atliekos

Ligoninėse kyla nerimo banga, nes joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis, rašo „Lietuvos žinios“. Mat medicinos įstaigose sukaupiamos atliekos jau kuris laikas nedeginamos. Šia veikla nuo 2006-ųjų užsiėmusi bendrovė "Senovė" tam nebeturi leidimo, o netoli Šiaulių pastatytas įmonės "Toksika" pavojingų atliekų deginimo įrenginys dar nenaudojamas. Nebetinkami vaistai, panaudoti švirkštai, skalpeliai ir net žmonių kūno dalys keliauja į... saugyklas.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei reikia harmoningos ir švarios aplinkos. Po beveik bet kokios žmogaus veiklos lieka atliekų. Daugelis jų pačios nėra pavojingos sveikatai, bet tinkamas jų tvarkymas sumažina arba padeda išvengti ir galimo pavojaus. Medicininės atliekos – tai pavojingos ir nepavojingos žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (pagal dabar galiojančią Lietuvos higienos normą HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, (Žin.

Šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, pradėtos deginti pavojingos atliekos. Trečia savaitė vyksta deginimo bandymai, bet visuomenei nepraneštas nei pats deginimo faktas, nei bandymų rezultatai. „Šiaulių kraštui“ pradėjus tuo domėtis, aiškinama, kad pirmieji oficialūs duomenys “bus rytoj“, nors sudeginta jau per 250 tonų pavojingų atliekų.

Pavojingų medicinos atliekų šalinimas kartu su buitinėmis daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, pažymi Valstybės kontrolė. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas medicinos atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis.

Neapolio gatvėse jau stūkso 3 tūkst. tonų atliekų, trečiadienį pranešė šio Italijos miesto valdžią, kurią cituoja agentūra AFP. Prieš dvi savaites jų buvo „tik“ 1 tūkst. 700 tonų. Šiukšlių krizė paaštrėjo savaitės pradžioje uždarius Tercinjo sąvartyną. Tokio žingsnio imtasi dėl sąvartyno teršiamo geriamo vandens. Neapolio regione jau kelias savaites nesiliauja neramumai tarp policijos ir gyventojų, protestuojančių prieš tolesnį sąvartyno naudojimą ar jo plėtimą.

Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. „Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis, skandalingai pagarsėjęs prastumta iki galo neparengta atliekų tvarkymo studija, ir toliau tvarkosi, kaip nori. Paaiškėjo, kad direktorius atliekų vežėjams mokėjo ne ŠRATC-o valdyboje nustatytą rinkliavos dalį, o tiek, kiek norėjo: saviems — daugiau, kitiems — mažiau.

„Pagal vieno iš konkurso dalyvių pareiškimą teismas pritaikė laikinosios apsaugos priemones“, – „Respubliką“ informavo Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos centro atstovas spaudai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad „kita“ konkurso dalyvė, UAB „Fortum Klaipėda“, jau šiemet Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradės statyti šiluminę jėgainę, kuri degins miesto ir rajono buitines atliekas.

Vilniaus ir Kauno bendruomenės atstovai ketvirtadienį piketavo prie prezidentūros, reikalaudami šalies vadovės neleisti sostinėje statyti didžiulio pajėgumo atliekų deginimo gamyklos ir dar kartą paaiškinti Seimui ir Vyriausybei, jog Europos Sąjungos lėšos turėtų būti panaudotos ne atliekų deginimui, o jų perdirbimui.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano (Viktor Orban) nuomone, galimybė, jog likusi nuodingų atliekų rezervuaro sienos dalis gali sugriūti, – labai didelė. Apie tai jis pareiškė šeštadienį atvykęs į nukentėjusį regioną, praneša BBC. „Siena labai prastos būklės ir, mūsų apskaičiavimais, likusi dalis greitu laiku gali galutinai subyrėti, – savo susirūpinimą išsakė V. Orbanas.

