atominė elektrinė

Japonijoje darbuotojai pirmą kartą įžengė į paskutinio iš trijų pažeistų Fukušimos atominės elektrinės reaktoriaus patalpas. Darbininkai tikrina trečiojo reaktoriaus pastato būklę po kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos avarijos. Per avariją išsilydė reaktoriaus kuras ir vandenilio sprogimas nunešė pastato stogą. Tokijo elektros kompanija (TEPCO) pasiryžusi tęsti darbus jėgainėje ir užkirsti kelią kitiems sprogimams bei įrengti efektyvią aušinimo sistemą.

Nuo 2011 metų balandžio prasideda svarbiausias Baltijos atominės elektrinės (BAE) Kaliningrado srityje statybos darbų etapas. Statybų pagyvėjimo išvakarėse šių eilučių autorius apsilankė BAE apylinkėse, klausinėjo vietos gyventojų, koks jų  gyvenimas taikaus atomo kaimynystėje. „AE stato tie, kurie negeria“ Artimiausia gyvenvietė prie atominės elektrinės – Malomožaisko (Būdviečių) kaimas, kuriame gyvena apie 500 žmonių.

Darbuotojas, praradęs sąmonę Fukušimos atominėje elektrinėje, taip ir nebeatsigavo, šeštadienį pranešė jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power Company“ (TEPCO), skelbia CNN. 60 metų vyriškis, padirbęs nepilną valandą, susmuko darbo vietoje ir buvo nuvežtas į ligoninę. Šeštadienio rytą paskelbta apie darbuotojo mirtį. Mirties priežastis paaiškės po skrodimo. Vyras elektrinėje dirbo tik antrą dieną, jis buvo su apsaugine apranga.

Dėl žemės drebėjimo grėsmės šeštadienį uždaryti du veikiantys Hamaokos atominės elektrinės reaktoriai, praneša „RIA Novosti“. Elektros energijos tiekimo bendrovė „Chubu Elektros Co“ teigė, kad Japonijos vyriausybės įsakymu buvo sustabdyti ketvirtas ir penktas reaktoriai. Praeitą savaitę Japonijos ministras pirmininkas Naotas Kanas (Naoto Kan) sakė, kad vyriausybė nusprendė sustabdyti branduolinės jėgainės veiklą dėl prognozuojamo 8 balų ar net didesnio žemės drebėjimo Vidurio Japonijoje.

Trečiosios pagal dydį Japonijos branduolinės jėgainės valdytojai pirmadienį sutiko uždaryti elektrinę tol, kol jai bus įrengta apsauga nuo tokio didžiulio cunamio, koks kovo mėnesį sukėlė didžiausią branduolinę katastrofą per 25-erius metus. Čiūbu elektros energijos kompanijos Hamaokos branduolinė jėgainė yra už 200 km į pietvakarius nuo Tokijo. Manoma, kad žemės drebėjimų krečiamoje šalyje ši jėgainė yra pati nesaugiausia.

Japonijoje kovo 11 d. įvykusio smarkaus žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio aukų skaičius pasiekė 14 tūkstančių 898. Tai sekmadienį paskelbė Japonijos vyriausioji policijos valdyba. Šios žinybos duomenimis, daugiausia žmonių žuvo Mijagio prefektūroje – 8 tūkstančiai 917. Kaimyniniuose Ivatės ir Fukušimos regionuose žuvo atitinkamai 4 tūkstančiai 380 ir 1 tūkstantis 537 gyventojai. Policijos duomenimis, 6-iose prefektūrose dingusiais be žinios laikomi 9 tūkstančiai 922 žmonės.

Japonijos energetikos kompanija „Tokyo Electric Power“ – avarinės Fukušimos atominės elektrinės operatorė – „turi atlyginti kompanijoms visą žalą, įskaitant jų nuostolius, patirtus dėl nepagrįstų gandų apie radioaktyvų gaminamos produkcijos užkrėtimą“. Tai sekmadienį pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas.

