nuogąstauja, kad įsivedus eurą prekių ir paslaugų kainos augs, tačiau kol kas gyventojai didelio maisto produktų brangimo nepastebi.

Kasmet vykstantis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas sutelkia tautiečius pasidalyti patirtimi ir įžvalgomis, suteikia puikią galimybę aptarti, kaip pagerinti šalies konkurencingumą, paskatinti tarptautinę plėtrą bei socialinę ir kultūrinę pažangą mūsų šalyje.

Dviračių pardavėjai pastebi, kad gyventojai pigių dviračių atsikando – išaugo brangesnių, kokybiškesnių dviračių paklausa, gyventojai vis dažniau atveria piniginę tik iš anksto pasidomėję dviračių charakteristikomis ir pasikonsultavę su specialistais. Lizingo bendrovės „Mokilizingas“ duomenimis, lizingu perkamų dviračių sumos per pastaruosius kelerius metus išaugo penktadaliu. Dviračių pardavimo pikas priklauso nuo orų, šiemet jis prasidėjo kovą, dviračiai aktyviai perkami ir šiuo metu.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 1,1% augimas.

Šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai 2014 m. pirmąjį ketvirtį pasirašė 486,9 mln. Lt draudimo įmokų – tai dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. „Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos draudimo rinkos apimtis buvo rekordinė ir 2 proc. viršijo penkerius metus nepasiektą iki šiol buvusią didžiausią 2008 m. pirmąjį ketvirtį pasirašytą draudimo įmokų sumą.

Nepaisant komplikacijų rytų rinkose, o taip pat kritusių gabenimo įkainių Lietuvos vežėjai augina pajamas ir aktyviai investuoja. Nors negerų ženklų vis daugėja, transportininkai siekia diversifikuoti rinkas. Tokias tendencijas pažymi įmonių nemokumo riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ analitikai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu atlikę šio sektoriaus tyrimą.

Šių metų pirmąjį ketvirtį pasiektas dviženklis tiek vietinių, tiek užsienio turistų srautų augimas džiugina visą šalies turizmo sektorių. Valstybinis turizmo departamentas (toliau – VTD), apibendrinęs šių metų pirmojo ketvirčio apgyvendinimo rezultatus, teigia, kad tai –vienas geriausių ketvirčių Lietuvos turizmo isrorijoje. Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį turistavo ir nakvojo 17 proc. daugiau užsieniečių ir 14,1 proc. daugiau lietuvių nei tuo pačiu laiku pernai.

Lietuvos ūkio augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. iki 3,3 proc. Taip atsitiko dėl prastesnės nei tikėtasi eksporto plėtros. Prie to prisidėjo ir išsikvėpęs Rusijos ūkio augimas – šiemet jis bus artimas 0. Vis dėlto kaip teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo direktorė Rūta Rodzko, didelių nuostolių Lietuvai tai nepridarys. Rusijai tenka penktadalis Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė jų dalis – lietuviško kilmės. „Iš tų 20 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja 3,3 % bendrojo vidaus produkto augimą šiais metais ir 3,6 % – kitąmet. Palyginti su ankstesniais duomenimis, 2014 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto, 2015 m. – 0,2 proc. punkto. „Ūkio augimo prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl prastesnės, nei tikėtasi, eksporto plėtros.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. I ketvirtį Lietuvos metinis ekonomikos augimas siekė 2,9 proc. Tai yra pirmasis įvertis, kuris dar bus tikslinamas. Anot Statistikos departamento, šių metų I ketvirčio BVP didėjimui daugiausiai įtakos turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Šiandien BVP komponentai nebuvo skelbiami, tačiau BVP pokytį galima interpretuoti, atsižvelgiant į kas mėnesį skelbiamus makroekonominius indikatorius.

