atominė elektrinė

Žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubta Japonija užvakar turėjo vos dvi paras užkirsti kelią avarijai atominėje elektrinėje, kuri pagal savo padarinius gali prilygti Černobylio katastrofai, teigė Didžiosios Britanijos ekspertai. Šiandien jų prognozuotas terminas baigiasi, pasaulis su nerimu viliasi, gal ekspertai klysta. Pavojingos atsargos Fukušimos 1-osios atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklose šiuo metu gali būti 15 558 kuro strypai.

Penktadienį tęsiami „Fukushima-1“ gelbėjimo darbai. Iš antrojo, trečiojo ir ketvirtojo jėgainės reaktorių kyla stulpai baltų dūmų, kurių atsiradimo priežastis kol kas nežinoma. Japonijos atominio saugumo agentūra patvirtino pranešimus apie baltus dūmus tik iš antrojo reaktoriaus.Nepatvirtintais duomenimis, jėgainėje žuvo penki asmenys, likvidavę avarijos padarinius. Dar 21 sunkiai nukentėjo nuo radiacijos, o du – pradingo be žinios.

Situacija avariją patyrusioje „Fukušima-1“ elektrinėje nerodo jokių pokyčių į vieną ar kitą pusę. Visas pasaulis kelias paras sulaikęs kvapą laukia, ar išsipildys pačios blogiausios prognozės, kurias išsako JAV ir Europos specialistai. Vėliausiuose vaizduose iš nelaimės vietos matyti, kaip nuo antrojo jėgainės reaktoriaus kyla baltų dūmų stulpas, kurie, kaip spėjama, galėjo atsirasti dėl reaktoriaus perkaitimo.

Japonija turi dvi paras, kad užkirstų kelią avarijai atominėje elektrinėje, kuri pagal savo padarinius gali prilygti Černobylio katastrofai, teigia ekspertai. Su jų nuomone ketvirtadienį supažindina Didžiosios Britanijos žiniasklaida.

Dėl gamtos stichijos Japonijoje kilus branduolinei katastrofai paaiškėjo, kad naują atominę jėgainę ketinanti statyti Lietuvos valdžia atsidūrė kryžkelėje. Premjerui kaina nerūpi Vakar prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška pareiškė, kad dėl tragedijos Japonijoje pasaulis imsis papildomų atominių reaktorių saugumo priemonių, o tai pabrangins branduolinius projektus.

Išslaptintuose „WikiLeaks“ failuose daug rašoma apie situaciją Japonijos atominėse elektrinėse. Neva jau prieš keletą metų Japonijos vyriausybė buvo įspėta, kad tokios atominės elektrinės gali neatlaikyti galingo žemės drebėjimo. „WikiLeaks“ publikuoja diplomatinių susirašinėjimų medžiagą ir telegramas. Joje užsimenama ne tik apie perspėjimus Japonijai, bet ir apie tai, kad šalies vyriausybė nuslėpdavo informaciją apie nesklandumus atominėse jėgainėse, praneša 15min.lt.

Japonijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje nugriaudėjo dar vienas sprogimas, Tokijuje fiksuojamas išaugęs radiacijos lygis. [papildyta 18:26] Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) informavo, kad Japonijos atsakingosios institucijos pranešė, jog dozės galia Fukushima Daiichi atominės elektrinės visoje aikštelėje nėra tokia didelė, kaip pranešta anksčiau.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas tvirtina, kad tragiški įvykiai Japonijoje nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę. „Visa širdimi esu su Japonijos žmonėmis, patyrusiais milžinišką tragediją, ir su dideliu nerimu stebiu tolesnę įvykių raidą, tačiau noriu pabrėžti, kad šie įvykiai nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę“, – tvirtina Rokas Žilinskas.

Fukišimos katastrofa gali būti naudinga kai kuriems Lietuvos politikams, nes suteiks progą pateisinti savo nesugebėjimą įgyventinti atominės elektrinės statybą ir tyliai sprukti į krūmus. Galima iki užkimimo ginčytis dėl branduolinės energetikos perspektyvų, pavojingumo ar saugumo, bet kai kam Japonijos cunamis ir jo sukelta branduolinė katastrofa gali padėti nusikratyti ataskomybės.

Įvykiai Japonijos Fukišimos branduolinėje jėgainėje turės ir tiesioginį poveikį Lietuvos atominės energetikos planams, kadangi šalys po pasaulį sudrebinusių katastrofos Tolimuosiuose Rytuose bus priverstos imtis papildomų saugumo priemonių, o tai gali pabranginti atominės elektrinės projektus, tikina Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška. „Be abejonės, kad gali turėti (tiesioginį poveikį Lietuvai – ELTA), ir galbūt turės.