Darbininkai Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje pirmą kartą po katastrofos įžengė į reaktoriaus patalpą, praneša BBC. Dėl žemės drebėjimo, įvykusio kovo 11-ąją, sugedo reaktoriaus aušinimo sistema, o galingas sprogimas kovo 12-ąją nuplėšė pastato stogą. Jėgainės vadovai informavo, kad darbuotojai pirmajame reaktoriuje įrengia ventiliacijos sistemą, kuri iš oro filtruos radioaktyvias daleles. Prieš sumontuojant naują aušinimo sistemą būtina sumažinti radiacijos lygį.

Svarbiausi praėjusios savaitės įvykiai ir naujienos – trumpai. 2011 04 25, pirmadienis Krikščioniškasis pasaulis šventė antrąją Velykų dieną. Šią dieną lietuviai nuo seno lalaudavo. Dar iki šiol tokias tradicijas išsaugoję Dzūkijos kaimai ir šiemet lalavo: lankė kaimynus ir sveikino juos su Prisikėlimo švente. Lalavimas per Velykas – išskirtinė dainingiausio regiono, Dzūkijos, tradicija. Anksčiau anot senolių, lalaudavo tik nevedę vyrai, o lalauti pradėdavo jau pirmą Velykų vakarą.

Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo naft a. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba ti esiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių. Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos.

Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas užtikrino kviesiąs be darbo likusius Ignalinos AE specialistus dirbti dabar statomoje jėgainėje Viešintis Vilniuje Kaliningrado srities gybernatorius Nikolajus Cukanovas teigė, jog nauja statomai Baltijos AES prireiks specialistų, dirbusių Ignalinos AE , žinių. Daugelis jų yra baigę Maskvos Energetikos instituta ir įgijo inžinierių bei technologų profesijas. Visi jie puikiai kalba rusų kalba.

Černobylio avarijos likvidatoriai iš Lietuvos sako, kad jiems dar ir dabar tenka įrodinėti radiacijos padarytą žalą sveikatai ir valstybės prašyti pagalbos. Trūksta finansinės paramos, sanatorijų, psichologų pagalbos, tuo metu jų sveikata besirūpinęs centras prieš kelerius metus uždarytas, praneša LTV „Šiandien“. 7 milijonai nukentėjusių žmonių, 17 radiacija užterštų Europos valstybių. Likviduoti Černobylio avarijos iš Lietuvos pasiųsta per 7 tūkst. vyrų.

Lankydamas nuo Černobylio katastrofos nukentėjusius kaimus, A. Lukašenka pakartojo, kad savo atominę elektrinę pastatys, o Europos Komisijos vadovą išvadino ožiu.

Sostinėje protestuota prieš atominių elektrinių statybą Minint Černobylio tragedijos 25-ąsias metines sostinėje antradienį protestuota prieš atominių elektrinių statybą. Eisena nuo Seimo iki Vyriausybės mėginta atkreipti valdžios dėmesį į naujų atominių elektrinių statybų Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje keliamą grėsmę. „Atomui – ne“ skandavo keli šimtai mitinguotojų. Dėmesį mėginta atkreipti švilpimu, ritmingais būgnų garsais. Ypač aktyviai buvo nusiteikęs jaunimas.

Tūkstančius gyvybių pražudžiusiai Černobylio atominės elektrinės katastrofai – 25 metų sukaktis. Lygiai prieš 25 metus, 1986-ųjų balandžio 26-ąją, Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia žmonijos istorijoje technogeninė katastrofa.

Nuo ekologinės ir civilinės katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo 25–eri metai. 1986 m. balandžio 26 d., 1 val. 23 min., atliekant technologinį eksperimentą jėgainės reaktoriuje ir nesilaikant saugumo reikalavimų prasidėjo virtinė šiluminių sprogimų, buvo sugriautas vienas iš keturių reaktorių ir kilo per 30 gaisrų. Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių, susijusių su katastrofa, žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo.