Audituotais duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA Lietuvoje pernai uždirbo 18,7 mln. litų ikimokestinio pelno bei 2013-iuosius baigė užimdama 14,2 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos, antroje pozicijoje. BTA Lietuvoje apyvarta lyginant su užpernai didėjo 17 proc. ir viršijo 186 mln. litų. „2013 m. mes toliau aktyviai augome, ženkliai išplėtėme rinkos dalį Lietuvoje. Mūsų apyvarta šalyje pernai išaugo 27 mln. litų lyginant su užpernai metų rezultatais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) apibendrinęs 2013 metų rezultatus, tradiciškai teisėjų lūpomis pristato reikšmingiausias Teismo veiklos sritis ir svarbiausius priimtus sprendimus. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, 2013 metai išskirtiniai sudėtingėjančiais ginčais.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2014 m. kovo mėn. sudarė 2 333 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 11,9 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,7 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Į besikeičiančias rinkos sąlygas orientuotas finansų sektoriaus reguliavimas, krizių prevencija ir jų sprendimas, veiksmingai veikianti bankų sąjunga ir struktūrinės pertvarkos yra esminės prielaidos tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos ekonomikai stiprinti ir konvergencijai, t. y. valstybių narių ekonominiam suartėjimui, skatinti, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje naudotų automobilių rinka jau atsigavusi, ir sudarytų sandorių gausa viršija prieškrizinį lygį. Pernai šalyje užfiksuota per 380 tūkst. sandorių – beveik 2 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Artėjant euro įvedimui, specialistai prognozuoja, kad automobilių pardavimai dar labiau išaugs, nes neaišku, kokia jų kaina eurais bus kitais metais. Pasak portalo autoplius.

Per kovo mėnesį verslo pradelsti įsipareigojimai padidėjo 40 mln. litų ir pasiekė 4,93 mlrd. litų. Skolų lygis yra beveik toks pats, koks buvo praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Įmonių įsiskolinimai praėjusį mėnesį labiausiai išaugo finansų sektoriui, nežymiai - telekomunikacijų įmonėms, o pradelsti mokėjimai už komunalines, išperkamosios nuomos (lizingo) ir kitas paslaugas praktiškai nepakito.

Auganti šalies ekonomika ir toliau sėkmingai palaiko Lietuvos komercinių patalpų rinką, kuri gali pasigirti tvariu augimu ir tolimesnėmis plėtros perspektyvomis. Savo naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia bendrovė „Ober-Haus“. Jau kelerius metus iš eilės kylančios komercinių patalpų nuomos kainos ir augantis jų užimtumo lygis traukia tiek stambius, tiek pavienius privačius investuotojus.

Žinių radijas Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė, kad su Rusija, „su kuria nuolat siekėme gerinti santykius“, bus laikomasi racionalios, bet principingos politikos – tad Vyriausybė turėtų nebekeisti savo užsienio politikos verslo naudai. Pasak Všį „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus, Lietuvos verslas ir be Rusijos rinkos galėtų išgyventi. „Aš neabejoju, kad verslas išgyvens šį politinį posūkį – mes išgyvenome daug įvairių problemų.

Įmonės „Eika“ duomenimis, tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje per pirmąjį šių metų ketvirtį parduota apie 90 naujų butų, t.y. net dvigubai daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 40 % daugiau nei atitinkamą ketvirtį praėjusiais metais. Kaune naujų butų pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį augo rekordiškai. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, laikinojoje sostinėje naujų butų nupirkta tris kartus daugiau, t.y. 170 per ketvirtį.

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos indeksai, praėjusius metus užbaigė beveik nepakitę.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kai kainos neauga, nedidėja ir atlyginimai – jų nėra iš ko didinti, sako socialinių mokslų daktarė Margarita Starkevičiūtė. „Jei kainos visai neauga, daugiau neuždirbsi: pardavei prekes, gavai tą patį ir vėl pardavei. Be to, niekas neperka, nes galvoja, kad rytoj bus pigiau, bus didesnės nuolaidos. Tai slopina vartojimą“, – pastebi ji.