Vokietija reaguoja į branduolinės energijos krizę Japonijoje, priimdama sprendimą trims mėnesiams įšaldyti planus pratęsti senų šalies branduolinių jėgainių darbą, informuoja BBC. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel valdančioji koalicija praėjusiais metais paskelbė, kad 17 šalies branduolinių jėgainių bus uždarytos 12 metų vėliau nei planuota. Vyriausybė patyrė didelį spaudimą, kad būtų atsisakyta jėgainių darbo laiko pratęsimo.

Ekstremali situacija paskelbta Fukušimos-1 atominėje .elektrinėje, kurioje iš rikiuotės išėjo trijų reaktorių aušinimo sistemos ir jau įvyko trys vandenilio sprogimai. Šiuo metu lieka tikimybė, kad be aušinimo liks antrojo reaktoriaus branduolinio kuro elementai, dėl ko gali įvykti radiacijos nuotėkis. Šiandien buvo pranešta, kad šie elementai jau iš esmės apnuoginti. Vis dėlto, paskutiniais duomenimis, vandens lygis antrajame reaktoriuje pradėjo pamažu kilti.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteikė notą, kurioje teigiama, kad planuojamos statyti Baltarusijos atominės elektrinės (AE) Gardino srities Astravo rajone yra nebaigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas bei jis nesuderintas su Lietuva.

Nuo šeštadienio, kovo 12 d., kai Fukušimos atominėje elektrinėje įvyko avarija dėl Japoniją sukrėtusio stipraus žemės drebėjimo, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) dirba budėjimo režimu ir nepertraukiamai stebi radiacinio fono lygį Lietuvoje.

Lietuva sprendimus, susijusius su planais statyti savo atominę elektrinę, darys sulaukusi Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) situacijos Japonijoje vertinimų, teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Stebime situaciją Japonijoje, laukiame TATENA, kaip labiausiai kompetentingos institucijos, vertinimų ir, atsižvelgiant į tai, darysime savo sprendimus.

Japonijoje vis pasirodo įspėjimų apie naują galingų sprogimų Fukošimos atominės elektrinėje grėsmę. Pirmadienį ryte įvyko antrasis sprogimas atominėje elektrinėje, per kurį buvo sužeista 11 žmonių. Japonijos pareigūnai bando įtikinti vietos gyventojus, kad radiacijos lygis neviršija teisėtų normų. Rusija siunčia pagalbą ir gelbėtojus į Japoniją, padėsiančius kovoti su penktadienį įvykusiais žemės drebėjimo ir cunamio padariniais, taip pat jie padės pasirengti galbūt dar vienai nelaimei.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) specialistai, stebintys situaciją Japonijoje, sako, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams nėra. Kovo 14 d. 4 val. 01 min. Lietuvos laiku sugedo Fukušimos atominės elektrinės 2-ojo reaktoriaus aušinimo sistema, trečiajame bloke įvyko sprogimas. Reaktoriaus korpusas ir apsauginis gaubtas nebuvo pažeisti, reaktoriaus valdymo kambarys yra veikiantis.

Artėjančios 25-osios Černobylio katastrofos metinės paskatino Europą garsiau prabilti apie naujo sarkofago sprogusiam atominiam reaktoriui statybas. Naujai projektuojamas 23 aukštų sarkofagas IV Černobylio atominės elektrinės reaktoriui bus pastatytas ant bėgių, kad galėtų prisitaikyti prie yrančių įrenginių. Naujasis sarkofagas bus didžiausias tokio tipo kilnojamas pastatas pasaulyje – tokie planai skamba artėjant nelaimės Černobylyje 25-iui. Prašo 750 mln.

Baltarusija dar neatsakė į klausimus dėl atominės elektrinės poveikio aplinkai, pažymi Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir reiškia susirūpinimą dėl Baltarusijoje kovo 2 dieną naujienų agentūros „Belta“ išplatintos sąmoningai klaidinančios informacijos, esą Lietuva neturi prieštaravimų dėl Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos.

Baltarusija svarsto galimybes eksportuoti elektros energiją iš būsimos atominės elektrinės į kai kurias ES šalis. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Minske pareiškė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas. „Mes svarstome galimybes eksportuoti elektros energiją ir šiuo klausimu dirbame ne tik su Lenkija, bet ir su kitomis kaimyninėmis šalimis“, – sakė jis.

