atliekos

Atliekų tvarkymo taisyklių nuostata dėl apmokėjimo už neleistinai paliktų atliekų sutvarkymą yra neteisėta, nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą bei panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, pranešė LVAT.

Siekiant mažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus siūloma penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose. Be to, norima išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Pasak ministerijos, sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifų – 10 eurų už toną, todėl nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 50 eurų.

Ekologija tampa vis aktualesniu klausimu, nes atliekų kiekiai sparčiai auga, tai pastebi ir mokslininkai, tyrinėjantis vandens sudėtį ir kaip tai veikia aplinką: vandens gyvūnus ir galiausiai žmones. Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų vertina ekologiškas prekes ir paslaugas, o tai keičia ne tik visų mūsų ateitį.

Jei sugedusio daikto neišmetate ir neskubate pirkti naujo, o nešate į remonto dirbtuves, valstybė jums turėtų sumokėti – tokia idėja skinasi kelią parlamente. „Valstietis“ Lukas Savickas siūlo grąžinti gyventojams penktadalį remonto išlaidų sumos. Anot jo, tai mažintų besaikį vartojimą, naudą pajustų ne tik žmonių piniginės, bet ir gamta su savo ištekliais, galbūt net sumažėtų šešėlis.

Turkijos paplūdimiuose, miškuose ir šalikelėse – kalnai plastiko iš Europos valstybių. Šalys čia sunkvežimiais veža plastmasės atliekas, kurios turėtų būti nedelsiant išrūšiuojamos ir perdirbamos. Tai svarbu, mat po mėnesio jos tampa neperdirbamomis, taigi ir nelegaliomis. Mat pagal taisykles, plastikas negali būti eksportuojamas į kitas šalis, jeigu ten nebus perdirbtas. Tiesa ta, kad Turkija perrūšiuoja tik 12 proc. plastiko, tad šiukšlių kalnai vis auga.

Sąskaitos gyventojams už šiukšlių išvežimą gali keistis kasmet. Šie metai – ne išimtis. Ir vis dėlto, kol keliose savivaldybėse šis mokestis nekito ar galėjo mažėti, kituose Lietuvos kraštuose už šiukšlių išvežimą gyventojams reikės mokėti daugiau. Tiesa, šių metų pokyčiai, kaip praneša savivaldybės, ne ilgalaikiai – kitąmet šiukšlių išvežimo kainos gali vėl keistis.

Atėjus pavasariui prasidėjo ir sodo darbai: nuo rudens užsilikusių lapų grėbimas, medelių genėjimas, tvarkymasis.  Ne paslaptis, kad daugelis šakomis, lapais ar kitomis šiukšlėmis vis dar atsikrato jas sudegindami. Ką ir kur galima deginti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Vita Stančikienė.

Vilkaviškio rajone užfiksuotas neeilinis incidentas. Kovą turėjo būti pradėtos vežti statybinės atliekos, kurios buvo užkastos žemėje. Aplinkosaugininkai nustatė, kad padaryta žala gamtai – daugiau nei 30 milijonų eurų. Atliekas užkasė viena bendrovė, kai tvarkė aikšteles vėjo jėgainėms statyti. Tačiau išvežt šlamšto taip ir nepavyko. Vėjo jėgainės šalia Vilkaviškio turėjo iškilti prieš šešerius metus. Verslininkai jas buvo suplanavę keturiose vietose.

Jei vidutinė Jungtinės Karalystės šeima paprastai net neišrūšiuoja pusės savo sukuriamų atliekų, kai kurių žmonių viso mėnesio atliekos sutelpa į uogienės stiklainį. Štai perdirbimo vadybininkas iš Šiaurės Londono yra vienas iš tų žmonių, kurie bando keisti savo gyvenimą ir nenaudoti neperdirbamų pakuočių. Tokių kaip jis šalyje daugėja – plečiasi ir „Zero waste“ verslų tinklas. „Apsilankę mūsų virtuvėje pamatysite gausybę maisto gaminimo knygų.

