augimas

Kinijos elektronikos prietaisų milžinės „Xiaomi Corp.“ pirmojo metų ketvirčio įplaukos sumažėjo 19 proc., sumenkus išmaniųjų telefonų pardavimams, tačiau korporacija išliko pelninga, tai siedama su sėkmingomis investicijomis anksčiau bei sąnaudų sumažinimu. Pasak pranešimo, grynasis pelnas sausio-kovo mėnesiais siekė 4,2 mlrd. juanių (550 mln. eurų), palyginti su 530,5 mln. juanių grynuoju nuostoliu per tą patį laikotarpį pernai. Įplaukos sumenko nuo 73,35 mlrd. iki 59,48 mlrd.

Pagrindinę būstinę Rygoje turinti, tarptautiniu mastu veikianti ne gyvybės draudimo bendrovė „Balcia Insurance“ („Balcia“) pranešė 2022-aisiais pritraukusi 81 mln. eurų įmokų – 59 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Vien tik Lietuvoje pasirašytų įmokų suma augo 57 proc. iki 24 mln. eurų, o Lenkijoje – 44 proc. iki 29,4 mln. eurų. Aktyvią veiklą Latvijoje bendrovė atnaujino pernai vasarą ir iki metų pabaigoje pritraukė 6,6 mln. eurų įmokų.

Prancūzijos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį pasieks nedidelį augimą, tuo metu infliacija artimiausiais mėnesiais užkops į piką, trečiadienį prognozavo nacionalinė statistikos agentūra INSEE. Prancūzijos ekonomika, antra pagal dydį euro zonoje, išvengs nuosmukio ir pasieks 0,1 proc. augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį bei 0,2 proc. plėtrą – antrąjį ketvirtį, teigiama naujausiose INSEE prognozėse.

Kinija kitą savaitę vyksiančiame kasmetiniame Nacionaliniame Liaudies Kongrese tikriausiai iškels vieną iš mažiausių šalies augimo tikslų per kelis dešimtmečius, atsižvelgdama į šalies nekilnojamojo turto sektoriaus problemas, pasaulinės ekonomikos vangumą ir geopolitines įtampas, naujienų agentūrai AFP teigė ekspertai.  Tūkstančiai partijos delegatų iš visos Kinijos susirinks į Pekiną nustatyti ateinančių metų politikos.

Kitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.

Sparčiai kylanti infliacija ir ūkio plėtros lėtėjimas Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje paskatino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pabloginti pasaulio ūkio plėtros šiais ir kitais metais prognozes. Fondas taip pat įspėjo, kad padėtis gali gerokai pablogėti. Atnaujintose Fondo pasaulio ekonomikos prognozėse, kurios buvo paskelbtos antradienį, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozė sumažinta iki 3,2 proc.

Bankas „Swedbank“ Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 45 mln. eurų grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Pelno augimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos, pranešė bankas. Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 127 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį pusmetį.

Vieną didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų „Norfa“ valdanti bendrovė „Norfos mažmena“ pernai gavo 587,3 mln. eurų pajamų – 5,1 proc. daugiau nei 2020 metais, jos grynasis pelnas augo 17,3 proc. iki 14,1 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pagrindinis „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad apyvartos augimą pernai labiausiai lėmė naujų parduotuvių atidarymas ir esamų atnaujinimas. Šiemet dėl infliacijos, pasak jo, augimas bus dar didesnis.

Pramonės augimas Lietuvoje balandį ir toliau buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje balandį, palyginti su 2021-ųjų balandžiu, augo 20,6 procento. Visoje ES ji mažėjo 0,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje ir Estijoje per metus pramonė augo po 7,3 procento.  Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – pramonė Lietuvoje mažėjo 7,1 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,8 procento.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų. Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

Plaukų slinkimas gali kelti stresą, tačiau bandymai rasti sprendimus dažnai dar labiau  stresą padidina. Taip yra todėl, kad procedūros gali būti brangios ir invazinės, todėl daugelis susitaiko su savo likimu. Tačiau yra natūralių sprendimų plaukų slinkimui sustabdyti. Ypatingai daug žadančios yra svogūnų sultys, rašo express.co.uk.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, antradienį pranešė Pasaulio bankas. Naujausioje savo ataskaitoje apie pasaulinės ekonomikos perspektyvas bankas prognozuoja, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 5,5 proc. 2021 metais iki 4,1 proc. šiemet.

