atliekos

Sprendžiant, ar uždaryti Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą dar bus vertinama, kuris viešasis interesas yra svarbesnis – išvengti jos skleidžiamos smarvės ar sutvarkyti komunalines atliekas, sako Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktoriaus pavaduotoja Justina Černienė. Pasak jos, tai leidžia įstatymo išimtis.   „Čia šiek tiek yra niuansas – Aplinkos apsaugos įstatyme yra tokia išimtis, kadangi tai mišrių komunalinių atliekų apdorojimo objektas.

Sutvarkyti kapai parodo mūsų požiūrį į mirusius, vaizdas už kapinių tvoros – į gyvuosius, kuriems tenka ne tik matyti, bet ir sutvarkyti iš kapinių išneštas bei išmestas atliekas. Artėjant lapkričiui, Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienoms, kapų atliekų kiekiai milžiniškai išauga. Smarkiai padaugėja darbo ir atliekų tvarkytojams, skubantiems ne tik ištuštinti greitai prisipildančius konteinerius, bet ir sutvarkyti į atliekų tvarkymo įrenginius atvežtas kapų atliekas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai panaikino gargždiškiui skirtą 30 eurų baudą už tai, kad jis į plastiko rūšiavimo konteinerį įmetė plastikinį purkštuvą, penktadienį pranešė teismas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šių metų liepos 21 dienos nutarimu E. M. skyrė baudą už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, nes jis balandžio mėnesį į plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių atliekų konteinerį išmetė aštuonių litrų plastikinį purkštuvą.

Nors iki Vėlinių dar kelios savaitės, kapinėse šimtais tonų išaugo išvežamų atliekų kiekiai. Tinkamai išrūšiuotas atliekas tvarkytojai perrūšiuoja, tačiau vien jų pastangų neužtenka. Kad atliekų kapinėse apskritai sumažėtų, svarbiausia – saikas: į kapines užtenka atsinešti gyvą gėlę ir vieną žvakę.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar perdirbtoms pakuotėms netaikyti taršos mokesčio.  Seimas paskutinį kartą balsuos dėl trijų – Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų, kuriais siūloma nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikė rekomendacijas dėl saugaus maisto vartojimo po gaisro UAB „Ecoservice” atliekų perdirbimo punkte Vilniuje. Kaip rašoma VMVT pranešime, gaisro metu į aplinką išsiskiria tokios cheminės medžiagos kaip anglies monoksidas, sieros ir azoto oksidai, dioksinai, furanai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt. Pažymėtina tai, kad maisto saugos aspektu, didžiausią riziką kelia dioksinai ir kitos jų grupei priskiriamos medžiagos.

Šiaulių rajone, Jurgeliškių kaime, sekmadienio vakarą degė bendrovės „Toksika“ tvarkomos pavojingos atliekos, tačiau žalos gamtai padaryta nebuvo, teigia Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak aplinkosaugininkų, atliekų surinkimo aikštelėje pradėjo smilkti jūriniame konteineryje didmaišiuose laikomos pavojingos atliekos, ugniagesiams atidarius konteinerį smilkstančios atliekos buvo užpiltos vandeniu ir užgesintos. Gaisras buvo užgesintas per valandą.

Didžiulis gaisras kilo šalia Vilniaus, Gariūnuose įsikūrusioje atliekų perdirbimo įmonėje. Dega plastiko atliekos, gaisrą iki šiol gesina gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, į viršų veržiasi tiršti juodi dūmai, matomi ir už keliasdešimties kilometrų. Ugniagesiai gelbėtojai rekomenduoja gyventojams uždaryti namuose langus ir duris, vengti būti gryname ore. Jie prognozuoja, kad gaisro užgesinti greičiausiai nepavyks iki rytojaus.

Turite konteinerį, bet nerūšiuojate atliekų? Darote pažeidimą ir gausite pranešimą. Vėliau tūkstančių gyventojų gali laukti ir bauda. O už kiekvieną pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, padarytas pakartotinai – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų, praneša Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.

