atlyginimas

Keliauti po pasaulį yra itin smagus užsiėmimas. Tik turėk pinigų. Būtent čia ir prasideda didžiosios linksmybės. Būdami užsienyje lietuviai taip įprato lyginti prekių ir paslaugų kainas, versti eurus ar kitą valiutą į litus ir užsiimti matematiniais skaičiavimais, kad retkarčiais pats atostogų džiaugsmas nuplaukia į antrą planą. Taupūs mes žmonės, nieko nepadarysi. Juolab, kad toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti švaistytis sunkiai uždirbtais pinigais į kairę arba į dešinę.

Siunčiate gyvenimo aprašymus, einate į darbo pokalbius, tačiau vis nesulaukiate skambučio iš būsimo darbdavio? Dienos eina, o jūs vis dar neturite darbo. Naujienų portalas „Business insider“ pateikia galimas priežastis, kodėl taip nutinka.

Kelis mėnesius atlyginimų negaunantys Vilniaus kiemsargiai antradienį surengė protesto akciją prie Vyriausybės, tikėdamiesi atkreipti centrinės valdžios dėmesį į savo problemas. Vyriausybė teigia, kad atsakomybė tenka miesto valdžiai, o darbuotojo teisė į atlyginimą privalo būti gerbiama.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad vykdant projektą „Baltieji chalatai“ mokesčių specialistai nustatė vieną veterinarijos kliniką, kuri nedeklaravo beveik 300 tūkst. Lt pajamų. Į valstybės biudžetą baigiama sumokėti beveik 60 tūkst. litų pelno, gyventojo pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, o nuo rugsėjo 1-osios dviem klinikos darbuotojams atlyginimas padidintas nuo 800 iki 1,5 tūkst. litų.

Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (25 proc.), visiškai patenkinti savo atlyginimu būtų tik tuo atveju, jei jis pakiltų 100 ir daugiau procentų. Tai, atlikę apklausą, išsiaiškino specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, vos 2 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems užtektų ir 10 proc. padidinto atlyginimo. Anot jos, tokie rezultatai atskleidžia kelis svarbius dalykus.

VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius Šių metų gegužės–birželio mėnesiais trijose Baltijos šalyse buvo atliktas atlyginimų tyrimas. Buvo siekiama išsiaiškinti įvairių pareigybių ir profesijų atlyginimų kitimo tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį, nes tai nesuteikia realiai naudingos informacijos. Paaiškėjo, kad lietuvių verslininkai darbuotojams moka mažiausius atlyginimus, o estai visose tyrimo srityse aiškiai pirmauja.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą. Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Nuo kitų metų ketinama atstatyti sumažintus atlyginimus visiems valstybės pareigūnams ir tarnautojams, o nuo 2015 metų galėtų būti grąžintos ir sumažintos pensijos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tuo metu šalies prezidentė kritikuoja ministro siūlymą šiemet atlyginimus atstatyti tik iš dalies.

Bendrovė „vokeliuose“ išmokėjo 35 tūkst. litų, nors vien tik šiais metais darbuotojų darbo užmokesčiui ji gavo beveik 67 tūkst. litų iš Europos Sąjungos fondo bei Kauno teritorinės darbo biržos. 2013 m. rugpjūčio 27 d., Kaunas.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 2253 litus. Per ketvirtį šis rodiklis išaugo 0,9 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus vidutinis bruto atlyginimas šalyje padidėjo 4,6 proc. Sparčiau už šalies vidurkį per metus algos augo privačiame sektoriuje. Realusis darbo užmokestis (atmetus kainų komponentės įtaką) palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 0,3 proc. ir 3 proc.

Gitanas Nausėda Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc. Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

  Aušra Jakubonytė, LRT.lt Darbuotojams, kurie nemėgsta savo darbo ir neturi motyvacijos, gresia ilgalaikis stresas ir suprastėjusi gyvenimo kokybė. Anot ekspertų, dėl to kalti gali būti ne tik per mažai dėmesio savo pavaldiniams skiriantys vadovai, bet ir pačių darbuotojų įsitikinimas, kad darbas neturi teikti džiaugsmo. Biudžetinėje įstaigoje dirbanti 25 metų Rugilė pasakoja, kad yra nusivylusi savo darbu.

Vis daugiau darbdavių naudojasi  lengvata įdarbindami bazinių karinių mokymų dalyvius. Darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio subsidiją, jei įdarbina bazinius karinius mokymus baigusius asmenis, arba už savo darbuotojus, sugrįžusius juos atlikus. Tokiu atveju darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio, skirto mokėti tokiam asmeniui – 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio – 1275 lt.