Ankstų 1986-ųjų balandžio 26-osios rytą sprogo Černobylio branduolinės jėgainės reaktorius. Černobylio katastrofa paliko milžinišką užterštą zoną, kurioje nežinia kada bus saugu gyventi žmonėms ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje. Minimą tragišką sukaktį dar labiau temdo nerimas dėl katastrofos Japonijos branduolinėje elektrinėje padarinių. Prieš 25-erius metus ankstyvą rytą Černobylio elektrinės darbuotojai atliko ketvirtojo reaktoriaus bandymus, kai nugriaudėjo sprogimas.

NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) vadovas remia siūlymą, kad pernai įsteigtas energetinio saugumo centras Lietuvoje taptų NATO kompetencijos centru. NATO PA prezidentą Karlas Lamersas ir generalinį sekretorių Davidą Hobsą antradienį priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, NATO PA yra svarbi demokratijos jungtis tarp Šiaurės Atlanto Aljanso ir nacionalinių parlamentų. Lietuvai stojant į NATO, Parlamentinės Asamblėjos parama buvo labai svarbi mūsų valstybei.

Japonijai susidoroti su branduoline katastrofa Fukushimos atominėje jėgainėje prireiks dar 2-3 mėnesių, informuoja CNN. Anot šalies,,Atomic Energy Society" vicedirektorius Takashi Sawada, būtent tiek laiko prireiks norint atstatyti aušinimo sistemas pažeistuose reaktoriuose. Jo organizacija, vienijanti branduolinio sektoriaus inžinierius, mokslininkus ir profesorius, penktadienį išplatino ataskaitą, aprašančią reaktorių būklę.

Dėl į orą ir jūrą patekusio radiacijos lygio šiandien Japonija padidino branduolinės krizės lygį iki maksimalaus, tokio, koks buvo 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijos metu, praneša „Reuters“. Po to, kai stiprūs požeminiai smūgiai vėl supurtė šalies rytinę pakrantę, Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje kilo gaisras. Kiek vėliau buvo pranešta, kad darbuotojams pavyko jį užgesinti.

Lietuva balandžio 6 dieną įteikė Rusijai notą, kuria atsakė į Rusijos pateiktą Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas atmetė Lietuvos siūlytą rezoliuciją dėl branduolinės saugos. Už rezoliucijos projektą, kuriame buvo kalbama ir apie atominės energetikos projektus Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje, balsavo 264 europarlamentarai, prieš 300, o susilaikė 61. Europos Parlamento spaudos tarnyba informuoja, kad įvairios parlamento politinės frakcijos nesutarė dėl to, ar planuojami Europos Sąjungos branduolinių įrenginių patvarumo testai turėtų būti privalomi, taip pat dėl siūl...

Šio vakaro gyvenimo būdo laidoje „Nuo...iki...“ - net kelios sukrečiančios Černobylio atominės elektrinės avariją išgyvenusiųjų istorijos. „Ligoninėje gulėjome be plaukų, be dantų. Pakeli galvą, o plaukai lieka ant pagalvės“, - prisiminimais dalinsis ukrainietė Nina Budrikienė. Mirtiną dozę radiacijos ji gavo ne tik iš aplinkos, bet ir iš savo vyro, Vytauto Budrikio. Mat moters sutuoktinis Černobylio elektrinės sprogimo metu nuo sprogusio reaktoriaus buvo vos už kelių šimtų metrų.

Japonijos Fukušimos-1 elektrinės darbuotojai pradėjo betonuoti antrojo reaktoriaus cementiniame pamate aptiktą įtrūkimą, per kurį radioaktyvusis vanduo patenka į jūrą. Radiacinis fonas prie įtrūkimo 5 tūkst. kartų viršija leistiną ir siekia 1 tūkst. milizivertų per valandą. Tai šeštadienį pranešė Fukušimos-1 operatorė „Tokio Electric Power“ (TEPCO). Specialistai toliau ieško analogiškų įtrūkimų drenažo sistemoje, kuri buvo smarkiai apgadinta per kovo 11 d. Japonijoje įvykusį žemės drebėjimą.