Seime kelią skinasi projektas, kuriuo siekiama dvigubai padidinti baudas išmetantiems tiek nepavojingas, tiek pavojingas atliekas į aplinką ir jūrą. Taip pat daugiau nei tris kartus mažinama riba, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Parlamentarai po pateikimo pritarė šiam projektui. Seimas turės dar du kartus balsuoti, kad įstatymas įsigaliotų.

Statybinių atliekų kalnai ir milijoninė žala gamtai. Tokią nelegalų savartyną aplinkosaugininkai rado viename iš Vilniaus rajono kaimų. Verslininkai įniršę dėl žurnalistų dėmesio, seniūnas gina įmonę, o Vilniaus rajono savivaldybė nustebo, kad nežino, kas vyksta jos teritorijoje. Viena iš Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos kaimo gatvių – iš pirmo žvilgsnio čia nieko neįprasto nėra. Tačiau metalinė tvora slepia didžiulę gamtai padarytą žalą.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Konkurencijos taryba (KT) tiria, ar Panevėžio valdžios vidaus sandoriai su savivaldybės  kontroliuojama bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ yra teisėti. Bus tiriami pernai rugpjūtį ir gruodį be konkurso sudaryti sandoriai dėl atliekų tvarkymo, išvežimo ir rūšiavimo, BNS teigė tarybos atstovė Lina Navickaitė.

Dauguma lietuvių giriasi, kad savo atliekas rūšiuoja ir bet kur neišmeta. Tačiau atliekų tvarkytojai tokias kalbas paneigia. Konteineriuose, skirtuose plastikui, metalui ir popieriui, net trečdalis atliekų yra netinkamos, kurios sugadina teisingai rūšiuojančių darbą. Tad ragina gyventojus būti atidesniems. Beje, vilniečiai skundžiasi perpildytais konteineriais ir šiukšlių kalnais aplink juos.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie Klaipėdos rajone Ežaičių kaime privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją.

Įpusėjus pavasariui kasmet pasirodo pranešimai apie Lietuvoje atrastus nelegalius sąvartynus. Neseniai į bendruomenės narius socialiniuose tinkluose kreipėsi Kelmės rajono Liolių seniūnijos atstovai, prašydami padėti surasti asmenis, kurie teršia teritorijos aplinką. Primename, kad už šiukšlinimą neleistinose vietose gresia ir rimta atsakomybė – baudos net iki 30 tūkst. eurų. „Prieš metus laiko Pučkoriškės kaime, už Maneikių k., buvo sutvarkytas nelegalus šiukšlynas.

Vyriausybė siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę, kai žala gamtai siektų 19,6 tūkst. eurų ir daugiau, taip pat kai į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių, virš 5 tonų pavojingų ir virš 10 tonų nepavojingų atliekų.  Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms, griežtinančioms atsakomybę už žalą aplinkai.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad žemės sklype tarp miškų, Perlojos kaime Varėnos rajone, traktoriumi į duobes buvo sustumtos nepavojingosios ir pavojingosios atliekos. Kad atliekos gali būti šalinamos neteisėtai, pareigūnai sužinojo gavę pranešimą. Vėlų kovo 27-osios vakarą nuvykus į nurodytą vietą, informacija pasitvirtino: žemės ūkio paskirties žemės sklype į duobes traktoriumi sustumta įvairių nepavojingųjų atliekų.

Streikuojant atliekų surinkėjams, Paryžiaus gatvėse jau susikaupė 10 tūkst. tonų šiukšlių, penktadienį pranešė miesto valdžia. Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Paryžiaus gatvėse turistai ir vietiniai gyventojai raukia nosis, mat ten tvyro baisus dvokas. Šalyje vilnija protestai, o demonstracijose jau 10 diena dalyvauja ir atliekas tvarkantys darbuotojai – per šį laiką mieste prisikaupė daugiau nei 6 tūkstančiai tonų atliekų. Paryžiaus gatvėse – protestuotojai ne tik leidžia pirotechniką, bet ir susiremia su policija.