Po nesėkmingų derybų su Pietų Korėja dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, šalis derasi su Japonija, penktadienį pranešė „Bloomberg“. Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas šiandien Tokijuje surengtame susitikime su Yoshikatsu Nakayama, Japonijos energetikos viceministru, diskutavo apie branduolinę energetiką, atsinaujinančius energijos šaltinius ir efektyvias jų panaudojimo technologijas.

Latvija privalo apsispręsti, ar nori ir toliau būti energetiškai priklausoma nuo Rusijos, ar atėjo laikas tapti nepriklausoma, mano Europos parlamento narys Krišjanis Karinšas. „Dabar Rusija kalba, kad nori statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje. Jeigu taip atsitiks, Latvija dar artimiausius 20–30 metų bus priklausoma nuo Rusijos. Todėl Baltijos valstybės privalo veikti aktyviau ir stumti pirmyn Visagino AE statybą“,– sakė Karinšas.

Lietuva neprieštarauja stambaus suskystintųjų dujų terminalo statyboms Latvijoje, o idėjos statyti savąjį – mažo galingumo terminalą – kol kas neatsisako, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes siekiame bet kokiu būdu turėti garantijas ir tiekimo alternatyvas, todėl Lietuva kol kas neatsisako ir planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje“, – ketvirtadienį teigė ji.

Atominė elektrinė Baltarusijoje, kurią Minskas ketina statyti tiesiogiai dalyvaujant Rusijai, įvertinta apie 6 mlrd. JAV dolerių. Apie tai, kaip praneša agentūra „RIA Novosti“, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. 2009 metais Rusijos finansų ministerija pranešė, kad Minskas gali paprašyti Maskvos 9 mlrd. JAV dolerių paskolos atominės elektrinės statybai.

Praėjus metams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Visagino profsąjungų susivienijimo vadovas R. Kumpis sako, kad miestas paliktas vegetuoti. „Matome ir suprantame, kad stebuklų nebus“, – sako jis. Tuo metu miesto meras V. Račkauskas tikisi, jog „situaciją dar pavyks suvaldyti“. Jis mano, jog lėšas į miestą pavyks pritraukti čia įrengus dydžiu Utenos sporto arenai nenusileidžiantį kompleksą.

Lygiai prieš metus, likus valandai iki Naujųjų, buvo uždaryta daugiau nei ketvirtį amžiaus veikusi Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Tai buvo bene svarbiausias pastarojo laiko ekonominis įvykis, jau atnešęs, atnešantis ir dar atnešiantis Lietuvai milijardinius nuostolius. Brango dešimtimis procentų Į 2010-uosius metus Lietuva įžengė jau naudodama Elektrėnų šiluminės elektrinės ir iš užsienio atitekančią elektros energiją.

Lietuva turi per gerą ir per brangų įdirbį, kad atsisakytų statyti atominę elektrinę - mano Seimo Darbo partijos frakcijos ir parlamento ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys. Vaizdo konferencija K. Daukšys teigia matąs tris teoriškai įmanomus paaiškinimus, dėl ko nepavyko konkursas, kuriuo, neva, mėginta surasti strateginį investuotoją atominei elektrinei, numatomai statyti Visagine.

Vyriausybei geriau sekasi piešti skaidres ir rašyti deklaracijas bei dumti akis, nei įgyvendinti konkrečius energetinius projektus, – mano buvęs Europos parlamentaras, ekonomistas Eugenijus Maldeikis. „Balsas.lt“ teiravosi jo apie Visagino atominės elektrinės projekto perspektyvas ir bendrą energetikos projektų būklę.

Toliau manipuliuodamas žlugusio atominės jėgainės projekto korta, energetikos ministras paskubomis vykdo šio strateginio šalies ūkio pertvarką, kuri slepia net Seimo nariams neprieinamą valstybės turto išpardavimo turgų. Nežinia kokiu tikslu įkurtoje Energetikos ministerijoje tvyro keista energetika. Čia pasikliaujama tik ministro Arvydo Sekmoko vizijomis, o neturint savo energetikos specialistų, net nesistengiama įsiklausyti, ką sako kiti. Vizijos baigiasi studijomis Už 5 mln.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) dėl neteisingų Baltarusijos atstovų viešų komentarų, esą Lietuva neturi priekaištų dėl Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitos, nota kreipėsi į Baltarusijos užsienio reikalų misteriją.

