atliekos

Paskutinės mados tendencijos vis dažniau siejamos su ekologišku gyvenimo būdu. Iš perdirbtų medžiagų pagaminti drabužiai ir aksesuarai – svarbi ekologiško dizaino filosofija. Įvairios medžiagos, nebereikalingos naudojimui, vietoje šiukšlių konteinerio patenka į dizainerių rankas ir pasitarnauja gaminant naujus kūrinius. Viena iš šios filosofijos atstovų britų dizainerė Emma Ware. Emma Ware nuėjo ilgą kelią.

Šiauliuose atliekas veš viena įmonė. Pagal savivaldybės pasirašytą sutartį su viešojo konkurso laimėtoju, nuo rytojaus Šiaulių miesto teritorijoje komunalines atliekas surinks ir į Šiaulių regioninį sąvartyną veš akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“. Minėta bendrovė buvo pripažinta Šiaulių miesto savivaldybės paskelbto konkurso nugalėtoja. Sutartis pasirašyta trejiems metams su galimybe pratęsti dar dvejus metus.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione artimiausiu metu brangs atliekų tvarkymas. Tarifas bus keliamas dėl įvedamo sąvartyno mokesčio, be to savartyne kyla mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Dalis Alytaus miesto tarybos narių prieštarauja kainų kilimui ir įžvelgia, kad regiono atliekų tvarkymo centro įvestas solidarumo mokestis – neteisėtas.

Bendrovė „Reenergy“, valstybės eliminuota iš atliekų deginimo rinkos, vakar kreipėsi į Europos Komisijos Generalinį sekretoriatą. „Reenergy“ pateikė skundą dėl ES teisės aktų pažeidimų, užfiksuotų LR Vyriausybei priimant atliekų deginimą reglamentuojančius teisės aktus. „Atliekų deginimo rinką monopolizavusi valstybė neteisėtai įtvirtino valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ ir jos partnerio „Fortum“ monopolį.

 Vyriausybė šiandien patvirtino Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą, kuriuo nustatė šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis. 2014-2020 metais bus tęsiama 2000-aisiais pradėta atliekų tvarkymo politika ir atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.

Antrinis elektronikos atliekų panaudojimas, vis dar galiojantys leidimai supirkti pakuočių ir elektronikos atliekas, taikomi skirtingi veiklos standartai, kai kurių savivaldybių vangumas, didelė administracinė našta – šios problemos sąlygoja atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje stagnaciją. Tai trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje pabrėžė Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN Turto ir aplinkosaugos praktikos grupės advokatė.

Nuo rytojaus Vilniaus apskrities gyventojai už atliekų išvežimą mokės maždaug trečdaliu brangiau. Vilniaus miesto savivaldybei 63 procentais padidinus Kazokiškių sąvartyno „vartų“ mokestį, sostinės gyventojai, iki šiol už šiukšles kas mėnesį mokėję po 21 centą už kvadratinį metrą, nuo rytojaus turės pakloti iki 27 ct. už kv. metrą.

Šiuo metu Seime svarstomos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, reglamentuojančios vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos įvedimą nuo 2015 m., apipintos mitais, o užstato sistema pateikiama it panacėja „išvalysianti Lietuvą“. Deja, pažvelgus atidžiau, pagrindiniai argumentai prasilenkia su realia situacija. Mitas Nr.

Į pakuotes kasdieniame gyvenime esame linkę nekreipti dėmesio. Tiksliau – pastebime, jei koks nors daiktas yra nesupakuotas. Kasoje užklausti, ar reikės maišelio, klusniai linktelime galvą, kiekvieną daržovę įsidedame atskirai, o namie, išpakavę iš prekybos centro parsineštus produktus, jų pakuotėmis užpildome pusę šiukšlių dėžės. Vienintelis produktas, kurį žmogus vartoja bent tris kartus per dieną yra maistas. Pagal pasaulio statistiką, maisto produktų pakuotės sudaro 50 proc.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst.