Prieš penkerius metus pradėjęs veikti internetinis drabužių apsikeitimo ir pardavimo portalas manodrabužiai.lt šiandien jau yra tapęs tarptautiniu projektu „Vinted“ ir pritraukęs milijonus JAV dolerių investicijų. „Aš daug kartų esu girdėjęs, kad „Vinted“ yra sėkmingas, nes turėjo gerą idėją. Man atrodo, kad to nepakanka ir dabar kompanija yra tobulėjanti“, - pažangos konferencijoje „Login 2014” kalbėjo „Vinted“ kompanijos vadovas Justas Janauskas.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2014 metų kovą trys iš penkių (59 proc.) apklaustų gyventojų teigė, jog būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. Penktadalis (21 proc.) gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas dešimtas (9 proc.) manė, jog būsto kainos Lietuvoje kris.

Pasaulinė informacinių ir ryšio technologijų sprendimų tiekėja „Huawei“ šią savaitę paskelbė audituotus 2013 metų finansinės veiklos rezultatus. Praėjusiais metais „Huawei“ pajamos augo 8,5 proc. ir siekė 239 mlrd. Kinijos ženminbi juanių. 2013-aisiais „Huawei“ grynasis pelnas buvo 21 mlrd. Kinijos ženminbi juanių.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Paaugliai serga suaugusiųjų ligomis, internetas ardo vaikų mąstymo procesus, o įvairūs teršalai ir hormonai gali sukelti nevaisingumą ar net vėžį nuo mažų dienų. Ką tik pasirodė rusų filmas brolių Strugackių romano „Sunku būti dievu“ motyvais. Tačiau XXI amžiuje sunku būti ir vaiku. Visų pirma, modernių ryšio technologijų suteikta pasirinkimo laisvė tampa lazda su dviem galais.

Per vizitą Gruzijoje ūkio ministras Evaldas Gustas, ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas su Lietuvos verslininkų delegacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ekonominė integracija į Europos Sąjungą: perspektyvos ir galimybės“. Pasisakydamas konferencijoje E. Gustas pažymėjo Gruzijos ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo svarbą ir susitelkimą šiais metais pasirašant ES asociacijos susitarimą. „Užsienio investuotojai vertina stabilią ir skaidrią verslo aplinką.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių pastarąjį pusmetį pasižymėjo nuosekliu ūkio atsigavimu, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos ekonomika išsiskyrė prasta padėtimi, kuri savo ruožtu turės neigiamos įtakos Baltijos šalių eksportui.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

LRT.lt Patyčios tarp vaikų – problema, kurią sprendžiant labai svarbus suaugusiųjų vaidmuo. Naujausio tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (74 proc.) pritarė teiginiui, kad į patyčias tarp vaikų būtinai turi reaguoti suaugusieji, likusieji manė, kad tai vertingas patyrimas, natūralus raidos etapas ar nekalti pajuokavimai. „Vaikas negimsta su gebėjimu tyčiotis – to išmokstama iš suaugusiųjų, – sako Vilniaus universiteto profesorius, vaikų psichiatras dr. Dainius Pūras.

Bendrovė „Fazer Lietuva“ 2013 metais pasiekė 44,5 mln. litų apyvartą, t.y. 7 proc. daugiau nei 2012 metais. Per praėjusius metus šalies pakuotos duonos rinkoje bendrovė savo pardavimus pagal vertę padidino daugiau nei penktadaliu ir taip sustiprino užimamą antrąją poziciją (13,7 proc.). „Augome jau trečius metus iš eilės – tokiomis rinkos ir konkurencijos sąlygomis tai yra labai didelis laimėjimas.

Vis populiarėjanti elektroninė prekyba neaplenkė ir statybos, remonto, buities ir namų apyvokos prekių. UAB „Senukų prekybos centras“ elektroninė parduotuvė E-Senukai švenčia penkerių metų gimtadienį ir skaičiuoja 100 proc. išaugusias prekybos apimtis bei vis didėjantį pirkėjų skaičių.