Geriausia būtų, kad Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuriam buvo keliamas uždavinys sutvarkyti atominės elektrinės reikalus, susiprastų pats ir parašytų pareiškimą, teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Penktadienį, gruodžio 3 d., Energetikos ministerijoje vykusiame susitikime su žurnalistais buvo oficialiai pranešta, kad konkursas dėl strateginio investuotojo statyti Visagino atominę elektrinę iš esmės žlugo. Apie tai informavo Energetikos viceministras Romas Švedas. Iki lapkričio 10 d. buvo sulaukta dviejų įpareigojančių siūlymų dalyvauti paskelbtame konkurse, iš kurių vienas neatitiko konkurso sąlygų.

Mokesčius po kelių naktinių sprendimų padidinti galima. Norint net valios sprendimu įmanoma apmokestinti orą. Tik elektrinė nepasistato valdžiai panorėjus. Lengva tiems lietuviams: jei per brangu tikrose parduotuvėse, sulenda į internetinius turgelius ir nuskriaudžia valdžią – nepalikdami mokesčių nusiperka visokių gerų dalykų. Tiesa, kol kas tokių – tik keli procentai, bet jų tikrai daugės.

Įdomių faktų apie pasirengimą statyti naują atominę elektrinę „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje pateikė UAB „Visagino atominė elektrinė“ logistikos vadovas Edvinas Ivanauskas, pristatydamas atliktas elektrinės statyboms reikalingų pristatyti krovinių transportavimo studijas. Štai keli iš jų.

Valstybė, turinti milžinišką maisto rezervą, produktus pusvelčiui pardavinėja verslininkams arba net primoka už sunaikinimą. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis paaiškino, kad dar neseniai Vyriausybei buvo pateiktas pasiūlymas leisti skirti tokius produktus labdarai. Tačiau valdininkams pasirodė, kad maistą atiduoti alkstantiesiems – visiška nesąmonė.

Lietuvos istorinė patirtis rodo, kad valdžios sumanytos nesąmonės vis dėlto būna kada nors įgyvendintos. Didelės ir mažos. Nes valdžia labai atkakli, kai užsimano krėsti kiaulystes. Kažkas pasirūpino, kad į Vyriausybės darbotvarkę patektų pasiūlymas, jog dalis studentų iš savų kišenių mokėtų privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD). Gal net pats premjeras Andrius Kubilius asmeniškai prieš kameras paaiškins, kodėl iš studentų reikia melžti PSD.

Amerikietis branduolinės energetikos mokslininkas tvirtina praėjusią savaitę buvęs naujoje didžiulėje branduolinėje jėgainėje Šiaurės Korėjoje, praneša „The New York Times“. Dr. Zigfridas Hekeris (Siegfried Hecker) teigia, kad jam buvo parodyti šimtai urano sodrinimui skirtų centrifugų. Stenfordo universiteto mokslininkas teigia buvęs priblokštas naujosios jėgainės modernumo.

Įžymi Vokietijos laidų vedėja ir publicistė Charlotte Roche, aktyviai kovojanti prieš atominę energiją, pasiūlė Vokietijos prezidentui Christianui Wulffui sandorį – permiegoti su ja, jei C. Wullfas atsisakys pasirašyti Angelos Merkel vyriausybės priimtą įstatymą dėl septyniolikos Vokietijos atominių elektrinių eksploatacijos termino pratęsimo. Žurnalistės teigimu, ji su savo vyru jau aptarė šį pasiūlymą, jis sutuoktinės iniciatyvai pritarė.

Potencialūs strateginiai investuotojai į naują atominę elektrinę (AE) pateikė savo siūlymus, praneša Energetikos ministerija. Kas jie, ministerija kol kas neskelbia. Koncesijos komisija, kuriai pavesta organizuoti strateginio investuotojo išrinkimo konkursą, ketvirtadienį susirinko į posėdį ir nagrinėja gautus dokumentus. Strateginį investuotoją žadama paskelbti iki metų pabaigos. Su juo toliau bus tęsiamos derybos, kurios turėtų baigtis 2011 metais.

Lietuvoje nebūna rimtų gamtos kataklizmų, neturime itin pavojingų gamyklų, vis dėlto gyvename lyg ant parako statinės, kuriai, neduokdie, driokstelėjus, Lietuva liktų negyva žeme. Televizorius per žinias rodo, kaip suimamas Vengrijos aliuminio gamyklos direktorius, agresyviu raudonuoju šlamu užliejęs kelis kaimus, o pas mus už lango užkaukia civilinės apsaugos sirenos. Apie masinį pavojų turinčios pranešti sirenos kaukia du kartus per metus. Laimei, ir šįkart pavojus – tik mokomasis.