Branduolinė jėgainė Japonijos Fukušimos prefektūroje, baigus visus avarinius darbus, niekada nebebus eksploatuojama, nors du iš šešių elektrinės reaktorių – penktasis ir šeštasis – per kovo 11-osios žemės drebėjimą ir cunamį praktiškai nebuvo pažeisti – juos spėta laiku išjungti. Už visišką jėgainės uždarymą vakar pasisakė Japonijos premjeras Naotas Kanas. Išvakarėse palaikymą tokiam planui išsakė ministrų kabineto generalinis sekretorius Jukijas Edanas.

Iš žemes drebėjimo pažeistos Fukušimos atominės elektrinės radioaktyvus vanduo teka į jūra, praneša naujienų agentūra BBC. Elektrinės operatorius „Tepco“ patvirtino, kad vanduo į aplinką patenka pro maždaug 30 cm pločio įtrūkimą reaktoriaus pamate. Šis 2-ojo elektrinės reaktoriaus pažeidimas greičiausiai sukėlė ir jau anksčiau pakrantės vandenyse užfiksuotą radiacijos padidėjimą, informuoja „Tepco“ atstovai.

Nekontroliuojamose interneto džiunglėse Lietuvos gyventojai gąsdinami iš avarinės Fukušimos atominės elektrinės į mūsų šalį atslenkančiu radioaktyviuoju debesiu. Kol kas specialiųjų tarnybų nepagauti interneto chuliganai visuomenę gąsdina elektroniniu laišku „Atominės katastrofos pasekmės“. Neseniai po panašių gandų paskleidimo žmonės masiškai pirko nereikalingus kiekius cukraus, o po nelaimės Japonijoje iš vaistinių buvo iššluoti įprastai retai vartojami jodo preparatai.

Gamtinių jėgų sukelta katastrofa Japonijoje iškėlė žmonijai labai rimtų uždavinių, kurių sprendimas reikalauja didelio profesionalumo, tarptautinės konsolidacijos ir atsakomynės už žmonijos ateitį. Japonijos patirti smūgiai dėl žemės drebėjimo ir cunamio vienu metu ir šių smūgių pasekmės žmonėms bei aplinkai sutelkė mokslininkų, politikų ir visuomenės dėmesį visame pasaulyje.

Demonstrantai Japonijoje reikalauja uždaryti nesaugias atomines elektrines. Vakar per tūkstantį žmonių susirinko Tokijuje, prie kompanijos „Tokyo Electric Power Company“ protestuoti prieš atominių elektrinių naudojimą dėl avarijos Fukušimos-1 elektrinėje. Žmonės pasipiktinę įvykių eiga „Fukušimoje-1“, nukentėjusioje dėl kovo 11 d. įvykusio žemės drebėjimo.

18:21 val. Japonijos Fukušimos branduolinės jėgainės operatorius atsiprašo už „klaidą“ ir pareiškimą, kad radiacijos lygis viename jėgainės reaktorių 10 mln. kartų viršija normą, pranešė BBC. Fukušimos branduolinės jėgainės operatorius „Tokyo Electric Power Company“, kuris labai aršiai kritikuojamas dėl krizės jėgainėje sureguliavimo, teigė, kad buvo pateikti klaidingi duomenys.

Visas galimybes turėti savo elektrinę pramiegoję valdžios atstovai nenoriai pripažįsta, kad kaimynai mus aplenkė. Tad laksto prašyti užtarimo Briuselyje, tačiau Europa nesiruošia pajudinti nė piršto. Ekspertai tikina, kad Europos milžinėms Lietuvos interesai, palyginti su savais, yra tuščia vieta. Europa tyli Japoniją sukrėtus katastrofai bei atominės elektrinės (AE) avarijai, Lietuvoje taip pat pasklido panika.