Už Vilkaviškio rajone prieš penkerius metus suvežtus 7,6 tūkst. tonų statybinių atliekų aplinkosaugininkai suskaičiavo žalą gamtai, siekiančią daugiau kaip 33,2 mln. eurų. Kaip BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl aplinkosauginių pažeidimų pradėtas 2018 metais. Turimais duomenimis, statybinis laužas 2015 metais buvo suverstas keturiose aikštelėse Vilkaviškio rajone, kur planuota vėjo jėgainių statyba. „Jų įrengimui galimai buvo panaudota daugiau nei 7 tūkst.

Sidnėjaus uoste matyti baidarininkus visiškai įprasta. Tačiau stebėti, kaip jie plaukiodami renka šiukšles, ne kasdienis vaizdas. Pasiėmę irklą, kibirą, sietą ir specialią lazdą baidarininkų komanda švarina Sidnėjaus uostą. Toks užsiėmimas per pandemiją vienija Sidnėjaus gyventojus, mat kiekvienas jų gali užsirašyti į tokį gamtos švarinimo turą. „Pastaruoju metu sulaukiame daug susidomėjusiųjų. Manau, kad žmonės mąsto apie savo aplinką, nes negali keliauti, neturi ką veikti.

Balkanuose, Serbijoje – milžiniškas šiukšlių ežeras, kuriame plūduriuoja per 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų. Gamtosaugininkai sako, kad ši problema ežerą kamuoja jau daugelį metų. Potpečko ežeras Serbijoje labiau primena šiukšlyną, nei gėlo vandens telkinį. Dabar čia darbuojasi dvi baržos ir dideli kranai, mėginantys išvalyti upės atplukdytas šiukšles – daugiausia plastiką.

Dėl sniego sankaupų miegamųjų rajonų kiemuose sostinėje neišvežtas daugiau nei penktadalis šiukšlių, informavo Vilniaus miesto savivaldybė. „Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu“, – BNS pirmadienį sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Kuo daugiau laiko lietuviai leidžia namuose, tuo daugiau prikaupia šiukšlių. Specialistai sako, kad plastiko atliekų karantino metu itin padaugėjo. O ypač nerimą kelią išaugęs plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, kurios vėliau virs atliekomis, naudojimas. Štai, ką pasakoja žmonės: „Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Pirmadienį Vilniuje – incidentas. Antakalnio rajone žmonės pastebėjo ant šaligatvio gulintį įtartiną maišą. Į vietą iškviestos tarnybos. Antakalnio gatvėje, šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjaus iš pravažiuojančios transporto priemonės iškrito maišas, kaip vėliau paaiškėjo, su panaudotomis medicininėmis apsaugos priemonėmis: kaukėmis, pirštinėmis. Į vietą atvykusios tarnybos nustatė, kad aplinkai toks iškritęs krovinys nėra pavojingas.

Kaukes, pirštines ir kitas koronaviruso apsaugos priemones dėvint kiekvieną dieną, pastebima, kad didėja ir išmetamų apsaugos priemonių kiekis. Norint išmesti kaukes, galioja tam tikros taisyklės, tačiau atliekas rūšiuojančios įmonės pastebi, kad lietuviai panaudotų kaukių išmesti teisingai nemoka. Galiojant reikalavimui visose viešose vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, daugiau jų ir išmetama.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė komunalinių atliekų priėmimo konkursą. Jo laimėtojas per 1,5 metų sutvarkytų ir parengtų deginti iki 50 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Skandalas dėl mokinių maisto. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė skundas, kad vienoje sostinės mokyklų vaikai valgo patiekalus pagamintus iš atliekų. Neva tai, kas nesuvartojama vieną dieną, kitą dieną virsta blynais ar kitais patiekalais. Nors mokymo įstaigai maistą tiekianti įmonė „Bruneros“ kaltės kratosi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai paskelbė – patikrinimas parodė, kad pažeidimų apstu.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Kopūstėlių kaimas, Ukmergės rajonas. Buvusi sovietinė karinė bazė. Apleista, beveik nematoma teritorija, kurioje labai patogu daryti juodus darbus. Pavyzdžiui, vežti ir slėpti pavojingas atliekas. Įtariama, kad čia gali būti gudriai paslėpta dešimtys tonų aplinkai pavojingų atliekų. Jei kiltų gaisras, dustų visa Ukmergė, kaip neseniai duso Alytus.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Kiekvieną mėnesį pavojingas atliekas tvarkanti bendrovė „Toksika“ sunaikina apie dešimtis tonų medicininių atliekų su COVID užkratu. Tačiau didele problema išlieka gyventojų į konteinerius išmetamos medicininės atliekos – jų surinkimui tinkamai vis dar nepasirengta.  Autobusiuku iš visų Lietuvos ligoninių ir patikrinimo punktų atvežamos COVID 19 atliekos – pirštinės, kaukės, kitos apsaugos priemonės. Pilnos, sandariai uždarytos dėžės dar kartą dezinfekuojamos.

Aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydami skelbti ekstremaliąją situaciją dėl neveikiančio komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, prašymas pateiktas pasitvirtinus informacijai, jog neveikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įrenginys, dėl ko nebuvo vykdomas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimas.

Pavojingų atliekų deginimo įmonėje „Toksika“ apsilankęs ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad bendrovė pasirengusi didesnių su koronavirusu susijusių atliekų kiekių utilizavimui, tačiau valstybėje nėra sistemos, kaip tokias atliekas surinkti iš gyventojų.  Ministras teigė, kad nerimą keliant augantys užsikrėtusiųjų skaičiai, jis norėjo įvertinti, ar įmonė galėtų susitvarkyti, jeigu atliekų padidėtų „kartotiniais dydžiais“, ar užtektų personalo ir kitų resursų.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Antrines plastiko atliekas perdirbanti įmonė „RetroPlast“ Skaidiškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojams sukėlė tikrą galvos skausmą – šie dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš įmonės teritorijos pusės negali nei kvėpuoti, nei praverti langų. Aplinkos apsaugos departamento atstovai tikina, kad tyrimas jau yra pradėtas, tačiau išvadų dar reikės palaukti, todėl informacija iš anksto nebus skelbiama. Įmonė situacijos kol kas nekomentuoja.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ baigus statyti komunalinių ir pramonės atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę Kaune bei baigiant statyti tokią pat jėgainę Vilniuje, Seimas uždraudė nuo lapkričio įvežti į šalį komunalines ir pavojingas atliekas, skirtas sudeginti ir naudoti energijai gauti. Taip pat nebus galima įsivežti komunalinių atliekų deginimo proceso likučių – pelenų ir šlakų.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Penktadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos darbuotojai iš automobilio priekabos išima senas padangas ir meta jas pamiškėje. Susisiekus su Reivyčių seniūnijos seniūnu Stanislovu Puteliu paaiškėjo, kad padangos ten buvo sudėtos ne veltui ir bus išvežtos jau šiandien po pietų.  Vaizdo įraše užfiksuoti tokiu seniūnijos darbuotojų darbu pasipiktinę praeiviai.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, ką gyventojams reikėtų žinoti apie pasenusių arba nereikalingų vaistų atliekų šalinimą.  „Pasenusius ir nebereikalingus vaistus visos vaistinės privalo priimti nemokamai. Jei kuri nors vaistinė atsisako priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti Tarnybą: [email protected] arba tel.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Pandemijos metu susidariusios medicininės atliekos deginamos „Toksika“ pavojingų atliekų naikinimo įrenginyje. Nuo karantino pradžios jau sudeginta per 10 tonų įvairių panaudotų medicininių apsaugos priemonių, kuriomis naudojosi su COVID-19 virusu kovojantys medikai bei patikros punktuose dirbantys savanoriai.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Karantino laikotarpiu gyventojams komunalines atliekas siūloma tvarkyti griežčiau, o daiktų keitimosi punktus laikinai uždaryti, taip pat siūloma stabdyti užstato pakuočių priėmimą ne taromatuose, trečiadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo rekomendacijos gyventojams.