Tiek Europos, tiek Lietuvos žalieji, kol kas dar tik besiburiantys į politinę jėgą, ragina vietoj atominės energetikos rinktis atsinaujinančią. Tuo tarpu Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad Europai visai atsisakyti atominės energetikos dar anksti. „Aš negaliu nepastebėti Baltijos regione susidariusios padėties, susijusios su atominiu Renesansu, tai yra su bandymais statyti naujus atominius objektus.

Dalies valdančiųjų neįtikina Energetikos ministerijos parengta 30–40 mlrd. litų kainuosianti Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią bus kontroliuojamas šalies energetinis ūkis 2020–2050 metais. Strategija, anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kelia energetinės nepriklausomybės, tvarumo ir konkurencingumo tikslus. Ministras naująją Visagino atominę elektrinę (AE) mato kaip vienintelę išeitį, kuri padėtų tapti nepriklausomais nuo elektros energijos tiekimo iš Rytų.

Vakar energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad kitąmet 1–2 centais už kilovatvalandę (kWh) gali kilti elektros kaina vartotojams. Kad kaina mažėtų, ministerija Vyriausybei pateiktame Energetikos įstatymo projekte siūlo neriboti pelno maržos elektros gamintojams. Tokiam absurdui pasipriešino net laisvą rinką nuolat ginantys liberalai.

Išstudijavus visas kitas galimybes, anot Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos kūrėjų, akivaizdu, jog nauja atominė elektrinė būtina. Totali priklausomybė Energetinė nepriklausomybė, konkurencingumas ir tvarumas, - tokie tikslai keliami Nacionalinėje energetinėje strategijoje, kurią Britanijos prekybos rūmuose Lietuvoje pristatė energetinis ministras Arvydas Sekmokas. „Pirmiausia yra energetinė nepriklausomybė. Šiuo metu Lietuva yra labai toli nuo tos situacijos.

Ekonomikos konsultantas Egidijus Kabašinskas perspėja, kad nepriklausomos energetinės sistemos nekurianti Lietuva gyvena iliuzijomis ir tikisi pasipelnyti iš prekybos elektra. Lietuva be žiedo – Ką reikia daryti, kad ta nepriklausoma sistema atsirastų? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi E. Kabašinsko. – Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti – vienas nepriklausomos energetinės sistemos bruožų – jos tinklų sujungiamas į žiedą.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko įsitikinimu, atominės energetikos plėtrai Lietuvoje nėra alternatyvos. – Lietuvos atominė energetika atsidūrė gana keistoje padėtyje. Vienos elektrinės jau beveik nebėra, o kitos dar nėra, – pradėjo kalbą „Balsas.lt savaitė“. – Turėjome geriausią, saugiausiai visame pasaulyje veikiančią atominę elektrinę su RBMK reaktoriais. Pasižadėti uždaryti elektrinę siekiant įstoti į Europos Sąjungą buvo klaida.

Visagino atominės elektrinės statyba atvers plačias galimybes užsidirbti ir Lietuvos verslui. Planuojama, kad beveik trečdalį naujos jėgainės statybos darbų galėtų atlikti vietos įmonės. Tačiau laimėti būsimus konkursus nebus lengva, tam jos turi ruoštis iš anksto, praneša LTV „Šiandien“. Pagal naujos atominės elektrinės projekto grafikus baigiamoje rengti aikštelėje 2013-aisiais turi prasidėti statybos darbai.

Visagino atominė elektrinė (VAE) teiks ekonominę naudą tiek valstybei, tiek Visagino savivaldybei, tiek eiliniam namų ūkiui. SEB banko patarėjas dr. Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščio „Verslo žinios“ organizuotoje konferencijoje „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė“ teigė, jog VAE mokės mokesčius ir valstybei, ir Visagino savivaldybei. Taip pat bus užimta regione esanti darbo jėga bei namų ūkiai bus aprūpinti pajamomis.

Lietuvai atominė elektrinė yra būtina – kitaip per ateinančius dešimt metų nuo energetinio bado neišgelbės nei Rusija, nei Vakarai, trečiadienį paskelbė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ilgainiui elektros energijos paklausa viršys pasiūlą. „Lietuvoje pastebiu tam tikrą energetikos sektoriaus žmonių susiskirstymą – dalis teikia pirmumą elektros energijai iš gamtinių dujų, tačiau į viską reikia žvelgti realiai.