Pasitaiko, kad šuo ryja išmatas bei visokias atliekas. Kaip elgtis šeimininkui ir kaip apsaugoti šunį, laisvai paleidus jį pabėgioti? Išmatų ėdimas vadinamas koprofagija. Tokį elgesį diktuoja prabundanti laukinė gyvūno prigimtis.

Skaičiai rodo, kad Lietuvoje perdirbama tik 8 proc. atliekų. Pasak specialistų, valdžia tam neskiria pakankamai dėmesio. Ketvirtadienį Druskininkuose prasideda dviejų dienų Atliekų tvarkymo forumas, kuriuo siekiama diskutuoti kaip gerinti tokią padėtį, praneša Lietuvos radijas. Per kelis šimtus savivaldybių, gamintojų, atliekų tvarkymo įmonių atstovų ir kitų specialistų forume svarstys, ką būtina padaryti, kad sumažėtų komunalinių atliekų kiekiai, kurie patenka į sąvartynus.

Rugsėjo 23-24 d. Druskininkuose rengiamas Atliekų tvarkymo forumas rengiamas. Septintus metus iš eilės į tradiciniu tapusį forumą rinksis verslo ir valdžios institucijų atstovai. Pasak konferencijos organizatorės Linos Šleinotaitės – Budrienės, konferencija yra ta vieta, kur susitinka verslininkai, politikai, atsakingi valstybės pareigūnai, išsakomos problemos ir interesai, generuojamos idėjos ir pasiūlymai, kaip efektyviai tvarkytis ir išsaugoti švarią aplinką.

Naujųjų degalų gamyboje naudojami viskiui gaminti produktai. Tai skystis, liekantis viskio gamybos aparatuose po pirmosios distiliacijos, bei panaudoti grūdai. seefrence.org Visi žino, kad alkoholis ir vairavimas baigiasi blogai. Tačiau Škotijos mokslininkai atrado būdą, kaip susieti šiuos du dalykus ir gauti kai ką gero. Napjė (Napier) universiteto Edinburge, Škotijoje, mokslininkai sukūrė naują technologiją, kuri leidžia automobilio degalus pagaminti iš viskio gamybos atliekų.

Naujųjų degalų gamyboje naudojami viskiui gaminti produktai. Tai skystis, liekantis viskio gamybos aparatuose po pirmosios distiliacijos, bei panaudoti grūdai. seefrence.org Visi žino, kad alkoholis ir vairavimas baigiasi blogai. Tačiau Škotijos mokslininkai atrado būdą, kaip susieti šiuos du dalykus ir gauti kai ką gero. Napjė (Napier) universiteto Edinburge, Škotijoje, mokslininkai sukūrė naują technologiją, kuri leidžia automobilio degalus pagaminti iš viskio gamybos atliekų.

Valstybės kontrolė nustatė, jog apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos. Taip yra dėl to, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybė už aplinkos teršimą gaminiais ir jų pakuotėmis Lietuvoje yra gana formali, nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas. Prie tokių išvadų valstybiniai auditoriai priėjo išankstinio tyrimo metu įvertinę gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.

Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai su nerimu laukia prie miestų turinčių iškilti naujų kaminų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prieigose (arba pačiame mieste) ketinama statyti atliekų deginimo gamyklas. Tokie planai jau daugiau kaip dvejus metus Vilniaus Lazdyno rajono gyventojams neleidžia neleidžia ramiai miegoti. Jie įnirtingai priešinasi prieštaringai vertinam projektui ir tikina, kad tokia gamykla kels didžiulę grėsmę jų sveikatai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo patvirtino ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl mišrių atliekų tarifo skaičiavimo pagal buto plotą yra teisėtas. "Kauno miesto savivaldybės taryba kovo mėnesį nusprendė, kad gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose ir nepasirinkę kitokio mokėjimo būdo už mišrių atliekų išvežimą, už šią paslaugą mokės priklausomai nuo gyvenamo buto ploto.