Lietuvoje 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dvyliktą mėnesį iš eilės. Vidutinė metinė infliacija 2021-aisiais siekė 4,7 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento.

Dėl brangstančių žaliavų ir augančių gamybos kaštų prekybos tinklai prognozuoja, kad maisto kainų augimas 2022 metais turėtų išlikti, trečiadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Šalyje veikiančių didžiųjų prekybos centrų atstovai pabrėžė sunkias derybas su tiekėjais, kurie kai kurių prekių kategorijų kainas didino daugiau nei dukart. „Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimų dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų.

Nuo 20 iki 55 metų dauguma suaugusiųjų priauga nuo 0,5 iki 1 kg per metus. Tai gali reikšti, kad kai kurie žmonės laikui bėgant priauga antsvorio ar nutunka. Svoris padidėja paprastai ne dėl persivalgymo. Dažniausiai tą sukelia nedidelio kiekio, apie 100–200 papildomų kalorijų (daugiau nei reikia) suvartojimas kiekvieną dieną. Gera žinia yra tai, kad mes galime išvengti šio svorio priaugimo, šiek tiek pakeisdami savo mitybą ar fizinį aktyvumą.

Dviženklis algų augimas tęsiasi. Naujausia statistika rodo, kad per metus algos vidutiniškai padidėjo 12 proc. Tačiau didžiąją dalį algų augimo vis labiau graužia įsibėgėjanti infliacija. Tad žmonės skundžiasi didesnių algų nebespėjantys pajusti. Kas penktas gyventojas atskleidžia, kad padėtis namų ūkyje blogėja, o rūpestį kelia ir tai, kad daugiau žmonių pesimistiškai vertina ne tik savo, bet ir visos šalies ekonominę perspektyvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei senjorus vienijančių asociacijų atstovais aptars pensijų augimą.  Kaip BNS teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime bus kalbama apie spartesnio pensijų augimo tęstinumą po 2022 metų. Vyriausybė liepos pradžioje pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas.

Lietuvoje parduodamų butų kainos birželį labiausiai augo Vilniuje. Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) birželio reikšmė augo 3 proc. LB duomenimis, birželį butai Lietuvoje kainavo 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Paskutinį kartą kainos augo sparčiau tik 2017 metų vasarą – apie 13 proc.

Jau šį mėnesį brangiau kainuoja dujos ir elektra. Energetikai didina kainas aiškindami, kad patys jas perka išaugusiomis pasaulinėmis kainomis. Tačiau gyventojus kylančios kainos piktina. Štai opoziciniai socialdemokratai jau siūlo mažinti dujoms ir elektrai pridėtinės vertės mokestį. Valdančiųjų atstovai tokio projekto neatmeta ir žada svarstyti.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė sąmoningai nesiima jokių veiksmų stabdant kainų augimą, nes auganti infliacija mažiną valstybės skolą ir biudžeto deficitą. „Tai, kad kainos kyla, o Vyriausybė pasyviai visą tą reiškinį tyliai stebi, yra ne atsitiktinumas. Tas nieko neveikimas yra tyčinis. Infliacija ir kainų augimas yra naudingas šiai Vyriausybei, nes mažėja valstybės skola, sykiu ir biudžeto deficitas.