Milžiniškais tempais mažėjant mokinių skaičiui, net ir profesinės sąjungos prakalbo apie mokytojų mažinimo vajaus būtinybę. Vyriausybė, baimindamasi protesto akcijų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, ir toliau ramina pažadais įvairias profesines grupes. Policijos pareigūnams žadėta padidinti atlyginimus nuo 2014 m. sausio 1 d., gyvenimas neturėtų blogėti ir pedagogams. Mažėja ir mokinių, ir mokytojų Naujųjų mokslo metų šalies pedagogai laukia su nerimu.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys.

Policijos pareigūnų profesinių sąjungų atstovai, penktadienį kartu su kitų statutinių pareigūnų atstovais susitikę su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kalbėjo ne tik apie finansavimo sugrąžinimą į prieškrizinį lygį ir menkus atlyginimus, bet ir apie būtinybę priimti Policijos veiklos įstatymą. Nors Premjeras pareigūnams nepažadėjo, kad algos didės jau šiemet, jie teigia, kad susitikimas buvo naudingas.

Kaip visada, energija trykštantis bičiulis Alvydas įsiveržė į redakciją ir tėškė ant mano stalo lapą su skaičiukais. „Pasižiūrėk ir pasakyk, ar įmanoma taip gyventi? Tokie, kaip aš, mokame mokesčius, o kiti šaiposi iš mūsų. Suprantu, kad mokesčių lengvatos gali būti taikomos neįgaliesiems, bet tu man paaiškink, kodėl aš turiu mokėti už milijonierius?“ – be užuolankų rėžė svečias. Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, šiandien priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dy...

Jei gerai uždirbs, darbuotojai Lietuvoje pasiryžę taikstytis su nuobodžiu darbu, atsisakyti karjeros ir gauti algą ar jos dalį vokelyje. Tačiau net ir dėl gerų pinigų lietuvis nenorėtų kęsti prastos atmosferos darbovietėje, taip pat nuolatinių viršvalandžių. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 366 asmenis, besižvalgančius naujo darbo. „Būtent darbo įdomumo pirmiausia sutiktų atsisakyti norintys gauti gerą atlyginimą. Tokių apklausoje buvo 22 proc.

Pasklidus informacijai, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) darbuotojai dėl gerokai vėluojančių atlyginimų nusprendė streikuoti, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pareiškė, jog ši problema jam žinoma, ir pridūrė teigiamai vertinantis VPLC iniciatyvą bei pamėtėjo akmenukų į Vilniaus savivaldybės daržą. VPLC darbuotojai per streiką ketina reikalauti ne tik išmokėti algas, bet ir užtikrinti įstaigos funkcionavimą. Birželio pradžioje jie buvo gavę algas už balandį.

Ką bendro turi buitis ir seksas? Pasak kai kurių keistas įžvalgas pateikiančių mokslininkų, labai daug. Na ir kas, kad neretai vienos įžvalgos prieštarauja kitoms – verta jas žinoti ir pagal poreikį pritaikyti ginčo „kieno eilė iš indaplovės išimti indus“ metu.

Niujorko nekilnojamojo turto agentūra skatina savo darbuotojus kilti karjeros laiptais. Visgi tai daro keistu būdu – šie turi pasidaryti tatuiruotę su kompanijos logotipu, rašoma Didžiosios Britanijos portale „Metro“. Kompanijos „Rapid Realty“ darbuotojams buvo pasiūlytas greitas, bet kiek skausmingas būdas padidinti algą 15 procentų. Kol kas 40 nekilnojamojo turto agentų sutiko išsitatuiruoti juodai žalią kompanijos logotipą.

Vos 16% Lietuvos informatikos studentų baigę studijas norėtų dirbti užsienyje, rodo beveik 500 būsimųjų programuotojų apklausa. 53% informatikų po studijų planuoja dirbti Lietuvoje, 23% ketina imtis savo verslo, 16% norėtų dirbti užsienyje, o likę 8% dar buvo neapsisprendę, paaiškėjo apklausus 495 informatikos ir su ja susijusių specialybių studentus. Apklausą, bendradarbiaudama su 4 Lietuvos universitetais, inicijavo programavimo ir el. verslo paslaugas teikianti NFQ grupė.

Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) darbuotojai du mėnesius dirbo be atlygio, o pacientų skaičius gerokai apribotas, rašo "Lietuvos žinios". Vilniaus savivaldybė vietoj 5,5 mln. litų, kaip paprastai, VPLC šiemet skyrė išlaikymą tik pirmajam metų ketvirčiu - 1,5 mln. litų. Darbuotojai du mėnesius negavo algų. Šią savaitę buvo pervestos algos už balandį, tačiau gegužės pinigų, anot dienraščio, dar nematyti.