Klaipėdos rajone, Dumpiuose, planuojamos statyti atliekų rūšiavimo gamyklos projektas dvokia afera. Mat 41 mln. litų vertės konkursą laimėjo įmonė, kurioje tėra trys darbuotojai. Dar daugiau, ta įmonė ir jos savininkė yra skolingos „Sodrai“. Maža to, naujos gamyklos pajėgumas lygiai toks pat, kaip ir šiuo metu veikiančios šiukšlių rūšiavimo linijos. Taip gali būt tik liberalų valdomoje Klaipėdoje.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo metų pradžios individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės išvežamos dvigubai rečiau. Žmonėms pradėjus skųstis, kad atliekos netelpa į turimus konteinerius, valdininkai jiems pradėjo grasinti tūkstantinėmis baudomis už atliekų nerūšiavimą. Anksčiau individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės būdavo išvežamos kartą per savaitę.

Praėjusių metų gegužės 15 d. uostamiestyje pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti bei šilumą ir elektrą gaminanti kogeneracinė „Fortum Klaipėda“ jėgainė. Šiukšles jėgainės darbuotojai patys atsiveža iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančio regioninio Dumpių sąvartyno. Čia samdyti darbuotojai rankomis išrūšiuoja atliekas – išrenka stiklą, plastiką, kartoną, metalą. Šios medžiagos išvežamos perdirbti, o kitos atliekos keliauja į „Fortum Klaipėda“ jėgainės krosnį.

Penktadienį negausią protestuojančiųjų prieš atliekų deginimo gamyklas žmonių grupelę apspito bent dvigubai didesnis žurnalistų būrys. Pasak toje mažoje grupelėje buvusio Seimo nario, konservatoriaus Algio Strelčiūno, gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų, itin brangių sorbentų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Savaitgalį prognozuojamas 14–19 laipsnių šaltis gali padidinti aplinkos užterštumą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Jo teigimu, didėjantys šalčiai visuomet priverčia naudoti daugiau kuro šildymui, o taupantieji tokiu atveju neretai nutaria sudeginti ir nuodingas atliekas. Sinoptikės Teresės Kaunienės teigimu, šeštadienį silpnės vėjas, snigti turėtų tik pirmoje dienos pusėje, pietrytiniuose rajonuose.

Aplinkos oro monitoringo stoties, esančios Šilutės plente, stebimų parametrų duomenys rodo, kad pradėta eksploatuoti atliekų deginimo įmonė UAB „Fortum Klaipėda“ 2013 m. neturėjo reikšmingos įtakos aplinkos orui. Deginimo įrenginyje deginant atliekas įmonėje UAB „Fortum Klaipėda“ automatizuota emisijų matavimo sistema, nuolat atliekami azoto oksidų, anglies monoksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido, bendrosios organinės anglies, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido teršalų matavimai.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Antikorupcijos komisija tikrino, ar efektyviai ir skaidriai naudojamos bendrovei „Toksika“ skirtos lėšos pavojingų atliekų deginimo gamyklai statyti. Gamykloje bus deginamos pavojingos atliekos, surenkamos mūsų šalyje. Per metus tokių atliekų bus sudeginama 8 tūkst. tonų. Jau keletą metų Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, tęsiasi pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos. Jo vertė daugiau nei 86 mln. litų, iš jų 52 mln.

2018 metais didesnės buitinių prietaisų parduotuvės privalės iš žmonių priimti smulkius prietaisus, net jei jų nepardavė. Tai numatantiems Atliekų įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau juos svarstys Seimas. Tačiau Aplinkos ministerija dar aiškinsis sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio informaciją, kad panaudotų baterijų surinkimo vietos įrengiamos vaikų darželiuose. „Sako, kad vaikų darželiuose yra įrengiamos tokios atliekų surinkimo dėžės.

Henrieta Aleknienė Prasidėjus šildymo sezonui, padidėjo oro tarša, dėl kurios paūmėja kvėpavimo takų ir kitos ligos, o ilgainiui atsiranda ir lėtinių sveikatos sutrikimų. Todėl miestų aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai pradėjo intensyviai tikrinti galimus taršos šaltinius.