Kinija antradienį pristatė savo kartą per dešimtmetį rengiamo surašymo rezultatus ir pranešė, kad jos gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 5 proc. ir dabar viršija 1,4 milijardo. Pareigūnų teigimu, Kinija „per pastarąjį dešimtmetį išlaikė nedidelį augimo tempą“, tvyrant būgštavimams, kad senėjanti visuomenė ir lėtėjantis gimstamumas kelia demografinės krizės grėsmę šalyje.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius kasdien perkopia 1 tūkst. ribą, tačiau augimas šiek tiek sustojęs. Vis daugiau žmonių kasdien sulaukia vakcinos nuo koronaviruso. Nepaisant to, situacija pasaulyje darosi vis prastesnė. Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį pasidalijo įžvalgomis dėl situacijos pasaulyje.  „Pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius toliau auga ir per praeitą savaitę buvo nustatyti 5,2 mln. naujų atvejų.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

„Swedbank“ sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,7 proc., tačiau mano, kad 2022 metais jis paspartės iki 4,2 procento. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozė sumažinta dėl besitęsiančios pandemijos.

Pernai atlygimai Lietuvoje augo šiek tiek daugiau negu 10 proc. Šiais metais ekonomistai prognozuoja, kad algos irgi augs. Tačiau beveik perpus lėčiau – 5 proc. Tikimasi, kad po sudėtingo šių metų pirmojo pusmečio ims atsigauti ekonomika ir kartu didės darbuotojų atlyginimai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad pernykščiai metai Lietuvos ekonomikai buvo netipiniai.

Darbdaviai pastebėjo, kad koronaviruso pandemijos metu išryškėjo neįprasta situacija – Lietuvoje augo ir atlyginimai ir nedarbas. Ekonomistai ir žmogiškųjų išteklių specialistai tikino, kad panašią situaciją dar matysime ir kitais metais, nes dalis įmonių nebeišsilaikys ir daugės bankrotų. Todėl darbo netekusiems žmonėms jie pataria nelaukti, keisti darbo sritį ar kvalifikaciją.

Į premjero postą pasiūlyta Ingrida Šimonytė sako, jog valstybės skolos augimas jau tapo problema. Ji pareiškė, kad nieko nedarant 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos riba bus perkopta netrukus, todėl jos grąžinimas į tvarų lygį nebus paprastas.  „Valstybės skola šįmet šoktelės ženkliai ir pratęs savo kopimą aukštyn ir kitais metais“, – ketvirtadienį parlamentarams teigė I. Šimonytė, prezidentui Gitanui Nausėdai Seimui pateikus jos kandidatūrą į premjero postą.

Svarbi informacija pensininkams. Kitąmet pensijos vidutiniškai didės septyniais procentais, arba maždaug 30-čia eurų. Pensijų indeksavimui kitų metų biudžete numatyta per 250 milijonų eurų. Visgi prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pensijos galėtų augti ir daugiau. Premjeras neatsisako daug diskusijų sukėlusios tryliktos pensijos idėjos, nors ją peikia ir prezidentas, ir ekonomistai.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,5 proc. ir to meto kainomis siekė 11,289 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju  ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas  - minus 0,2 proc. , BVP pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.

Sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimas lėtėja, antradienį LRT radijui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Šiai dienai galiu pasakyti, kad sergančiųjų kiekis registruojamas jis nėra didelis, tačiau tas skaičius nėra mažėjantis, tiesiog augimo tempas yra sulėtėjęs“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nemato priežasčių, kodėl turėtų brangi dezinfekcinis skystis, rašo „Kauno diena“.  „Jo paklausą gamintojai turėtų patenkinti, o kainą turėtų reguliuoti rinkos dėsniai. Ministerija šiuo metu nemato prielaidų dezinfekcinio skysčio kainų augimui“, – dienraščiui teigė viceministrė Kristina Garuolienė. Šiuo metu vaistinėms rekomenduojama pagal galimybes riboti vienam gyventojui parduodamą dezinfekcinių priemonių kiekį.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai – Lietuva nėra išimtis. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Lietuvos ekonomika, pagal pesimistiškiausią scenarijų, smuks 2,8 proc. Ekonomistai tokioms prognozėms pritaria, tačiau viliasi, kad šiemet smukusi ekonomika atsigaus kitais metais.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Praėjusieji metai Lietuvos ekonomikai buvo vieni geriausių. Daugelis ekonominių rodiklių tik augo. Netgi kitose Europos šalyse užfiksuotas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvai įtakos neturėjo.  Lietuvos statistikos duomenimis 2019 metais šalies ekonomika augo sparčiau nei 2018 metais. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų. Lyginant su 2018 metais, realus BVP pokytis sudarė 3,9 procentus.