Šilutės Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai ištyrė pranešimą dėl bute deginamų draudžiamų atliekų – paaiškėjo, kad pažeidėjas yra tas pats asmuo, kuris ir pranešė apie pažeidimą, penktadienį praneša AAD.  Šio mėnesio pradžioje Šilutės aplinkosaugininkai gavo šio rajono gyventojo pranešimą, kad kaimynai namuose krosnyje kūrena plastiką ir senus baldus. Skambinantis asmuo skundėsi, kad degančios atliekos užteršė orą, todėl tame name gyvenantiems žmonėms sunku kvėpuoti.

Vilniaus mieste nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos šiukšlių tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turinčiuose daugiabučiuose šachtos ilgainiui turi būti užsandarintos, o konteineriai po jomis nuo vasario 1 dienos išvežami.  Naujienų portalas tv3.lt domisi, kiek daugiabučių Vilniuje jau pasiekė šios naujovės.  Sostinėje yra beveik 3000 daugiabučių, kuriuose įrengtos šachtinės atliekų sistemos.

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dabar kainos už atliekų tvarkymą yra skirtingos visose šalies savivaldybėse.

Lietuvos miškuose pernai surinkta 700 tonų atliekų, skelbia Aplinkos ministerija. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 100 tonų šių atliekų – netinkamos naudoti automobilių padangos, jų miškuose ypač padaugėja per padangų keitimo sezonus – pavasarį ir rudenį. Šis skaičius rodo, kad senomis padangomis pamiškėse nusikratė apie 3 tūkst. automobilių savininkų.

Aukšto lygio radioaktyvios atliekos, kurios dar dabar talpinamos į specialius konteinerius ir užkasamos po žeme, manoma, iširs greičiau, nei planuota. Tai turėtų turėti rimtų pasekmių ne tik ekologijai, tačiau ir žmogaus sveikatai. Apie tai anksčiau nebuvo net susimąstoma. Vien JAV radioaktyvios atliekos šiuo metu sudaro daugiau nei 90 tūkst. metrinių tonų (apie 9 mln. kilogramų), rašoma portale iflscience.com. Šis skaičius per artimiausius dešimtmečius turėtų išaugti iki 140 tūkst.

Alytaus rajone antradienį radus krūvą tekstilės atliekų, aplinkosaugininkai ieško, kas jas išmetė. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, į gamtą išmestų drabužių bei avalynės 12 kubinių metrų krūva buvo rasta netoli Tūkstantmečio tilto. „Pareigūnams nenustačius, kas galėjo atsikratyti šiomis atliekomis, Aplinkos apsaugos departamentas prašo visuomenės pagalbos“, – rašoma aplinkosaugininkų pranešime.

Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas – šiais laikais visiems žinomi dalykai, bet ar kada girdėjote apie rūšiavimo šventyklą? Taip tokia yra – į ją jus ir kviečiame pasižiūrėti, kaip plastiko buteliai virsta vienuolių apdarais. Tailando vienuolis kūną apsivynioja tradicinės šafrano spalvos apdaru. Bet tradicinė skraistė pagaminta visai ne tradiciškai. O ir šis Tailando vienuolynas netradicinis – jį galima drąsiai vadinti rūšiavimo šventykla. Tikintieji čia aukoja ne pinigus, o plastiką.

Šiomis dienomis itin didelis dėmesys atkreipiamas į aplinkos apsaugą, tačiau kai kurie nepaiso galimų baudų ir statybinėmis atliekomis užverčia ne tik savo, bet ir kitų sklypus. Šių metų sausio 30 d. Panevėžio rajono gyventojas užfiksavo kaip apie 13 val. atvažiavo savivartis sunkvežimis ir išpylė didelį kiekį statybinių atliekų šalia jo namo. Vyras teigia, kad tai vyksta jau ne pirmą kartą, todėl buvo nuspręsta ant namo įsirengti stebėjimo kameras, kurios galėtų užfiksuoti tokius įvykius.