Kad perliptų per šiukšles, panevėžiečiams šiemet teks patiems griebti šluotas ir nelaukti Savivaldybės atsiųstų kiemsargių. Lėšas miestui tvarkyti paskirsčiusi Savivaldybė švara besirūpinančiam „Panevėžio specialiam autotransportui“ atseikėjo 3,6 mln. Lt, tai yra milijonu mažiau, nei buvo panaudota pernai. Miesto meras Vitalijus Satkevičius pripažįsta: skurdus iždas kelia baimę, kad Panevėžys gali virsti dideliu šiukšlynu.

Opozicijos atstovo Kauno miesto savivaldybėje liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus siūlymu atliekų deginimo įmonės statybos klausimo svarstymas miesto tarybos posėdyje atidėtas. Ketvirtadienį Kauno miesto taryba turėjo apsispręsti dėl atliekų deginimo įmonės statybos ir patvirtinti jai sklypo Ateities plente detalųjį planą.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį ketina pakeisti sprendimo projektą, kuriuo būtų nustatyta, jog gyventojams mišrių atliekų išvežimo mokestis priklausytų nuo gyvenamo buto ploto. Iki šiol namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą skaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotu gyventojų skaičiumi ir metine atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui.

Prispirtos ekonominio sunkmečio kelios buitines atliekas tvarkančios privačios įmonės Kaune bando teisinėmis ir viešųjų ryšių priemonėmis atsiriekti miesto buitinių atliekų tvarkymo rinkos dalį. Jos teigia, kad savivaldybė suteikė išimtines teises savajai "Kauno švaros" įmonei ir nepalieka jokio šanso į rinką įeiti naujiems "žaidėjams". Kauno miesto savivaldybė savo ruožtu tikina, kad nepasiduodama spaudimui bei nešvarios konkurencijos metodams, mėgina aktyviai ginti kauniečių interesus.

Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai reikalauja, kad atliekų tvarkymo sistemai ir jos operatoriui būtų paskelbtas tarptautinis konkursas, o nugalėtojas būtų renkamas konkurso būdu iš ne mažiau kaip 3 alternatyvų. Ketvirtadienį susitikime su Lazdynų gyventojais Liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus miesto taryboje Arūnas Štaras, aplinkosaugininkai, mokslininkai ir vadybos specialistai pristatė alternatyvą šiuo metu intensyviai stumiamai šiukšlių deginimo gamyklai Lazdynuose.

Nors už lango spaudžia 10 laipsnių šaltis, 55 metų ūkininko Alvido Vaičiūno, gyvenančio Upytėje, erdviame name, užimančiame net 300 kvadratinių metrų ploto, šilta tarsi vasarą. Idėją brandino dvejus metus Šeimininkui tokia prabanga nekerta per piniginę. Mat jis nešildo namo nei dujomis, nei elektra, nei malkomis. Juolab nestovi prie krosnies su kastuvu, kad įpiltų anglių. A.Vaičiūnas namui šildyti nepasitelkė ir saulės energijos, bet sumaniai panaudojo kitą gamtos dovaną – šiaudus.

Aplinkos ministerija jau audžia planus norėdama įvesti naują sąvartyno mokestį, kuris esą turės padėti mažinti nepavojingų atliekų kiekį sąvartynuose. Tačiau pramonininkai aiškina, kad pagal dabartinį mokesčio projektą jie nebus skatinami rūšiuoti atliekas, mat po tokio pat dydžio mokesčio presu atsidurs ir atliekas rūšiuojantys, ir jų nerūšiuojantys verslininkai.

Šiandien Vyriausybė žada priimti sprendimą, pagal kurį kitąmet buitinės technikos pardavėjai įranga prekiaus tik ją keisdami į seną. Kaskart pirkdami buitinę techniką sumokame ir už jos utilizavimą, tačiau retas pasinaudojame galimybe atsikratyti senais šaldytuvais ar televizoriais - gyventojai aktyviau tai daro tik pardavėjams už tai pradėjus dalyti nuolaidas. Specialios akcijos vykdomos neatsitiktinai - elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai šiemet privalėjo surinkti 27 proc.