Pirmadienio rytą Studentų gatvėje vairuotojus pasitiko netikėta kliūtis. Ant važiuojamosios kelio dalies pastebėtas kalnas šiukšlių. Tuo metu UAB „Kauno švara” apeliuoja į gyventojų sąmoningumą – per plauką išvengta didelės nelaimės, praneša naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. „Studentų g. kažkas užprikolino. Link Ąžuolyno tik iš antros juostos”, – pirmadienį apie 07.16 val. paskelbta „Kas vyksta Kaune” grupėje. Liudininkų teigimu, šiukšliavežėje buvo užsidegusios šiukšlės.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl sostinėje, Sandėlių gatvėje nelegaliai tvarkiusios įmonės veiklos.  Dėl neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ir aplinkos teršimo atliekomis ketvirtadienį aplinkosaugininkai pranešė kartu su kriminalistais, Darbo bei Mokesčių inspekcijų atstovais Vilniuje, Sandėlių gatvėje atlikę bendrą operaciją ir toliau tiriantys informaciją.

Antradienio rytą Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas šalia Katedros aikštės, netoli eksponuojamo tanko, pastatė atliekų konteinerį žvakutėms, gvazdikams ir kitiems okupantų pagerbimo simboliams. „Kaip vicemeras, atsakingas už miesto atliekų tvarkymą (viena iš mano kuruojamų sričių), labai gerai žinau, kas jos yra ir kur turi keliauti.

Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą. „Eurovaistinės“ duomenimis, pernai gyventojai į vaistines atnešė 3,6 kartų daugiau vaistinių preparatų negu 2021 metais. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad vaistinių lankytojai ne tik atneša utilizavimui skirtus vaistus, bet ir noriai gilina žinias, klausdami apie jų rūšiavimą. Ji atskleidžia, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kokie klausimai kyla vaistus rūšiuojantiems žmonėms.

Su gamtos šiukšinimu nesusitvarkanti Aplinkos ministerija į pagalbą kviečiasi policiją, teršėjams grasina baudžiamąja atsakomybe. Iki šiol už atliekų išmetimą pamiškėse grėsdavo vos kelių šimtų eurų bauda, todėl policijos įsitikinimu, tokie verslai buvo nesustabdomi. Vis dėlto, kiek tokių nelegalių sąvartynų šiuo metu yra, ministras atsakyti negali. Tačiau žada, gaudant nelegalius verslininkus, vykdyti ir slaptus pirkimus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla penktadienį aptars bendradarbiavimo stiprinimą tiriant nelegalaus atliekų išvežimo, tvarkymo atvejus bei baudžiant pažeidėjus. „Kalbėsim dėl bendradarbiavimo policijos ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD), dėl reidų kartu darymo, tam tikrų operacijų artimiausiu metu. Taip pat dėl mokymų, kad padėtų apmokydama policija AAD pareigūnams", – BNS sakė ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.

Kai kurie atliekų tvarkytojai sako, kad ateityje plastiko pakuočių bus mažiau – jas pakeis popierius, tačiau kiti mano, kad popieriaus tvarkymas yra ir brangesnis, ir taršesnis.

Aplinkos ministerija siūlo ateityje atsisakyti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo vadinamuosiuose MBA įrenginiuose. Ministras Simonas Gentvilas sako, kad ši infrastruktūra tampa pertekline, jei gerai  rūšiuojamos pirminės atliekos.

Gyventojus, gavusius leidimą statyti individualius namus, siūloma automatiškai įtraukti į rinkliavos už atliekas mokėtojų sąrašą. Tikimasi, kad tokiu būdu sumažės statybinių atliekų, gabenamų į pamiškes, srautas.    Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įsitikinusi, kad mokėdami mokesčius namą statantys žmonės gaus ir atliekų tvarkymo paslaugas, ir šansą neįbristi į „atliekų atsikratymo šešėlį“ arba išlipti iš jo.

Likus mažiau nei metams iki Europos Sąjungos (ES) direktyvos, įpareigojančios rūšiuoti maisto atliekas, įsigaliojimo, Lietuvoje tai kol kas daro tik vienas – Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras. Tam aktyviai ruošiasi Klaipėda ir Šiauliai, kur maisto atliekos gali būti naudojamos ir energijos gamybai.