Mokslo metams baigiantis ne vienas paauglys svarsto galimybę įsidarbinti vasaros atostogų metu, o kai kurie internetu, per tėvus ar pažįstamus jau darbų ir ieško. Tačiau panašu, kad galimybės darbų susirasti yra beveik lygios nuliui. Bent jau sprendžiant iš praėjusios vasaros rezultatų ir iš šiauliečių pasakojimų.

„Danske bank“ vyriausiosios analitikė Violetos Klyvienės nuomone, MMA didinimas nėra geras sprendimas. Anot jos, protingiau būtų MMA nustatyti pagal darbuotojo amžių. „Gavus duomenis apie pirmąjį šių metų ketvirtį, nemanau, kad MMA dydis turėtų kilti iki 1200 lt“, – sako V. Klyvienė. Anot analitikės, situacija labai skiriasi mieste ir periferijoje, todėl neabejotinai ir įmonių galimybės mokėti atlyginimą yra skirtingos.

Valdančiosios Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys sako, jog metų pabaigoje minimalią algą ketinama didinti iki 1200 litų. „Tai yra svarbiausias mūsų įsipareigojimas, iš dalies jis jau įgyvendintas – minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė „darbiečių“ lyderis.

Jeigu teismas nespėtų išnarplioti privačių Vilniaus vežėjų skundo, ir viešojo transporto reforma nuo liepos 1-osios startuotų tokia, kokia yra pristatoma, vežėjai tuomet prašys nuostolių atlyginimo. Tai patvirtino Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. Jo teigimu, maršrutiniai taksi siekia ne išlikti kaip kultūros paveldas, bet nori toliau teisėtai dalyvauti rinkoje teikiant keleiviams paslaugas, kurie šias galėtų pasirinkti.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 232,9 lito: valstybės ir privačiajame sektoriuose – atitinkamai 2 340 ir 2 169,8 lito, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 731,1 lito: valstybės sektoriuje – 1 809,3 lito, privačiajame – 1 685 litus.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Tėvai daro viską, kad padėtų vaikams susitvarkyti gyvenimą, tačiau jie neįvertina vieno: kokį vardą duoti vaikui, rašo „forbes.com“. Internetinė tarnyba „TheLadders“, kuri užsiima įdarbinimu, kadrų atranka ir profesiniu orientavimu, apjungia šešis milijonus vartotojų (3,4 proc. iš kurių yra kompanijų vadovai) ir turi didelę duomenų bazę apie atlyginimus.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

Tik vienas iš dešimties policijos pareigūnų mano, kad jo darbas yra prestižinis. Tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo 51 proc. apklaustų policininkų. Tačiau net 40 proc. drąsiai pareiškė – darbas policijoje nė iš tolo negali būti vertinamas kaip prestižinis.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija ketina pateikti savo siūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos, vienas jų - didinti minimalią algą, o ne neapmokestinamą pajamų dydį. Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Uspaskicho, Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymai, šią savaitę pristatyti valdančiajai koalicijai, ne tik neužtikrina Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje, bet ir prieštarauja pačios Vyriausybės programai.

Bendrovės „TheLadders“ atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp žmogaus vardo ir jo uždarbio. Anot tyrimo autorių, kiekviena papildoma vardo raidė jo savininkui per metus vidutiniškai gali kainuoti iki 3,6 tūkst. JAV dolerių, rašo „Quartz“. „TheLadders“ atstovės Amandos Augustine teigimu asmenims, kurių vardai yra pakankamai ilgi profesinėje aplinkoje derėtų naudoti trumpinius. Dėl šios priežasties anglakalbėse šalyse Christopheriai turėtų apsvarstyti galimybę vadintis Chrisais.

Rūta JANKUVIENĖ Šiaulių miesto savivaldybės bendrovės „Busturas“ vairuotojai reikalauja naikinti konkurentus – maršrutinius mikroautobusus. Savivaldybei nesureagavus, grasinama imtis priemonių, kurių „tikrai maža nepasirodys“. Vicemeras Juras Andriukaitis įsitikinęs, jog monopolio atkurti negalima – mažieji vežėjai turi teisę dirbti rinkoje. Senka kantrybė Savivaldybė gavo raštą, kurį pasirašė apie šimtas „Busturo“ vairuotojų.

Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo. Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė.

Praėjusią savaitę rašėme, jog „Google“ įkūrėjai Larry Page‘as ir Sergėjus Brin‘as iš savo sukurtos kompanijos tenkinasi simboline alga, kuri per metus siekia vieną JAV dolerį. Šį kartą pranešama, jog taip pat pasielgė ir Mark‘as Zuckerberg‘as, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas. Kalbėdama apie savo finansinius rezultatus „Facebook“ patvirtino, kad socialinio tinklo įkūrėjas ir dabartinis vadovas per metus uždirbs vieną JAV dolerį.