Radiacijos lygis jūros vandenyje prie Fukušimos-1 elektrinės sparčiai kyla, praneša britų informacijos korporacija BBC, šaltiniu nurodydama Japonijos valstybinės atominės saugos agentūros duomenis. Kaip pažymima, prieš tai buvo pradėtas pumpuoti šviežias vanduo į antrąjį elektrinės reaktorių. Be kita ko, Tokijo ministrų kabineto generalinis sekretorius Jukio Edano teigė, padėtis Fukušimoje-1 neprastėja, bet reikia tęsti avarijos pasekmių likvidavimo darbus.

Fukušimos 1-osios atominės elektrinės 1-ojo reaktoriaus remonto darbai laikinai nutraukti dėl aukšto radiacijos lygio. Tai šeštadienį pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo Tsushin“. Padėtis Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje neblogėja, bet kol kas sunku pasakyti, kada bus likviduoti avarijos padariniai. Tai šeštadienį per spaudos konferenciją Tokijuje pareiškė Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano.

30 kilometrų nuo avarinės Fukušimos 1-osios atominės elektrinės spinduliu jūros vandenyje jodo izotopų kiekis viršija normą. Tai šeštadienį pranešė Japonijos mokslo ir technologijų ministerijos atstovai. Matavimai buvo atliekami aštuoniose vietose 30 kilometrų nuo jėgainės spinduliu.

Japonija sustojo ir sustabdė kitus. Paniką šalyje pakeitusi nežinomybė kaišioja pagalius į pasaulio prekybos smagračius. Nerimas dėl žemės drebėjimo ir cunamio nušluotų miestų, grasanti branduolinė katastrofa pakirto klestintį Japonijos verslą. Šalies užsienio prekybos partneriai liko įkalinti informacijos vakuume ir nežino, kada įmonės atnaujins veiklą ir pasaulinė prekių tiekimo grandinė grįš į normalų ritmą.

Kaip iš arti atrodo pasaulio visuomenės dėmesį pastarosiomis savaitėmis prikaustęs objektas – Fukušimos branduolinė jėgainė Japonijoje? Į internetą pateko iš sraigtasparnio nufilmuota šios AE teritorijos apžvalga. Vaizdo įraše gerai matyti, kokią žalą elektrinei padarė stipraus žemės drebėjimo sukeltas cunamis ir vandenilio dujų sprogimai.

Lietuvos valdžia pralaimėjo konkurencinę kovą dėl atominės elektrinės ir ieško kaltųjų, - mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis ir Seimo narys nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys. Du buvę Ūkio ministrai, E. Maldeikis ir K. Daukšys portalui „Balsas.lt“ teigia, kad nėra jokios prasmės kaltinti kaimynines šalis ir Japonijos atominę katastrofą dėl nesugebėjimo patiems pastatyti atimonę elektrinę.

Pastarųjų dviejų savaičių įvykiai Lietuvai suteikė dar vieną progą trumpam sustoti ir gerai susimąstyti: ar iš tikrųjų verta spartinti idėjos statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) įgyvendinimą. Gal vis dėlto būtų racionalu, nebūtinai atmetant pačią idėją, keletą metų palūkėti? Tie įvykiai rimti ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu, ypač turint omenyje, kad Japonijos tragedija Lietuvai tiesioginės įtakos neturi, o tik sudavė rimtą smūgį pasaulinei branduolinei energetikai.

Vokiečių žurnalistas, dirbantis Japonijoje, Robertas Hetkemperis pareiškė, kad japonų įmonė „Tokyo Electric Power Co" (TEPCO), valdanti Fukushimos I branduolinę jėgainę, gali naudoti benamius ir asocialius asmenis pavojingiems sprogimų likvidavimų darbams vykdyti.

Baltarusijos parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės (AE) yra netinkama ir vertinama kritiškai, akcentuojama Aplinkos ministerijos rašte, penktadienį išsiųstame Baltarusijai. Pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Lietuva nepritaria PAV ataskaitai ir planuojamai AE statybai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Baltarusijai siunčiama ir žinia, kad tokią savo poziciją Lietuva aktyviai gins tarptautiniu mastu.