Paprastai žmonės įvairių gelžgalių krūvoje mato tik nereikalingą šlamštą, o prancūzų menininkas Edouardas Martinetas šias smulkmenas panaudoja neįtikėtiniems metaliniams vabzdžiams pagaminti, rašo odditycentral.com. Vyriškis gali naudoti viską: nuo dviračio grandinės iki stalo įrankių ar laikrodžio detalių. Visi šie elementai nevirinami ir nelituojami, o suveriami vienas su kitu ar sutvirtinami varžteliais.

Jolanta Grubliauskaitė / Šiaulių naujienos Ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos pati administruos vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tiesa, tokia idėja gimė tik užvakar, kai paaiškėjo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą rinkliavos administravimo negalima pavesti UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui.

Alytaus rajono Takniškių kaime, gruodžio 12 dieną, įkasta simbolinė kapsulė, žyminti pirmųjų Lietuvoje mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių statybos pradžią. Kapsulėje – laiškas ateities kartoms su pranešimu, kad Alytaus regionas pradeda naujos, švaresnės eros pradžią.

 Irena BUDRIENĖ Šiaulių regioniniame buitinių atliekų sąvartyne Aukštrakiuose (Šiaulių rajonas) iki 2015 metų rudens iškils atliekų rūšiavimo gamykla. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su rangovu UAB „NEG Recycling“ pasirašė gamyklos statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį. irena@skrastas.

Nėra tokios motyvacinės sistemos, kuri priverstų žmogų norėti rūšiuoti, mano Viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis. Jis pakomentavo tyrimą apie atliekų rūšiavimą, sugriovusį visuomenėje gyvavusius mitus.   „Tyrimas parodė, kad tikrai labai nedidelis procentas Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas.

 Lapkričio 16-24 dienomis minima Europos atliekų mažino savaitė, kurios metu visose Europos valstybėse atkreipiamas dėmesys į atliekų problemą, šviečiama visuomenė, kaip galime keisti įpročius, atsakingiau vartoti mažinant atliekų, patenkančių į aplinką, sąvartynus, skaičių. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, tai, ką paliekam po savęs, turėtų rūpėti kiekvienam, nes atsakingas vartojimas teikia ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą.

Teismas pirmadienį laikinai sustabdė leidimą koncerno "Icor" ir Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei "Reenergy" statyti atliekų deginimo gamyklą Vilniuje. Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimas priimtas, atsižvelgus į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skundą, pranešė teismas. Inspekcija prašo teismo panaikinti šių metų gegužės 26 dieną išduotą leidimą statyti gamyklą Jočionių gatvėje, šalia Gariūnų turgavietės.

Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai pasiūlė naują saugios branduolinių atliekų utilizacijos metodą. Šiuolaikinis pasaulis beveik neatsiejamas nuo branduolinės energetikos. Tačiau branduolinių atliekų utilizacijos problema tampa vis aktualesnė. Šefildo universiteto inžinieriai pasiūlė gana neįprastą tokių atliekų mažinimo būdą. Jie siūlo branduolines atliekas perlydyti į stiklą.

Prieš keturis metus (2009-10-13) šių eilučių autorius balsas.lt portale paskelbė rašinį „Atliekų deginimas – mirštanti technologija“, kuriame citavo chemiką Bruno Terne, teigusį, kad šiame progreso amžiuje, turint tokias chemijos žinias ir ypač pažangią techniką, yra baisus nuosmukis į barbarizmą naikinti vienas iš labiausiai vertingų medžiagų vien su tikslu jų atsikratyti, kai tuo pat metu mes ieškome lygiai tų pačių medžiagų, įsigydami jas kitose vietose.

Karolina Stažytė Kuo toliau, tuo labiau ima aiškėti, jog iš dešimties Lietuvoje planuotų įrengti atliekų rūšiavimo gamyklų tik aštuonios virs realybe. O štai Tauragės ir Kauno regionuose gamyklų statybų baigtis paskendo migloje. Mūsų mieste nebaigtos netgi pirkimo procedūros: dukart skelbtame konkurse sulaukta tik vieno pasiūlymo. O ir šis gerokai viršija numatytą finansavimo sumą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rūšiuoti reikėtų ne tik plastiką ar popierių, bet ir biologiškai yrančias atliekas, kurios pūdamos sąvartynuose išskiria dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Vilniuje jau svarstoma kompostavimo dėžes statyti prie daugiabučių, teigia savivaldybės atstovė, tačiau kol kas Lietuvoje kompostuojami daugiausia tik rudeniniai lapai. Daugiabučių gyventojams lapų išvežimu rūpintis nereikia, o individualių valdų savininkai išvežti turi patys, tačiau tai daro retai.