Interneto giganto „Google“ įkūrėjai Larry Page‘as, kuris yra generalinis direktorius, ir jo geras draugas Sergėjus Brinas, kaip nurodoma, iš savo sukurtos kompanijos tenkinasi simboline alga per metus, kurie siekia vieną dolerį. Ir taip nėra dėl to, jog kompanijai sunkiai sektųsi. Kaip žinia, per praėjusį ketvirtį „Google“ grynasis pelnas buvo net 3.35 milijardai JAV dolerių, o tai viršijo prognozes.

 Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko užbaigtu visiems laikams. „Klausimo apie kompensacijų reikalavimus svarstymas šiuolaikinei Rusija yra nutrauktas kartą ir visiems laikams, – teigia V.Čchikvadzė. Jo pozicija paskelbta Rusijos ambasados interneto svetainėje.

Algirdas Igorius, Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ugniagesiais Lietuvoje pasitikima labiausiai: daugiau nei 91 proc. žmonių tiki jais. Antroje vietoje esančia kariuomene pasitiki gerokai mažiau – arti 57 proc. Tačiau aukšti pasitikėjimo reitingai nesuteikia pirmenybės į geresnį finansavimą. Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas gruodį prisižadėjęs nuo gegužės padidinti pareigūnų atlyginimus pastarosiomis dienomis keliskart tikino, kad tokių galimybių nėra.

Moterys vadinamos silpnąją lytimi. Rinkimų balsavimo teisę jos įgijo tik XX a. pradžioje, ilgą laiką dirbo menkai apmokamus darbus, priklausydavo nuo tėvų, vyro pajamų ar našlės pašalpų. Bet nuo tada nutekėjo daug vandens ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beveik. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, moterų nedarbo lygis Lietuvoje buvo 4 proc. punktais mažesnis nei vyrų, tačiau, nepaisant aktyvesnio moterų įsiliejimo į darbo rinką, jos vis dar uždirba mažiau.

Vyriausybė paskelbė, kad nuo spalio mėnesio nacionalinis minimalus atlyginimas (national minimum wage) suaugusiems didės 12 pensų ir pasieks 6,31 svaro už valandą. 18-20 metų amžiaus jaunuoliams minimalus valandinis atlyginimas augs 5 pensais – iki 5,03 svarų, praneša BBC. Verslo ministerijos sekretorius Vince‘as Cable‘as pareiškė, kad vyriausybė šio žingsnio ėmėsi pritarusi „Low Pay“ komisijos pateiktai rekomendacijai.

 Parlamentaras Rokas Žilinskas nori susigrąžinti dėl sausį praleistų posėdžių sumažintą atlyginimą. Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) R.Žilinskas pateikė medicinos įstaigų pažymas, kurios turėtų pateisinti jo nedalyvavimą posėdžiuose sausio mėnesį. Seimo valdyba vasarį opozicinių konservatorių frakcijos nariui R.Žilinskui trečdaliu sumažino atlyginimą dėl sausio mėnesį praleistų plenarinių posėdžių.

 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad dėl atlyginimų, mokamų vokeliuose, įkliuvo sostinės statybų bendrovė ir liūdnai pagarsėjusio bei ne kartą į Vilniaus AVMI specialistų akiratį patekusio tinklo picerija. Įmonių vadovams gresia baudos iki 20 tūkst. Lt. Informaciją apie picerijoje mokamus atlyginimus vokeliuose Mokesčių inspekcija gavo pasitikėjimo telefonu 1882. Vilniaus AVMI atliko operatyvų patikrinimą sostinės Upės g. esančioje maitinimo įstaigoje.

Geriau dirbtumėte Lietuvoje darbą pagal savo profesiją už mažesnį atlygį ar nekvalifikuotą darbą užsienyje už didesnį atlyginimą? Ką rinktumėtės – gimtinę ar svetimus kraštus? Šiuos klausimus per paskutinius kelerius metus bene kasdien apsvarsto didelė dalis šalies gyventojų. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktoje darbuotojų apklausoje buvo klausiama, ką jie rinktųsi – didesnį atlygį svetur už bet kokį darbą ar mažesnes pajamas, bet darbą pagal specialybę.

Mažų Šiaulių miesto mokyklų mokytojai dar itin skaudžiai jaučia krizės pasekmes – jų gaunami atlyginimai žymiai skiriasi nuo tą patį darbą atliekančių kolegų atlyginimų didžiosiose mokyklose. Negana to, kad sumažėjo mokinių skaičius mokyklose, o kartu ir jų darbo krūviai, neskubama atstatyti krizės laikotarpiu sumažinto bazinio mėnesinio atlyginimo dydžio ir keisti ydingos jų darbo apmokėjimo sistemos.