Po Naujųjų metų degalinių švieslentėse fiksuojamos į viršų kopiančios benzino ir dyzelino kainos. Vairuotojai piktinasi, kad padidėjus akcizui, degalų kainos šoktelėjo daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacija tikina turinti tam paaiškinimą: esą degalai brangsta ne tik dėl akcizų, bet ir dėl didėjančios pasaulinės naftos kainos. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl augančios tarptautinės įtampos ir įvykių Irane degalai netrukus gali brangti dar labiau.

Ūkininkai netrukus galės auginti kaip vynuoges kekėmis susibūrusius pomidorus ūkininkų sandėliuose, ant dangoraižių stogų ar net kosmose. Tai yra, jei nauji genetiškai modifikuoti vaisiai pasirodys tokie pat vaisingi, kaip ir pirmoji partija.

Lietuvių algos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, o geriausiai šalyje apmokami keturiasdešimtmečiai specialistai. Taip skelbia „Sodra“, tiesa, vis dar yra savivaldybių, kuriose vidutinė alga nedaug viršija minimalią. O ekonomistai perspėja, kad amžinai atlyginimai į viršų nesistiebs, jau kitąmet ekonomikos lėtėjimą jaučiantis verslas nebebus toks dosnus. Beje, staigmenų analitikams žeria ir vis smunkantis euro kursas.

„Gemius Baltic“ duomenimis liepos mėnesį vaizdo transliacijų internetu platforma TVPlay pagal praleidžiama laiką žiūrint video (streaming time share) buvo Nr. 1 Lietuvoje ir pasiekė 32.29% viso video žiūrėjimo internetu laiko. Žiūrimiausias turinys TVPlay platformoje buvo: lietuviškas serialas „Kam ta meilė“, užsienietiški serialai „Pažadėtoji“, „Gelbėtojai“, unikalus internetinis serialas apie šiuolaikinius santykius „Glostyk Bobiką“, TV3 žinios.

Šiemet dalies produktų kainos parduotuvėse į viršų šovė taip, kad prognozuojama, jog metai dėl kainų augimo gali būti rekordiniai. Labiausiai tautiečiams pabrango bulvės, bananai, kiauliena ir kiti būtini produktai. Statistika negailestinga, o ekspertai sako, kad kainos į viršų artimiausiu metu gali dar šoktelti.  Bulvės, bulvės, bulvės. Jas verdame, kepame. Ir žinoma, nenorime už jas permokėti.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino planus, kaip per artimiausią dešimtmetį turėtų augti Lietuvos karių skaičius. Pagal Ministrų kabineto patvirtintą projektą, profesionalų iki 2028 metų turėtų išaugti nuo 10,9 tūkst. iki beveik nei 14,5 tūkst. karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgų narių arba kitų aktyviojo rezervo karių skaičius augtų 900-ais iki 6,3 tūkst. karių. Triskart iki 3,9 tūkst. asmenų turėtų didėti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje kovą buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – kovą, palyginti su 2018-ųjų kovu – Lietuvoje išaugo 5,2 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje gamyba per metus augo 1,5 proc., Estijoje – 2,4 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – Lietuvoje pramonė augo 3,5 proc., Estijoje – 0,6 proc., Latvijoje – 0,7 procento. Visoje ES pramonė per metus augo 0,4 proc.