Šiandien prie Prezidentūros į mitingą renkasi žaliųjų, pilietinės organizacijos bei vilniečiai, nesutinkantys su Vilniaus savivaldybės sprendimu išduoti leidimą įmonei „Reenergy“ šalia Gariūnų turgavietės statyti atliekų deginimo gamyklą. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario L. Balsio, deginimo gamyklos statymui leidimai išduoti ne tik neatsižvelgus į vietos gyventojus, bet ir neįvertintas realus naujos gamyklos poreikis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Uostamiesčio valdininkai nusitaikė į individualių namų gyventojus – griežčiau tikrina, ar lapai ir kitos žaliosios sodų ir daržų atliekos nemetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Už tai gresia tūkstantinės baudos. Gyventojai skundžiasi, kad nežino, kur tokias atliekas dėti. Individualių namų ir sodų savininkams ryškiomis spalvomis pasidabinę medžiai pradėjo kelti galvos skausmą.

 Vilniaus savivaldybė suteikė leidimą koncerno "Icor" netiesiogiai valdomai įmonei "Reenergy" Vilniuje, šalia Gariūnų turgavietės, statyti atliekų deginimo gamyklą. Tai paskutinis leidimas, būtinas pradėti gamyklos statybą. „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis BNS sakė, jog jėgainės projektavimas jau baigtas, tačiau statybų pradžios data nežinoma. Pasak jo, jėgainės statybos užtruktų apie 2,5 metų, tačiau investicijos kol kas neskelbiamos.

Aplinkos ministerija, siekdama gerinti atliekų tvarkymo sistemą, dar šių metų pradžioje identifikavo esminius trūkumus ir problemas, kurias reikia spręsti pirmiausia. „Valstybės kontrolės išvados dėl atliekų tvarkymo mūsų nenustebino. Tiesą sakant, Aplinkos ministerija jau metų pradžioje šias problemas buvo įsivardinusi ir ėmėsi veiksmų joms spręsti. Teisės aktai parengti.

Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, turinčių užtikrinti darnią atliekų tvarkymo sistemos veiklą. Atliekų tvarkymo sistema turėtų pateisinti ekologinius, ekonominius ir socialinius visuomenės lūkesčius. Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, turėtų būti vengiama jų susidarymo, o neišvengiamai susidarančios atliekos turėtų būti paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Klaipėdos regione dalį į sąvartyną keliavusių atliekų pradėjus deginti, brangsta jų atvežimas į sąvartyną. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras aiškina, kad, nupirkus deginimo paslaugą, tai neišvengiama. Tačiau dvi iš 7 regiono savivaldybių sprendimą didinti sąvartyno vartų mokestį ginčija teisme.

Gyventojai raginami rūšiuoti buitines atliekas. Valdininkai tvirtina, kad kuo daugiau bus rūšiuojama atliekų, tuo mažiau brangs jų išvežimas. Tačiau radviliškiečiai, daugiabučių namų gyventojai, šią vasarą susiduria su problema – kur dėti išrūšiuotas atliekas? Rūšiuotoms atliekoms – stiklui, popieriams (kartonui) bei plastmasei skirti specialūs konteineriai (varpeliai) dažnai būna pilni iki viršaus, o didesni stiklo gabalai netelpa į pastatytus stiklo konteinerius.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis praėjusį ketvirtadienį kreipėsi į Generalinį prokurorą, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus ir paprašė skubiai pradėti tyrimą „dėl grėsmingų trukdžių šalies atliekų tvarkymo sistemai kurti“. Siekia užvaldyti atliekų tvarkymą? Ministras V.Mazuronis „Valstiečių laikraščiui“ sakė įžvelgiantis interesų grupių daromus „galimai kriminalinius ir korupcinius nusikaltimus“. „Labai noriu sužinoti, ar Generalinė prokuratū...