Paaiškėję faktai apie apie nelegalius atliekų vežėjus Vilniaus rajone rodo, kad atsakingos institucijos tinkamai neatliko savo darbo, apie tai turėtų susimąstyti ir aplinkos ministras, sako prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius. „Yra ministerija ir ministras, kuris atėjo su tam tikra vizija, su tam tikrais pažadais ir, pasirodo, neužtenka cituoti filosofų, nuvažiuoti į konferenciją. Reikia pasiraitoti rankoves ir konkrečiai dirbti su problemomis.

Atskiruose regionuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) nemokamai priimamų statybų ir griovimų atliekų kiekiai skiriasi kartais, o juos viršijus įkainiai yra itin dideli, todėl gyventojams jas tenka gabenti į sąvartynus, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.  „Kainų skirtumai yra per daug dideli ir neišgirdau, kaip juos paaiškinti.

Baldų bei tekstilės gamintojus ir importuotojus jau kitąmet norima įpareigoti tvarkyti jų gaminių atliekas bei pakuotes. Tai pirmadienį pranešė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.    „Kitais metais pradėsime tos didesnės gamintojų atsakomybės principo srities praplėtimą. Bus nustatyta gamintojų atsakomybė baldams ir tekstilei.

Dėl nelegalių atliekų vežėjų Vilniaus rajone, Juodžių kaime, vykdytos veiklos Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Jungtinių operacijų centrą. „Departamentas imasi visų priemonių šiai veiklai stabdyti. Tikrieji asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – pranešime cituojamas departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Siekiant geriau kontroliuoti nelegalius statybų atliekų tvarkytojus juos reikėtų bausti griežčiau – taikant baudžiamąją atsakomybę, tačiau tam prireiks laiko, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė. Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turėtų bendradarbiauti su teisėsauga, kad nelegalus atliekų vežimas būtų užkardytas, o vežėjai – baudžiami griežčiau.

Griežtės atliekų, o ypač statybinių atliekų ir padangų tvarkymas, įspėja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Atliekų versle vis dar yra labai daug nesutvarkomų srautų, visų pirma statybinės atliekų ir padangų srautas, kur nemaži kiekiai. Pavasario sesijoje ateisime (į Seimą  – BNS) su pasiūlymais, kaip griežtinti“, – ketvirtadienį per Žinių radiją kalbėjo ministras. S. Gentvilo teigimu, antroje šių metrų pusėje aplinkosaugos institucijos pradės naudotis satelitiniais duomenimis.

Žmonės gali daug prisidėti siekiant užkardyti nelegalų atliekų verslą, sako aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas ir ragina visada reikalauti čekio už išvežamas šiukšles.

Nelegalių atliekų vežėjų žala Vilniaus rajone, Juodžių kaime, esančiai aplinkai siekia 4,6 mln. eurų, po „15min“ paskelbto tyrimo trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak AAD, aplinkos teršėjai turės atlyginti trims sklypams už žemės paviršiaus teršimą atliekomis paskaičiuotą aplinkai padarytą žalą.

Bankrutavusios bendrovės „Srava“ teritorijoje Telšiuose baigtos tvarkyti atliekos – iš viso 671 tona, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Sutvarkyti atliekas Telšių aplinkosaugininkai nurodė po įmonės teritorijoje kilusių po trijų gaisrų 2012 ir 2013 metais, tačiau bendrovė jų nevykdė teisindamasi, kad draudimo kompanija nedengia nuostolių.

Kaune pirmadienio naktį degė Palemono keramikos gamyklos cechas, čia liepsnojo įvairios atliekos. Įmonė BNS pranešė, kad gaisras kilo jos teritorijoje esančiose bendrovei „Ramdega“ išnuomotose patalpose, čia užsidegė ir apdegė dalis nuomininkui priklausančių įrengimų bei gamybinių žaliavų.  „Patalpas UAB „Ramdega“ yra išsinuomojusi mokslinei eksperimentinei tyrimų ir gamybinei (ūkinei) veiklai.