Lietuvos valdžia pralaimėjo konkurencinę kovą dėl atominės elektrinės ir ieško kaltųjų, - mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis ir Seimo narys nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys. Du buvę Ūkio ministrai, E. Maldeikis ir K. Daukšys portalui „Balsas.lt“ teigia, kad nėra jokios prasmės kaltinti kaimynines šalis ir Japonijos atominę katastrofą dėl nesugebėjimo patiems pastatyti atimonę elektrinę.

Kovo 11-osios katastrofa Japonijoje atskleidė šalies visuomenės bruožus. Į gamtos siautėjimą, kuris sukėlė sudėtingos ir pavojingos technikos avariją, piliečiai reagavo drausmingai. Pasaulis žavisi japonų ištverme, savitarpio pagalba ir padorumu. Pranešimuose apie nukentėjusiuosius ir pabėgėlius pabrėžiama, kad bent jau pirmąją savaitę po katastrofos nebūta skundų dėl palikto turto plėšimo. Japonų elgsena paremta savitarpio pasitikėjimu. Piliečiai pasitiki valdžia ir vieni kitais.

Mes, LŽSP steigiamojo suvažiavimo dalyviai ir svečiai, kreipiamės į Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybes norėdami paklausti, kiek dar černobylių ar fukušimų prireiks, kad suvoktumėme, jog branduolinės energetikos grėsmė yra iš anksto užprogramuota, reali ir sukelia ilgalaikius padarinius? Ar pasaulį sudrebinusios Chalk River'io, Majak'o, Three Mile Island'o, Černobylio ir pagaliau Fukušimos tragedijos dar neįtikino mūsų, kad atominės elektrinės nesiskiria nuo branduolinių už...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas neskuba vertinti, ar po tragiškų įvykių Japonijoje Lietuva turėtų atsisakyti planų statyti atominę elektrinę (AE). „Kol kas neskubėčiau. Norėčiau, kad Lietuva pasiliktų sau galimybę rinktis, turėti laisvas rankas. Iš tiesų problema ne tiek technologijose.

Į Radiacinės saugos centrą kreipėsi pirmieji Lietuvos gyventojai, grįžę iš Japonijos Jokohamos ir Tokijo miestų. Atlikti pirmieji iš Japonijos grįžusių lietuvių gautos apšvitos tyrimai – gauta apšvita pasekmių sveikatai negali turėti, teigia Radiacinės saugos centras (RSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. „Atlikus vidinės apšvitos tyrimus, aptikta radioaktyviojo jodo pėdsakų skydliaukėje.

Premjeras Andrius Kubilius užtikrino, jog Lietuva pasiruošusi kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas su siūlymu apriboti ir įvesti atitinkamas taisykles prekybai elektros energija su trečiosiomis šalimis, kai šios šalys planuoja elektros energiją gaminti sąlygomis, neužtikrinančiomis branduolinės saugos reikalavimų.

Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę (AE) paskelbtas Nacionalinės energetikos strategijos ašimi. Specialiai užsakyta studija patvirtino, kad be tokios elektrinės Lietuva energetiškai negali būti saugi.

Europos Vadovų Taryba (EVT) turėtų priimti sprendimus, sugriežtinančius radiacinės saugos ir atominių jėgainių patikimumo reikalavimus Europos Sąjungos (ES) viduje ir trečiosiose šalyse, įtraukiant į šį procesą suinteresuotas tarptautines organizacijas. Prie tokios bendros Lietuvos pozicijos prieš artėjantį EVT posėdį priėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariais.

Įvykiai Japonijoje neatbaidė Latvijos nuo noro prisidėti prie atominės elektrinės statybų Lietuvoje. Tai patvirtino Lietuvoje viešintis Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. „Mes taip pat manome, kad įvykiai Japonijoje paskatins naują diskusiją apie atominės energetikos saugumą, griežtesnius saugumo standartus, bet kas dėl Latvijos susidomėjimo dalyvavimu šiame projekte, tai jis liko nepasikeitęs“, – sakė V. Dombrovskis penktadienį per bendrą premjerų spaudos konferenciją.