Aplinkos ministerija, vos prie jos vairo sėdus Valentinui Mazuroniui, ėmėsi skambios retorikos atliekų tvarkymo sektoriaus adresu. Gyventojai vis gąsdinami didėsiančia rinkliava, o tarp atliekų tvarkytojų, panašu, keliama tik sumaištis. Nors ministras neseniai kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti tyrimą dėl trukdžių kurti šalies atliekų tvarkymo sistemą, tačiau tos pačios ministerijos veiksmai atliekų tvarkytojams nesuteikia jokio aiškumo dėl ateities.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) viešąjį pirkimą laimėjusi bendrovė „Energesman“ vienija tris Lietuvos įmones ir dvi bendroves iš Italijos – penki partneriai, kurių bendra apyvarta viršija 0,5 mlrd. litų, kartu projektuos, statys ir operuos atliekų rūšiavimo fabriką Vilniuje.

Šilumos atliekos kainuoja mums milijardus ir jaukia klimatą – planuojama tai apsukti ir pajungti jas darbui Giliai Londono metropoliteno tuneliuose, kaip ir daugelyje metro sistemų pasaulyje, karšta, kaip pragare. Ir nors rūsys vos už keleto metrų, kūrenasi vandens šildytuvas, ruošdamas vandenį kažkieno dušui. Užuot troškinęsi perteklinėje šilumoje, gal galėtume priversti ją dirbti mums? Šilumos atliekų juk netrūksta.

Į „mišrių“ atliekų konteinerius kasdien išmesdami maisto likučius, o šiltuoju metu laiku sodo ar daržo atliekas, lengva ranka atsisveikiname su nepamainoma trąša ir energijos šaltiniu. Lietuviai šiukšlina mažiau nei turtingų Vakarų Europos šalių gyventojai: vienam tautiečiui per metus tenka apie 400 kg atliekų, vakarų europiečiui − 700 kg žmogui. Tačiau liūdna dėl to, kad lietuviai „pralaimi“ kitoje srityje − rūšiuojant atliekas.

Irena BUDRIENĖ UAB „Toksika“ nebeslepia, kad šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, pastatytoje gamykloje bus deginama daugiau pavojingų atliekų, nei išduotas leidimas. Paskelbtas konkursas pirkti poveikio aplinkai procedūras, kad deginamų pavojingų atliekų kiekis būtų padidintas, o jų sąrašas – išplėstas. Gresia, kad pavojingos atliekos bus įvežamos iš užsienio.

Piknikas gamtoje – viena smagiausių vasaros pramogų, kurią dažnai renkasi ir lietuviai, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Kruopščiai apgalvoję, kokius daiktus ir maisto produktus pasiims į išvyką, iškylautojai retai iš anksto apsvarsto, kaip elgsis su jų atliekomis. Vienos didžiausių šalyje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ duomenimis, tik labai maža dalis iškylautojų tinkamai sutvarko pikniko atliekas, kiti tai daro neteisingai ar net palieka šiukšles tiesiog stovyklavietėje.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus. Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo iki dešimties kartų padidino aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžius. Šis įsakymas buvo derinamas su Žemės ūkio, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijomis ir sulaukė jų pritarimo. „Iki šiol atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai buvo tik simboliniai.

Justina DIKŠAITĖ Pakruojiečiai kreipėsi į redakciją prašydami pasidomėti, kur keliauja į atskirus konteinerius gyventojų dedamas plastikas, popierius, stiklas, nes išvežama viena šiukšliaveže. Po trumpo žurnalistinio tyrimo paaiškėjo, kad atliekos dar kartą rūšiuojamos, bet darbo sąlygos kaip konclageryje. Specialios pirštinės – direktoriaus seife.

Loreta RIPSKYTĖ Į „Krašto žinių“ redakciją užsukęs joniškietis (redakcijai pavardė žinoma) pasidalino savo pastebėjimais: mišrių atliekų konteineriai šiemet išvežami ne kas dvi, o kas tris savaites, todėl turinys prasmirsta, ima pūti. Tuo tarpu Joniškio komunalinio ūkio direktorius Romanas Černius įsitikinęs, kad konteinerių išvežimo grafikas geras ir toks jis yra visoje apskrityje.