Nupuoštas eglutes vilniečiai galės atnešti į artimiausią jų surinkimo vietą, tokių specialių aikštelių Vilniuje paruošta apie 100. Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, eglutes į surinkimo taškus bus galima nešti nuo sausio 6-osios, penktadienio, jos bus renkamos visą mėnesį.   Specialiose aikštelėse reikia palikti jau nupuoštas egles. Surinktos eglutės bus naudojamos biokurui arba išvežtos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Didžiųjų miestų savivaldybės prieš naujuosius metus tvirtina įvairių paslaugų miestiečiams įkainius. Ne išimtis ir atliekų tvarkymo kainos. Nors daugelis nuogąstavo, kad ši paslauga gyventojams gali stipriai pabrangti tiek dėl išaugusių energetinių išteklių kainų, tiek dėl kelis kartus didėjančio atliekų mokesčio, dviejuose iš trijų didžiausių šalies miestų paslaugos nebrangs. O štai vieno miesto gyventojai privalės plačiau atverti kišenes.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) rūpinasi komunalinių atliekų išvežimu laiku ir bendro naudojimo konteinerių tvarkinga aplinka sostinėje. Efektyviai atliekų tvarkymo paslaugų kokybei užtikrinti VASA pasitelkia ne tik kontrolierius, bet ir išmanius įrenginius – bepiločius lėktuvus bei vaizdo stebėjimo kameras, rašoma pranešime spaudai. „Siekiame Vilnių padaryti draugiškesnį tiek gyventojams, tiek mūsų įmonių personalui.

Aplinkos ministerija keičia atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimo tvarką. Pati ministerija sako, kad pasikeitusi tvarka gyventojų nepalies. Tuo metu savivaldybių asociacija tvirtina, kad kainos vienareikšmiškai augs, o atliekų tvarkymo pabrangimą labiau pajaus ne didmiesčių, o mažesnių miestų gyventojai. Aplinkos ministerija parengė nutarimą, pagal kurį keičiamas atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimas.

Lietuva, Nyderlandai, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Kipras perdirbo daugiau kaip pusę plastikinių pakuočių atliekų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ naujai skelbiami 2020 metų duomenys. Priešingai, Maltoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Airijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje perdirbta mažiau nei trečdalis plastikinių pakuočių atliekų. Apie tai rašo naujienų portalas „Made In Vilnius“. Nors rezultatai pozityvūs, tobulėti dar yra kur.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, joje Jonavos rajone veikianti naftos atliekų tvarkymo „NAPC“ įmonė kaltinama dėl aplinkai padarytos daugiau nei 2,3 mln. eurų siekiančios žalos. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, Kauno policijos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Jonavos rajone veikianti naftos atliekų perdirbimo įmonė per savo atstovą galimai pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Tvarkantis namuose dažnai atsiranda atliekų, kurios netelpa į konteinerius. Didelių gabaritų atliekų (DGA) susikaupia ir atlaisvinant sandėliukus. Savo pranešime spaudai „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) primena, kaip tinkamai tvarkyti didelių gabaritų atliekas. VASA jau trejus metus vilniečiams siūlo pasinaudoti nemokama DGA išvežimo iš namų paslauga. Šią paslaugą sostinės gyventojai gali užsisakyti VASA Savitarnos svetainėje, el. paštu dga@vasa.

Vėlinės – rimties, susikaupimo, mirusiųjų atminimo diena. Bet ar žinojote, kad lyginant su kitais mėnesiais, atliekų kapinėse kiekis šiomis dienomis stipriai išauga? Norint sumažinti jų kiekį, tvarkant kapus reikėtų atsigręžti į aplinkai kuo palankesnius sprendimus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad likus savaitei iki Vėlinių, jaučiamas didelis susidomėjimas šiai šventei skirtoms prekėms – ekologiškoms žvakėms ir gyvoms gėlėmis.

Nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) po trijų nesėkmingų bandymų paskelbė naują rangovo konkursą, kuris pastatytų mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną. IAE komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova BNS teigė, jog atsižvelgiant į situaciją rinkoje projekto biudžetas padidintas, tačiau jo apimties neatskleidė. Anksčiau skelbta, kad atliekyno statybos kainuos apie 70 mln. eurų.