Kiekvienas ekonomikos struktūros pasikeitimas turi du pokyčius: realų ir psichologinį. Kalbant apie kainas, pirmasis sutampa su ekonomikos vystymosi lygiu, antrasis – su vartotojų elgsena. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad euro įvedimas Lietuvoje neturės įtakos būstų kainoms, bet tam prireiks ekonominio varotojų išprusimo. Mitų paneigimo momentas „Yra toks mitas - įvedus eurą, gali smarkiai pasikeisti rinka.

Lietuvos pašto ir kurjerių rinka, BNS skaičiavimais, 2013 metais siekė 352,133 mln. litų - 13,9 proc. daugiau nei 2012 metais, kai ji buvo 309,136 mln. litų. Vien ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2012-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu, pašto rinka išaugo 10,9 proc. iki 99,675 mln. litų, galutinius ketvirtojo ketvirčio duomenis paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pagal per ketvirtį gautas pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos paštas (42,86 mln.

Pasak verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertų, 2014-aisiais Kinijoje pastebimos mikroekonomikos ir makroekonomikos svyravimo tendencijos. Šalies vyriausybė numatė reformų paketą, kurį įgyvendinant dėmesys turi būti skiriamas galimam neigiamam poveikiui realiajai ekonomikai dėl šių reformų, taip pat dėl kredito rizikos, susijusios su didėjančiomis finansavimo išlaidomis.

Žaliavų konditerijai ir duonos gaminiams tiekėja UAB „Minordija“ visus 2013 metus išlaikė augimo tendencijas. Neaudituotais duomenimis, metinė įmonės apyvarta, lyginant su 2012 m., augo beveik 10 proc. – nuo 42,74 mln litų iki 46,95 mln. litų, o veiklos pelnas (EBITA) pasiekė 1,5 mln. litų, t. y. 39 proc. daugiau nei 2012 metais.

Atostogų skrydžių kompanijai „Small Planet Airlines“, kurią sudaro bendrovės Lietuvoje ir Lenkijoje, 2013-ieji buvo sėkmingiausi metai per visą istoriją. Aviakompanija pernai gavo 9 mln. litų pelno, o bendrovės pajamos praėjusiais metais siekė 440 mln. litų ir buvo 52 proc. didesnės nei 2012 metais. „Small Planet Airlines“ pernai gavo 9 mln. litų pelną, kai 2012 metais bendrovė patyrė 7,6 mln. litų nuostolį.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar trapus, tačiau įtampa slūgsta. Verslo lyderiai optimistiškiau žiūri į ateitį ir palaipsniui iš išgyvenimo režimo pereina prie plėtros. 2014 m. „PwC“ atlikta pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad pokyčiai, kuriuos vadovai įgyvendina įmonėse, vykdomi ne siekiant apsisaugoti nuo ekonomikos sąstingio, o pasirengti ateičiai.

2014 m. sausio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 5 512,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., sumažėjo 3,4 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 2,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį sumažėjo 7,4 procento, pašalinus sezono įtaką, – 4,5 procento.

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2013 metais Klaipėdoje parduota apie 2800 butų, net 37 % daugiau negu 2012 metais. 2013 metais tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje nupirkta apie 260 butų, t.y. 12 % daugiau nei ankstesniais metais. Įmonės „Eika“ duomenimis, pirmuosius tris 2013 metų ketvirčius Klaipėdoje pardavimai vyko stabiliai, parduota po 70 naujos statybos butų.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine. Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos dalyviui tenka patirti laimę, kai atlygio augimą lemia 9 aukščiausio rango teisėjų verdiktas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių priversta paklusti rinkos letenai.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

 2013 m šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), įvertintas pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, siekė 119 305 mln. litų to meto kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2012 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4 procento (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo 3,2 proc.). 2013 m ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 30 421 mln. litų to meto kainomis.